Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Eigirdas Činka, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Dianai Niaurienei, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos- Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus atstovui A. G., asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, R. J. ir jos atstovui adv. A.Kolpertui,

išnagrinėjęs R. J., a.k(duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio(duomenys neskelbtini) direktoriumi, administracine tvarka nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. ,būdamas darbdavio įgaliotu atstovu vykdančiu darbdavio funkcijas –(duomenys neskelbtini) direktoriumi, neužtikrino, kad J. J. būtų leista nuo 2012-09-13 iki 2012-09-21 dirbti (duomenys neskelbtini) darbininku tik sudarius su juo rašytinę darbo sutartį, išdavus antrą darbo sutarties egzempliorių, darbo pažymėjimą, nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam padaliniui.

Tokiais savo veiksmais R. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 99 str. 1, 2 ir 3 d., 98 str. 1 d 1 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41 “3“ str. 1 d.

R. J. dėl administracinio teisės pažeidime aprašytos veikos kalta neprisipažino ir paaiškino, jog yra (duomenys neskelbtini) direktore. Bendrovei reikėjo apdailos darbams atlikti statybininko ir dėl to ji paskambino rekomenduotam meistrui J. J.. Reikėjo išvalyti, nudažyti langus, sienas padažyti. Su juo susitiko 3-4 kartus, tarėsi dėl atliktinų darbų, jų kainos , terminų, bet nepavyko susitarti ir darbams J. J. nepriėmė. Reikiamus kalimo apdailos lentelėmis, gipsoplokštės pertvarkos, pastalių įrengimo darbus atliko turimi darbuotojai G. B. ir L. J.. J. J. jokių statybos darbų neatliko, jam atlyginimo nemokėjo. Jo prašymu parengė jam formą sveikatos patikrinimo pažymėjimui gauti. Mano , jog J. J. kerštauja, nes ji nepriėmė jo į darbą. Kai rugsėjo 11 d adresu(duomenys neskelbtini), buvo atėjęs(duomenys neskelbtini), užsiprašė labai brangiai, todėl sutarė, kad ateitų po dviejų dienų. Jis atėjo ir atsinešė medicininį pažymėjimą, kad jis yra jau dirbęs. Dėl kainos vėl nesutarė. Ji sakė, kad jis pasitikrintų sveikatą ir tada ateitų. Dar kartą apžiūrėjo patalpas. Jis kalbėjo,kad gali dirbti tik paprastomis dienomis, kai žmona atveža į darbą, nes ji pedagogė ir kol jai baigiasi darbas. Įkainiai buvo nurodyti dideli.Jam pasakė, kad į darbą nepriims, nes netiko nei laikas, nei kaina. Dėl atlyginimo nesitarė, jis norėjo po 1600 Lt ir dirbti nuo 8 iki 16 val. Rugsėjo 12 d priėmė G. B. ir jis padažė sieną, išklojo plyteles, sienas perkalė lentutėmis, nušlifavo parketą, surinko baldus, nuvalė šviestuvus. Jis sakė, kad apskųs, kad jam išdavė pažymą, o jis sugaišo laiką.

VDI atstovė A. G. paaiškino, kad 2012-09 J. J. kreipėsi į VDI ir nurodė, jog 2012-09 viduryje 8 dienas dirbo (duomenys neskelbtini) statybininku, direktorė pažadėjo sudaryti su juo darbo sutartį, tam jis tikrinosi sveikatą, bet po kelių dienų jam buvo nurodyta nutraukti darbus ir darbo sutartis taip ir nebuvo sudaryta. Už darbą jam sumokėjo 400 Lt. Kadangi J. J. dirbo (duomenys neskelbtini) naudai nesudarius rašytinės darbo sutarties, nepranešus Sodros įstaigai, jis turėjo laikytis darbo tvarkos, buvo kontroliuojamas, gavo atlygį, tai rodo, kad buvo dirbtas nelegalus darbas.

Liudytojas J. J.,kad darbą jam pasiūlė R. J., nežino iš kur susirado, paskambino ir pakvietė. Reikėjo sutvarkyti du tualetus, iškalti dailylentėmis prieškambarį., sumontuoti gipsinę pertvarą,įrengti pastolius.Dirbo 8 darbo dienas , susitarėme, kad už 1 m2 mokės 16 Lt. Jis klausė ar pasiimti verslo liudijimą, bet pasakė, kad įformins pagal darbo sutartį. Pasiėmiau sveikatos pažymą, kad galiu dirbti. Tose pačiose patalpose ir davė jam tą pažymą.Derybos vyko pirmą dieną, jis su savo mašina medžiagas nuvežė,o dirbti pradėjau sekančią dieną. Įrankiai buvo savi, nedavė. Vienas medžiagas jis pirko iš „Moki veži“, kitas iš angaro. Pirko su (duomenys neskelbtini) sūnumi, tiksliau jis pirko, o jis su savo mašina parvežė. Sutarė, kad dirbs vienas, dirbo nuo 8 val. iki 17 val. oficialiai nenurodė darbo laiko. Savaitgaliais nedirbo,jis pats nusistatė tokį darbo laiką. Nebuvo sutarto laiko, prašė kuo greičiau. Nebuvo darbai atlikti, nes jį mane išvarė, atvažiavo kartu su vyru ir iškraustė. Per lėtai dirbau – negerai, atsiskaitė - tą pačią dieną išsikraustant, gavo 400 Lt. Turėjo truputį daugiau sumokėti, bet iš piniginės neištrauksi. Kai paprašė, kad priimtų į darbą, tai pasakė, kad reikės medicininės pažymos.

Liudytojas G. B. nurodė ,jog (duomenys neskelbtini) yra sodo kaimynė. D. L. nuo 2012 m rugsėjo 12 d iki šiol pagalbiniu darbininku. Padeda visiems dirbti, renku kėdes, dažo, gręžia sieną ir pan. statybos, montavimo darbus. Nežino J. J. – nematytas patalpose (duomenys neskelbtini) darbo vietoje. Ten yra tualeto patalpos, jas iškalė dailylentėmis, dirbo vakarais. Gipso pertvarą,pastolius sumontavo irgi jis.

L. M. K. nurodė, jog R. J. kaip draugės mamą. D. L. nuo rugsėjo 9 d barmenu, (duomenys neskelbtini) patalpose. Nėra dirbęs(duomenys neskelbtini). patalpose. (duomenys neskelbtini) nepažįstu, Gediminą pažįsta,Jis dirba (duomenys neskelbtini) prie statybų, truputį vėliau įsidarbino. Dirbo su L. J..

Liudytojas L. J. paaiškino,kad R. J. yra jo mama.Jis dirba (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju nuo 2009 m iki šiol. Statybos darbai adresu (duomenys neskelbtini) baigti, dirbo jis su G. B., daugiau niekas statybos darbų nedirbo. Žino, kad (duomenys neskelbtini) norėjo įsidarbinti, bet nedirbo .

R. J. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą dalyje įrodyta J. J. paaiškinimu, pateiktu medžiagos rinkimo metu, bei apklausiant teisme parodymais, kitais įrodymais. Jais nustatyta, jog 2012-09-12 jis susitarė su R. J. kaip (duomenys neskelbtini) direktore dėl statybos (apdailos) darbų atlikimo bendrovės įrenginėjamose kavinės veiklai patalpose (duomenys neskelbtini). Buvo aptarta darbų apimtis, susitarta dėl apmokėjimo dydžio ( 16 Lt už 1 kv.m.lentelių pakalimo ) ir darbo formos - bus sudaryta darbo sutartis tarp jo ir (duomenys neskelbtini). Tuo tikslu R. J. parengė ir išdavė J. J. sveikatos patikrinimo formos blanką, kuriame nurodė J. J. darbo vietą, pobūdį, aplinkos savybes. J. J. pasitikrino sveikatą ir užpildytą blanką pateikė R. J.. Toks darbdavio atstovo elgesys atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 patvirtinto Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 1p. reikalavimui,jog asmenys, norintys įsidarbinti ar dirbantys darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnių poveikio), privalo tikrintis sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai. Atlikus dalį darbų- kalimo apdailos lentelėmis, gipsoplokštės pertvarkos įrengimo, pastalių įrengimo, su juo darbo sutartį sudaryti buvo atsisakyta ir jis nuo darbų nušalintas. Jam už darbą sumokėta 400 Lt. Prieš darbų pradžią su J. J. nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, neišduotas darbo pažymėjimas, Sodros teritoriniam skyriui apie soc.draudimo ( darbo) pradžią nepranešta.

ATPK 43“1“ str. numato atsakomybę už nelegalų darbą. Atskleidžiant nelegalaus darbo sąvokos turinį DK 98 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai, esant DK 93 str.nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam padaliniui. DK 93 str. yra apibrėžta darbo sutarties sąvoka, t. y. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.Taigi, darbo teisiniams santykiams visada būdingas susitarimas. DK 93 str.nustatytų darbo sutarties požymių buvimas reiškia tai, kad darbuotojo ir darbdavio yra sudaryta sutartis dėl darbo funkcijų, darbovietės ir kitų sąlygų. Įstatymų leidėjas nelegalų darbą (ATPK 41-3 str.) pagal pažeidimo objektą yra priskyręs administraciniams teisės pažeidimams darbo srityje. Taigi, šio pažeidimo rūšinis objektas yra labai platus - darbo sritis. Nelegaliu darbu kėsinamasi į kelis teisinius gėrius, šio pažeidimo tiesioginiai objektai yra du. Pirma, nelegaliu darbu kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims. Antra, šiuo pažeidimu kėsinamasi į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto. Pagal DK 99 str. darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (Kodekso 95 str.). Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41-3 str. dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant Darbo kodekso 93 str.nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 str.), kai dėl darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymo padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė valstybės ir visuomenės interesams užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto.

Pagal ATPK 284 str. nagrinėjant bylą privaloma išsiaiškinti ar pažeidimas buvo padarytas, ar šis asmuo( tinkamas subjektas) ar kitas kt.asmuo dėl to kaltas.Taigi, pažeidimo padarymo faktas turi būti įrodytas pagal bendras įrodinėjimo taisykles, paisant įrodymų pakankamumo, abejonių vertinimo patraukto administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir kt. Siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41-3 str., o darbą vertinti kaip nelegalų taikant DK 98 str.1 d.1 p., būtina konstatuoti esant nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Šiuo atveju kai kurie objektyvieji požymiais nustatyti – darbuotojas pradėjo atlikti darbines funkcijas, nors darbo sutartis raštu nesudaryta, darbo pažymėjimas neišduotas, Sodrai apie dirbantį iki darbo pradžios nepranešta, darbuotojas dirbo sutartą darbą, gavo už jį atlyginimą.

Teismo nuomone, šioje byloje surinkta pakankamai įrodymų R. J. kaltei leidus J. J. dirbti nelegaliai įrodyti. Liudytojas parodymus teismui teikė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų paaiškinimų teikimą. Jo parodymai teisme ir paaiškinime iš esmės sutampa. Nenustatyta priežasčių dėl kurių J. J. turėtų teikti neteisingus parodymus - jis su R. J. iki darbo pradžios nebuvo pažįstamas ,jų santykiai neutralūs. Jo aiškinimą dėl darbo sutarties sudarymo patvirtina ir medicininės pažymos blanko parengimo iš R. J. pusės faktas. Jame nurodoma, jog darbuotojas (duomenys neskelbtini) dirbs plataus profilio statybininku, apibūdintos darbo sąlygos. Tokio turinio parengimo faktas paneigia R. J. aiškinimą esą ji taip ir nesusitarė su J. J. dėl darbo sutarties sudarymo ir jos sąlygų, nes dėl jų nesusitarus nebuvo prasmės nei rengti minėtą blanką, nei jį priimti. N. R. J. aiškinimas esą ji 3-4 kartus bendravo su J. J. darbų atlikimo vietoje, bet dėl sąlygų taip ir nesusitarė. Ji pati teigia, jog jau pirmojo susitikimo metu J. J. iškėlė savo darbo sąlygas, kurios jai netiko. Dėl šio nėra logiško paaiškinimo kodėl dar buvo reikalinga jiems susitikti, rengti dokumentus.

L. J. ir G. B. parodymus, kad esą tik jie, o ne J. J. atliko kalimo apdailos lentelėmis, gipsoplokštės pertvaros, pastalių įrengimo darbus, teismas atmeta kaip melagingus. Abu šie asmenys nesuinteresuoti nurodyti teismui faktines aplinkybes, nes turi kitokį suinteresuotumą padėti R. J.. L. J. yra R. J. sūnus, G. B.-kaimynas. Abu jie tebėra (duomenys neskelbtini) darbuotojais, todėl, tikėtina, gali turėti interesą nepakenkti savo santykiams su darbdavio vadovu. Pagal darbo sutarties kopiją G. B. pradėjo dirbti tik 2012-09-12, t.y. vieną dieną prieš J. J. darbo pradžią, jis dirba iki 10 val. per savaitę, darbo dienomis- paprastai vakarais, nes yra dieninio skyriaus studentas, todėl tikėtina, jog galėjo ir nematyti J. J., kuris nurodė dirbdavęs iki maždaug 17 val. Jų paaiškinimus paneigia aukščiau minėti J. J. parodymai, blanko parengimo faktas. Liudytojas M. K. dirba kitoje bendrovės veiklos vietoje- teatro kavinėje, į remontuojamas patalpas atvykdavo tik kartais ir vakarais, todėl gali nežinoti kas konkrečiai kokius darbus ir kada atliko. Atsižvelgiama ir į R. J. raštišką paaiškinimą protokole(b.l.1) dėl J. J. darbo, kuriame ji nurodė, jog su pastaruoju buvo tartasi dėl įdarbinimo, kuris neįvyko „suabejojus jo sugebėjimais“. Apie tai, jog nebūtų pavykę susitarti su J. J. nesuderinus darbų kainos, terminų ir kt., R. J. neteigė.

Pagal DK 99 str. darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Sutinkamai su 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintų DUOMENŲ APIE APDRAUSTUOSIUS IR DRAUDĖJUS PATEIKIMO IR TIKSLINIMO TAISYKLIŲ Bendrųjų nuostatų 17.1.p., 1-SD pranešimą apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus šių Taisyklių 16.3, 16.9, 16.12 ir 16.13 punktuose numatytus atvejus ir atvejį, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str.5 d.su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pranešimas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, 1-SD pranešimas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento.

Šio reikalavimo šiuo atveju nepaisyta.

R. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nėra duomenų apie jos ankstesnį baudimą, ji turi faktinę išlaikytinę- dukterį studentę.

ATPK 30² str. nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Sykiu ATPK 30¹ str.skelbia, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str.2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Ištyrus pažeidimo aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ir skirti baudą mažesnę nei nustatyta straipsnio sankcijoje minimali bauda. Sykiu atsižvelgiama, jog nenustatyta, kad pažeidimas būtų sukėlęs sunkių pasekmių, jis truko santykinai neilgai, J. J. už darbą iš esmės apmokėta. todėl yra pagrindas skirti mažesnę nei baudos vidurkis baudą.

Nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Dėl aukščiau pasakytų argumentų skirtina 3000 Lt bauda už nelegaliai dirbusį asmenį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. J., a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir paskirti jai 3000 ( trijų tūkstančių) Lt baudą.

Baudos sumokėjimą išdėstyti trims mėnesiams. Ją sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, bankas Swedbank, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, pateikiant skundą šiam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio miesto apylinkės teismą.