Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Č., jo atstovui advokato padėjėjui Valdui Rakauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. Č., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1993-11-30, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. 2015-01-29 apie 19.15 val., aikštelėje prie PC „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį RENAULT CLIO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino stovintį automobilį MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei pasišalino iš įvykio vietos. A. Č. pažeidė KET 126 ir 222 punktų reikalavimus ir todėl traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Č. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2015-01-29, kartu su broliu važiavo aplankyti mamos, todėl prieš tai nužvažiavo į (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančią „H. R.“ parduotuvę. Kol apsipirko, automobilis stovėjo aikštelėje prie parduotuvės. Po to jie sėdo į automobilį ir išvažiavo. Išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės jokių įtartinų garsų neišgirdo ir negali paaiškinti, kodėl išvažiuodamas stabtelėjo: gal diržą užsisegti, gal praleisti ką nors įvažiuojantį į aikštelę. Jam neįtikėtina, kad jo vairuotu automobiliu buvo padaryti tokie žymūs L. B. automobilio apgadinimai. Jo nuomone, L. B. automobilis galėjo būti apgadintas anksčiau, o jis buvo tik neteisingai apkaltintas. Byloje nėra jo kaltės įrodymų. Neatmeta galimybės, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau byloje esantys įrodymai jo neįtikina. Jo automobilis draustas, todėl jam nebuvo jokios prasmės bėgti. Kartą jis jau turėjo panašų įvykį 2014 metais Saulėtekyje (vairuoja du metus) ir žino, kaip elgtis įvykus eismo įvykiui. Šį kartą taip pat būtų surašęs deklaraciją. Nenorėjo sukelti kitam vairuotojui jokių nepatogumų, įvykio tikrai nepastebėjo.

Liudytoja L. B. parodė, kad A. Č. asmeniškai nepažįsta, tik dėl eismo įvykio yra mačiusi. Datos neprisimena, bet užfiksavo, kaip automobilis RENAULT įvažiavo į jos automobilį MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį eidama į parduotuvę buvo palikusi Savanorių prospekte prie (duomenys neskelbtini) prekybos centro esančioje žemutinėje automobilių stovėjimo aikštelėje. Grįždama iš parduotuvės pamatė, kaip išsukantis iš stovėjimo vietos automobilis nubraukė jos automobilio dešinį galinį bamperį. Ji, artėdama prie automobilio ir būdama nuo jo maždaug 5 metrų atstumu, išgirdo garsų pokštelėjimą. Pamatė RENAULT automobilį, kuris pavažiavo porą metrų, pristabdė ir išvažiavo iš aikštelės. Ji iškvietė policiją, nes įsidėmėjo nuvažiuojančio automobilio numerį. Ar galėjo taip būti, kad vairuotojas nepajustų susidūrimo, nežino, nes pati eismo įvykių nėra turėjusi. Jos automobiliui buvo nubrėžta dažų nuo bamperio, dažai buvo pabirę ant žemės. Jos automobilis 2000 metų laidos, su juo eismo įvykių neturėjo. Automobilis buvo jau apibraižytas ir parūdijęs. Byloje esančiose 3 ir 5 nuotraukose matomi užfiksuoti nubraukymai padaryti būtent šio eismo įvykio metu. Pirminiame paaiškinime ji nurodė, kad sėdėjo automobilyje, nes taip iš tikrųjų buvo atvykus policijai. Tuo metu ji buvo devintą mėnesį nėščia, laukė policijos apie dvi valandas. Papildomai iškviesta į policiją paminėjo, kad išvažiuodamas vairuotojas automobilį pristabdė ir tyrėjas jai pasiūlė tai įrašyti, nes ji neprisiminė, ar apie tai ji nurodė savo pirminiame pareiškime. Tas stabtelėjimas nebuvo susijęs su kito automobilio praleidimu. Renault vairuotojos tiesiog stabtelėjo ir nuvažiavo. Kiek žmonių buvo nuvažiuojančiame automobilyje, nežino. Bylos 13 lape esančias nuotraukas padarė ji pati iš karto po įvykio ir vėliau pateikė tyrėjui. Viršutiniai įbrėžimai virš bamperio po žibintu nėra įbrėžimas, o tik ištepliojimas. Automobilį sugretinimui ji pateikė tokį, koks buvo įvykio metu, jo net neplovė. Jei RENAULT vairuotojas butų sustojęs ir išlipęs, ji net nesikreiptų į policiją.

Liudytojas D. M. parodė, kad A. Č. yra jo netikras brolis. 2015-01-29 jis su A. Č. važiavo aplankyti mamos, gyvenančios Savanorių prospekte, todėl prieš tai apsipirko (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Brolio automobilį buvo palikę prekybos centro automobilių aikštelėje. Grįžę sėdo į mašiną, įsijungė radiją ir išvažiavo. Jis sėdėjo priekyje, keleivio vietoje ir jokio pokštelėjimo negirdėjo. Ar išvažiuojant pristabdė, tiksliai nepamena, bet galėjo taip būti. Sustoję ir išlipę tikrai nebuvo, gal tik stabtelėjo prisisegti diržus. Kai brolis pasakė, kad dėl tos dienos jį šaukia į teismą, prisiminė, kad buvo kartu, lankė motiną.

Liudytojas - pareigūnas R. G. parodė, kad A. Č. pažįsta dėl tarnybos. Jis (liudytojas) dirba paieškos poskyryje specialistu, turi patirties nustatant eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimus. Yra sulyginamas apgadinimų aukštis, apgadinimų mastas, vertinama ir pagal liudytojų parodymus. Apgadinimams nustatyti nėra sukurta techninių programų. Žmogus įvykio vietoje neapklausiamas, jis tik parašo paaiškinimą. Jei tyrimo metu kyla neaiškumų, jis kviečia žmogų į Kelių policiją ir apklausia papildomai. Šiuo atveju nukentėjusiąją kvietė, kad nurodytų kokiomis aplinkybėmis pastebėjo eismo įvykį, kokiomis dalimis kontaktavo automobiliai, kaip elgėsi vairuotojas. Įvykio vietoje asmuo paaiškinimą rašo be apklausos, nurodo viską savo nuožiūra. Informacijos, kurią 2015-01-29 pateikė nukentėjusio automobilio savininkė, identifikuoti iš eismo įvykio vietos pasišalinusį automobilį pakako, nes buvo nurodytas automobilio valstybinis numeris. Prieš automobilių sugretinimą nustatomi eismo įvykyje dalyvavusių automobilių savininkai, jie kviečiami atvykti į Kelių policiją. Vairuotojai duoda paaiškinimus, apžiūrimi automobiliai, sugretinti automobiliai fotografuojami. Kodėl A. Č. apklaustas tik 2015-02-13, negali paaiškinti. Galbūt jam netiko pasiūlytas atvykti laikas.

Nors A. Č. kaltu neprisipažino, jo kaltė padarius abu pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., yra įrodyta ATP protokolu (b.l. 2), įvykių registravimo žurnalo išrašu (b.l. 3), tarnybiniu pranešimu (b.l. 4), eismo įvykio vietos schema (b.l. 5-6), L. B. rašytiniais paaiškinimais (b.l. 8, 11), transporto priemonės techninės apžiūros aktu su fotolentelėmis (b.l. 12-14), liudytojų L. B. ir R. G. parodymais teismo posėdžio metu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, kad jo vairuota transporto priemonė negalėjo taip apgadinti MERCEDES automobilio, o jei jis ir padarė eismo įvykį, tai nepajuto ir neišgirdo jokio susidūrimo su kita transporto priemone, vertintina kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės. A. Č. versija neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos. L. B. nurodė, kad atsitrenkimo garsas buvo gana stiprus, girdimas už kelių metrų nuo automobilio, kad RENAULT automobilis po kontakto pristabdė, bet vėliau nuvažiavo. Vertinant automobilių apgadinimus, matoma, kad jų kontaktas buvo slystančio pobūdžio ir gana stiprus, tad, esant tokio pobūdžio ir stiprumo kontaktui (nubraukti ir pabyrėjo dažai nuo bamperio), A. Č. negalėjo jo nepajusti. Iš fotolentelių matyti, kad automobilių apgadinimų aukščiai ir pobūdis atitinka, tai patvirtino teisme liudijęs pareigūnas R. G.. A. Č., kaip transporto priemonės vairuotojas, pajutęs ar įtaręs galimą kontaktą su kita transporto priemone, privalėjo sustoti ir įsitikinti, ar nepadarė eismo įvykio, tačiau to nepadarė ir tik stabtelėjęs išvažiavo, tai yra tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Visų šių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad A. Č. pažeidė KET taisykles, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti kitiems asmens priklausantys automobiliai, sąmoningai ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, A. Č. veika kvalifikuota tinkamai pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., kaltė pažeidimų padarymu įrodyta, ir jis baustinas.

A. Č. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra, anksčiau administracine tvarka baustas, bet nuobauda nebegalioja. Skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam straipsnio sankcijoje numatytam laikotarpiui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 24 str., 30 str., 30² str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teisėja

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pripažinti A. Č., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1993-11-30, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltu įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Pripažinti A. Č., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1993-11-30, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltu įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 (trisdešimt šešiems) mėnesiams.

Paskirtas baudas subendrinti ir nustatyti galutinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 (trisdešimt šešiems) mėnesiams (LR ATPK 33 str.).

Išaiškinti, kad baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 6030, arba į banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 6030, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos (LR ATPK 313 str.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.