- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-12
- Bylos Nr.
- 2-3988-910/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-01974-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- UAB „Gunther technologies“
- Ieškovas
- I. Gauchmano, IĮ „Kristi“
- Advokatai
- Andrius Bambalas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Agnei Prokopovičiūtei, Oksanai Videiko, dalyvaujant ieškovo direktoriui I. G., atsakovo UAB „Gunther technologies“ advokatui Andriui Bambalui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo I. Gauchmano IĮ „Kristi“ ieškinį atsakovui UAB „Gunther technologies“ dėl skolos už patalpų nuomą priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas I. Gauchmano IĮ „Kristi“ 2012-06-12 kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Gunther technologies“ 10 587,50 Lt skolą už negyvenamųjų patalpų nuomą. Teismui dar neišsprendus ieškinio priėmimo klausimo, ieškovas 2012-06-15 pateikė patikslintą ieškinį ir sumažino ieškinio sumą iki 6882 Lt, taip pat prašė priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 318 Lt žyminio mokesčio išlaidų.
Ieškovas nurodė, kad 2010-05-10 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi (toliau – Nuomos sutartis) atsakovui išnuomojo sandėlio patalpas Vilniaus rajone, Mickūnų seniūnijoje, Skaisterių kaime. Ieškovo teigimu, pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras atsakovas yra skolingas 10 587,50 Lt, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal 2012-02-15 šalių sudarytos taikos sutarties 5 punktą Nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo Taikos sutarties sudarymo momento, ieškinio suma mažintina iki 6882 Lt. Pasak ieškovo, atsakovas ne kartą ragintas atsiskaityti, su juo derinti įvairūs skolos grąžinimo variantai, tačiau atsakovas nevykdo įsipareigojimų grąžinti skolą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, nes ieškovo ir atsakovo 2012-02-15 sudaryta Taikos sutartimi, kuri patvirtinta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-781-391/2012, buvo išspręsti visi nesutarimai ir piniginiai ginčai, susiję su 2010-05-10 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi. Taikos sutarties 5 punkte šalys patvirtino, kad laiko Nuomos sutartį nutraukta, o ieškovas patvirtino, jog neturi jokių kitų pretenzijų dėl šios Nuomos sutarties, nei nurodyta Taikos sutartyje. Dėl to ieškovo reikalavimai, grindžiami PVM sąskaita-faktūra, išrašyta po Taikos sutarties įsiteisėjimo, yra nepagrįsti, nes Taikos sutartyje ieškovas patvirtino, kad neturi jokių pretenzijų už laikotarpį iki 2012-02-15 Taikos sutarties sudarymo. Atsiliepime pažymima, kad su ieškiniu pateikta PVM sąskaita-faktūra turi klastojimo požymių, nes ieškovas yra pateikęs dvi jos versijas: viena – dėl 10 587,50 Lt, kita – dėl 6882 Lt. Abi šios sąskaitos–faktūros versijos turi tą patį numerį, tą pačią datą, tačiau skiriasi jose nurodytų paslaugų pavadinimas, kiekis, galutinė kaina. Pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo nuostatas negali būti dviejų sąskaitų–faktūrų tuo pačiu numeriu, kuriose būtų nurodytas skirtingas suteiktų paslaugų kiekis ar kaina. Dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar savo veikloje ieškovas nekeičia atgaline data PVM sąskaitų–faktūrų duomenų ir sumų, taip galbūt mažindamas į valstybės biudžetą mokėtiną PVM mokestį. Be to, tai kelia pagrįstų abejonių dėl ieškovų teikiamų įrodymų pagrįstumo, nes jie gali būti suklastoti. Ieškovo reikalavimas, grindžiamas neteisėtai sudaryta sąskaita–faktūra, yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-781-391/2012 buvo pateikti įrodymai ir išdėstyti argumentai, jog ieškovas nuo 2011 m. neleido atsakovui naudotis išsinuomotomis patalpomis, buvo pakeitęs patalpų spyną ir neteisėtai sulaikęs atsakovui priklausantį turtą – pastolius. Pagal teismų praktiką, kai nuomotojas savo vienašaliu veiksmu – pakeisdamas nuomojamų patalpų spyną – atima iš nuomininko galimybę naudotis nuomos objektu, t. y. pažeidžia nuomotojo pareigą duoti nuomininkui daiktą (ginčo patalpas) laikinai valdyti ir naudotis, tai jis neturi teisės reikalauti užmokesčio už naudojimąsi daiktu, nes nuomininkas nuomotojo valia daiktu nebesinaudojo (Vilniaus apygardos teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-47-516/2011).
Remdamasis tuo, kad Taikos sutarties 5 punkte nurodyta, jog ieškovas neturi jokių pretenzijų dėl nutrauktos Nuomos sutarties, o 10 punkte – jog ieškovas supranta, kad Taikos sutartis turi jam privalomo teismo sprendimo galią, ieškovas, net ir gavęs atsakovo prieštaravimus dėl teismo įsakymo, 2012-06-14 pateikė ieškinį, kuriuo nepagrįstai, pažeisdamas Taikos sutartį, reikalauja skolos pagal nutrauktą Nuomos sutartį, atsakovas prašo paskirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).
Šalies argumentai
Ieškovo direktorius I. G. teismo posėdyje nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 6882 Lt skolą už patalpų nuomą. Papildomai paaiškino, kad 2012-02-17 teismo patvirtinta Taikos sutartimi buvo susitarta tik dėl nuomos mokesčio skolos už laikotarpį iki 2011-07-31, tuo tarpu šioje byloje pareikštas reikalavimas dėl nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2011-08-01 iki 2012-02-15, t. y. nuomos sutarties nutraukimo dienos.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas advokatas Andrius Bambalas teismo posėdyje rėmėsi atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad šalių valią išspręsti visus su Nuomos sutarties nutraukimu susijusius klausimus Taikos sutartimi, patvirtina šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu. Be to, derybose dėl Taikos sutarties sudarymo ieškovui atstovavo teisininkas, su juo buvo derinamos visos taikos sutarties sąlygos, todėl ieškovo argumentai, kad Taikos sutartimi susitarta tik dėl skolos už laikotarpį iki 2011-08, yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina, nes šalys dėl ginčo yra sudariusios taikos sutartį, kuri patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos mokėti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2011-08-01 iki 2012-02-15, kai šalių susitarimu Nuomos sutartis buvo nutraukta, sudarius Taikos sutartį, kuri patvirtinta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-781-391/2012.
Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad 2012-02-15 Taikos sutartis buvo sudaryta dėl nuomos mokesčio skolos iki 2011-07-31, tuo tarpu už vėlesnį laikotarpį, t. y. nuo 2011-08-01 iki Nuomos sutarties nutraukimo 2012-02-15, atsakovas turi mokėti nuomos mokestį, nes jo pastoliai buvo saugomi ieškovo sandėlio patalpose.
Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, remiasi tuo, kad 2012-02-15 Taikos sutartis sudaryta susitarus dėl visų atsiskaitymų pagal Nuomos sutartį; šalys pasiekė susitarimą, kad visa atsakovo skola pagal Nuomos sutartį yra 4235 Lt; ieškovas įsipareigojo laikytis Taikos sutarties sąlygų, pareiškė, kad neturi jokių kitų pretenzijų, susijusių su Sutartimi, todėl šioje byloje pareikštas ieškinys pažeidžia Taikos sutarties sąlygas. Atsakovas taip pat nurodė tai, kad nuo 2011 m. pradžios jis realiai neturėjo galimybės naudotis ginčo patalpomis, nes ieškovas pakeitė sandėlio durų spynas, neteisėtai sulaikė jame buvusius pastolius, todėl nepagrįstai reikalauja sumokėti nuomos mokestį už laikotarpį, kuriuo jis pažeidė savo kaip nuomotojo pareigą suteikti daiktą nuomininkui naudoti pagal paskirtį, privertė nuomininką laikyti daiktus patalpose, nors šis negalėjo naudotis nei patalpomis, nei daiktais.
Byloje nustatyta, kad 2010-05-10 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi ieškovas išnuomojo atsakovui 250 kv. m bendro ploto sandėlio patalpas Vilniaus rajone, Mickūnų seniūnijoje, Skaisterių kaime. Nuomos terminas - nuo 2010-06-01 iki 2012-05-31. Šalys susitarė, kad Nuomininkas mokės 1058,75 Lt nuomos mokestį kas mėnesį (b. l. 11-16).
Atsakovas (nuomininkas) vėlavo mokėti nuomos mokestį, susidarė skola, dėl kurios priteisimo ieškovas (nuomotojas) kreipėsi į teismą. Civilinėje byloje Nr. 2-3326-130/2011 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-06-02 sprendimu už akių patenkino ieškovo ieškinį ir priteisė iš atsakovo 21 212,96 Lt nuomos mokesčio skolos.
2011-10-18 ieškovas kreipėsi į teismą dėl nuomos mokesčio skolos – 8470 Lt – priteisimo už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2011-07-31 (civilinė byla Nr. 2-781-391/2012; b. l. 3, 52).
Atsakovas nesutiko su pareikštu ieškiniu, remdamasis tuo, kad dar 2010 m. gruodžio mėnesį atsakovo direktorius žodžiu aptarė su ieškovo direktoriumi Nuomos sutarties nutraukimą nuo 2011 m. sausio mėn. pagal Nuomos sutarties 8.1 punktą, t. y. bendru šalių sutarimu. Atsakovas nurodė, kad 2011 m. sausio mėn. nuvyko atlaisvinti nuomotų patalpų, tačiau negalėjo nei patekti į jas, nei pasiimti jose buvusių daiktų – pastolių „Ringer“, nes ieškovas savavališkai pakeitė patalpų spyną. Susisiekus su ieškovu, jis informavo, kad atsakovas iš patalpų turtą galės atsiimti tik tada, kai bus sumokėta skola. Atsakovas, gaudamas sąskaitas dėl nuomos mokesčio mokėjimo ir po to, kai buvo sutarta nutraukti Nuomos sutartį, kreipėsi į ieškovą paaiškinimo, kodėl išrašomos sąskaitos. Jam buvo atsakyta, kad reikia rašytinio prašymo nutraukti Nuomos sutartį. 2011 m. vasario mėn. atsakovo direktorius išsiuntė ieškovui rašytinį prašymą nutraukti Nuomos sutartį nuo 2011 m. sausio mėn., atsižvelgiant į ankstesnį žodinį susitarimą. 2011 m. balandžio mėn. ieškovas el. paštu atsiuntė atsakovui pranešimą, kuriame nurodė, kad Nuomos sutartį laikys nutraukta tada, kai atsakovas atlaisvins patalpas, t. y. pasiims jose esantį turtą (civilinė byla Nr. 2-781-391/2012; b. l. 85). Atsakovo teigimu, jis objektyviai negalėjo pasiimti išsinuomotose patalpose buvusio turto, nes negalėjo į jas patekti dėl to, kad ieškovas savavališkai pakeitė spyną. Atsakovas nurodė, kad ne kartą kreipėsi į ieškovą su prašymais grąžinti patalpose esančius pastolius, tačiau šis jų neatidavė, taip pat neleido naudotis patalpomis, todėl neteisėtai reikalauja mokėti nuomos mokestį už laikotarpį, kai atsakovas negalėjo naudotis išsinuomotomis patalpomis. Atsakovas taip pat teigė, kad ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir be teisinio pagrindo pažeidžia bei varžo atsakovo teises, t. y. laiko užrakintas patalpas ir jose esantį atsakovo lizinguojamą turtą – pastolius, kurių vertė yra apie 50 000 Lt ir kurių atsakovas negali naudoti savo veikloje, taip patirdamas didelius nuostolius (civilinė byla Nr. 2-781-391/2012; b. l. 75-76).
Iš atsakovo 2011-11-09 rašto ieškovui matyti, kad atsakovas nurodė negalįs patekti į patalpas ir pasiimti ten esančio turto dėl to, jog ieškovas savo veiksmais trukdo atlikti veiksmus, reikalingus Nuomos sutarčiai nutraukti; esant tokioms aplinkybėms, ieškovas neturi teisės reikalauti nuomos mokesčio (civilinė byla Nr. 2-781-391/2012; b. l. 86-87).
2012-02-15 teismui buvo pateikta tvirtinti šalių sudaryta Taikos sutartis, kurią Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-02-17 nutartimi patvirtino ir bylą nutraukė (civilinė byla Nr. 2-781-391/2012; b. l. 109, 110-111; 114-116).
Dėl ginčo šalių sudarytos Taikos sutarties
Remdamasis civilinės bylos Nr. 2-781-391/2012 duomenimis, teismas pažymi, kad ieškovas teisingai nurodė, jog minėtoje civilinėje byloje buvo pareikštas ieškinys dėl nuomos mokesčio skolos už laikotarpį iki 2011-07-31 priteisimo. Tačiau kartu nurodytina tai, kad pagal CK 6.983 straipsnio 1 dalies nuostatas taikos sutartimi šalys gali ne tik išspręsti kilusį teisminį ginčą, bet ir užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, taip pat išspręsti kitus ginčytinus klausimus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad taikos sutartis yra viena iš CK numatytų civilinių sutarčių, jai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato tarpusavio teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2011).
Taigi nagrinėjamu atveju ginčo šalys, civilinėje byloje Nr. 2-781-391/2012 sudarydamos 2012-02-15 Taikos sutartį, galėjo susitarti ne tik dėl nuomos mokesčio skolos už laikotarpį, dėl kurio pareikštas ieškinys, bet ir išspręsti kitus su Nuomos sutartimi susijusius klausimus. Ieškovas pripažįsta, kad nurodyta Taikos sutartimi jis su atsakovu, be kita ko, susitarė nutraukti Nuomos sutartį nuo 2012-02-15, tačiau nesutinka su atsakovo pozicija, jog Taikos sutartimi buvo išspręsti ir visi piniginių prievolių, susijusių su patalpų nuoma, klausimai.
Ginčo šalys skirtingai aiškina jų sudarytos ir teismo patvirtintos Taikos sutarties nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartis yra viena iš civilinių sutarčių rūšių, kilus šalių ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama remiantis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Svarbiausias principas yra tas, kad sutartis turi būti aiškinama sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nustatomi tikrieji sutarties šalių ketinimai, ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, taip pat atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo.
Taikos sutarties 1 punkte atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka sumokėti ieškovui 4235 Lt skolos ir 63,50 Lt bylinėjimosi išlaidų kompensaciją, o ieškovas įsipareigojo per penkias dienas nuo Taikos sutarties 2.2 punkte nurodytos sumos sumokėjimo perduoti atsakovui nuomotose patalpose esančius pastolius ir kitą turtą. Pagal Taikos sutarties 2.1 punktą 2149,25 Lt sumokami per tris kalendorines dienas nuo taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos, o pagal 2.2 punktą likusi 2149,25 Lt suma sumokama iki 2012-03-30.
Taikos sutarties 5 punkte ginčo šalys susitarė laikyti Nuomos sutartį nutraukta ir ieškovas patvirtino, kad jokių kitokių pretenzijų dėl šios sutarties neturi; 6 punkte ieškovas įsipareigojo ateityje nereikšti civilinėje byloje Nr. 2-781-391/2012 išdėstytų reikalavimų; 7 punkte šalys patvirtino, kad yra atidžiai susipažinusios su Taikos sutarties sąlygomis ir reikalavimais bei pasižada jų sąžiningai laikytis; 10 punkte šalys susitarė, kad Taikos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento, o nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos Taikos sutartis ieškovui ir atsakovui turi privalomo teismo sprendimo (res judicata) galią bei yra priverstinai vykdytinas dokumentas; 11 ir 12 punktuose šalys patvirtino, kad joms žinomos Taikos sudarymo materialinės ir procesinės teisinės pasekmės.
Analizuojant Taikos sutarties sąlygas šalių tikrųjų ketinimų ir tikslų aspektu, atsižvelgtina į šalių derybas dėl sutarties sudarymo. Pažymėtina tai, kad iš civilinėje byloje Nr. 2-781-391/2012 esančių duomenų matyti, jog nuo 2011 m. pradžios šalys tarėsi dėl Nuomos sutarties nutraukimo. 2011 m. balandžio mėn. ieškovas pranešime atsakovui nurodė, kad Nuomos sutartį laikys nutraukta tada, kai atsakovas iškraustys sandėlį, priduos jį savininkui ir pasirašys patalpų perdavimo aktą (civilinė byla Nr. 2-781-391/2012; b. l. 85). 2011-07-04 atsakovas el. laiške ieškovui nurodė, kad jau 2011 m. vasario mėn. prašė nutraukti Nuomos sutartį, ieškovas sutiko tai padaryti, kai atsakovas išsiveš sandėlyje buvusią įrangą, tačiau, ieškovui pakeitus spyną, atsakovas negali patekti į nuomojamas patalpas ir pasiimti įrangos. Atsakovas siūlė greičiau susitikti ir užbaigti derinti skolos grąžinimo grafiką (civilinė byla Nr. 2-781-391/2012; b. l. 88). Iš atsakovo 2011-11-09 rašto ieškovui matyti, kad atsakovas nurodė negalįs patekti į patalpas ir pasiimti ten esančio turto dėl to, jog ieškovas trukdo atlikti veiksmus, reikalingus Nuomos sutarčiai nutraukti. Atsakovas taip pat nurodė, kad, esant tokioms aplinkybėms, ieškovas neturi teisės reikalauti nuomos mokesčio (civilinė byla Nr. 2-781-391/2012; b. l. 86-87). Aplinkybę, kad atsakovas neturėjo galimybių patekti į nuomotas patalpas, patvirtina antstolio 2011-11-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (civilinė byla Nr. 2-781-391/2012; b. l. 81-84).
Išanalizavęs nurodytus duomenis, teismas prieina prie išvados, kad atsakovas civilinėje byloje Nr. 2-781-391/2012 nesutiko su ieškovo reikalavimu sumokėti nuomos mokestį, remdamasis tuo, jog po to, kai ieškovas pakeitė nuomojamų patalpų spyną, jis neturi galimybės naudotis patalpomis, taip pat negali atsiimti jose esančių pastolių. Atsižvelgiant į tai, kad jau nuo 2011 m. pradžios vyko šalių derybos dėl Nuomos sutarties nutraukimo, darytina išvada, jog ginčo šalys abipusių nuolaidų būdu 2012-02-15 Taikos sutartimi nusprendė išspręsti ne tik ginčą dėl nuomos mokesčio skolos už laikotarpį iki 2011-07-31, bet ir Nuomos sutarties nutraukimo bei su šios sutarties nutraukimu susijusius klausimus. Šalys susitarė nutraukti Nuomos sutartį nuo Taikos sutarties pasirašymo dienos, t. y. nuo 2012-02-15.
Aiškinant Taikos sutarties 5 punkto sąlygą tiek gramatiškai, tiek sistemiškai, tiek šalių tikrųjų ketinimų aspektu, darytina išvada, kad ginčo šalys susitarė nutraukti Nuomos sutartį ir ieškovas patvirtino, jog kitokių pretenzijų, be tų, kurios aptartos Taikos sutartyje, dėl Nuomos sutarties neturi. Šalys abipusių nuolaidų būdu susitarė dėl 4235 Lt skolos. Taikos sutarties 1 punkte nustačiusios nuomos mokesčio skolos sumą, šalys nenurodė, kad ši skola yra tik už laikotarpį iki 2011 m. rugpjūčio mėn.
Teismas prieina prie išvados, kad ginčo šalių veiksmai ir santykiai iki Taikos sutarties sudarymo, sudarytos sutarties sąlygų sisteminė analizė, leidžia daryti išvadą, kad Taikos sutartimi šalys susitarė dėl visiško atsiskaitymo pagal Nuomos sutartį iki jos nutraukimo dienos, t. y. iki 2012-02-15. Tokią išvadą patvirtina ir nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai. Iš atsakovo pateikto elektroninio susirašinėjimo su ieškovui atstovavusiu teisininku matyti, kad pastolius ieškovas nurodė grąžinsiąs tik kai bus visiškai atsiskaityta, sumokėtas visas įsiskolinimas, kuris gerokai sumažintas (b. l. 63).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikalavimą dėl nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2011-08-01 iki 2012-02-15, t. y. iki Nuomos sutarties nutraukimo, ieškovas pareiškė po to, kai jam 2012-04-23 buvo sumokėta paskutinė įmoka pagal Taikos sutartį. Be to, teismo posėdyje ieškovas pripažino, kad kai Taikos sutartis buvo pasirašyta, suprato, jog patyrė tik nuostolius (b. l. 68).
Pažymėtina ir tai, kad teismas du kartus buvo atidėjęs bylos nagrinėjimą tam, jog sudarytų ieškovui galimybę pateikti įrodymus, kurie pagrįstų jo reikalavimą priteisti iš atsakovo nuomos mokesčio skolą už laikotarpį nuo 2011-08-01 iki 2012-02-15 ir paneigtų atsakovo atsikirtimus, jog Taikos sutartimi buvo išspręsta dėl visų atsiskaitymų pagal Nuomos sutartį. Ieškovo papildomai pateikti įrodymai (2012-06-05 pastolių perdavimo-priėmimo aktas, vykdomosios bylos Nr. 0128/11/09100 dokumentų kopijos) nepatvirtina jo reikalavimų pagrįstumo. Tuo tarpu byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas įrodė, jog Taikos sutartyje nurodyta galutinio atsiskaitymo suma, šalių nustatyta atsižvelgiant į tai, jog po to, kai ieškovas pakeitė nuomojamų patalpų spyną, atsakovas neturėjo galimybės naudotis nei patalpomis, nei jose esančiais pastoliais.
Pagal CK 6.483 straipsnio 1 dalies nuostatas nuomotojas privalo perduoti nuomininkui nuomos objektą ir garantuoti, kad išnuomotas daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomotas, visą nuomos terminą. Nuomotojo prievolė suteikti turtą nuomininkui, kad šis galėtų juo naudotis pagal paskirtį, nepasibaigia daikto perdavimu nuomininkui sudarant sutartį, bet išlieka visą nuomos sutarties galiojimo laiką.
Nagrinėjant bylą teismo posėdyje, ieškovo direktorius I. G. pripažino, kad, atsakovui įsiskolinus už patalpų nuomą, jis pakeitė nuomojamų patalpų spyną ir užrakino jose esančius pastolius, taip siekdamas užsitikrinti skolos grąžinimą. Ieškovo atstovas negalėjo teismui nurodyti tikslios datos, kada pakeitė ginčo patalpų spyną, tačiau pripažino, kad atsakovui nedavė naujo patalpų rakto ir šis iš esmės negalėjo naudotis pastoliais nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. (b. l. 71, 75, 76).
Išanalizavus bylos duomenis, yra pagrindas sutikti su atsakovo argumentais, kad ieškovas, vienašališkai pakeitęs nuomojamų patalpų spyną, iš esmės atėmė atsakovo galimybę naudotis nuomojamomis patalpomis, t. y. pažeidė esminę nuomotojo pareigą – suteikti išnuomotą daiktą nuomininkui naudotis.
Teismas pažymi, kad skolos išieškojimas turi būti vykdomas tik teisėtomis priemonėmis. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-09-01 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-3326-13/2011 priteistos nuomos mokesčio skolos išieškojimą vykdo antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0128/11/09100. Būtent antstolis, ne ieškovas, turi imtis visų įmanomų priemonių įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistai skolai išieškoti. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ieškovas neturėjo teisinio pagrindo suvaržyti atsakovo teisę naudotis išsinuomotomis patalpomis ir jose esančiais daiktais. Ėmęsis tokių veiksmų, ieškovas neteko teisėto pagrindo reikalauti, kad atsakovas sumokėtų nuomos mokestį už tą laiką, kai jis negalėjo naudotis nuomojamomis patalpomis.
Ieškovas pateikė teismui 2012-06-05 ginčo šalių pasirašytą pastolių perdavimo-priėmimo aktą, tačiau jame nėra užfiksuoto šalių susitarimo dėl papildomų mokėjimų (b. l. 74). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal pradinę Taikos sutarties 1 punkto sąlygos redakciją buvo nustatyta, jog nuomojamose patalpose buvusį atsakovo turtą (pastolius) ieškovas atsakovui perduos ne vėliau kaip per penkias dienas nuo Taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos (civilinė byla Nr. 2-781-391/2012; b. l. 110). Atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad aptariamos Taikos sutarties sąlygos korekcija buvo padaryta ieškovo reikalavimu, nes jis nurodė grąžinsiąs pastolius tada, kai bus sumokėta paskutinė įmoka (b. l. 69, 76). Įtvirtinus tokią sąlygą, šalys nenustatė, kad atsakovas turės sumokėti didesnę skolos sumą, negu nurodyta Taikos sutarties 1 punkte, taip pat nenurodė, kad atsakovas turės mokėti už laiką iki pastolių jam grąžinimo. Iš teismo posėdyje ieškovo duotų paaiškinimų galima spręsti, kad, sulaikydamas pastolius, ieškovas taip manė užsitikrinsiąs Taikos sutartimi nustatytos nuomos mokesčio skolos sumokėjimą.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovas teigė, kad buvo paskirtas areštuotų pastolių saugotoju, tačiau teismui pasiūlius pateikti tokį teiginį patvirtinančius įrodymus, pateikė vykdomosios bylos, kurioje vykdomas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-09-01 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-3326-13/2011 priteistos nuomos mokesčio skolos išieškojimas, kopijas, kurios nepatvirtina jo argumentų. Priešingai iš pateiktų vykdomosios bylos dokumentų matyti, kad ieškovas nebuvo paskirtas pastolių, buvusių nuomojamose patalpose, saugotoju (b. l. 78-84). Be to, Nuomos sutarties 3.4 punkte buvo nustatyta, jog Nuomotojas, t. y. ieškovas, neatsako už Nuomininko materialinių vertybių apsaugą. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad jis turėjo teisę ir pareigą saugoti atsakovo pastolius.
Pažymėtina ir tai, kad, atsakovui (nuomininkui) nesumokėjus nuomos mokesčio daugiau kaip už du mėnesius, ieškovas (nuomotojas), vadovaudamasis Nuomos sutarties 8.3 punktu, turėjo teisę nutraukti Nuomos sutartį prieš terminą, taip užkirsdamas kelią nuomos mokesčio skolai augti ir nuostoliams atsirasti. Ieškovas nesiėmė tokių veiksmų, taip pat nesprendė atsakovo nuo 2011 m. pradžios atsakovo teikiamų prašymų suderinti skolas ir nutraukti Nuomos sutartį. Nuomos sutartis nutraukta tik 2012-02-15, šalims sudarius Taikos sutartį.
Dėl ginčo šalių sudarytos ir įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos Taikos sutarties teisinių pasekmių
Iš ieškovo direktoriaus I. Gauchmano teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų matyti, kad, ieškovo nuomone, Taikos sutartis sudaryta jam nepalankiomis sąlygomis, nes po to, kai ieškovas sumokėjo mokesčius valstybei, jam liko tik nedidelė dalis pagal Taikos sutartį gautos sumos. Tačiau ieškovo nurodyti argumentai nėra pagrindas nepaistyti Taikos sutarties, patvirtintos įsiteisėjusia teismo nutartimi, sąlygų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, derantis dėl Taikos sutarties sąlygų, ieškovui atstovavo jo pasirinktas teisininkas, todėl darytina išvada, jog ieškovui buvo tinkamai atskleistos visos Taikos sutarties sąlygos, taip pat tokios sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės. Taikos sutarties 7 punkte šalys patvirtino, kad yra atidžiai susipažinusios su Taikos sutarties sąlygomis ir reikalavimais bei pasižada jų sąžiningai laikytis, 10 punkte nustatė, kad nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos Taikos sutartis ieškovui ir atsakovui turi privalomo teismo sprendimo (res judicata) galią, o 11 ir 12 punktuose šalys patvirtino, kad joms žinomos Taikos sudarymo materialinės ir procesinės teisinės pasekmės.
Minėta, kad reikalavimą dėl nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2011-08-01 iki 2012-02-15, t. y. iki Nuomos sutarties nutraukimo, ieškovas pareiškė po to, kai jam 2012-04-23 buvo sumokėta paskutinė įmoka pagal Taikos sutartį.
Remdamasis aptartais motyvais, teismas pripažįsta pagrįstais ir įrodytais atsakovo atsikirtimų į ieškinį argumentus, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį, pažeisdamas Taikos sutarties, patvirtintos įsiteisėjusia teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-781-391/2012, sąlygas, pagal kurias šalys susitarė dėl Nuomos sutarties nutraukimo ir visų atsiskaitymų pagal šią sutartį. Pagal CPK 293 straipsnio 5 punkto ir 294 straipsnio 2 dalies nuostatas, šalims sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, byla nutraukiama, ir vėl kreiptis į teismą su reikalavimu, dėl kurio sudaryta taikos sutartis, neleidžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pabrėžta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Esant teismo patvirtintai taikos sutarčiai, kaip ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, ieškinys dėl klausimų, išspręstų teismo patvirtinta taikos sutartimi, negali būti reiškiamas. Padavus tokį ieškinį, teismas atsisako jį priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas) arba nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties turinys gali būti pakeistas tik abipusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2010-03-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2011-11-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2011).
Konstatavus, kad ieškovas pareiškė reikalavimą, dėl kurio šalys yra sudariusios Taikos sutartį, patvirtintą įsiteisėjusia teismo nutartimi, yra CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatytas pagrindas bylą pagal tokį ieškinį nutraukti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nutraukus bylą dėl to, kad ieškovas nepagrįstai pareiškė ieškinį dėl Taikos sutartimi šalių išspręsto ginčo, ieškovas turi atlyginti atsakovui šio patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Pagal atsakovo pateiktus įrodymus, dėl nepagrįstai ieškovo inicijuoto teismo proceso jis turėjo 1058,75 Lt išlaidų už prieštaravimų dėl teismo įsakymo ir atsiliepimo į ieškinį parengimą (b. l. 56-57), taip pat 1482,25 Lt išlaidų už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose, iš viso – 2541 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 85-94).
Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, taip pat atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius. Nagrinėjamu atveju byla pagal ieškovo ieškinį vertintina kaip nesudėtinga tiek fakto, tiek teisės požiūriu, todėl pripažintina, kad atsiliepimui į skundą parengti nereikėjo didelių darbo ir laiko sąnaudų. Skundo nagrinėjimo teismo posėdyje bendra trukmė – 3 val. 43 min. Nurodytų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovas atsakovui turėtų atlyginti 1300 Lt patirtų atstovavimo išlaidų (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Iš ieškovo valstybės naudai priteistinos nagrinėjant bylą patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 28 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 94 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, paduodamas ieškinį dėl 10 587,50 Lt skolos priteisimo, sumokėjo 318 Lt žyminio mokesčio, tačiau, teismui dar neišsprendus ieškinio priėmimo klausimo, sumažino ieškinio reikalavimus iki 6882 Lt, jam grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis – 112 Lt (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl atsakovo prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
Atsakovas, remdamasis tuo, kad ieškovas, net ir gavęs atsakovo prieštaravimus dėl teismo įsakymo, 2012-06-14 pateikė ieškinį, kuriuo nepagrįstai, pažeisdamas Taikos sutartį, reikalauja skolos pagal nutrauktą Nuomos sutartį, atsakovas prašo paskirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Teismas iš esmės sutinka su atsakovo pozicija, kad, teismui patvirtinus ginčo šalių 2012-02-15 sudarytą Taikos sutartį dėl atsiskaitymo pagal Nuomos sutartį ir šios sutarties nutraukimo, ieškovas turėjo žinoti, jog ieškinys dėl nuomos mokesčio už jo nurodytą laikotarpį negali būti reiškiamas. Kita vertus, teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog ieškovas tyčia, sąmoningai piktnaudžiaudamas procesine teise kreiptis į teismą, pareiškė ieškinį dėl ginčo, kuris išspręstas šalių sudaryta ir įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta Taikos sutartimi. Dėl to nėra pakankamo pagrindo taikyti ieškovui CPK 95 straipsnyje nurodytas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94, 96, 98, 290, 291 straipsniais, 293 straipsnio 3 punktu, teismas
nutarė:
nutraukti civilinę bylą pagal ieškovo I. Gauchmano IĮ „Kristi“ ieškinį atsakovui UAB „Gunther technologies“ dėl skolos už patalpų nuomą priteisimo.
Priteisti iš ieškovo I. Gauchmano IĮ „Kristi“ (juridinio asmens kodas 120999531) atsakovo UAB „Gunther technologies“ (juridinio asmens kodas 301102580) naudai 1300 (vieną tūkstantį tris šimtus) Lt advokato pagalbos išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš ieškovo I. Gauchmano IĮ „Kristi“ (juridinio asmens kodas 120999531) 28 Lt (dvidešimt aštuonis litus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Nurodytą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.
Grąžinti ieškovui I. Gauchmano IĮ „Kristi“ (juridinio asmens kodas 120999531) 112 (vieną šimtą dvylika litų) Lt dydžio permoką žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2012-06-12 mokėjimo nurodymą Nr. 394167 AB „Citadelė“ banke. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.