Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. L. atstovės advokatės Evelinos Trukšinienės skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą; Darbo inspekcija) 2025 m. kovo 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-145-2025 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

10. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. L. atstovė prašė administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Atstovės įsitikinimu, jeigu šiuo atveju ir buvo pažeistos žmogaus teisės, jeigu (duomenys neskelbtini) identifikavo pagal nurodytus apibrėžimus (pavyzdžiui, kad ji grįžo iš (duomenys neskelbtini) atostogų ar yra (duomenys neskelbtini)), tai savaime nėra psichologinis smurtas. Tai galbūt gali būti laikoma teisės į privatų gyvenimą pažeidimu. Jeigu atskleidi kažkam informaciją, nereiškia, kad sieki sukurti bauginančią aplinką, pažeminti ar įžeisti darbuotoją. DK yra baigtinis sąrašas, kur yra draudžiamas psichologinis smurtas, ir šis konkretus atvejis į tą sąrašą nepatenka. Tai yra asmeninė vadovės paskyra, ji yra nuomonės formuotoja ir turi teisę dalintis savo asmeniniais išgyvenimais su savo sekėjais. Ji tai daro nuolat. Tai nereiškia, kad ji, pasisakydama apie konkrečią situaciją, turi tikslą pažeminti darbuotoją. Šiuo atveju ji net nežinojo, kad darbuotoja jos klausys ar ją seka. Ji neturėjo ketinimo ją įbauginti. Juo labiau, kad tuo metu (duomenys neskelbtini) buvo nedarbingume ir nevykdė jokių darbo funkcijų. Ji taip ir negrįžo į darbą ir šiuo metu įmonėje nedirba. Psichologinis smurtas turėtų būti susijęs su darbo santykiais. Negali būti, kad po darbo su draugais šnekantis apie tai, kas liūdina darbe, ir kažkam tai išgirdus, tai būtų laikoma psichologiniu smurtu. Tai tuomet reikštų, kad darbdavys neturi teisės pasakyti savo nuomonę. DK 30 straipsnio 2 dalies 4 punkte aiškiai pasakyta, kad psichologinis smurtas ir priekabiavimas draudžiamas su darbu susijusio bendravimo, įskaitant bendravimą informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu. Bendravimas turi būti susijęs su darbu. Tai gali būti el. laiškai, susirašinėjimai per „Teams“ ar pan. S. L. pasakojo situaciją apie darbą, bet tai nebuvo darbo funkcijų vykdymo metu. Tai buvo ne darbo metu ir ne darbo aplinkoje. Ji pasakė savo nuomonę apie tam tikrą situaciją. Nebuvo žeminančio, bauginančio pobūdžio teiginių, kurie skatintų darbuotoją išeiti iš darbo. Jeigu buvo atskleisti kažkurie faktai, tai jie iš tikrųjų egzistavo. Teiginiai apie (duomenys neskelbtini), kad tas žmogus (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) atostogas nėra psichologinis smurtas. Teiginiai apie nedarbingumus yra S. L. nuomonė apie galimą darbuotojo piktnaudžiavimą, dažnai imant nedarbingumus. Taip pat buvo išsakytas teiginys, kad S. L. nežino, kada darbuotoja dirbs, jokio žmogaus pažeminimo čia nėra. Teiginys, kur pirkdavo ir gerdavo šampaną, tai ne S. L. žodžiai, o žinutė, kurią ji gavo. Taip pat buvo paskelbtos kitų žmonių nuomonės, ką S. L. turėtų daryti, o ji pasakė, kad negali atleisti darbuotojos, auginančios (duomenys neskelbtini), nes yra įstatymo nustatyta apsauga. Ji nesakė, kad atleis darbuotoją ar kad ji dabar kentės. Teiginiai apie finansinius nesutapimus (duomenys neskelbtini) parduotuvėje yra faktinė situacija, dėl kurios buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnį dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo, tačiau jis buvo nutrauktas ir iš Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 5 d. nutarties S. L. buvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) iš tiesų pasisavino prekes iš įmonės ir jai turėjo būti iškelta administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnį, nes tų prekių vertė nebuvo didelė. Nėra žinoma, kaip ta byla baigėsi, tačiau tai nėra šmeižtas, įžeidimas ar ketinimas įbauginti, tai tiesiog situacijos atpasakojimas, ko įstatymas nedraudžia. Vardas ir pavardė nebuvo atskleisti, darbuotoją galėjo atpažinti tik tie, kas ją pažinojo. Kiti darbuotojai tą situaciją žinojo. Kas pažįsta (duomenys neskelbtini), irgi tą situaciją žinojo. Informacija buvo skirta ne darbuotojai, kitiems kolegoms, o sekėjams. Nors S. L. turi (duomenys neskelbtini) sekėjų, bet „storius“ perklauso tikrai ne tiek žmonių, geriausiu atveju 10–15 proc. Taigi, pirmiausia, atstovės teigimu, nebuvo tikslo žeminti arba sukurti bauginančią aplinką. Antra, tai nebuvo darbo santykių metu. Jeigu buvo kažkokie pažeidimai, tai yra civiliniai teisiniai santykiai.

11. Teismo posėdžio metu Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė nurodė, kad Darbo inspekcija patikrinimo metu nustatė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė S. L. prieš savo darbuotoją (duomenys neskelbtini) taikė psichologinio smurto veiksmus. S. L., būdama atsakinga už įmonės veiklos organizavimą, nesukūrė tokių darbo sąlygų, kurios užtikrintų, kad (duomenys neskelbtini) būtų apsaugota nuo priešiško, žeminančio ar agresyvaus elgesio. S. L. vieši pasisakymai Instagram paskyroje šmeižė (duomenys neskelbtini), kaltinant ją vagystėmis, alkoholio vartojimu darbo metu ir kitais veiksmais, kurie buvo neįrodyti ir ikiteisminis tyrimas dėl to buvo nutrauktas. S. L. viešai diskutuodama apie (duomenys neskelbtini) atleidimą ir skelbdama neįrodytą ir žeminančią informaciją sukėlė neigiamas pasekmes darbuotojos sveikatai ir psichologinei būklei. (duomenys neskelbtini) patyrė nerimą, panikos atakas, bijojo išeiti iš namų, nes nenorėjo susidurti su neigiamais komentarais iš žmonių, kurie ją atpažino. S. L. pasisakymas „aš jus visus informuosiu, kada ji grįš iš nedarbingumo. Galėsite nueiti su ja bendrauti“ – žodis „pabendrauti“ nuskambėjo kabutėse. Šiuo atveju tikrai buvo sukurta darbuotojai bauginanti aplinka, ypač žinant, kad su ja gali ateiti pasikalbėti. S. L. Instagram paskyra turėjo didelį sekėjų skaičių, todėl jos pasisakymai galėjo turėti neigiamą įtaką darbuotojos reputacijai. Viešai aptarinėjant darbuotoją buvo skatinama ne tik kalbėti apie ją, bet ir dalyvauti apklausose, siekiant toliau skleisti informaciją, kurios pasekmės darbuotojai buvo žalingos. Nors S. L. teigia, kad niekada tiesiogiai neįvardino (duomenys neskelbtini) vardo ir pavardės, nustatyta, kad jos pateikta detalizuojanti informacija leido identifikuoti (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad ji yra (duomenys neskelbtini), kuri buvo tik viena, kuri (duomenys neskelbtini) ir grįžo po atostogų. Vaizdo medžiagoje yra vienos sekėjos įrašas, ji parašė, kad „žinau, kas tokia dirba“ ir pavadino ją necenzūriniu žodžiu. Darbo inspekcija laikėsi pozicijos, kad šiuo atveju pasisakymai buvo susiję su darbu ir buvo skirti viešai aptarti būtent darbinę situaciją. Tai, kad veiksmai buvo atlikti socialinėje erdvėje, nepašalina atsakomybės. S. L. išnaudojo savo paskyrą tam, kad viešai kritikuoti ir žeminti darbuotoją, dėl ko buvo sukurtos neigiamos pasekmes darbo santykiams. DK 30 straipsnio 2 dalies 4 punkte kalbama apie su darbu susijusį bendravimą, nekalbama, ar tiesiogiai ar ne. S. L. elgesys atitiko psichologinio smurto sąvoką net ir nesant tiesioginiam kontaktui su darbuotoja. Tai sukėlė darbuotojai neigiamą psichologinį poveikį. Tokie veiksmai sukūrė bauginančią, priešišką darbo aplinką, todėl buvo pažeista DK 30 straipsnio 2 dalis. Tai, kad darbuotoja tuo metu buvo nedarbingume, neeliminuoja darbo santykių. Darbuotoja buvo pavaldi darbdaviui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

1. ANK 96 straipsnio 2 dalyje (2024 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XIV-2706 redakcija) numatyta darbdavių fizinių asmenų, darbdavių juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą. ANK 96 straipsnio 5 dalyje (2024 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XIV-2706 redakcija) numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šią normą, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas šis asmuo pažeidė. Nagrinėjamu atveju, Skundžiamu nutarimu S. L. nubausta už tai, kad ji pažeidė DK 30 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

2. DK 30 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. DK 30 straipsnio 2 dalis numato, kad smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą, smurtą ir priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), – bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturtinė žala. Smurtas ir priekabiavimas draudžiamas: 1) darbo vietose, įskaitant viešąsias ir privačias vietas, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį; 2) pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu arba naudojantis buities, sanitarinėmis ir higienos patalpomis; 3) su darbu susijusių išvykų, kelionių, mokymų, renginių ar socialinės veiklos metu; 4) su darbu susijusio bendravimo, įskaitant bendravimą informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu; 5) darbdavio suteiktame būste; 6) pakeliui į darbą ar iš darbo.

3. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja (duomenys neskelbtini) patyrė psichologinį smurtą su darbu susijusio bendravimo, vykusio informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu, todėl darbdavio vadovės S. L. veiksmai atitinka ANK 96 straipsnio 2 dalyje (2024 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XIV-2706 redakcija) numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

4. Kaip matyti iš DK 30 straipsnio 2 dalies nuostatų, smurtas, įskaitant psichologinį smurtą, yra bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturtinė žala. Administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad S. L. dvi dienas iš eilės viešai, t. y. socialinėje erdvėje, o būtent savo asmeninėje Instagram paskyroje, turinčioje daugiau nei (duomenys neskelbtini) sekėjų, pasakojo „(duomenys neskelbtini) istoriją“, t. y. su jos vadovaujamai MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia parduotuve, esančia (duomenys neskelbtini), susijusią istoriją, išskiriant vieną konkrečią šios parduotuvės darbuotoją ir neigiamame kontekste aptariant jos elgesį bei veiksmus, t. y. nurodydama, kad ši darbuotoja piktnaudžiauja imdama nedarbingumo pažymėjimus; viešai pateikdama kito asmens siųstą pranešimą, kad ši darbuotoja darbo metu vartojo alkoholinius gėrimus ir neblaivi vairuodavo transporto priemonę; kad ji kartu su kita darbuotoja yra pavogusi iš įmonės daugiau nei 30 000, detalizuodama, kaip tai buvo daroma, komentuodama, kad vyko ikiteisminis tyrimas bei kokia buvo darbuotojos gynybinė versija jo metu; sekėjai jai siūlė išmokėti šiai darbuotojai „6 mėnesius“, tačiau duoti darbuotojai dar daugiau pinigų S. L. teigė nenorinti; sakydama sekėjams, kad informuos juos, kada ši darbuotoja bus darbo vietoje ir kad šie galės su ja pabendrauti; klausdama jų, ar jiems įdomu, kad ji toliau dalintųsi šia istorija; klausdama, ar, sekėjų vertinimu, tokia darbuotoja tikrai nori dirbti jos įmonėje ir kt. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad S. L. visa tai pasakojo ironizuodama, tam tikrais momentais juokdamasi, skatindama diskusijas, sekėjų smalsumą, o kitą dieną viešai džiaugėsi, kad dėl šios istorijos su ja susisiekė daug žmonių, ji gavo daug naudos ir jau ėmėsi tam tikrų veiksmų. Po šių S. L. pasisakymų viešoje erdvėje atsirado pranešimas žmogaus, išreiškusio ketinimą nueiti į (duomenys neskelbtini) esančią MB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, nufotografuoti tą darbuotoją ir jos nuotrauką paskelbti viešai. Teismo vertinimu, toks juridinio asmens vadovės viešas elgesys buvo nepriimtinas, klausant visų S. L. pasisakymų ir vertinant jų visumą akivaizdu, kad ji nenorėjo, kad ši darbuotoja tęstų darbą jos vadovaujamoje įmonėje, tarp jų jau buvo kilęs konfliktas ir tvyrojo įtampa, todėl tokiu elgesiu neabejotinai buvo siekiama padaryti darbuotojai psichologinį poveikį, ją sumenkinti ir įstumti į beginklę, bejėgę padėtį, buvo įžeistas jos orumas ir sukurta bauginanti, priešiška, žeminanti ir įžeidžianti aplinka, t. y. naudojamas psichologinis smurtas. Kaip matyti iš darbuotojos, apie kurią kalbėjo S. L., t. y. (duomenys neskelbtini), atstovės skundo Darbo inspekcijai turinio, po tokių S. L. pasisakymų (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai suprato, kad darbdavys visais įmanomais būdais siekia ją atleisti, yra prieš ją nusiteikęs, ji jautėsi pažeminta, bijojo grįžti į darbą, nes S. L. buvo nurodžiusi informuosianti sekėjus, kada ji grįš, jai prasidėjo nerimo ir panikos atatkos, bijojo išeiti iš namų, teko kreiptis į psichiatrą. Iš bylos duomenų matyti, kad po šio administracinio nusižengimo padarymo, t. y. 2024 m. gruodžio 16 d., (duomenys neskelbtini) iš tiesų kreipėsi į gydymo įstaigą, jai buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) ir skirtas medikamentinis gydymas. Pažymėtina, kad šiuo metu nėra priimtas joks įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, kad ši darbuotoja iš tiesų pasisavino daugiau nei 30 000 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto (atvirkščiai, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas), taip pat, bylos duomenimis, nėra priimti įsiteisėję sprendimai ir dėl to, kad ji vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, nėra nustatyta ir tai, kad ji neteisėtai gaudavo nedarbingumo pažymėjimus. Taigi teismas nepritaria gynybos argumentams, kad S. L. kalbėjo su savo sekėjais apie realiai egzistuojančius faktus. Nors, kaip nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė, iš teismo procesinių dokumentų S. L. žinojo, kad (duomenys neskelbtini), nutraukus ikiteisminį tyrimą, turėjo būti iškelta administracinio nusižengimo byla pagal ANK 108 straipsnį, vis tik, kaip ir nurodė pati atstovė, šios bylos baigtis S. L. nebuvo žinoma, todėl ji neturėjo jokio teisinio pagrindo kalbėti apie kokią nors vagystę. Tai, kad S. L. pasisakymų metu (duomenys neskelbtini) buvo laikinai nedarbinga, šiuo atveju jokios įtakos DK 30 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų taikymui neturi, nes ją su MB „(duomenys neskelbtini)“ tebesiejo darbo santykiai.

5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė viso proceso metu akcentavo, kad iš S. L. viešai pasakytų teiginių (duomenys neskelbtini) galėjo atpažinti tik tie asmenys, kurie žinojo tą situaciją, t. y. jos kolegos ir tie, kuriems ji pati buvo viską papasakojusi. Teismas su tokiais atstovės argumentais nesutinka. Nors S. L. iš tiesų nepaminėjo darbuotojos vardo ir pavardės, tačiau pateikė pakankamai ją identifikuojančios informacijos, t. y. kad tai yra (duomenys neskelbtini) (tokias pareigas užima vienintelis asmuo įmonėje), kad ji turi (duomenys neskelbtini), buvo išėjusi (duomenys neskelbtini) atostogų ir po 2,5 metų grįžo dirbti atgal į įmonę ir toliau dirba toje pačioje (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Sutiktina su S. L. atstovės teiginiais, kad šiais požymiais (išskyrus (duomenys neskelbtini)) gali pasižymėti daugelis darbuotojų, vis tik akivaizdu, kad jų visuma apibūdino tik vieną MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją – (duomenys neskelbtini). Tokio pobūdžio informacija buvo pasirinkta tikslingai, kad būtų aišku ir suprantama, apie ką yra kalbama. Iš (duomenys neskelbtini) atstovės pateiktų duomenų, o būtent eilės pranešimų, kuriuos gavo ne tik pati (duomenys neskelbtini), bet ir jos sutuoktinis, akivaizdu, kad ši darbuotoja buvo atpažinta pašalinių asmenų ir S. L. papasakota istorija sukėlė jiems tam tikras emocijas, jie dalinosi šia istorija vieni su kitais. Kad pašaliniai asmenys ją atpažino patvirtina ir pačios S. L. paviešintas trečiojo asmens pranešimas, kuriame nurodoma, kad šis žmogus žino, apie ką S. L. kalba, ir taip pat pateikia savo nuomonę apie šią darbuotoją. Ypač svarbu pažymėti, kad S. L. yra nuomonės formuotoja, kurios asmeninę Instagram paskyrą, kurioje ir buvo pasisakoma apie (duomenys neskelbtini), seka daugiau nei (duomenys neskelbtini) sekėjų. Nors S. L. atstovė teisi, kad jos atstovaujamosios pasakojamas istorijas peržiūri tikrai ne visi šie sekėjai, vis dėlto net ir atstovės nurodyti 10–15 proc. sudaro apie 20 000 žmonių, kas yra neabejotinai didelis skaičius ir kas tik patvirtina, kad iš tokio kiekio žmonių tikrai galėjo atsirasti (ir atsirado) tokių, kurie identifikavo aptariamą asmenį ir ėmė istoriją skleisti dar platesniam asmenų ratui, tuo pačiu ir pačiai (duomenys neskelbtini), tokiu būdu darant jai neigiamą psichologinį poveikį.

6. Svarbu pasisakyti ir dėl DK 30 straipsnio 2 dalyje numatyti sąrašo, apibrėžiančio, kur yra draudžiamas smurtas ir priekabiavimas. Teismo vertinimu, nagrinėjamas atvejis patenka į DK 30 straipsnio 2 dalies 4 punkto apibrėžtį, t. y. S. L. psichologinį smurtą naudojo su darbu susijusio bendravimo, vykusio informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu. Nekyla ginčas dėl to, kad šiai bylai aktualus S. L. bendravimas su savo sekėjais, t. y. su pakankamai plačiu žmonių ratu, vyko naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis ir jis neabejotinai buvo susijęs su darbu (nepaisant to, kad buvo bendraujama per asmeninę Instagram paskyrą). Teismas visiškai pritaria Darbo inspekcijos teiginiams, kad įstatymas nenumato, jog toks bendravimas, kurio metu buvo panaudotas psichologinis smurtas, turi vykti tik tiesiogiai tarp darbdavio ir darbuotojo, ką akcentavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė. Toks siauras įstatymo aiškinimas neatitiktų DK 30 straipsnio 2 dalies tikslų, o būtent užkirsti kelią smurto ir priekabiavimo plitimui įmonės, įstaigos, organizacijos viduje. Šioje byloje susiklosčiusi situacija skiriasi nuo S. L. atstovės pateiktos paralelės tarp juridinio asmens vadovo pokalbio apie darbą su savo artimaisiais ar draugais. S. L. puikiai suvokė, kad jos viešus pasisakymus stebės ne tik artimieji ar draugai, o nenustatytas skaičius asmenų, tarp kurių, be kita ko, gali būti kiti įmonės darbuotojai, o taip pat ir pati (duomenys neskelbtini). Įvertinus situacijos kontekstą, t. y. kad tarp S. L. kaip darbdavio atstovės ir (duomenys neskelbtini) kaip darbuotojos tuo metu jau buvo atsiradusi tam tikra įtampa, dviejų dienų S. L. pasisakymų turinį, pasirinktą viešą kalbėjimo būdą, teismas sprendžia, kad S. L. siekė, jog ši istorija pasiektų kuo daugiau žmonių, o taip pat ir pačią darbuotoją, taip netiesiogiai perduodant jai darbdavio požiūrį, įžeidžiant jos garbę ir orumą bei sukuriant bauginančią, priešišką, įžeidžiančią ir žeminančią darbo aplinką, siekiant padaryti jai psichologinį poveikį, sumenkinti ir įstumti į beginklę, bejėgę padėtį, kas leidžia spręsti, kad S. L. veikė tiesiogine tyčia. Jos teiginiai nebuvo tiesiog nuomonės tam tikru klausimu išreiškimas ar pasidalinimas savo rūpesčiais su sekėjais, tai buvo menkinantys ir žeminantys pasisakymai apie savo valdomos įmonės darbuotoją. Teismas neneigia to, kad ir juridinio asmens vadovas turi teisę pareikšti savo nuomonę, tačiau tuomet, kai šio vadovo informacijos sklaidos kanalą seka daugiau nei (duomenys neskelbtini) žmonių, bet kokių teiginių išsakymas turi būti itin atsakingas.

7. Skunde aptariamas pačios darbuotojos elgesys su darbdaviu, prašant į tai atkreipti dėmesį, vis tik šioje vietoje teismas pritaria Darbo inspekcijos teiginiams, kad jokie galimai darbuotojos padaryti su darbo santykiais susiję pažeidimai nesuteikia darbdaviui teisės naudoti psichologinį smurtą. Darbdavys turi naudotis įstatyme nustatytomis teisėtomis poveikio priemonėmis.

8. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 40 straipsnyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Kaip jau minėta, S. L. šioje byloje pagal ANK 96 straipsnio 5 dalį (2024 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XIV-2706 redakcija) pripažinta kalta dėl to, kad šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai. Vis dėlto iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad S. L. protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį kitoje byloje buvo surašytas tik 2024 m. gruodžio 19 d. (bauda sumokėta 2025 m. sausio 23 d.), o administracinis nusižengimas padarytas nuo 2024 m. lapkričio 12 d. 8.00 val. iki 2024 m. gruodžio 11 d. 17.00 val., t. y. dalis ankstesnio administracinio nusižengimo padarymo laiko sutampa su nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje padaryto administracinio nusižengimo padarymo laiku. Tokios faktinės aplinkybės neatitinka ANK 40 straipsnyje nurodytos pakartotinumo sąvokos, todėl S. L. negali būti baudžiama administracinį nusižengimą padarius pakartotinai. ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, netinkamai pritaikė įstatymą, todėl teismas keičia administracinio nusižengimo kvalifikavimą iš ANK 96 straipsnio 5 dalies (2024 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XIV-2706 redakcija) į ANK 96 straipsnio 2 dalį (2024 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XIV-2706 redakcija), kas lengvina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį, ir skiria administracinę nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą.

9. Nagrinėjamu atveju Skundžiamu nutarimu už ANK 96 straipsnio 5 dalyje (2024 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XIV-2706 redakcija) įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą S. L. paskirta 1 150 Eur bauda, kuri yra lygi sankcijoje nustatytos baudos vidurkiui, kas atitinka ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas baudos dydžio nustatymo taisykles. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Perkvalifikavus S. L. padarytą administracinį nusižengimą pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį (2024 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XIV-2706 redakcija), konstatuotina, kad ji, veikdama tyčia, būdama juridinio asmens vadove, padarė pakankamai šiurkštų administracinį nusižengimą. Jos atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad S. L. iki šio administracinio nusižengimo padarymo administracine tvarka buvo bausta daugiau nei 20 kartų, daugelis padarytų nusižengimų susiję su jos kaip vadovės netinkamu pareigų vykdymu, po šio administracinio nusižengimo padarymo ji administracinėn atsakomybėn yra patraukta dar 5 kartus (taip pat ir už ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą), ne visos paskirtos baudos sumokėtos. Taigi, teismo vertinimu, perkvalifikavus veiką proporcingumo principo reikalavimus atitinkantis baudos dydis taip pat bus ANK 96 straipsnio 2 dalies (2024 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XIV-2706 redakcija) sankcijoje numatytos baudos vidurkį atitinkanti bauda, t. y. 560 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. L. atstovės advokatės Evelinos Trukšinienės skundą atmesti.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. kovo 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-145-2025 panaikinti ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą.

S. L. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje (2024 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XIV-2706 redakcija), ir skirti jai 560 Eur dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.