- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-21
- Bylos Nr.
- 2S-2495-431/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26542-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- UAB „Tikroji turto kaina“
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Tikroji turto kaina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Tikroji turto kaina“ skundą dėl antstolio D. B. veiksmų, suinteresuotasis asmuo – Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė panaikinti antstolio 2015 m. liepos 7 d. patvarkymą, kuriuo jis atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą grąžinti išieškotas 331,32 € vykdymo išlaidas. Nurodė, jog antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą Nr. 2S-15, išduotą Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. dėl solidarios 1.448,10 € skolos išieškojimo, neteisėtai nurašė 331,32 € vykdymo išlaidų iš pareiškėjo (skolininko), kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. A-903-624/2015 panaikino Konkurencijos tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 2S-15. Todėl skolininkas neprivalo atlyginti antstoliui su skolos išieškojimu patirtų vykdymo išlaidų. Antstolis nepasinaudojo teise palaukti, kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas ir tik tada pradėti vykdymo veiksmus. Nors skundo padavimas nesustabdo nutarimo vykdymo, tačiau tokiu atveju gali kilti neigiamos pasekmės.
Antstolis nesutiko su skundu. Nurodė, kad Konkurencijos taryba pateikė jam vykdyti vykdomąjį dokumentą, kuriame nurodyta, jog skundo padavimas nesustabdo nutarimo vykdymo. Nustatęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, antstolis užvedė vykdomąją bylą ir pradėjo vykdymo veiksmus. Be to, antstolio kontoroje 2014 m. vasario 26 d. buvo gautas skolininko prašymas dėl skolos išdėstymo. Taigi, skolininkas pripažino skolos buvimą. Kadangi skolininkas per raginime nustatytą terminą skolos nesumokėjo, antstolis areštavo skolininko banko sąskaitas, išieškojo iš skolininko visą skolą bei vykdymo išlaidas ir užbaigė vykdomąją bylą. Aplinkybės, kad vykdomasis dokumentas buvo panaikintas, nesukelia antstoliui pareigos grąžinti vykdymo išlaidų, kadangi jos buvo faktiškai patirtos atliekant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir grąžinti jam išieškotų vykdymo išlaidų.
Išieškotojas, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, nesutiko su skundu. Nurodė, jog pareiškėjas nepasinaudojo Administracinės teisenos įstatymo 71 straipsnyje reklaminės veiklos subjektui numatyta teise, skundžiant Konkurencijos tarnybos nutarimą teismui, prašyti stabdyti Konkurencijos tarnybos nutarimo vykdymą. Pareiškėjas taip pat nesikreipė į Konkurencijos tarnybą su prašymu atidėti baudos ar jos dalies mokėjimą trims mėnesiams, kaip numatyta Reklamos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje. Tokiu būdu, pareiškėjas, nesumokėjęs baudos nustatytu terminu, prisiėmė atsakomybę ir riziką dėl tikėtinų papildomų išlaidų nutarimo vykdymo procese.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas nustatė, kad antstolis, patikrinęs, ar nėra Civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 2 dalyje nustatytų akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, 2014 m. vasario 18 d. patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą. Vykdomajame dokumente nurodyta, kad skundo padavimas nesustabdo jo vykdymo. Todėl teismas padarė išvadą, jog antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas teigia, jog antstolis galėjo pasinaudoti teise atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, tačiau tokia antstolio teisė ir jos atsisakymas nesuponuoja vykdymo proceso normų pažeidimo. Antstolis savo iniciatyva imasi visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, todėl nenustačius akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, nėra pagrindo išvadai, jog vykdomojo dokumento priėmimo metu antstolis veikė neteisėtai.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso nuostatomis pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (Civilinio proceso kodekso 610, 611 straipsniai), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (Civilinio proceso kodekso 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta ir pareiškėjas neginčija, kad jis neįvykdė antstolio reikalavimo per raginime nustatytą terminą, o skola buvo išieškota pasitelkiant priverstines vykdymo priemones. 2015 m. vasario 2 d. užbaigus vykdomąją bylą, paaiškėjo nauja aplinkybė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartimi panaikino Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 2S-15 „Dėl UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ ir UAB „Tikroji turto kaina“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio reikalavimams“ rezoliucinės dalies 1, 2 ir 4 punktus, kuriais pripažinta UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ ir UAB „Tikroji turto kaina“ pažeidus Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, už ką joms solidariai skirta 5.000 Lt bauda. Taigi dokumentas, kurio pagrindu atliktų antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nagrinėjamas šioje byloje, buvo panaikintas, tai yra nebeliko aukščiau nurodytų antstolio procesinių veiksmų pagrindo. Tačiau susiklosčius tokiai teisinei situacijai, spręsti, jog atsiradusius teisinius padarinius turėtų prisiimti tik antstolis, teismo vertinimu, nebūtų teisinga ir sąžininga. Antstolis atliko tam tikrus priverstinio vykdymo veiksmus, kurie yra jo profesinė veikla, už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė, todėl antstolio reikalavimas dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo yra pagrįstas ir nėra pagrindo išieškotų vykdymo išlaidų grąžinti pareiškėjui. Teismas pripažino, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0035/14/00171, laikėsi įstatymuose nustatytų reikalavimų bei veikė teisėtai pagal įstatymų jam priskirtą kompetenciją jos neviršydamas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas buvo atmestas ir, pareiškėjui nepateikus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Tikroji turto kaina“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog antstolis pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, taip pat privalo nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (LAT 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Antstolis vykdymo procesą pradėjo dar vykstant bylos nagrinėjimo procesui teisme. Antstolis nesiėmė jokių veiksmų ir nepatikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdymo veiksmams pradėti. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti buvo kliūčių, tai tokio dokumento priėmimas vykdyti vertintinas, kaip atliktas be teisinio pagrindo (LAT 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009). Pažymėtina, kad CPK 651 straipsnyje nėra įtvirtinta baigtinio sąrašo, kada antstolis gali atsisakyti priimti vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti. Šiuo atveju kliūtimi buvo tai, kad teismo sprendimas nebuvo įsiteisėjęs ir dar vyko bylos nagrinėjimo procesas. Todėl antstolis, vadovaudamasis protingumo ir atidumo principais, galėjo atsižvelgti į šias aplinkybes. Manytina, kad nebuvo tikslinga taip skubiai pradėti vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo tokioje bylos nagrinėjimo stadijoje. Todėl šie skuboti antstolio veiksmai nėra pateisinami. Teismas nepagrįstai aiškino, kad vykdomojo dokumento vykdymo nesustabdo skundo padavimas, todėl antstolis, priimdamas dokumentą vykdyti, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Tačiau pagal CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktą antstolis galėjo atsižvelgti ne tik į tai, kad vykdomasis dokumentas dar nėra įsiteisėjęs, bet ir į tai, kad teismo sprendimas yra skundžiamas ir vyksta bylos nagrinėjimo procesas teisme. Todėl akivaizdu, kad nebuvo tikslinga taip skubiai pradėti vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo tokioje bylos nagrinėjimo stadijoje. Pareiškėjas buvo padavęs skundą apeliacinei instancijai, todėl akivaizdu, kad nesutiko su vykdomu sprendimu. Todėl antstolis turėjo teisę raštu kreiptis į vykdomąjį dokumentą pateikusį subjektą. Antstolis turėtų atsakyti ir grąžinti neteisėtai išieškotas vykdymo išlaidas, nes tokius antstolio veiksmus, kuriais jis išieško sau atlyginimą už darbą, kurio atlikti nereikėjo, galima vertinti kaip neteisėtus. Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas, tai sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (LAT 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). Todėl, teismui patenkinus pareiškėjo skundą, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos iš antstolio.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą antstolis D. B. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti. Nurodo, kad vykdymo metu skolininkas prašė išdėstyti skolos sumokėjimą per 24 mėnesius. Tai patvirtina, kad skolininkas pripažino skolos buvimą pagal vykdomąjį dokumentą. Antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas. Panaikinus vykdomąjį dokumentą, antstolis neturi prisiimti teisinių padarinių ir grąžinti skolininkui vykdymo išlaidų, kurios buvo patirtos, vykdant vykdomąją bylą. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 74 punktą, jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas, vykdomoji byla užbaigiama ir išieškotojo sumokėtos ar iš skolininko išieškotos vykdymo išlaidos negrąžinamos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su vykdomojo dokumento priėmimu vykdyti ir antstolio vykdymo išlaidų išieškojimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Civilinėje byloje ir antstolio pateiktoje vykdomojoje byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolis D. B. 2014 m. vasario 18 d. patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. 2S-15, išduotą 2013 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos dėl solidarios 5.000 Lt skolos išieškojimo iš UAB „Tikroji turto kaina“. Antstolis 2014 m. kovo 10 d. patvarkymais areštavo skolininko UAB „Tikroji turto kaina“ banko sąskaitas, apskaičiavo 1.144,00 Lt (331,32 €) dydžio vykdymo išlaidas ir iš skolininko išieškojo visą skolą bei vykdymo išlaidas. Atlikęs šiuos vykdymo veiksmus, antstolis 2015 m. vasario 2 d. patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0035/14/00171 ir grąžino vykdomąjį dokumentą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartimi panaikino Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 2S-15 „Dėl UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ ir UAB „Tikroji turto kaina“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio reikalavimams“ rezoliucinės dalies 1, 2 ir 4 punktus, kuriais UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ ir UAB „Tikroji turto kaina“ buvo pripažinti pažeidę Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, už ką jiems buvo solidariai skirta 5.000 Lt bauda, bei perdavė klausimą nagrinėti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai. Pareiškėjas UAB “Tikroji turto kaina” 2015 m. birželio 30 d. pateikė antstoliui prašymą grąžinti išieškotas 1.144,00 Lt (331,32 €) vykdymo išlaidas, tačiau antstolis 2015 m. liepos 7 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko prašymą.
Konkurencijos tarybos išduotame dokumente buvo nurodyta, kad skundo padavimas nesustabdo jo vykdymo. Pažymėtina, kad pagal Reklamos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį priežiūros institucijos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo priėmimo dienos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog priežiūros institucijos nutarimas dėl baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kreipimasis į teismą su skundu nesustabdo nutarimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip. Šios teisės normos patvirtina, kad antstolis teisėtai priėmė Konkurencijos tarybos išduotą vykdomąjį dokumentą vykdyti, kadangi jis atitiko visus CPK ir Reklamos įstaymo nustatytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo skundo argumentu, jog CPK 651 straipsnis nenustato baigtinio sąrašo pagrindų, kada antstolis gali atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą. Tačiau aukščiau nurodytos Reklamos įstatymo nuostatos patvirtina, kad skundo dėl Konkurencijos tarybos nutarimo padavimas teismui nesustabdo nutarimo vykdymo. Todėl pripažintina, kad nebuvo jokių akivaizdžių kliūčių antstoliui priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Reklamos įstatymo 26 straipsnio 2 dalį pareiškėjas, negalėdamas laiku sumokėti baudos, turėjo teisę prašyti Konkurencijos tarybos atidėti baudos arba jos dalies sumokėjimą iki trijų mėnesių. Taip pat pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1-3 dalis pareiškėjas turėjo teisę prašyti skundą nagrinėjančio teismo sustabdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą. Tačiau pareiškėjas negynė savo interesų šiomis įstatyme nustatytomis priemonėmis, bet teikė antstoliui prašymus dėl baudos mokėjimo išdėstymo. Todėl antstolis, neturėdamas įstatyme numatyto teismo įpareigojimo sustabdyti vykdymo veiksmus, pagrįstai toliau tęsė išieškojimą. Pripažintina, kad pareiškėjo argumentai, jog vykdomojo dokumento apskundimas buvo kliūtis anstoliui priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, yra nepagrįsti. Antstolis veikė pagal įstatymų nuostatas ir neturėjo pareigos kreiptis į vykdomąjį dokumentą pateikusį subjektą dėl dokumento vykdymo teisėtumo. Tuo tarpu pats pareiškėjas turėjo nemažai jam įstatymo suteiktų teisių ginti savo interesus ir prašyti teismo sustabdyti vykdymo veiksmus. Todėl antstolis negali atsakyti už neigiamas pasekmes, kilusias vykdymo proceso šaliai dėl jos pačios pasyvumo bei netinkamo savo teisių gynimo.
CPK teisės normos, reglamentuojančios panaikintų sprendimų įvykdymo atgręžimą, nenumato pareigos antstoliui grąžinti teisėtai išieškotas vykdymo išlaidas. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 74 punktą, jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas, vykdomoji byla užbaigiama ir išieškotojo sumokėtos ar iš skolininko išieškotos vykdymo išlaidos negrąžinamos. Todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, jog antstolis privalo grąžinti jam išieškotas vykdymo išlaidsa, yra nepagrįstas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.