- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-03
- Bylos Nr.
- ATP-694-211/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03268-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Pažeidėjas
- A. Č.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03268-2015-8 Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 45.4.4; 45.4.5
2015 m. liepos 3 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Č. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 2 d. 28 Eur bauda, pagal LR ATPK 130 str. 1 d. – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams, vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., paskiriant galutinę nuobaudą – 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Č. teismo nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2015-01-29 apie 19.15 val., aikštelėje prie PC „HYPER RIMI“, esančioje adresu Savanorių pr. 19, Vilniuje, vairuodamas automobilį RENAULT CLIO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino stovintį automobilį MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei pasišalino iš įvykio vietos, pažeisdamas KET 126 ir 222 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-15 nutarimą dalyje dėl jo nubaudimo pagal LR ATPK 130 str. 1 d. ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną šioje dalyje nutraukti. Nurodo bylos nagrinėjimo neneigęs fakto, kad galėjo kliudyti automobilį Mercedes Benz, kadangi nurodytu laiku buvo PC „HYPER RIMI“ ir automobilį Renault Clio buvo pastatęs šio prekybos centro aikštelėje, tačiau apie tai, kad apelianto automobilis apgadino kitą transporto priemonę, pastarasis sužinojo tik gavęs pranešimą iš policijos. Išvažiuodamas iš aikštelės, nurodo nepajutęs jokio smūgio ir negirdėjęs jokių pašalinių garsų, kas būtų leidę apeliantui manyti, jog į kažką įvažiavo. Nesuveikė ir kito automobilio signalizacija, kas būtų leidę apeliantui atkreipti dėmesį, kad buvo tarp automobilių kontaktas. Nurodo, kad abi transporto priemonės apgadintos nežymiai, matomi tik slystelėjimai (kontaktas buvo slystančio pobūdžio), jokio įlenkimo ar kitokio kontakto (smūgio), kurį galėjo pajusti vairuodamas, nėra.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, kadangi, pasak jo, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad pastarasis sąmoningai, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nurodo, kad teismas vadovavosi tik byloje esančiomis foto nuotraukomis, kurios nepatvirtina stipraus kontakto, kurį apeliantas būtų galėjęs pajusti, buvimo fakto. Taip pat nurodo, kad liudytoju apklaustas kartu su apeliantu važiavęs D. M. irgi patvirtino jokio garso išvažiuojant iš įvykio vietos negirdėjo, automobilyje grojo muzika.
Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino eismo įvykio mechanizmo bei įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimo masto bei pobūdžio, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, neatsižvelgė į apelianto, kaip vairuotojo nedidelę patirtį (transporto priemonę vairuoja tik apie 2 metus), todėl objektyviai negalėjo pajusti kontakto tarp transporto priemonių. Apeliantas, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, byloje nustatytas aplinkybes, mano, kad jo veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto LR ATPK 13 str. 1 d. sudėties, o ir pirmosios instancijos teismas, apklausęs liudytojus, ištyręs byloje esančią medžiagą, tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių pastarojo kaltę padarant pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., nenustatė ir nutarime nenurodė, todėl teigia, kad byla turėtų būti nutraukta.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą dėl apelianto A. Č. nubaudimo pagal LR ATPK 130 str. 1 d.
Apeliantas 2015-05-15 nutarimo dėl jo pripažinimo kaltu pagal LR ATPK 127 str. 2 d. neginčija, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo toje dalyje neaptarinės.
Pažymėtina, kad A. Č. nubaustas už tai, kad 2015-01-29 apie 19.15 val., aikštelėje prie PC „HYPER RIMI“, esančioje adresu Savanorių pr. 19, Vilniuje, vairuodamas automobilį RENAULT CLIO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino stovintį automobilį MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei pasišalino iš įvykio vietos.
Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas kaltu dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., neprisipažino, nurodė, jog išvažinėdamas iš aikštelės nepastebėjo, kad būtų kliudęs kitą automobilį.
Tokią jo versiją paneigia byloje surinkti įrodymai, kurie skundą nagrinėjančio teismo nuomone, buvo tinkamai ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą. Nors apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismas nenustatė ir nenurodė tiesioginių ir neginčijamų jo kaltę patvirtinančių įrodymų, matyti, kad pagrįstai apelianto kaltė nustatyta remiantis byloje esančiais tokiais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2), įvykių registravimo žurnalo išrašu (b.l. 3), vyr. patrulio R. P. tarnybiniu pranešimu (b.l. 4), eismo įvykio vietos schema (b.l. 5-6), L. B. rašytiniais paaiškinimais (b.l. 8, 11), transporto priemonės techninės apžiūros aktu su fotolentelėmis (b.l. 12-14), liudytojų L. B. ir R. G. parodymais teismo posėdžio metu.
Teisme apklausta liudytoja L. B. nurodė, kad grįždama iš parduotuvės pamatė, kaip išsukantis iš stovėjimo vietos automobilis nubraukė jos automobilio dešinį galinį bamperį. Ji, artėdama prie automobilio ir būdama nuo jo maždaug 5 metrų atstumu, išgirdo garsų pokštelėjimą. Pamatė RENAULT automobilį, kuris pavažiavo porą metrų, pristabdė ir išvažiavo iš aikštelės (b.l. 27-28).
Tokias pačias aplinkybes liudytoja nurodė ir savo paaiškinimuose (b. l. 8, 11).
Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos liudytojos parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinti įrodymai. Transporto priemonių sugadinimo aplinkybes patvirtina eismo įvykio vietos schema, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio R. P. 2015-01-29 tarnybinis pranešimas, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, fotolentelės.
Tai, kad teisme liudytoju apklausiamas kartu su apeliantu važiavęs jo netikras brolis D. M. patvirtino apelianto versiją, kad išvažiuodamas iš aikštelės jokio pokštelėjimo negirdėjo, teismas vertina kritiškai, kadangi minėtas asmuo gali būti suinteresuotas padėti išvengti atsakomybės apeliantui.
L. B. savo paaiškinime nurodė, kad pirmiausiai atkreipė dėmesį į garsą, kurį išgirdo automobiliams kontaktuojant. Po susidūrimo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), trumpam stabtelėjo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pastarosios manymu, kito automobilio vairuotojas įvykį pastebėjo (b.l. 11).
Byloje esančioje 2015-01-29 eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog eismo įvykis įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu Savanorių pr. 19, Vilniuje. Nustatyta, kad eismo įvykio metu automobiliui „MERCEDES BENZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadintas užpakalinis bamperis (b. l. 6).
Taip pat iš byloje esančių fotolentelių matyti, jog automobiliui „MERCEDES BENZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu buvo rasti šie techniniai defektai ir sugadinimai: įbrėžtas galinis bamperis, nutrupėję dažai. Automobiliui „RENAULT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – įlenktas ir įbrėžtas galinis sparnas (b.l. 12). Matyti, kad išmatavus abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių sugadinimus, nustatytų sugadinimų aukštis, pobūdis ir mechanizmas atitiko, dėl ko buvo konstatuota, kad sugadinimai ant automobilio „MERCEDES BENZ“ galinio bamperio atsirado po kontakto su automobilio „RENAULT“ galiniu sparnu.
Apelianto paaiškinimas, kad jis nejuto smūgio ir negirdėjo jokių pašalinių garsų vertintinas kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija, kadangi tokie pastarojo paaiškinimai buvo paneigti ne tik tiesiogiai eismo įvykio aplinkybes mačiusios liudytojos L. B. parodymais, o ir fotolentelėse užfiksuota informacija, kuomet buvo užfiksuotas abiejų automobilių apgadinimų aukštis ir išmatavus abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių sugadinimus, tyrimo metu nustatyta, kad apgadinimai ant automobilio „MERCEDES BENZ“ galinio bamperio atsirado po kontakto su automobilio „RENAULT“ galiniu sparnu (b.l. 12). Tai patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas – policijos pareigūnas R. G. (b.l. 35-36).
Nors apeliantas skunde teigia, kad išvažiuodamas iš aikštelės negirdėjo jokių kontakto su kitu automobiliu garsų, o ir automobiliams padaryti sugadinimai yra nežymūs, iš byloje esančių fotolentelių matyti, kad automobilių kontakto būta gana stipraus, automobiliui „MERCEDES BENZ“ įbrėžtas galinis bamperis, nutrupėję dažai, o automobiliui „RENAULT“ įbrėžtas ir įlenktas galinis sparnas, įbrėžta apdailos juosta ant galinio sparno, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tokio kontakto apeliantas negalėjo nepajusti. Juolab, kad tiek liudytoja L. B., tiek ir pats apeliantas pripažino, kad buvo išvažinėdamas iš automobilių stovėjimo aikštelės trumpam buvo stabtelėjęs.
Apibendrinant nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad apelianto A. Č. padarytas pažeidimas, numatytas LR ATPK 130 str. 1 d., yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas, priešingai nei skunde nurodo apeliantas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. Č. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.