- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-23
- Bylos Nr.
- eA-1652-624/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04685-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- B. A. R. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. A. R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. A. R. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas B. A. R. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 21S37144 (toliau – ir Sprendimas), Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 6K-1933 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini), išpažįsta (duomenys neskelbtini) tikėjimą, todėl jam nesaugu kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) grasina (duomenys neskelbtini) teroristai ir kitos grupuotės, tokiomis sąlygomis psichologiškai labai sunku gyventi. Pareiškėjas tvirtino, kad kilmės šalies informacija patvirtina jo pasakojimą apie grasinimus (duomenys neskelbtini) ir dėl to pareiškėjui kylančią realią grėsmę. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Be to, pareiškėjo nuomone, kadangi Komisija jo skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, buvo pažeista jo teisė būti išklausytam. Komisija taip pat nepasisakė dėl kai kurių pareiškėjo argumentų, pavyzdžiui, susijusių su sprendimu jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos ir uždrausti atvykti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas pakartojo Sprendime nustatytas aplinkybes ir nurodė, kad pareiškėjo skundo išnagrinėjimas Komisijoje rašytinio proceso tvarka atitiko teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjas nenurodė priežasčių, dėl kurių žodinis skundo nagrinėjimas buvo būtinas. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų pabėgėlio statusui ar papildomai apsaugai gauti. Nors pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, tačiau nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, dėl kurių jam gresia pavojus. Pareiškėjo gyvenamoji vietovė ((duomenys neskelbtini) provincija) nėra riziką didinantis veiksnys, ten (duomenys neskelbtini) grupuotė nevaldo teritorijos. Skundo argumentai, kad (duomenys neskelbtini) atstovams bet kada gali kilti grėsmė, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pareiškėjo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsakovas akcentavo pareiškėjo atvykimo į Lietuvą aplinkybes (jis valstybės sieną kirto neteisėtai, būdamas (duomenys neskelbtini) nesikreipė dėl prieglobsčio suteikimo) ir palaikė savo sprendimus išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos ir uždrausti jam atvykti, tvirtino, kad pastarojo draudimo terminas atitinka teisės aktų reikalavimus.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 14 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo B. A. R. A. skundą, t. y. pakeitė Departamento 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 21S37144 3 ir 4 punktus bei juos išdėstė taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiui B. A. R. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) piliečiui B. A. R. A. pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Komisijos 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. 6K-1933 dalį.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 28 d. grupėje asmenų neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir buvo sulaikytas pasienio pareigūnų. Pareiškėjas žodžiu pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 24 d. pirminėje apklausoje nurodė, kad jo atvykimo tikslas – prieglobsčio prašymas dėl saugumo, nes jis yra (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstantis asmuo. Jo tikėjimo asmenims (duomenys neskelbtini) yra pavojus iš teroristinių organizacijų pusės. Jam asmeniškai grėsmės nebuvo kilę, bet jeigu jie kur nors eina arba dalyvauja, jiems kyla grėsmė. Pareiškėjas 2021 m. spalio 18 d. apklausoje nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, išpažįsta (duomenys neskelbtini) tikėjimą, jo etninė priklausomybė yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstantys gyventojai yra mažuma kaip religijos atstovai, jiems visada kyla grėsmė dėl religijos. Asmeniškai jam grėsmė nebuvo kilusi, bet grėsmė kyla visai bendruomenei, kaip religijos atstovams. Jiems grasina (duomenys neskelbtini) teroristai ir kitos grupuotės. (duomenys neskelbtini) 2014–2015 metais vykdė išpuolius (duomenys neskelbtini), daug žmonių žuvo, buvo nuolat jaučiama grėsmė šiai religijai. Pareiškėjas jautė nuolatinius persekiojimus, niekada nesijautė saugus dėl savo išpažįstamos religijos. Niekada nebuvo laimingas, nesijautė laisvas gyventi pagal savo įsitikinimus, visą gyvenimą prisimena kaip nuolatinę grėsmę. Pareiškėjui psichologiškai buvo labai sunku gyventi tokiomis sąlygomis, kai grasina (duomenys neskelbtini), todėl jis paliko savo šalį. Jis jokiai politinei partijai nepriklauso ir į jokį judėjimą nebuvo įsitraukęs. (duomenys neskelbtini) studijavo, studijų programa buvo susijusi su žemės ūkiu, augalų apsauga. Po to dirbo, bet tai buvo daugiau savanorystė ir pagalba draugams, pažįstamiems, susijusi su žemės ūkio produktų pardavimu. Iš (duomenys neskelbtini) išvyko ne dėl finansinių priežasčių, bet dėl grėsmės. Anksčiau užsienyje niekada nebuvo. Socialiniuose tinkluose pamatė, kad yra tokia galimybė išvykti į Europą, ir norėjo patekti bet kur Europoje ar kitur, kur būtų saugu. Europoje turi draugų ir pažįstamų. (duomenys neskelbtini) gyvena viena pareiškėjo ištekėjusi sesuo, dar dvi ištekėjusios seserys liko (duomenys neskelbtini). Jis pats nevedęs, vaikų neturi. (duomenys neskelbtini) likusiems (duomenys neskelbtini) tikėjimo šeimos nariams tiesioginės grėsmės nėra, bet gresia pavojus kaip mažumai ir tai vyksta kaskart keičiantis valdžiai (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mieste ir vietose, kuriose gyveno, pareiškėjas girdėjo šūvius ir vykdomus sprogdinimus, kurie vyko ir dėl religinių priežasčių. Jis pats iš arti nebuvo susidūręs su šaudymais ir asmeniškai nenukentėjo. (duomenys neskelbtini) nematė ateities, todėl ieškojo galimybės išvykti. (duomenys neskelbtini) jam gresia persekiojimai, nesaugumo jausmas, galimybės gyventi pagal savo įsitikinimus nebuvimas, psichologiškai ir emociškai blogas klimatas, todėl jis nesvarsto galimybės grįžti į savo šalį. Nesaugus jautėsi dėl savo religijos. Nors jis pats nėra labai religingas, į maldos namus nuolat nevaikščioja, pasninko nesilaiko, bet vakarais meldžiasi ir švenčia religines šventes. (duomenys neskelbtini) yra nuo gimimo – religija nesirenkama, tikinčiuoju gimstama.
7. Departamentas ginčijamu 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 21S37144 nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, taip pat išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos bei įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo dienos. Komisija ginčijamu 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 6K-1933 atmetė pareiškėjo skundą dėl Sprendimo.
8. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir pažymėjo, kad pareiškėjas nei apklausose Departamente, nei teismo posėdyje nenurodė, jog asmeniškai patyrė persekiojimą ar fizinę prievartą, jis rėmėsi bendra informacija apie (duomenys neskelbtini) padėtį šalyje. Pareiškėjas iš esmės neįvardijo priežasčių, dėl kurių jam asmeniškai būtų pavojinga toliau gyventi (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir Įstatymo 87 straipsnyje nustatytų papildomos apsaugos kriterijų. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, o pareiškėjas nepateikė informacijos bei duomenų, paneigiančių Departamento išvadas. Pareiškėjo pateikti papildomi paaiškinimai nėra pagrįsti individualia jo situacija, o liečia bendrą padėtį (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas akcentavo, jog įvertinus surinktą informaciją nustatyta, kad pareiškėjas nors ir priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, kuri pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB; nuo 2022 m. sausio 19 d. – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra) skelbiamus duomenis priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau tyrimo metu nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Šiuo atveju nebuvo nustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju jam kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini) provincijoje, kur (duomenys neskelbtini) grupuotė nevaldo teritorijos, be to, jis nėra pažeidžiamas asmuo, paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys, (duomenys neskelbtini) tos teritorijos nevaldo. Pareiškėjas yra darbingo amžiaus jaunas vyras, visą laiką gyvenęs (duomenys neskelbtini), ten įgijęs išsilavinimą, dirbęs, gerai pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra. Priimdamas Sprendimą atsakovas atsižvelgė į pareiškėjo galimybes saugiai gyventi kilmės valstybėje, be kita ko, kad toje vietovėje tebegyvena jo šeima, nebuvo nurodytų realių grėsmių gyvenimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, todėl yra pagrįsta tikėtis, kad jis galėtų saugiai ten gyventi. Departamento surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) valstybėje šiuo metu persekioja (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kartu su tarptautine bendruomene teikia įvairią pagalbą bei paramą (duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini), kuri siejama su (duomenys neskelbtini) persekiojimu, nebekontroliuoja jokių teritorijų (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą dėl jo išpažįstamos religijos yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta.
10. Teismo vertinimu, Departamentas surinko aktualią, išsamią kilmės valstybės informaciją, ji yra iš skirtingų patikimų šaltinių, įskaitant EPPB informaciją apie (duomenys neskelbtini). Vienas iš EPPB tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas, todėl atsakovas pagrįstai rėmėsi EPPB, kaip kompetentingos institucijos, 2021 metais parengtomis gairėmis. Surinkta informacija buvo įvertinta individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pareiškėjo teiginiai nepaneigia informacijos visumos ir individualaus vertinimo. Pareiškėjas apklausose ir teismo posėdyje neįvardijo konkrečių ir individualių patirtos diskriminacijos apraiškų ar grėsmių, o, remiantis surinkta informacija, šiuo metu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nesusiduria su realia persekiojimo grėsme. Remiantis EPPB 2021 metų gairėmis, įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. Šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Priimant Sprendimą buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo situacija bei nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų.
11. Teismas atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl skundo nagrinėjimo Komisijoje tvarkos. Teisės aktai (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 222 p.) numato skundo nagrinėjimą nekviečiant šalių. Pareiškėjas neįvardijo aplinkybių, dėl kurių žodinis skundo nagrinėjimas būtų buvęs būtinas. Pareiškėjas žodžiu buvo išklausytas pirminėje apklausoje, apklausose Departamente ir teismo posėdyje. Visų žodinių paaiškinimų metu pareiškėjo pozicija buvo atskleista ir įvertinta, pareiškėjui sudarytos sąlygos teikti paaiškinimus. Taigi pareiškėjo teisė būti išklausytam (įskaitant teisme) visiškai užtikrinta.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas sutiko su Sprendimo dalimi dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir pabrėžė, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo pagrįstai atmestas dėl anksčiau aptartų argumentų, šis prašymas išnagrinėtas skubos tvarka, o pareiškėjas į Lietuvą atvyko neteisėtai kirtęs valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Departamentas pagrįstai manė, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis, ir nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti jam savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.
13. Teismas pažymėjo, kad Departamentas, įvertinęs anksčiau aptartų aplinkybių visumą, ypač pareiškėjo keliamą nelegalios migracijos grėsmę, bei vadovaudamasis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 5 punktu, Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, paskyrė pareiškėjui maksimalų draudimo atvykti terminą – 5 metai. Teismo vertinimu, toks maksimalus draudimas nėra proporcinga priemonė pareiškėjo padarytam pažeidimui. Nors nustatytų aplinkybių visumoje prieita prie išvados, jog pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, bet nenustatyta, kad jis praeityje pažeidė atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje arba kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padarė kokių nors teisės pažeidimų. Atsižvelgiant į minėtus pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, būtų proporcinga skirti jam draudimą atvykti 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos. Atitinkamai, keistina kita Sprendimo dalis, nurodant įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
14. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos bei išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, tačiau netinkamai parinko laikotarpius dėl uždraudimo atvykti ir perspėjimo įvedimo į antrosios kartos Šengeno sistemą, todėl Sprendimą ir Komisijos sprendimą atitinkamai pakeitė, o kitą skundo dalį atmetė.
III.
15. Pareiškėjas B. A. R. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
16. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai vertino jo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją. Pareiškėjas akcentuoja EPPB 2021 metų ataskaitoje esančius duomenis apie (duomenys neskelbtini) padėtį ir (duomenys neskelbtini) grupuotės veiklą (duomenys neskelbtini), „Pew Research Center“ vykdomo pasaulinių religijos apribojimų tyrimo rezultatus, reiškia nepasitenkinimą dėl nepakankamų vyriausybės veiksmų siekiant apsaugoti religines mažumas. Kilmės valstybėje jam gresia žiaurus elgesys, nužudymas, todėl jam turėjo būti suteikta bent papildoma apsauga. Pareiškėjas taip pat mano, kad atsakovas neįvykdė pareigos surinkti aktualią ir naujausią kilmės valstybės informaciją, nepagrįstai rėmėsi duomenimis iš EPPB 2021 metų ataskaitos (ši ataskaita yra rekomendacinio pobūdžio, informacija joje yra vienerių metų senumo). Be to, atsakovas neatsižvelgė į (duomenys neskelbtini) vykstančius karo veiksmus tarp (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini), dėl kurių teritorija nuolat bombarduojama, daroma žala gyventojams ir jų turtui, nėra darbo. (duomenys neskelbtini) vyriausybė nesugeba suvaldyti jos teritorijoje vykstančių karinių išpuolių, todėl pareiškėjas negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga ir ten grįžti. Atsakovo sprendimais išsiųsti ir uždrausti atvykti pareiškėjui neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.
Atsiliepimas
17. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
18. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu bei teismo sprendimu. Atsakovas nurodo, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios lemtų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, taigi, jo baimė patirti persekiojimą nėra visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Vertinant pareiškėjo individualias savybes ir tai, kad jo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nenustatyta, Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjui nustatytas pagrįstai, be to, pirmosios instancijos teismas sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 21S37144 ir Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. 6K-1933, kuriuo pareiškėjo skundas netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjo prašymo įpareigoti Departamentą išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.
20. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, tačiau nustatė neproporcingai ilgus terminus, kuriais pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvestas perspėjimas į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo į C.SIS II įvedimo terminus iki 2 metų.
21. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reikalavimus, teigia teismo išvadas dėl jo neatitikimo Įstatymo reikalavimams, keliamiems pabėgėlio statusui įgyti ir papildomai apsaugai gauti, esant nepagrįstas dėl netinkamo jo paaiškinimų ir informacijos apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), kuri (informacija) ir nėra pakankamai surinkta, vertinimo.
22. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsniuose (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija), kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
23. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
24. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2374-629/2021).
25. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
26. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija). Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs. Pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų, su kuria yra suderintos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1 str. 2 d. ir priedo 19 p.), 4 straipsnio 5 dalis nurodo, jog kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo, atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, kodėl taip nepadarė; e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai patikimas. Pažymėtina, kad šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nagrinėdamos, ar prašytojas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę ar realų didelės žalos pavojų arba turi galimybę naudotis apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos kilmės šalies dalyje, kaip nurodyta 1 dalyje, valstybės narės, priimdamos sprendimą dėl prašymo, atsižvelgia į bendrąsias toje šalies dalyje esančias aplinkybes ir į asmenines prašytojo aplinkybes, kaip nurodyta 4 straipsnyje. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad iš atitinkamų šaltinių, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro ir Europos prieglobsčio paramos biuro, būtų gaunama tiksli naujausia informacija.
27. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Sprendimo išvada, kuriai pritarė pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjo nurodyta prašymo suteikti prieglobstį priežastis – baimė būti persekiojamai dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) – religinei-etninei (duomenys neskelbtini) mažumai, (duomenys neskelbtini) daugiausiai gyvenančiai šios šalies šiaurinėje dalyje, – iš esmės grindžiama jo paaiškinimais apie 2014 metų įvykius bei apie bendrą (duomenys neskelbtini) padėtį (duomenys neskelbtini), nevertintina kaip visiškai pagrįsta, kadangi tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui jos išvykimo iš kilmės valstybės laikotarpiu.
28. Pažymėtina, kad pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas, EPPB, kuris įsteigtas siekiant įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus, skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, be kitų šaltinių, analizavo ir EPPB 2021 m. sausio mėnesį paskelbta bendra situacijos (duomenys neskelbtini) analize ir rekomendacinėmis gairėmis ((duomenys neskelbtini)), kurioje dėl (duomenys neskelbtini), be kita ko, pažymima, kad: veiksmai, su kuriais gali susidurti šio profilio asmenys, t. y. (duomenys neskelbtini), yra tokio sunkaus pobūdžio, kad prilygta persekiojimui (pvz., priekabiavimas, sulaikymas, fizinis išpuolis, seksualinė prievarta, nužudymai, turto prievartavimas, savavališki areštai, pagrobimai). Kitais atvejais asmenys gali patirti tik diskriminaciją, o individualus vertinimas, ar diskriminacija gali būti prilyginama persekiojimui, turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į veiksmų sunkumą ir (arba) pasikartojimą, ar tai įvairių veiksmų pasekmė; ne visi šio profilio asmenys susidurtų su tokiu rizikos lygiu, kurio reikia, kad būtų pagrįsta visiškai pagrįsta persekiojimo baime. Individualiai vertinant, ar yra pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojas patirs persekiojamą, turėtų būti atsižvelgiama į riziką turinčias aplinkybes, tokias kaip: kilmės vietovė (pvz., gyvena vietovėse, kuriose toliau veikia (duomenys neskelbtini)), asmens dokumentai (jų nebuvimas), lytis ir kt.
29. Nagrinėjamu atveju, nors, sprendžiant tiek iš pareiškėjo paaiškinimų ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos informacijos, (duomenys neskelbtini) vis dar fiksuojami grubūs žmogaus teisių pažeidimai, ši informacija savaime nėra pagrindas pripažinti pareiškėjo baimę būti persekiojamai esant visiškai pagrįsta, nes, kaip jau minėta, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio, ko nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti.
30. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra argumentų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti išvadų, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškėjas nenurodo jokių papildomų argumentų dėl papildomos apsaugos suteikimo, tokios apsaugos poreikį sieja su tomis pačiomis, šioje nutartyje jau aptartomis aplinkybėmis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021).
31. Jau minėtose EPPB 2021 metų gairėse, kaip pagrįstai teigia atsakovas, nurodoma, kad nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Nors, kaip pagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, šios gairės parengtos iki 2021 metų gautų duomenų pagrindu, vėliau skelbtuose EPPB pranešimuose ((duomenys neskelbtini)), kuriuose dėl saugumo situacijos (duomenys neskelbtini) taip pat pasisakoma, nėra nurodyta, kad beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) yra tokio aukšto lygio, kaip iš esmės teigiama apeliaciniame skunde.
32. Apeliaciniame skunde nėra nurodyti atskiri argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria spręsta dėl Sprendimo dalies, susijusios su pareiškėjo išsiuntimu, uždraudimu atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimu į C.SIS II, teisėtumo ir pagrįstumo, o pagrindai manyti šią teismo sprendimo dalį esant neteisėta bylos nagrinėjimo metu nenustatyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, viena vertus, Sprendimu pareiškėjui nėra sudarytos kliūtys vykti į ne Šengeno erdvei priklausančias valstybes, o kita vertus, kaip ir nurodo atsakovas, savanoriško grįžimo į kilmės šalį atveju Sprendimo dalis, susijusi su pareiškėjo išsiuntimu, uždraudimu atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimu į C.SIS II, būtų pakeista.
33. Dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris buvo išspręstas 2022 m. kovo 10 d. nutartimi dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, pažymėtina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
34. Nagrinėjamoje byloje nėra išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims buvo sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjos prašymas netenkintas.
35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo B. A. R. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.