- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-08
- Bylos Nr.
- 2-105-949/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05183-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Gudienė
- Ieškovas
- E. Š.
- Atsakovas
- Z. Z.
- Advokatai
- Kristina Pugačienė, Laima Markevičienė
- Kategorijos
- 2.5.10.5.2.7Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.8Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovei Z. Z. dėl turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Z. Z. 1397,20 Eur turtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas – 50,00 Eur už lokalinės sąmatos parengimą ir 326,70 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad 2015-05-15 apie 20 val. pastebėjo, kad jos bute, adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo lietis skystis – katino šlapimas, buvo užlietas svetainės lubų ir sienos kampas bei minkštas baldų kampas. Butas, iš kurio liejosi skystis, nuosavybės teise priklauso Z. Z. Z. Z. pripažino, kad jos katinas neturi dėžutės ir atlieka gamtinius reikalus bute prie elektros skydelio. Valyti sienai ir naikinti susidariusią smarvę ieškovė naudojo įvairius chemikalus ir dezodoruojančias priemones, kurioms išleido 24,40 Eur, darė užlieto kambario ir baldų kampo nuotraukas, už tai sumokėjo 6,42 Eur. Po buto užliejimo buvo sugadintas jai priklausantis kampas „Augustė“, 318,29 Eur vertės, šio baldo nebegalima naudoti. Naujo baldo parvežimas, užnešimas į butą ir baldų surinkimas kainuotų po 15 Eur, iš viso 45 Eur, todėl dėl šio baldo apliejimo ieškovė patyrė iš viso 363,29 Eur žalą. 2015-06-15 ieškovė kreipėsi į UAB „Infranet“, buvo sudaryta lokalinė sąmata 2015 metų kovo mėnesio kainomis ir nustatyta, kad atstatomieji remonto darbai kainuos 1003,09 Eur, už lokalinės sąmatos sudarymą ieškovė sumokėjo 50 Eur. Kambariui suremontuoti ji neturi lėšų, todėl remontas nėra atliktas. Atsakovė atsisako geranoriškai atlyginti ieškovei padarytą žalą, todėl dėl kambario apliejimo padarytą 1397,20 Eur ir 50,00 Eur dėl sąmatos sudarymo patirtą žalą prašo priteisti iš atsakovės (1-3 b.l.).
Ieškovė E. Š. ir jos atstovė advokatė L. Markevičienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais argumentais, papildomai paaiškino, kad remontas bute buvo padarytas prieš kelis mėnesius iki buto apliejimo. Po apliejimo nukrito tapetai nuo vienos sienos, reikėjo juos nuimti, reikėjo plauti sienas, lubas, kurių buvo aplieta apie 80 procentų ploto, teko išnešti baldą į balkoną, jis šiuo metu nenaudojamas dėl to, kad atlošas buvo permirkęs katino šlapimu. Pateiktoje lokalinėje sąmatoje yra nurodyta suma, reikalinga viso kambario remontui atlikti. Yra nupirktos plokštės lubų remontui, jokių kitų medžiagų nepirko ir darbų neatliko. Kiek kainavo buto remontas neatsimena. Pirko dezinfekcines medžiagas sienoms ir luboms valyti, maišus, į kuriuos dėjo nuplėštus tapetus, ir juos išmetė. Atsakovės prašymą išdėstyti teismo sprendimą prašė įvertinti atsižvelgiant į abiejų šalių interesus, įvertinus byloje pateiktus duomenis.
Atsiliepimas
Atsakovė Z. Z. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka sumokėti 395,63 Eur žalos atlyginimą. Prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis, mokant priteistą žalos atlyginimą per vienerius metus lygiomis dalimis kas mėnesį, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį ir sveikatos būklę. Nurodė, kad neneigia žalos padarymo fakto ir savo pareigos ją atlyginti, tačiau ginčija reikalaujamą žalos dydį, nes ieškovė prašo atlyginti jai padarytą žalą, apskaičiuotą taikant išlaidų (kaštų metodą) ir atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nuvertėjimo daiktui atkurti. Nuvertėjusio turto atkūrimo metu atliekant naujus darbus naujomis medžiagomis, būtų atkurta naujesnė daikto dalis ir atkurtas daiktas taptų vertingesnis už buvusį. Jei pagal tokį skaičiavimą atkūrimo sąnaudas visa apimtimi padengtų žalą padariusi atsakovė, tai ieškovė praturtėtų atsakovės sąskaita. Teigė, kad pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyti per dideli atliktinų darbų kiekiai, medžiagų ir darbų kainos, įtrauktas lubų aptaisymas akustinėmis plokštėmis, nors lubos nėra aptaisytos tokiomis plokštėmis. Dėl to lokalinė sąmata neįrodo ieškovės patirtos žalos dydžio, nepateikti duomenys kada buvo remontuotas apgadintas butas. Nurodo, kad ieškovė dėl buto sugadinimo patyrė 311,23 Eur žalą, kurią atsakovė sutinka atlyginti. Atsakovė sutinka atlyginti ieškovei dėl sofos – lovos apgadinimo padarytą 60 Eur žalą, nes sugadinimo metu sofa – lova buvo ne nauja, eksploatuota jau beveik metus, nurodant žalos dydį neįvertintas baldo nusidėvėjimas, be to, baldą galima remontuoti pakeičiant atlošo audinį bei poroloną (36-38 b.l.).
Atsakovė Z. Z. ir jos atstovė advokatė K. Pugačienė palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, paaiškino, kad sutinka atlyginti ieškovei 750 Eur žalą. Tokio dydžio žalą sutinka atlyginti dėl to, kad buvo sulieti ne visi tapetai, apgadinta tik pusė lubų, be to, lubos nebuvo padengtos akustinėmis plokštėmis, mano, kad medžiagų remontui galima įsigyti už 300 Eur, kiek kainuoja darbų atlikimas nežino. Žalą galėtų atlyginti per metus laiko, nes gaunamos pajamos yra mažos, gauna senatvės pensiją ir dirba daugiabučių namų savininkų bendrijose, turi sveikatos problemų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ieškovės E. Š. ieškinio pagrindą sudaro argumentai dėl atsakovės Z. Z. neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, kai iš atsakovei priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietos ieškovei priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini).
Ieškovė nurodo, kad jos butas buvo užlietas katino šlapimu ir ieškinį grindžia LR CK 6.267 str. 1 d., kurioje numatyta, kad naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės.
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 1 ir 2 d.). Deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatyta civilinio delikto sudėtis, t.y. neteisėta veika, kuria padaryta žala, priežastinis ryšys tarp atsakingo už žalą asmens veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio (atsakingo už žalą) asmens kaltė. Taigi ieškinio patenkinimui turi būti įrodyta, kad buvo padaryta žala ieškovės turtui, kad žala buvo padaryta dėl atsakovės kaltų veiksmų ir kad tarp atsakovės kaltų veiksmų ir kilusios žalos turtui yra priežastinis ryšys.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei E. Š. (71 b. l.).
Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu neneigė žalos padarymo fakto, savo neteisėtų veiksmų ir kaltės dėl padarytos žalos, ginčijo tik padarytos žalos dydį. Taigi teismas konstatuoja, kad atsakovė Z. Z., būdama buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininke (69 b.l.), neužtikrinusi tinkamos savo katino priežiūros, jos katinui gamtinius reikalaus atliekant ant grindų, tokiu būdu nesugebėjo rūpintis savo turtu taip, kad nepadarytų žalos ir dėl jos neteisėtų veiksmų 2015-05-15 buvo aplietas ieškovei E. Š. priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini). Būtent dėl neteisėtų pačios atsakovės veiksmų, o ne jos naminio gyvūno atliktų veiksmų ieškovei E. Š. dėl jai priklausančio turto sugadinimo buvo padaryta žala. Taigi nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos ne atsakomybę už gyvūnų padarytą žalą (CK 6.267 str.), o statinių savininko (valdytojo) atsakomybę reglamentuojančios teisės normos (CK 6.266 str.).
CK 6.266 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių įrenginių ar kitokių konstrukcijų, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės, t. y. neįrodo, kad ieškovo prašoma priteisti žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tik esant nustatytoms CK 6.270 str. 1 d. nurodytoms minėtoms aplinkybėms pastato savininkas (valdytojas) atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą. Atsakovė nagrinėjamu atveju neįrodinėjo, kad egzistavo kokios nors CK 6.270 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Pagal CK 6.266 str. 1 d., civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų ir tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. CK 6.266 str. 2 d. numatyta prezumpcija, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra viešame registre nurodytas asmuo. Ieškovės patirta žala yra tiesioginė neteisėtų atsakovės veiksmų pasekmė, tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės buto užliejimo yra priežastinis ryšys. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė Z. Z., kaip buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, privalo atlyginti ieškovei dėl jos turto sugadinimo padarytą žalą.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d.). Jis reiškia, kad žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado, t. y. jam turi būti visiškai atlyginti padaryti nuostoliai. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Žalos dydžio įrodinėjimo pareiga tenka nukentėjusiajam asmeniui. Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).
Žala kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tiksliai apskaičiuota. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Pažymėtina, kad žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, jei turtas dar neatkurtas po sugadinimo ir ieškovas dar tuo metu neturėjo realių išlaidų. Tokiu atveju neužkertamas kelias reikalauti žalos atlyginimo, tačiau padaryta žala turi būti nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2003).
Kaip minėta, byloje kilo ginčas dėl žalos dydžio, dėl to nuostolių dydis nustatytinas teismui įvertinus byloje šalių pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus. Ieškovė patirtos žalos dydį įrodinėja R. N., turinčio teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas, parengta atstatomųjų remonto darbų po buto apliejimo sąmata, kurioje nurodyta bendra 1003,00 Eur buto remonto darbų ir medžiagų suma (15 b. l.), baldo ir dezinfekavimo priemonių įsigijimą patvirtinančiais kvitais, iš kurių matyti, kad už kampą „Augustė“ sumokėta 1099 Lt (218,29 Eur) ir 24,40 Eur už įvairias valymo ir dezinfekavimo priemones sumokėta 24,40 Eur (7-11 b. l.), nuotraukomis, iš kurių matyti sulietos lubos ir siena, nuplėšti sienų tapetai, sulietas ir surūdijęs elektros prietaisų skydelis, sulieta sofa - lova (22 b. l.), UAB „Šeigas“ parengtu 2015-12-11 baldo apžiūros aktu Nr. 151211, kuriame nurodyta, kad sulieto kampo prekinės išvaizdos atstatymui reikia keisti visą minkštų dalių gobeleną, o atlošą reikia perrinkti, pakeičiant visas vidaus medžiagas, porankių keisti nereikia (80 b. l.), bei darbų ir medžiagų kalkuliacija, iš kurios matyti, kad minėti darbai kainuotų 332,00 Eur (81 b. l.), PVM sąskaitomis – faktūromis ir kvitu, patvirtinančiais, kad už lubų plokštes ir klijus ieškovė E. Š. yra sumokėjusi 72,34 Eur (82, 83 b. l.), taip pat liudytojų R. K., L. J., A. J. ir R. N. parodymais.
Atsakovė Z. Z., nesutikdama su ieškovės reikalaujamos žalos dydžiu, pateikė dvi lokalines sąmatas, kuriose buto remonto darbų kaina skiriasi nuo ieškovės pateiktos sąmatos. Sąmatoje, parengtoje D. P., kuriai suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovės, ypatingo statinio projekto dalies priežiūros vadovės ir ypatingo statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas, nurodyta bendra 389,04 Eur buto remonto darbų suma (47-50 b. l.). Tuo tarpu V. K., kuriai suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovės ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovės pareigas, parengtoje sąmatoje nurodyta bendra remonto darbų kaina siekia 366,19 Eur (91, 108 b. l.). Ginčydama ieškovės reikalavimą dėl žalos, padarytos sugadinant kampą „Augustė“, atlyginimo, atsakovė pateikė L. B., vykdančio individualią baldų gamybos veiklą, sąmatą, kurioje nurodyta, jog nuverčiamos nugarinės baldo dalies remontas kainuotų 85 Eur (92, 93 b. l.), taip pat D. Š., vykdančio individualią baldų gamybos veiklą, sąmatą, kurioje nurodyta, jog nuverčiamos nugarinės baldo dalies remontas kainuotų 90 Eur (94, 95 b. l.).
Iš IĮ „Dainos baldai“ pateikto 2015-11-16 atsakymo į prašymą nustatyta, kad svetainės minkštas baldas „Augustė“ yra išimtas iš gamybos ir įmonė neatlieka baldų taisymo ir rekonstravimo darbų (64 b. l.).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizikinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).
Ieškovė E. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad užliejimo metu buvo sugadinta apie 80 procentų lubų ploto, jos buvo sumirkusios, nuo vienos sienos nukrito tapetai. Liudytojais teismo posėdžio metu apklausti R. K., L. J. ir A. J. patvirtino, kad buvo sulietos kambario lubos ir viena siena. Atsakovė Z. Z. ieškovės nurodytų aplinkybių dėl to, kad buvo aplieta kambario siena ir dalis lubų, dėl ko reikia jas remontuoti neginčijo. Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį ir nurodė, kad sąmatoje nurodyti per dideli atliktinų darbų kiekiai, medžiagų ir darbų kainos, tačiau iš atsakovės pateiktų lokalinių sąmatų matyti, kad jose nurodyti praktiškai tokie patys kiekiai kaip ir ieškovės pateiktoje sąmatoje, sumažintas nuplėšiamų tapetų kiekis, ūkinių šiukšlių valymo iš patalpų kiekis, sienų plotas. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta sąmatą parengusi V. K. parodė, kad atlikdama skaičiavimus, ji rėmėsi jai pateiktomis sąmatomis, taigi ir ieškovės į bylą pateikta R. N. parengta sąmata. Sąmatą sudarė patalpų neapžiūrėjusi. Skaičiavo, kad patalpoje yra vienas langas ir vienos durys, tuo tarpu ieškovė paaiškino, kad aplietame kambaryje yra dvejos durys. Dėl to teismas sprendžia, kad mažesnių nei R. N. lokalinėje sąmatoje nurodytų plotų nurodymas atsakovės pateiktose sąmatose yra nepagrįstas objektyviais duomenimis. V. K. taip pat nurodė, kad R. N. parengtoje sąmatoje yra nurodytos akustinės plokštės, kurios gyvenamosiose patalpose nenaudojamos, dėl ko nurodytas ir netinkamas darbų kodas bei įkainis. Tuo tarpu liudytoju apklaustas R. N. parodė, kad jis, apžiūrėjęs patalpą, apskaičiavo ne viso kambario remonto kainą, o tik konkretaus remontuotino ploto kainą. Atsimena, kad buvo sulieta dalis lubų, taip pat siena, skaičiavo remontuotinų plokštumų plotą. Į jo pateiktą sąmatą įtrauktos ir medžiagos, ir darbai, ir pridėtinės išlaidos. Teigė, kad vizualiai matėsi, jog lubų plokštės buvo akustinės, todėl ir nurodė sąmatoje būtent šias medžiagas. Sąmatoje nurodytos vidutinės kainos, o pastato paskirtis nelemia koks darbų kodas turi būti nurodomas sąmatoje. Sulyginus byloje pateiktas sąmatas taip pat matyti, kad R. N. lokalinės sąmatos 7 punkte yra nurodytas apklijavimas tapetais popieriaus pagrindu, tuo tarpu tiek V. K., tiek D. P. parengtose sąmatose nurodyti tapetai flizelino pagrindu, dėl ko tikėtina galėjo iš esmės skirtis ir bendra šių darbų bei medžiagų kaina. Pažymėtina ir tai, kad byloje pateikti lubų plokščių ir klijų įsigijimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė jau yra įsigijusi lubų plokštes ir klijus, įsigytų lubų plokščių kiekis atitinka sąmatoje nurodytą kiekį. Jų įsigijimo kaina gerokai viršija atsakovės pateiktose sąmatose nurodytą lubų plokščių kainą. Ieškovė teigė, kad įsigijo tokio tipo plokštes, kokios buvo išklijuotos bute iki apliejimo. Įrodymų, paneigiančių, kad ieškovė įsigijo kitokias nei iki apliejimo buvusias lubų plokštes atsakovė nepateikė (CPK 178 str.). Tokiu būdu priteisiant iš atsakovės jos pateiktose sąmatose nurodytą gerokai mažesnę lubų plokščių įsigijimui skirtą sumą būtų iš esmės pažeistas nukentėjusiojo asmens atstatymo į iki žalos padarymo buvusią padėtį principas. Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad R. N. lokalinę sąmatą sudarė apžiūrėjęs aplietą patalpą, realiai įvertinęs po apliejimo buvusių patalpų būklę, turto sugadinimo mastą, o apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, kodėl buvo nurodyti atitinkamos medžiagos, darbai ir plotai, tuo tarpu tiek D. P., tiek V. K. sąmatas parengė patalpų neapžiūrėjusios, be to, pati atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sutiktų atlyginti didesnę nei pateiktose sąmatose nurodytą sumą, teismas sprendžia, kad nustatant padarytos žalos dydį yra pagrindas remtis ieškovės pateikta lokaline sąmata. Pagal ieškovės sudarytą lokalinę sąmatą žalos dydis buvo nustatytas pagal visus reikalavimus, todėl abejoti pateiktu į bylą ieškovės patirtų nuostolių įvertinimo patikimumu teismui nėra pagrindo. Ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodytos 1003,09 Eur apdailos darbų išlaidos yra pagrįstos.
Nors atsakovė nurodė, kad iš atsakovės priteistinos žalos dydis turėtų būti mažinamas atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą, atsižvelgiant į tai, kad remontas buvo atliktas beveik prieš metus, o baldai buvo intensyviai naudojami, tačiau nenurodė koks yra turto nusidėvėjimo laipsnis ir kokiu būdu jis apskaičiuotas. Turto nusidėvėjimui nustatyti reikalingos specialios žinios, tačiau nei viena iš šalių nepateikė turto vertintojo išvados, neprašė skirti byloje ekspertizę (CPK 212 str.). Įvertinęs ieškovės reikalaujamos žalos dydį ir ekspertizės atlikimo kaštus, teismas sprendžia, kad ekspertizės skyrimas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai padidintų bylinėjimosi išlaidas ir prieštarautų protingumo ir sąžiningumo principams, todėl ekspertizės skyrimo klausimas teismo iniciatyva nebuvo svarstomas. Nesant įrodymų apie ieškovės buto nusidėvėjimą ir tokio nusidėvėjimo teisinį apskaičiavimo pagrindą ir būdą, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti iš atsakovės ieškovei priteistiną sumą dėl turto nusidėvėjimo.
Ieškovė taip pat prašė atlyginti dėl baldo sugadinimo patirtą žalą. Atsakovės argumentas, kad dėl baldo sugadinimo patirti nuostoliai ieškovei neturėtų būti atlyginami, nes iš byloje pateiktos medžiagos matyti, jog už baldą atsiskaitė ne pati ieškovė atmestinas kaip nepagrįstas, nes minėtas baldas apgadinimo metu buvo ieškovei priklausančiame bute, pati ieškovė juo naudojosi. Aplinkybė, kad už baldą sumokėjo ieškovės dukra R. K. nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad minėtas baldas nepriklauso ieškovei nuosavybės teise ir dėl to ieškovė neturi teisės reikalauti baldo sugadinimu padarytos žalos atlyginimo. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. K. jokių pretenzijų dėl to, kad minėtas baldas priklausė jai, o ne ieškovei, neišreiškė. Atsakovė taip pat nurodė, kad apgadintą baldą galima remontuoti. Dėl ko ieškovei atlygintinos žalos dydis turėtų būti mažinamas. Kaip jau minėta, teismas byloje nustatė, kad svetainės minkštas baldas „Augustė“ yra išimtas iš gamybos ir sugadintą baldą gaminusi įmonė neatlieka baldų taisymo ir rekonstravimo darbų (64 b. l.). Dėl to įsigyti ar atkurti analogišką iki sugadinimo ieškovės turėtą baldą nėra galimybės. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad baldą buvo įsigijusi už 318,29 Eur, prašė atlyginti baldo įsigijimo kainos dydžio nuostolius, taip pat pateikė duomenis, patvirtinančius, kad šio baldo rekonstravimas kainuotų 332,00 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, svarbu įvertinti tai, ar turto pakeitimo išlaidos šiuo atveju nebūtų mažesnės, nei sugadinto turto atkūrimo išlaidos. Nors atsakovė pateikė į bylą dvi sąmatas, kuriose nurodyta, kad baldas galėtų būti suremontuotas už 85 ar 90 Eur sumą, tačiau teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad minėtos sąmatos buvo sudarytos neapžiūrėjus baldo ir neįvertinus realios jo būklės, nenustačius kokius konkrečius darbus būtina atlikti siekiant atstatyti baldą į buvusią padėtį. Atsižvelgtina ir į tai, kad iš byloje pateiktų baldo įsigijimo dokumentų ir nuotraukų, kuriose užfiksuotas baldas po apliejimo matyti, kad baldas buvo pakankamai naujas, nesuplyšęs, nematyti ryškių jo nudėvėjimo požymių, taigi šio turto naudingumas, jo funkcionalumas iš esmės nebuvo sumažėjęs dėl nusidėvėjimo, susijusio su baldo amžiumi ar intensyviu naudojimu. Nėra pagrindo manyti, kad iki apliejimo sofai – lovai būtų buvęs reikalingas remontas, šiuo metu sofos – lovos atlošas negali būti naudojamas ir baldas tinkamai neatlieka savo funkcinės paskirties, todėl įvertinus šias aplinkybes, ieškovės reikalavimas atlyginti jai 318,29 Eur baldo įsigijimo išlaidas yra pagrįstas ir tenkintinas. Tuo tarpu ieškovės reikalavimas priteisti iš viso 45 Eur išlaidų, susijusių su baldo pervežimu, užnešimu į butą ir surinkimu atmestinas kaip nepagrįstas, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įsigydama minėtą baldą būtų patyrusi tokio dydžio išlaidas, taip pat nepateikti ir įrodymai, patvirtinantys, kad būtent tokio dydžio išlaidas ieškovė galėtų patirti ateityje, siekdama turėti daiktą, kurio vertė iš esmės atitiktų iki apliejimo turėto daikto vertę (CPK 178 str.).
Kaip jau minėta, ieškovė ieškinyje įvardijo įvairias priemones, kurias pirko siekdama išvalyti ir dezinfekuoti butą po apliejimo. Be to, byloje yra pateiktos nuotraukos, kuriose yra užfiksuotas ieškovei priklausantis butas po apliejimo, tai patvirtino ir atsakovė. Įvertinęs tai, kad butas buvo aplietas katino šlapimu, atsakovė šios aplinkybės neneigė, teismas sprendžia, kad ieškovės patirtos 24,40 Eur išlaidos įvairioms dezinfekavimo ir valymo priemonėms įsigyti yra tiesiogiai susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais ir buvo skirtos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų atsiradusioms pasekmėms pašalinti, nuotraukos buvo reikalingos patalpų būklei po patalpų apliejimo užfiksuoti, dėl to atsakovė privalo atlyginti ieškovei 24,40 Eur išlaidas valymo ir dezinfekavimo priemonėms įsigyti, taip pat 6,42 Eur išlaidas už nuotraukų darymą.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas tenkina iš dalies ieškovės pareikštą ieškinį, konstatuodamas, kad ieškovei iš viso padarytas 1352,20 Eur (1003,09+318,29+24,40+6,42) nuostolis. Ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Ieškovė taip pat prašė atlyginti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas – 50,00 Eur išlaidas už lokalinės sąmatos parengimą ir 326,70 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, pateikė šių išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus (16-17, 96-98 b. l.). Atsižvelgdamas į tai, kad buvo atmesta tik labai nežymi ieškinio reikalavimų dalis (dėl 45,00 Eur žalos atlyginimo) ir patenkinta 97 procentai ieškovės reikalavimų, teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl nurodytų aplinkybių neatlygintinos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str. 1 d., 2 d.),.
Ieškovei byloje taip pat buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ji atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pateikta pažyma patvirtina, kad byloje susidarė 115,80 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (24 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė buvo pateikusi prašymą pakeisti advokatą byloje, pakeistas advokatas į paskirtą teismo posėdį neatvyko, dėl ko vieną teismo posėdį teko atidėti, po to ieškovės interesus teismo posėdyje atstovavo advokatė pagal pavedimą, teismas sprendžia, kad priteisiant iš atsakovės išlaidas advokato pagalbai apmokėti, dar papildomai priteisiant ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, kurių teikimas buvo nutrauktas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovės, būtų pažeisti atsakovės teisėti interesai, todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos. Iš atsakovės valstybei priteistinas 41,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 80 str. 1 d., 96 str. 1 d., 5 d.).
Atsakovė Z. Z. prašė teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis, mokant priteistą žalos atlyginimą per vienerius metus lygiomis dalimis. Šį prašymą grindė sunkia savo turtine padėtimi ir bloga sveikatos būkle.
Sprendimo įvykdymo išdėstymą reglamentuoja LR CPK 284 straipsnis, kurio pirmoje dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Pagal susiformavusią teismų praktiką, vertinant, ar ieškovo ir atsakovo finansinė padėtis leidžia išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, būtina nustatyti esamą sprendimo išdėstymo prašančios šalies finansinę būklę bei finansines galimybes dėl sprendimo įvykdymo ateityje. Visais atvejais būtent prašanti sprendimo išdėstymo šalis turi pareigą pateikti įrodymus apie savo finansinę būklę (LR CPK 12 ir 178 str.).
Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, kad abi šalys yra fiziniai asmenys, tiek ieškovė, tiek atsakovė yra senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų, jų turtinė padėtis yra panaši, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neišreikė sutikimo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis, atsakovė nėra atlyginusi net dalies žalos, nors žala padaryta beveik prieš metus, o ieškovė buto remonto dar nėra atlikusi, ketina jį atlikti, todėl remonto darbams atlikti jai šiuo metu reikalingos piniginės lėšos, teismas sprendžia, kad nuostolių atlyginimas dalimis nesudarytų ieškovei galimybės kuo greičiau atkurti sugadintą turtą. Tokiu būdu siekdamas nepažeisti ieškovės ir atsakovės interesų pusiausvyros, nepaisant to, kad atsakovės Z. Z. finansinė padėtis yra sunki, teismas netenkina prašymo dėl teismo sprendimo išdėstymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-268 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Z. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 1352,20 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai penkiasdešimt du eurai, dvidešimt centų) turtinės žalos atlyginimą ir 376,70 Eur (trys šimtai septyniasdešimt šeši eurai, septyniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės Z. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 41,00 Eur (keturiasdešimt vienas euras) žyminį mokestį valstybei.
Prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.