- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-27
- Bylos Nr.
- eA-2131-629/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03358-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Alenas Piesliakas
- Pareiškėjas
- N. A. Q. Q.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. A. Q. Q. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. A. Q. Q. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė N. A. Q. Q. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 21S38446 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento direktoriaus 2021 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 3K-212 ,,Dėl komisijų sudarymo“ sudarytos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 6K-2055 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėja nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini). Prašymą dėl prieglobsčio suteikimo grindė tuo, kad priklauso (duomenys neskelbtini) bendruomenei, todėl kilmės valstybėje gali iš (duomenys neskelbtini) patirti smurtą. Sprendime nurodyta informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje vykdė žiaurius nusikaltimus prieš (duomenys neskelbtini), juos žudė, kankino, vertė priimti (duomenys neskelbtini), moterys ir merginos buvo parduodamos vergų turguose, laikomos seksualinėje nelaisvėje. Pareiškėjos teigimu, šiuo metu (duomenys neskelbtini) moterų padėtis (duomenys neskelbtini) iš esmės nėra pasikeitusi, nes nėra priimtų įstatymų, kuriais būtų siekiama reabilituoti ir integruoti smurtą patyrusias (duomenys neskelbtini) moteris. Moterys ir toliau susiduria su dideliais sunkumais, nes dabartinė (duomenys neskelbtini) vyriausybė nevykdo įsipareigojimų, (duomenys neskelbtini) neturi pagrindinių piliečio teisių. Pareiškėjos teigimu, (duomenys neskelbtini) įtaka (duomenys neskelbtini) tik sumažėjo, bet neišnyko, todėl negalima atmesti (duomenys neskelbtini) keliamos mirtinos grėsmės (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini) tikėjimo moteriai (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad pareiškėja yra moteris – (duomenys neskelbtini) pagal tikėjimą, todėl pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką jai kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPBB) nustatytus reikalavimus moterys ir (duomenys neskelbtini) yra priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja neįrodė jai kylančios individualios grėsmės, nenurodė jokių konkrečių argumentų ir aplinkybių, todėl buvo priimtas nepagrįstas Sprendimas.
3. Komisija sprendime nepasisakė dėl pareiškėjos išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jos išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog Sprendimas teisėtas, o asmuo neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Pareiškėjos teigimu, sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus. Be to, nepaisant to, kad pareiškėjos skundo nagrinėjimo procedūra buvo ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negalėjo būti paneigta. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad dėl to, jog yra (duomenys neskelbtini), asmeninės grėsmės kilmės šalyje jai nėra, tačiau yra nuolatinė baimė.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas atsiliepime ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko dėl bendros saugumo padėties šalyje ir vyraujančios grėsmės (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjos, jai asmeniškai grėsmės kilmės valstybėje nėra, tačiau jaučia pastovią psichologinę baimę, grįžti į kilmės šalį nenori, nes ten nėra ateities, vyras miręs, nėra kas išlaiko, gyveno su broliu. Atsakovas paaiškino, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės, taip pat nenustatyta, kad kilmės valstybėje jai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl pareiškėja neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
7. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjos pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas, kadangi pareiškėja skunde nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, jog rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.
Šalies argumentai
8. Atsakovo vertinimu, Sprendimas yra išsamus ir nuoseklus, paremtas pareiškėjos tyrimo metu pateikta informacija ir aktualia kilmės valstybės informaciją. Nors pareiškėja skunde ir nurodė, kad Sprendimas prieštarauja tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms, tačiau tokių savo teiginių niekaip nepagrindė ir nedetalizavo. Be to, atsakovo teigimu, pareiškėjos atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.
II.
9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: ,,uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; ,,įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Kitą pareiškėjos skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.
10. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:
Šalies argumentai
10.1. pareiškėja 2021 m. liepos 21 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Prašyme prieglobsčio suteikimo motyvu nurodė tai, kad kilmės valstybėje yra sunki ekonominė padėtis. Persekiojimų ir grasinimų nepatyrė.
10.2. Pareiškėja apklausos metu pažymėjo, kad yra (duomenys neskelbtini) ir dėl savo religinės priklausomybės negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga, bijo persekiojimo ir negali sugrįžti į savo kilmės šalį. Nurodė, kad vyras miręs, sūnus gyvena (duomenys neskelbtini), ji pati gyveno su broliu nuomojamame name. Teigė, kad (duomenys neskelbtini) persekioja psichologinės baimės, bijo, kad ją gali nužudyti. Pareiškėja teigė, kad gali bet kur gyventi, tik ne (duomenys neskelbtini), nors asmeninių grasinimų ten ir nepatyrė.
10.3. Migracijos departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (OL 2018 L 314, p. 14), (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
10.4. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo Sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka. Komisija pareiškėjos skundą 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu atmetė, laikė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, nurodė, kad pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį vienas iš motyvų aiškiai yra ekonominio pobūdžio. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėja iš (duomenys neskelbtini) bėgo dėl sunkios ekonominės padėties ir ieškodama geresnių gyvenimo sąlygų, patvirtina 2021 m. rugsėjo 29 d. Migracijos departamento apklausos duomenys (transkripcija). Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja iš kilmės šalies buvo priversta bėgti dėl prieš ją valstybės sąmoningai naudojamų ekonominio pobūdžio priemonių. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog ekonominiai motyvai nelaikomi pagrindu suteikti prieglobstį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1389-822/2015, 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015). Teismas, įvertinęs pareiškėjos pasakojimą apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėja šiuo aspektu neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.
Šalies argumentai
12. Pareiškėja taip pat teigė, kad prieglobstis jai turi būti suteiktas, nes yra (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) yra sunku gyventi, jiems kyla persekiojimo grėsmė. Taigi, kaip dar vieną motyvą nurodė etninį – religinį persekiojimą. Tačiau teismas pažymėjo, kad pareiškėjos tiek apklausos metu, tiek teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad kilmės valstybėje jai kyla ir / ar kiltų rimtas pavojus gyvybei ar sveikatai. Migracijos departamente apklausos metu, taip pat ir teismo posėdžio metu pareiškėja nenurodė, kad jai, grįžus į (duomenys neskelbtini), asmeniškai grėstų kokia nors grėsmė. Taip pat, teismo vertinimu, pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių apie realiai jos atžvilgiu dėl religinio aspekto panaudotus prieš ją fizinius išpuolius, grasinimus ar vykdytus persekiojimus. Apklausos metu pareiškėja nurodė abstrakčias aplinkybes apie pasikartojančius išpuolius prieš jos tautą ((duomenys neskelbtini)). Be to, iš byloje esančios informacijos teismas nustatė, kad pareiškėja tik abstrakčiai nurodė, jog (duomenys neskelbtini) susiduria su grėsmėmis ir yra diskriminuojami, tačiau tai niekaip nepatvirtina šių aplinkybių sąsajos su pačia pareiškėja asmeniškai. Teismo posėdžio metu pareiškėja dar kartą patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) asmeninės grėsmės jai nėra, yra tik nuolatinė psichologinė baimė, kad ją nužudys. Taigi, teismas padarė išvadą, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjos paaiškinimas, kad iš kilmės valstybės ji išvyko dėl (duomenys neskelbtini) persekiojimo ir jiems kylančios grėsmės, nėra įtikinamas, kadangi prieglobstis kaip apsauga yra suteikiama dėl realiai gresiančio, bet ne dėl hipotetiškai galimo persekiojimo. Reali grėsmė pareiškėjos atžvilgiui nėra nustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, jog pareiškėja dėl susiklosčiusios situacijos galėjo jaustis nesaugiai, baimintis dėl savo sveikatos ar gyvybės. Pareiškėja nei Migracijos departamente apklausos metu, nei teismo posėdžio metu nenurodė duomenų, jog kilmės valstybėje asmeniškai patyrė veiksmus, kuriuos būtų galima prilyginti fiziniam ar psichologiniam smurtui, pakankamai rimtam savo pobūdžiu ar dažnumu, kad tai būtų pagrindas suteikti tarptautinę apsaugą.
14. Teismas taip pat nurodė, kad pabėgėlio statusui iš esmės reikalinga tam tikrų sąlygų visuma, t. y. kad konkretus asmuo turi pagrįstą baimę dėl jo persekiojimo, susijusio su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais, todėl toks asmuo, negalėdamas pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga arba ten grįžti bijodamas persekiojimo, turi būti už savo kilmės valstybės ribų. Šis persekiojimo ir baimės aspektas turi pasižymėti individualiomis, su konkrečiu asmeniu susijusiomis rizikomis. Tik toks asmuo, esant nurodytų sąlygų visetui, gali kreiptis į kitą šalį, prašydamas prieglobsčio. Apklausos metu Migracijos departamento darbuotojas pareiškėjos klausė, ar jai (duomenys neskelbtini) kyla kokia nors grėsmė, tačiau į šį klausimą pareiškėja atsakė abstrakčiai, nurodydama, kad (duomenys neskelbtini) kyla grėsmė, tačiau konkrečiai jai kylančios grėsmės neįvardino, taip pat nurodė, kad šalyje yra virš 100 grupuočių, žudančių žmones, tačiau ji asmeniškai nesusidūrė su šių grupuočių terorizavimu. Tokia pareiškėjos išreikšta pozicija dėl prieglobsčio suteikimo, abstraktaus bei deklaratyvaus pobūdžio paaiškinimai apie jos persekiojimus ir jai gresiantį pavojų patvirtina, kad pareiškėjos siekis buvo ne bėgti nuo realaus persekiojimo, o dėl ekonominių priežasčių patekti į Europos Sąjungos erdvę.
15. Teismo vertinimu, atsakovas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi naujausia prieinama informacija apie prieglobsčio prašytojos kilmės valstybę. Pareiškėja Migracijos departamento Sprendime nurodytos informacijos nekvestionavo. Iš pareiškėjos pateiktos informacijos bei atsakovo surinktos informacijos apie kilmės valstybę nenustatyta nei tikėtino persekiojimo, nei tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti asmeniškai pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Apklausų metu pareiškėja neįvardino konkrečių grupuočių, kurios neleido jai ramiai gyventi (duomenys neskelbtini). Iš esmės ji iš kilmės valstybės išvyko dėl bendros situacijos, susijusios su (duomenys neskelbtini) anksčiau vykdytu persekiojimu, tačiau nenurodė, jog būtų asmeniškai patyrusi neteisėtą elgesį, dėl kurio jai kiltų tarptautinės apsaugos suteikimo poreikis. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad sulaukė grasinimų ir buvo persekiojama, o kilmės valstybės informacija nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) šiuo metu vykdo sisteminį (duomenys neskelbtini) persekiojimą. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija, teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) kartu su tarptautine bendruomene teikia įvairią paramą bei pagalbą (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija taip pat patvirtino, kad (duomenys neskelbtini), kuri siejama su (duomenys neskelbtini) persekiojimu, nebekontroliuoja jokios teritorijos (duomenys neskelbtini).
16. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos nurodytos ekonominės priežastys nėra susijusios su Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnyje nurodytais pagrindais, t. y. neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), kurių pagrindu gali būti suteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga, teismas pripažino, kad atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
17. Teismo vertinimu, Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjos situacija įvertinta individualiai, atliktos būtinos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jos visi nurodyti argumentai. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojos pateikto prašymo suteikti jai prieglobstį, tyrimo metu rinkta informacija apie (duomenys neskelbtini) ir jos situaciją. Migracijos departamentas nustatė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o (duomenys neskelbtini) nebekontroliuoja jokios teritorijos (duomenys neskelbtini), pati pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių dėl realiai patirto, grėsusio ar gresiančio pavojaus jos kilmės valstybėje.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas nurodė ir tai, kad pareiškėjos istorija apie vienišumą (vyras miręs), norą susitikti su (duomenys neskelbtini) gyvenančiu sūnumi, savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jai suteikimo. Kalbant apie moterų padėtį (duomenys neskelbtini), teismas pažymėjo, kad, nagrinėjant prieglobsčio prašymą ir vertinant, ar moteris gali būti priskiriama padidintų rizikos asmenų grupei, svarbu atkreipti dėmesį į moters statusą bei amžių (jaunas amžius (mergaičių santuokos); moterys, dirbančios viešojoje erdvėje; moterys, kurios pažeidė moralės kodeksus; moterys, susijusios su (duomenys neskelbtini); vienišos (išsiskyrusios, našlės) moterys), tačiau EPPB taip nurodo, kad žmogaus teisių pažeidimai prieš moteris (duomenys neskelbtini) apima išprievartavimą, smurtą šeimoje, moterų lytinių organų žalojimą, garbės žudymą, laikinas santuokas, seksualinę prievartą ir diskriminaciją. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos atžvilgiu būtų įvykdytas bent vienas EPPB ataskaitoje minimas pažeidimas, kad pareiškėja kreipėsi į kilmės valstybės institucijas dėl minimo pažeidimo, kad kilmės valstybės institucijos atsisakė suteikti jai pagalbą. Taip pat ne visos vienišos moterys ir namų ūkių moterys susiduria su rizikos lygiu, kuris reikalingas norint pagrįsti persekiojimo baimę. Individualiai vertinant, ar pareiškėjai yra pakankama tikimybė susidurti su persekiojimu, turėtų būti atsižvelgta į riziką darančias aplinkybes, tokias kaip: asmeninė padėtis, kilmės ir gyvenamoji vieta (pavyzdžiui, šalies viduje perkeltųjų asmenų stovyklos), tradicinių lyčių vaidmenų šeimoje ar bendruomenėje suvokimas, ekonominė padėtis, išsilavinimas ir kt. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, nors ir yra našlė, gyveno savo giminaičio (brolio) namuose, turėjo globėją, t. y. ji nepriklauso kategorijai vienišų moterų, kurių padėtis (duomenys neskelbtini) visuomenėje yra ypač sudėtinga (dėl visuomenės smerkimo ar ekonominių sunkumų). Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog tikėtina, kad pareiškėja turėjo vyriško palaikymo tinklą, kuris jai padėjo ir suorganizavo kelionę į Europą, t. y. tikėtina, kad pareiškėjai finansiškai padėjo (duomenys neskelbtini) gyvenantis sūnus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nenustatyta individualių aplinkybių, didinančių persekiojimo dėl lyties rizikos tikimybę. Teismas papildomai pastebėjo, kad Sprendime buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjos individuali situacija ir pagrįstai konstatuota, jog pareiškėja nepriklauso nei vienai padidintos rizikos asmenų grupei, kurios, anot EPPB, susiduria su padidinta persekiojimo rizika.
19. Teismo vertinimu, pagal byloje surinktus duomenis, nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu egzistuoja Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjai gresia kankinamas, su ja bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama (1 p.). Nėra duomenų, jog pareiškėjai kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jai gali būti įvykdyta mirties bausmė (2 p.). Taip pat nenustatyta, kad šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai ir būtų rimta ir asmeninė grėsmė jos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (3 p.).
20. Taigi, pareiškėjos skundo argumentai neleido teismui suabejoti Migracijos departamento Sprendime ir Komisijos sprendime padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjai papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra išimtinai subjektyvi ir abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.
21. Vadovaujantis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 222 punktu, teismas nustatė, kad teisinis reglamentavimas neįpareigoja Komisijos visais atvejais organizuoti žodinio skundo nagrinėjimo. Teismas įvertino, kad pareiškėjos skundą Migracijos departamente nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjos skundo nagrinėjimas būtų reikalingas, tokių aplinkybių neįvardijo ir pati pareiškėja. Pareiškėja tik nurodė, kad turėjo būti užtikrinta asmens teisė būti išklausytam skundą nagrinėjant ikiteisminėje stadijoje, tačiau nenurodė, kokią svarbią bylai informaciją ji galėjo nurodyti Komisijai, jeigu jos skundas būtų nagrinėtas žodžiu. Be to, teisme posėdis vyko žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu), todėl pareiškėja turėjo galimybę visus savo argumentus tiesiogiai išsakyti teismui ir jos teisė būti išklausytai buvo užtikrinta.
Žemesnės instancijos teismas
22. Tačiau teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjos atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytam pažeidimui. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jai taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą. Teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padariusi dar kokių nors teisės pažeidimų. Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinusi ar klaidinusi tyrimą, būtų pateikusi melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios sąlygotų taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą.
23. Atsižvelgiant į tai, teismas Sprendimo dalį, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pakeitė, nustatydamas, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas taip pat nurodė, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvedant į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
III.
24. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.
25. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos suteikimo pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus. Nesutinka su teismo argumentais, kad jos prašymas yra grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir jai kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus. Pareiškėja dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos visakeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą, ar tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini) tikėjimo moteriai (duomenys neskelbtini).
26. Pareiškėja yra moteris ir (duomenys neskelbtini) pagal tikėjimą, todėl pagal ESTT praktiką jai kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal ,,slankiojančią skalę“, o pagal EPBB nustatytus reikalavimus moterys ir (duomenys neskelbtini) yra priskiriami padidintos rizikos grupei. Šiuo atveju pareiškėja yra priskiriama padidintos rizikos grupei pagal du kriterijus (moteris ir (duomenys neskelbtini)), todėl individuali grėsmė yra preziumuojama, jos papildomai pareiškėjai įrodinėti nereikia.
27. Pareiškėjos išvykimo priežasčių negalima laikyti ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais yra nežymus. Pareiškėjos vertinimu, prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją bei uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.
Atsiliepimas
28. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
29. Atsakovas, palaikydamas atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, teigia, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti Sprendimo išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.
32. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.
33. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).
35. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
36. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).
37. Nagrinėjamu atveju prašymą suteikti prieglobstį pareiškėja iš esmės grindė tuo, kad yra (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) kyla grėsmė jos sveikatai ir gyvybei. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį vienas iš motyvų yra ir ekonominio pobūdžio.
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėja grėsmę sieja su bendra situacija jos gyvenamojoje vietovėje ir bendra ekonomine situacija šalyje, o ne su savo individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Pažymėtina, kad pati pareiškėja apklausos metu nenurodė, jog būtų tiesiogiai susidūrusi su jos persekiojimo ar kitais neigiamais veiksmais. Priešingai, pareiškėja pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jai asmeniškai niekas negrasino.
39. Pasisakydama dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų susijusių su ekonomine pareiškėjos padėtimi, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja negrindė savo prieglobsčio prašymo motyvais, kad kilmės valstybė prieš ją naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, kad prieš ją kilmės šalyje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, ji yra diskriminuojama, dėl individualių savybių jai neleidžiama įsidarbinti ar kt., todėl šie bendro pobūdžio argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina pareiškėjai asmeniškai realiai gresiančio pavojaus dėl gyvenimo jos kilmės šalyje. Juolab, kad pati pareiškėja patvirtino, jog asmeniškai jai niekas negresia.
40. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
41. Apeliaciniame skunde argumentų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti išvadų, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, iš esmės nėra. Pareiškėja jokių papildomų argumentų dėl papildomos apsaugos suteikimo nenurodo, sieja ją su tomis pačiomis, šioje nutartyje jau aptartomis aplinkybėmis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021).
42. EPPB 2021 m. gairėse, kaip pagrįstai teigia atsakovas, nurodoma, kad nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Nors, kaip pagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, šių gairių gairės parengtos iki 2021 m. gautų duomenų pagrindu, vėliau skelbtuose EPPB pranešimuose (COI Report: Key socio-economic indicators, for (duomenys neskelbtini) (November 2021); COI Report: (duomenys neskelbtini) Targeting of individuals (January 2022), kuriuose dėl saugumo situacijos (duomenys neskelbtini) taip pat pasisakoma, nėra nurodyta, kad beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini), yra tokio aukšto lygio, kaip iš esmės teigiama apeliaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1296-624/2022; 2022 m. kovo 23 d. nutartį admnistracinėje byloje Nr. eA-1652-624/2022).
43. Apeliaciniame skundo atskiri argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria spręsta dėl ginčijamo atsakovo Sprendimo dalies, susijusios su pareiškėjos išsiuntimu, uždraudimu atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimu į C.SIS II, teisėtumo ir pagrįstumo nėra nurodyti, pagrindai manyti šią teismo sprendimo dalį esant neteisėta bylos nagrinėjimo metu nesustatyti.
44. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančius teisės aktus, naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos N. A. Q. Q. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.