Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Virginijos Volskienės,

atsakovui V. K.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Arduus Clothing“ ir atsakovo V. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Arduus Clothing“ ieškinį atsakovui V. K. dėl nuomos mokesčio permokos ir netesybų priteisimo bei pagal V. K. priešieškinį UAB „Arduus Clothing“ dėl nesumokėtų mokesčių, žalos, delspinigių, netesybų ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III.Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad ieškovas dėl atsakovo kaltės išnuomotomis patalpomis negalėjo naudotis nuo 2009-07-04. Teismas taip pat teisingai konstatavo, kad nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2009-07-22. Tačiau kadangi ieškovas išnuomotomis patalpomis laikotarpiu nuo 2009-07-04 iki 2009-07-22 negalėjo naudotis dėl paties atsakovo kaltės, ieškovas neturėjo pareigos už šį laikotarpį mokėti nuomos mokesčio atsakovui. Dėl šios priežasties apelianto teigimu, teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovas turėjo mokėti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2009-07-04 iki 2009-07-22. Teismas nustatė, kad nuomos mokestis sudarė 3780 Lt per mėnesį. Dėl šios priežasties visa mokėtina pagrindinio nuomos mokesčio suma sudarė 15120 Lt (3780 Lt x 4 mėnesiai) + 487,74 Lt (3780 Lt/31 (dienų skaičius liepos mėnesį) x 4 nuomos dienų liepos mėnesį), iš viso 15607,70 Lt. Be to, teismas konstatavo, kad už komunalines paslaugas ir elektrą iki 2009-07-22 ieškovas turėjo atsakovui sumokėti 1486,52. Apelianto nuomone, iš šios sumos turėtų būti išskaičiuota mokesčių suma už laikotarpį nuo 2009-07-04 iki 2009-07-22. Kadangi išlaidos už elektrą ir komunalines paslaugas liepos mėnesį sudarė iš viso 345,97 Lt arba 11,16 Lt per dieną, už 18 dienų ši suma sudarė 200,88 Lt. Todėl ieškovas už elektros energiją ir komunalines paslaugas atsakovui turėjo sumokėti 1285,64 Lt. Teigia, kad visa atsakovui mokėtina suma už nuomos laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2009-07-04 sudarė 15607,70 Lt + 1285,64 Lt (mokesčiai už komunalines paslaugas), iš viso 16893,34 Lt. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, laikydamas, kad ieškovas turėjo mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2009-07-22, t.y. 18 dienų ilgesnį laikotarpį, apskaičiavo, kad bendra mokėtina suma sudarė 19400,52 Lt. Ieškovo teigimu, dėl šios priežasties teismas priteisė iš atsakovo 2507,18 Lt mažiau (19400,52-16893,34) nei turėjo. Todėl 2507,18 suma turėjo būti priteista iš atsakovo. Taigi iš atsakovo turėjo būti priteista 15274,86 Lt permokėto nuomos mokesčio. Tokiu atveju, iš viso iš atsakovo ieškovui turi būti priteista 19492,86 Lt.dėl bylinėjimosi išlaidų nurodo, jog ieškovo išlaidos, susijusios su atsiliepimo į priešieškinį parengimu sudarė 1880 Lt. Kadangi atsakovo priešieškinis buvo atmestas, ieškovo nuomone, iš atsakovo turėjo būti priteista 100 proc. išlaidų, susijusių su bylos dalimi pagal atsakovo priešieškinį, t.y. 1880 Lt. Teigia, kad jo išlaidos, susijusios su bylos dalies pagal ieškovo ieškinį nagrinėjimu sudarė 4821,97 Lt. Kadangi teismas patenkino 57 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo turi būti priteista 2748,52 Lt išlaidų. Taigi iš atsakovo turėjo būti priteista 4628,52 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas priteisė 3819 Lt, todėl iš atsakovo turi būti priteistas 809,52 Lt skirtumas. Be to, apeliantas taip pat pažymi, kad turint omenyje, jog iš atsakovo turėjo būti priteista 2507,18 Lt didesnės skolos dalis, patenkintų reikalavimų suma turėtų sudaryti 65 proc. Taigi patenkinus ieškovo reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo, iš viso iš atsakovo turi būti priteista 5014,28 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Apeliaciniu skundu atsakovas V. K. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-04-27 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o atsakovo priešieškinį patenkinti.

pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad būtent pirminės sutarties spausdintas tekstas buvo pasirašytas suderinus šalių valią. Teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog sulyginus sutartis, ieškovo pateiktoje sutartyje akivaizdžiai dominuoja nuomininko interesų viršenybė, o kai kurie sutarties punktai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad teisinę galią gali turėti ta sutartis, kurios esmines sąlygas vykdo šalys ir tą patvirtina savo veiksmais. Teigia, kad teisinę galią turi ne ieškovo pateikta 2009-03-30 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Priėmęs neteisingą sprendimą dėl to, kuri sutartis turi teisinę galią, teismas neteisingai nusprendė, kad atsakovas pažeidė nuomos sutarties 4.3.3 p. Nurodo, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas nuomojosi 102 kv.m. bendro ploto negyvenamosios patalpos, kurios visas plotas pagal registrų centro išduotą pažymą yra 116,78 kv.m. Tai reiškia, jog atsakovas galėjo įeiti į 14,78 kv.m. laiptinę ir per ją patekti į kitas savo patalpas. Dėl neteisingo sprendimo, kuri sutartis turi teisinę galią, teismas neteisingai sprendė, kad ieškovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Teismas neteisingai sprendė, kad pagal nuomos sutarties 3.1.4 p., nuomos sutartį nutraukus anksčiau termino dėl atsakovo kaltės, atsakovas privalo mokėti ieškovui 1 mėnesio nuomos mokesčio dydžio netesybas. Nurodo, jog pagal nuomos sutartį, kurios esmines sąlygas konkliudentiniais veiksmais patvirtino šalys, sutarties galiojimo laikotarpis nuo 2009-03-01 iki 2010-03-01 ir tik šiam laikotarpiui galėtų būti skaičiuojamas sumokėtas ar nesumokėtas nuomos mokestis. Teigia, kad ieškovas 2009-07-01 nebevykdė 2 mėnesių mokėjimų už komunalines paslaugas ir 1 mėnesio mokėjimo už nuomą. Susidarius tokiai situacijai, kai nuomos sutartis pažeista, nuo 2009-06-01 ieškovas nevykdė savo įsipareigojimų, atsakovas siekdamas apsaugoti savo turtą 2009-07-04 pakeitė įėjimo į parduotuvę durų spyną. Teigia, jog ieškovas nė karto nesikreipė į atsakovą su prašymu atrakinti patalpas. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad pajamos gaunamos iš patalpų nuomos buvo pagrindinis atsakovo šeimos pragyvenimo šaltinis, todėl atsakovas visais būdais stengėsi, kad sutartis veiktų. Nurodo, jog teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovo veiksmai, apribojantys ieškovo galimybę pateikti į patalpas, nuo 2009-06-01 besitęsiant vienašališkam ieškovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymui, atsirado tik po to, kai ieškovas pažeidė sutartį antrą kartą, kai atsakovas geranoriškai sutiko nuomos mokestį gauti padėvėtais rūbais.teismas neįvertino aplinkybės, kad tiek Vilniaus miesto savivaldybės Administracinės komisijos nutarimas skirti baudą atsakovui už ATPK 188 str. pažeidimo padarymą, tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis palikti šį nutarimą nepaleistą, padaryti remiantis pateikta 2009-03-30 Negyvenamųjų patalpų sutartimi, kurios teisėtumas nebuvo nagrinėtas minėtose institucijose. Teigia, kad teismas taip pat nurodė, jog ieškovo nurodyta nepanaudota sumokėto nuomos mokesčio suma mažinama nuomos mokesčiu už 22 dienas. Tuo teismas patvirtino, kad ieškovas mokėjo 3934 Lt nuomos mokestį per mėnesį, t.y. patvirtino, kad ieškovas vykdė atsakovo pateiktą pirminę sutartį. Tačiau pirmosios instancijos teismas pats sau prieštarauja, nes sprendime buvo nurodęs, kad patalpos buvo nuomojamos už 3780 Lt ir kad teisinę galią turi 2009-03-30 ieškovo pateikta nuomos sutartis.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Arduus Clothing“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-04-27 sprendimą tą apimtimi, kuria buvo atmestas atsakovo priešieškinis palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog teisinę galią turi ieškovo pateikta 2009-03-30 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Atsakovas, sudarydamas ir pasirašydamas 2009-03-30 sutartį, veikė kaip verslininkas, nes šios sutarties pagrindu reguliariai gavo pajamas. Atsakovo parašai, esantys kiekviename sutarties lape bei prie visų sutarties pataisymų, liudija faktą, kad atsakovas norėjo ir siekė sudaryti šią sutartį, o šios sutarties nuostatos atspindi abiejų sutarties šalių, tarp jų ir atsakovo, valią. Pažymi, kad atsakovas, kaip verslininkas, privalėjo būti pakankamai atidus ir apdairus, įdėmiai susipažinti su pasirašomo dokumento turiniu bei suprasti, kad pasirašydamas šią sutartį, įgyja visas sutartimi jam suteikiamas teises bei prisiima visas pareigas. Taigi ši Nuomos sutartis sudaryta teisėtai, ji yra galiojanti, todėl vadovaujantis CK 6.189 str., šalims turi įstatymo galią.

Teigia, kad mokėto ir šalių sutartimi sulygto nuomos mokesčio dydžio neatitikimas dar nereiškia, kad nuomos sutarties šalys faktiškai vykdė atsakovo į bylą pateiktą nuomos sutartį. Ieškovas pažymi, kad iš esmės visi ieškovo atlikti mokėjimai buvo skirtingų dydžių, kadangi į juos būdavo skaičiuojamos ir komunalinės paslaugos. Be to, tuo atveju, jeigu šalys būtų susitarusios nuomos sutartyje būtų susitarusios dėl kitokios nuomos kainos, nei nurodyta sutartyje, tai nereiškia, kad kiti ieškovo ir atsakovo pasirašytoje sutartyje numatyti įsipareigojimai galėjo būti nevykdomi. Taigi faktinis nuomos kainos nustatymas neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl nuomos sutarties galiojimo.

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad šalys faktiškai vykdė atsakovo pateiktą nuomos sutartį, ir kad ši sutarties redakcija turėtų būti taikoma šalių santykiams. Be to, visiškai nesuprantama, kam pasirašinėti sutartį, jeigu atsakovo teigimu, šalių santykiams galioja kita sutartis ir šalys siekia laikyti šioje sutartyje numatytų sąlygų bei neketina vykdyti naujai pasirašomos nuomos sutarties.

Dėl nuomos sutarties pažeidimo ieškovas pažymi, kad jis nuo 2009-03-01 iki 2009-06-03 keturiais mokėjimais atsakovui iš viso sumokėjo 23 657 Lt nuomos mokesčio bei mokesčių už komunalines paslaugas. Tokiu būdu ieškovas visiškai atsiskaitė atsakovui už naudojimąsi nuomojamomis patalpomis už keturių mėnesių laikotarpį, t.y. iki 2009-06-30.

Ieškovas taip pat pažymi, kad atsakovo argumentai dėl to, kad jis teisėtai užkirto ieškovui galimybę pateikti į patalpas, nes ieškovas tariamai pažeidė nuomos sutartį, apskritai neturi teisinės reikšmės. Net ir tuo atveju, jei būtų galima teigti, kad ieškovas pavėlavo atsiskaityti už patalpų nuomą, tai visiškai nesuponuotų atsakovo teisės kliudyti nuomininkui naudotis nuomojamomis patalpomis, nes tokios teisės jam nesuteikia nei nuomos sutartis, nei teisės aktai.

Atsakovas taip pat nepagrįstai teigia, kad ieškovas ir vėliau, perdavęs atsakovui prekes, nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, nes nepateikė žadėtų visų keturių tonų dėvėtų rūbų. Ieškovas pažymi, kad tokia pareiga jam niekur nebuvo įtvirtinta, o grynųjų pinigų ir prekių perdavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose tik teigiama, kad tuo atveju, kai atsakovas iš viso bus perduota 4 tomai dėvėtų rūbų, jų kaina bus perskaičiuojama ir taps nebe 6 Lt, o 5 Lt už 1 kg. Be to, ieškovo nuomone, dėvėtų drabužių perdavimas / neperdavimas atsakovui neturi jokios įtakos atsakovo įsipareigojimų pagal nuomos sutartį, vykdymui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacini skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Dėl sutarties teksto, kuris apibrėžė šalių tarpusavio santykius.

Teismui buvo pateiktos dvi sutartys dėl patalpų nuomos sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo. Ieškovas pateikė 2009 m. kovo 30 d. sudarytą sutartį- 1 t., b.l. 8-12, atsakovas pateikė sutartį- 2 t., b.l. 40-43, kurios sudarymo data sutartyje nurodyta 2009 m. mėn. 27 d. (sutarties tekste buvęs įrašas ,,kovo“ išbrauktas).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog teisinę galią turi ieškovo pateikta 2009-03-30 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Visų pirma, ši sutartis šalių buvo pasirašyta vėliau, to neginčijo nei viena iš šalių, todėl esant dviems skirtingiems sutarties tekstams, galiojanti yra sudaryta vėliau, nes anksčiau pasirašytą sutartį, nors ji ir išreiškė suderintą sutarties šalių valią, vėliau šalys taip pat suderinta tarpusavio valia pakeitė. Teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, kad ieškovo pateiktas sutarties tekstinis variantas yra abiejų šalių pasirašytas, dar daugiau, pasirašytas kiekvienas jos lapas atskirai bei aptarti visi sutarties tekste esantys pataisymai, abiems šalims juos patvirtinant parašais. Tuo tarpu atsakovo pateiktame sutarties tekste yra šalių neaptartų pataisymų, išbraukymų ir šie pataisymai susiję su esminėmis sutarties sąlygomis, kaip antai, nuomos mokesčio suma, nuomojamų patalpų plotu. Šios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovo pateiktas sutarties tekstas yra preliminarus sutarties šalių susitarimas, kurios vėliau, pasirašant 2009-03-30 sutarties tekstą, buvo detalizuotas, galutinai suderintas ir atitinka tikrąją sutarties šalių valią.

Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad 2009-03-30 sutarties tekstas yra surašytas išskirtinai nuomininko interesais, šį argumentą nėra pagrindo pripažinti teisingu: sutarties tekste yra visa eilė sąlygų, užtikrinančių būtent nuomotojo interesus (kaip antai, 3.3, 3.9, 3.10 punktai, kuriuose numatomas tam tikrų nuomininko mokėtinų mokesčių keitimas be atskiro susitarimo, keičiantis mokesčių ar įmokų tarifams).

Taip pat nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad šalys vykdė būtent ankstesniąją sutartį. Kadangi ieškovo atsakovui mokėtos sumos buvo skirtingos, be to, buvo mokama tiek grynaisiais pinigais, tiek prekėmis, pagal mokėtas sumas nėra objektyvios galimybės nustatyti, kokio dydžio nuomos mokestis buvo sumokamas, kokie mokėjimai buvo skirti kaip nuomos mokestis, kokie- komunalinių paslaugų dengimui. Pavyzdžiui, 2009-03-05 protokole (1 t., b.l. 33) nurodytos tokios atsakovo gautos sumos- 7604 Lt gauti pasirašant ketinimų protokolą, 3802 Lt gauti pasirašant šį protokolą. Taigi, ir šios sumos neatitinka atsakovo pateiktoje sutartyje 3.1 punkte nurodytos nuomos kainos- 3934 Lt (pastebėtina, kad 3802 Lt nuomos mokesčio dydis yra nubrauktas, įrašant didesnę- 3934 Lt nuomos kainą). Dėl nuomos termino, pažymėtina, kad 2009-03-30 sutartyje nurodyta, jog patalpų nuomos terminas yra vieneri metai nuo 2009-03-01, šis pataisymas abiejų šalių sutartyje yra aptartas, o aplinkybė, kad šalys anksčiau faktiškai susiklosčiusius nuomos santykius ar įformintus rašytine sutartimi, pateikta atsakovo, įformino vėliau sudarytąja sutartimi, nedaro nei šios sutarties negaliojančia, nei įrodo, kad ši sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, nesiekiant ja detalizuoti, galutinai aptarti šalių suderintą valios išraišką. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad šalys faktiškai vykdė atsakovo pateiktą nuomos sutartį, ir kad ši sutarties redakcija turėtų būti taikoma šalių santykiams.

Pastebėtina, kad atsakovas siekia įrodyti, jog šalys nebuvo susitarusios dėl vienašalio sutarties nutraukimo; esą, remiantis jo pateiktu sutarties variantu, sutartis galėjo būti nutraukta tik abiejų šalių susitarimu (atsakovo pateikto sutarties varianto 6.2 punktas). Tačiau faktiškai atsakovas, užrakindamas nuomojamas patalpas ir neleisdamas nuomininkui jomis naudotis, pats vienašališkai, be išankstinio įspėjimo, nutraukė sutartį. Atsakovo argumentai, esą jis neturėjo kitos išeities, nes nuomininkas nemokėjo nuomos mokesčio, be to, jam nebuvo aišku, kas iš nuomininko pusės atsakingas pagal sutartį, nesudaro pagrindo nuomotojui atlikti tokius veiksmus, o jų atlikimas liudija, kad būtent nuomotojas pažeidė sutartį.

Dėl atsakovo nurodomo nuomos sutarties pažeidimo iš ieškovo pusės, pažymėtina, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2009-03-01 iki 2009-06-30 atsakovui iš viso sumokėjo 23 657 Lt nuomos mokesčio bei mokesčių už komunalines paslaugas, nors, turėjo būti sumokėta 15120 Lt (4 nuomos mėnesiai x 3780 Lt). Tokiu būdu vienašališko neteisėto sutarties faktinio nutraukimo iš atsakovo pusės momentui ieškovas nebuvo atsakovui skolingas, be to, ieškovas buvo sumokėjęs ir dviejų mėnesių nuomos mokesčio depozitą pagal sutarties 3.1.3 punktą, kuris turėjo būti užskaitomas kaip nuomos mokestis už du paskutinius mėnesius, todėl atsakovo argumentai esą jis teisėtai užkirto ieškovui galimybę pateikti į patalpas, nes ieškovas tariamai pažeidė nuomos sutartį, yra nepagrįsti. Net ir tuo atveju, jeigu ieškovas būtų vėlavęs mokėti nuomos mokestį, tai nesuteiktų teisės atsakovui apriboti nuomininko galimybę naudotis nuomojamomis patalpomis, nes tokiu atveju jis turėtų tik teisę sutartį nutraukti, įspėjęs nuomininką sutartyje nustatyta tvarka (ieškovo pateikto sutarties varianto 6.4 punktas) arba kreipdamasis į teismą (Civilinio kodekso 6.497 str.).

Dėl atsakovo argumentų, kad nuomininkas jam nuomos mokesčio nemokėjo, nes pinigų perdavimas nebuvo įforminamas buhalterinės apskaitos dokumentais, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje teismas nesprendžia ieškovo buhalterinės apskaitos tvarkymo teisingumo klausimo; šiuo atveju yra aktualus pinigų pagal nuomos sutartį sumokėjimo faktas bei atitinkamų daiktų perdavimo, kaip nuomos mokesčio, atsakovui faktas, kuris yra pagrįstas rašytiniais įrodymais (1 t., b.l. 33-38). Visų pirma, šalys sutartyje nenustatė, kokiais dokumentais įforminamas nuomos mokesčio sumokėjimas, todėl nuomotojo rašytiniai patvirtinimai apie pinigų ar prekių gavimą yra leistina įrodinėjimo priemonė prievolės įvykdymui patvirtinti (Civilinio proceso kodekso 177 str. ). Įstatymas numato, jog skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo ar vertės (Civilinio kodekso 6.39 str. 1 d.). Tačiau kreditoriui sutikus priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, prievolė laikoma įvykdyta (to paties straipsnio 2 d.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas sutiko paimti dalį nuomos mokesčio dėvėtais rūbais (pakvitavimai- 1 t., b.l. 37, 38), pagrįstai sprendė, jog toks prievolės mokėti nuomos mokestį įvykdymo būdas yra tinkamas, neprieštarauja įstatymui ir buvo atliktas kreditoriaus sutikimu. Teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog prievolę vykdant tokiu būdu, šalys buvo susitarusios dėl 6 Lt už kilogramą dėvėtų rūbų kainos: toks susitarimas yra užfiksuotas 2009-06-09 pakvitavime (1 t., b.l. 38), nurodant, kad paimta 1124,5 kg. dėvėtų rūbų, kurių kaina sudaro 6747 Lt po 6 Lt. Kitas šiame pakvitavime esantis susitarimas- kad kaina bus perskaičiuota po 5 Lt, kai bus paimta visos 4 tonos dėvėtų rūbų, šiuo atveju teisiškai nėra reikšmingas, nes byloje yra nustatyta, kad ši susitarimo dalis nebuvo įvykdyta, t.y. atsakovas yra paėmęs tik 1420,20 kg. dėvėtų rūbų, todėl pagrindo perskaičiuoti kainą nebuvo. Pažymima, kad susitarime detaliau nebuvo aptartos šio perskaičiavimo sąlygos, jos nebuvo siejamos su priežastimis, dėl kurių nurodytas kiekis (4 tonos) bus ar nebus paimtas, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas nepateikė žadėtų visų keturių tonų dėvėtų rūbų, teisiškai nėra reikšmingi.

Dėl ieškovo sumokėto nuomos mokesčio, permokos dydžio bei netesybų.

Ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad jis nuomos mokestį turėjo mokėti ne iki 2009 m. liepos 4 d., kai atsakovas savo nuožiūra pakeitė nuomojamų patalpų spyną ir tokiu būdu eliminavo ieškovo galimybę naudotis nuomos objektu, bet iki vienašališko sutarties nutraukimo dienos- 2009 m. liepos 22 d.. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu ieškovo argumentą, jog už laikotarpį, kada dėl atsakovo kaltės ieškovas negalėjo naudotis nuomojamomis patalpomis, jis neprivalo mokėti nei nuomos, nei kitų mokesčių (komunalinių paslaugų bei mokesčių už elektros energiją).

Nuomos sutarties esmė- nuomotojo įsipareigojimas duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį bei, atitinkamai, nuomininko įsipareigojimas mokėti nuomos mokestį (Civilinio kodekso 6.477 str.). Nagrinėjamu atveju nuomotojas savo vienašaliu veiksmu- pakeisdamas nuomojamų patalpų spyną- atėmė iš nuomininko galimybę naudotis nuomos objektu, t.y. pažeidė nuomotojo pareigą duoti nuomininkui daiktą (ginčo patalpas) laikinai valdyti ir naudotis, todėl jis neturi teisės ir reikalauti užmokesčio už naudojimąsi daiktu, nes nuomininkas nuomotojo valia daiktu nebesinaudojo. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju, nors nuomininkas, atsakovui 2009-07-04 nebeįleidus jo į nuomojamas patalpas, raštu įspėjo apie vienašalį nuomos sutarties nutraukimą nuomininko iniciatyva (b.l.), faktiškai atsakovas savo veiksmais vienašališkai nutraukė nuomos sutartį nuo 2009-07-04. Todėl teismo sprendimas dalyje, kuria konstatuota nuomininko pareiga nuomos mokestį bei paslaugų mokesčius mokėti ir už laikotarpį nuo faktiško sutarties nutraukimo atsakovo (nuomotojo) valia iki 2009-07-22, t.y. iki įspėjimo apie būsimą sutarties nutraukimą pabaigos, pripažįstamas nepagrįstu ir keistinas.

Šalys nuomos sutartimi susitarė dėl 3780 Lt dydžio nuomos mokesčio per mėnesį. Patalpos, kaip nuomos objektas, buvo naudojamos nuo 2009 m. kovo 1 d. iki liepos 4 d., t.y. keturis mėnesius ir keturias dienas. Dėl šios priežasties visa mokėtina nuomos mokesčio suma už keturis mėnesius ir 4 dienas sudarė 15607,70 Lt. (3780 Lt x 4 = 15120 už kovo- birželio mėnesius) + 487,74 Lt už 4 dienas liepos mėnesį (3780 Lt : 31 dienos liepos mėnesį=121,9354 x 4 nuomos dienų liepos mėnesį). Be to, teismas konstatavo, kad už komunalines paslaugas ir elektrą iki 2009-07-22 ieškovas turėjo atsakovui sumokėti 1486,52. Teismas pripažįsta pagrįstu ieškovo apeliacinio skundo argumentą, kad komunalinių paslaugų mokesčiai jam neturėjo būti skaičiuojami už laikotarpį nuo 2009-07-05 iki 2009-07-22, nes šiuo laikotarpiu ieškovas nesinaudojo patalpomis dėl atsakovo kaltės, taigi, paslaugos šiuo laikotarpiu ieškovui taip pat nebuvo teikiamos ir jis neturi pareigos už jas mokėti. Kadangi išlaidos už elektrą ir komunalines paslaugas liepos mėnesį sudarė iš viso 345,97 Lt arba 11,16 Lt per dieną, už 18 dienų ši suma sudarė 200,88 Lt. Todėl ieškovas už elektros energiją ir komunalines paslaugas atsakovui turėjo sumokėti 1285,64 Lt.

Tokiu būdu, visa atsakovui mokėtina suma už nuomos laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2009-07-04 sudarė 15607,70 Lt (nuomos mokestis) + 1285,64 Lt (mokesčiai už komunalines paslaugas), iš viso 16893,34 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš viso ieškovas atsakovui yra sumokėjęs 32168,20 Lt (23656 Lt grynaisiais pinigais ir 8512 Lt prekėmis), atitinkamai skirtumas tarp ieškovo sumokėtos ir sumos, kurią jis privalėjo sumokėti, yra 15274,86 Lt.

Kadangi nuomos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo sutartines netesybas- vieno mėnesio nuomos mokesčio sumą, tačiau, sprendime konstatavęs, jog vieno mėnesio nuomos mokesčio suma buvo 3780 Lt, baudą priteisė 3802 Lt dydžio. Kadangi sutarties 3.1 punkte nuomos mokesčio suma nurodyta 3780 Lt, sutarties 3.1.4 punktu šalys susitarė dėl vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžio sutartinių netesybų, todėl baudos suma mažintina iki 3780 Lt. Taip pat, teismui priteisus 416 Lt už antstolio paslaugas, konstatuojant faktines aplinkybes, bendra ieškovui iš atsakovo priteistina suma yra 19470,86 Lt (15274,86 Lt + 3780 Lt +416).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovo apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies, priešieškinis- atmestas visiškai. Todėl ieškovo bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo turėjo būti priteistos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o išlaidos, susijusios su priešieškiniu turėjo būti priteistos visiškai, kadangi priešieškinį teismas atmetė. Remiantis ieškovo pateikta sąskaita už teisines paslaugas bei teisnių paslaugų specifikacija (2 t., b.l. 141-142), už priešieškinio parengimą ieškovas sumokėjo 1825 Lt (kitos šioje specifikacijoje nurodytos paslaugos- pasirengimas teismo posėdžiui Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir atstovavimas šiame teisme su nagrinėjama byla nėra susiję), taigi, už atsiliepimo į priešieškinį parengimą ieškovui iš atsakovo priteistina 1825 Lt suma.

Be šių išlaidų ieškovas už advokato paslaugas dar yra sumokėjęs 2715,63 pagal 2009-09-15 sąskaitą bei 821,77 Lt pagal 2009-08-14 sąskaitą (2 t., b.l. 143-146), iš viso- 3537,40 Lt. Ieškiniu buvo prašoma priteisti 29938 Lt, priteistina suma sudaro 19470,86 Lt, t.y. patenkintų ieškinio reikalavimų proporcija yra 65 procentai, vadinasi ieškovui iš atsakovo priteistina 65 procentai nuo sumokėtos atstovavimo išlaidų, susijusių su ieškiniu, sumos, t.y. 2299 Lt. Bendra ieškovui iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme suma yra 4124 Lt (1825 Lt +2299 Lt).

Kadangi ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas, jam iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos- 75 Lt žyminio mokesčio (Civilinio proceso kodekso 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

Priteistą ieškovui UAB „Arduus Clothing“ iš atsakovo V. K. sumą padidinti iki 19470,86 Lt, priteistą ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 4124 Lt.

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovo V. K. ieškovui UAB „Arduus Clothing“ 75 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.