Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-12-19 · Civilinė byla Nr. 2A-1642-479/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-06-06Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-12-19Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-19
Bylos Nr.
2A-1642-479/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00850-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žydrūnas Bertašius (pirm.), Alona Romanovienė, Rimvida Zubernienė
Ieškovas
UAB „Jorlita“
Atsakovas
UAB „Klaipėdos autocentras“
Trečiasis asmuo
R. G.
Pranešėjas Ž. Bertašius Civilinė byla Nr. 2A-1642-479/2013Teisėjas D. Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-00850-2013-0)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 21.4.1.4.; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. gruodžio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Jorlita“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Jorlita“ ieškinį atsakovei UAB „Klaipėdos autocentras“, trečiajam asmeniui R. G. dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Jorlita“ 2013-01-25 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Klaipėdos autocentras“ ir nurodė, jog ankstenė UAB „Jorlita“ direktorė, trečiasis amuo R. G. 2012-08-20 sudarė su atsakove automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo nupirkti tris naujus KIA SPORTAGE 1,7 VGT EW 2WD automobilius už 212 700 Lt. Pagal minėtos sutarties 3.1. p. automobiliai turėjo būti pateikti ieškovei iki 2012-10-30. Ieškovė įsipareigojo iki 2012-09-20 sumokėti atsakovei sutartyje numatytą avansinę įmoką, lygią 40 900 Lt. Trečiasis amuo R. G. 2012-09-20 iš ieškovės sąskaitos pervedė atsakovei UAB „Klaipėdos autocentras“ šią avansinę įmoką. Nurodyta pirkimo – pardavimo sutartimi buvo pažeisti ieškovės interesai, nes trečiasis asmuo R. G. sutartį sudarė siekdama nepagrįstai praturtėti. Šią aplinkybę patvirtina tai, jog R. G. apie nurodytą sutartį neinformavo vienintelės UAB „Jorlita“ akcininkės G. L., negavo akcininkės sutikimo, nors pagal ieškovės įstatų 5.12 p. toks sutikimas buvo reikalingas. Atsakovė UAB „Klaipėdos autocentras“ elgėsi nesąžiningai, nes ji nesiekė sutarties vykdyti, sutartyje nurodyti automobiliai ieškovei nebuvo perduoti. Ieškovė nurodė, kad sandoriai, sudaryti pažeidžiant privačiojo juridinio asmens valdymo organų kompetenciją nesukelia prievolės juridiniam asmeniui, jeigu yra nustatytas kiekybinis atstovavimas, koks ir buvo nustatytas ieškovės UAB „Jorlita“ įstatuose. Ieškovė prašė teismo prašė pripažinti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, įpareigoti UAB „Klaipėdos autocentras“ grąžinti ieškovei 40 900 Lt avansinę įmoką bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-06-06 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB „Jorlita“ atsakovei UAB „Klaipėdos autocentras“ 2 594,38 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 16,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad įrodinėjimo pagrindas šioje byloje yra šalių valios nustatymas sandorio sudarymo metu. Ieškovė UAB „Jorlita“ siekė įsigyti sutartyje nurodytas transporto priemones ir tai patvirtina avansinės įmokos sumokėjimas atsakovei. Be to, iki sutarties sudarymo šalys vyko apžiūrėti parduodamos transporto priemonės modelio, derėjosi dėl sutarties sąlygų. Dėl atsakovės nesąžiningumo teismas konstatavo, kad nepateikia jokių duomenų, įrodančių atsakovės nesąžiningumą. Teismas nurodė, kad teisės aktai nenumato pardavėjo pareigos tikrinti pirkėjo, šiuo atveju įmonės, lokalinius aktus, t.y. įstatus, taip pat analizuoti įmonės valdymo organų kompetencijos ribas

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Jorlita“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-06 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad teismas nesuteikė galimybės ieškovei gauti papildomus įrodymus, teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl duomenų iš ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus išreikalavimo. Buvusi įmonės vadovė ir trečiasis asmuo R. G. ieškovei neperdavė įmonės dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti įmonės veiklą. Teismas neįvertino, kad įmonės akcininkė nebuvo informuota apie ketinimus įsigyti automobilius. Teismas neteisingai vertino liudytojų parodymus ir neteisingai nurodė, kad E. L. ir M. S. vyko apžiūrėti automobilių, nes apie ginčijamą sandorį tapo žinoma tik po R. G. atleidimo. M. S. nesvarstė pasiūlymo pirkti automobilio, nes nesulaukė komercinio pasiūlymo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad automobilių pirkimo-pardavimo sutartys buvo suklastotos trečiajam asmeniui R. G. neteisėtai disponuojant ieškovės įmonės antspaudu. Atsakovė ir trečiasis asmuo sutardami dėl avansinės įmokos už 3 automobilius sumokėjimo siekė padengti vieno automobilio įsigijimo išlaidas. Teismas automobilio įsigijimo dokumentuose nurodytas klaidas apie perkamų daiktų kiekį nepagrįstai pripažino neesminiais sutarties trūkumais. Teismas neįvertino aplinkybės, kad sutartyje buvo užsakyti 3 vienodi automobiliai, o transporto priemonės užsakyme jų nėra, be to, užsakymas patvirtintas 2012-08-04, nors sutartis sudaryta tik 2012-08-20. Teismas neteisingai pateiktas sąskaitas faktūras įvertino kaip automobilių įsigijimo įrodymus, nes pagal 2012-10-22 ir 2012-11-15 sąskaitas automobiliai buvo užsakyti kitiems pirkėjams. Iš atsakovės buvo pirktas vienas automobilis, kuriuo disponuoja trečiasis asmuo R. G., o kitų 2 automobilių nebuvo ketinama įsigyti. Taip pat nurodė, kad dėl neteisėtų R. G. veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Klaipėdos autocentras“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo nurodo, jog ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir prašė teismo šį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, o ieškovės teiginiai yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad nei atsakovės vadovui D. Ž., nei trečiajam asmeniui R. G. nėra pateikti įtarimai baudžiamojoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d.

Pagrindinis apeliacinio skundo motyvas yra tas, kad teismas atmesdamas ieškinį, netinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, teismas apribojo ieškovės teisę pateikti įrodymus šioje byloje. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo skundo argumentu. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal LR CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (LR CPK 178 str.). Be to, įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad teismas nesuteikė galimybės ieškovei gauti papildomus įrodymus, teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl duomenų išreikalavimo iš ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė 2013-04-08 pateikė teismui prašymą dėl įrodymų išreikalavimo iš Klaipėdos apskrities policijos komisariato ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos, t. y. 2012-11-09 poėmio metu paimtas UAB „Jorlita“ dokumentų kopijas, kasos knygas, antspaudą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-29 nutartimi šį ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir atmetė prašymo dalį dėl dokumentų išreikalavimo iš Klaipėdos apskrities ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos, nes teismas nustatė, jog prašomi išreikalauti duomenys yra nesusiję su byla arba šie dokumentai jau byloje yra pateikti (t. 1, b. l. 94-95 t. 1). Ieškovė skunde taip pat nenurodė, kokias svarbias aplinkybes būtų patvirtinę iš ikiteisminio tyrimo įstaigos išreikalauti dokumentai. Būtina įvertinti, jog dokumentus ikiteisminiam tyrimui pateikė ieškovė. Taigi negalima sutikti su skundo nuostata, kad buvo pažeistos ieškovės teisės įrodinėjimo procese.

Ieškovė nurodė, kad teismas privalėjo vadovautis automobilio įsigijimo dokumentuose nurodytais duomenimis apie ieškovės perkamą vieną automobilį. Ši skundo nuostata nepagrįsta. 2012-08-20 automobilių pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad buvo sutarta dėl 3 automobilių įsigijimo, nurodyta bendra 3 automobilių kaina. Akivaizdu, kad išankstinėje sąskaitoje faktūroje, pinigų gražinimo kvite nurodyta, jog gražinami pinigai už vieną automobilį. Tačiau šalių sutarties nuostatos yra esminės ir turi didesnę įrodomąją galią (LR CK 6.189 str.). Dėl to esant skirtingiems duomenims dėl automobilių kiekio, teismas vadovavosi sutarties nuostatomis. Pažymėtina ir tai, kad pagal LR CPK 263 str. 2 d. teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Teismas, priimdamas sprendimą negali remtis prielaidomis ar vien tik kitos šalies paaiškinimais, kurie nepagrįsti kitais duomenimis (LR CPK 263 str. 2 d.). Dėl nurodytos priežasties negalima sutikti su skundo argumentu, jog iš atsakovės buvo įsigytas vienas automobilis, kuriuo disponuoja trečiasis asmuo R. G., o kitų 2 automobilių ieškovė įsigyti neketino.

Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad buvusi įmonės vadovė ir trečiasis asmuo R. G. ieškovei neperdavė įmonės dokumentų, iš kurių būtų galima tinkamai nustatyti ieškovės įmonės veiklą. Šis skundo argumentas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas sudaryto sandorio pagrįstumą, rėmėsi ieškovės įstatais, kurių 2.1 p. 45 p. p. nurodyta, kad viena iš įmonės vykdomų ūkinės-komercinės veiklų yra variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekyba (t. 1, b. l. 15-19). Esant tokiems įrodymams apie ieškovės įmonės veiklą, teismui nebuvo pagrindo reikalauti duomenų apie ieškovės veiklą iš ikiteisminio tyrimo medžiagos. Būtina įvertinti ir tai, kad ieškovei tenka didesnė atsakomybė dėl to, jog ieškovės darbuotojas nevykdė pareigos užtikrinti dokumentų išsaugojimą ir jų pateikimą kompetentingoms institucijoms.

Ieškovė nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai konstatavo apie ieškovės akcininkės informavimą dėl ketinimo įsigyti automobilius. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Iš 2013-05-20 teismo posėdžio protokolo nustatyta, kad ir trečiasis asmuo R. G., ir liudytoja M. S. nurodė teismui, jog jos lankėsi atsakovės įmonėje, apžiūrėjo parduodamus automobilius (b. l. 155, 158). Pirmosios instancijos teismas įvertino liudytojos M. S. parodymus ir teismas teisėtai konstatavo, kad sutarties sudarymas su atsakove nebuvo slepiamas, net ir tretiesiems asmenims buvo žinoma apie ieškovės ketinimą įsigyti automobilius (LR CPK 185 str.). Aplinkybė, kad liudytoja M. S. nesvarstė pasiūlymo pirkti automobilio, nereiškia, kad ji nevyko jų apžiūrėti. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad liudytojų paaiškinimai teismo buvo įvertinti neteisingai.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad automobilių pirkimo-pardavimo sutartys buvo suklastotos, jog atsakovė ir trečiasis asmuo siekė 3 automobilių sandoriu pridengti vieno automobilio įsigijimą. Šių nuostatų ieškovė nepagrindė leistinais įrodymais ir tai teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas (LR CPK 178 str.). Byloje nėra duomenų apie ginčijamos sutarties suklastojimą disponuojant ieškovės UAB „Jorlita“ antspaudu. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų, negalima daryti išvados, kad tarp ginčo laikotarpiu buvusios ieškovės vadovės R. G. ir atsakovės nebuvo sudarytas automobilių pirkimo-pardavimo sandoris. Į bylą pateiktas transporto priemonių 2012-08-24 užsakymas (t. 1, b. l. 110), pirkimo-pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 8), iš kurių nustatyta, kad ieškovė ketino pirkti iš atsakovės 3 automobilius. Be to, ieškovė neteisingai nurodė, kad ieškovės automobilių užsakymas patvirtintas 2012-08-04, nes šiuo užsakymu patvirtintas 6 automobilių Sportage pateikimas atsakovei, taip pat nėra duomenų apie automobilių užsakymą tik ieškovei. Įvertinama ir tai, kad užsakymas yra sudarytas 2012-08-24, o 2012-08-04 buvo įrašytas tik patvirtinimas apie užsakymą. Dėl to užsakymo (b. l. 109,110 t. 1) turinys ieškovės reikalavimų neįrodo.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas neteisingai 2012-10-22 ir 2012-11-15 sąskaitas faktūras įvertino kaip automobilių įsigijimo įrodymą (b. l. 133 - 141 t. 1). Ši skundo nuostata nėra pagrįsta, nes nurodytų sąskaitų faktūrų pateikimas patvirtina atsakovės veiksmus, tai yra ginčijama sutartimi numatyti automobiliai buvo pristatyti atsakovei ir ji būtų įvykdžiusi įsipareigojimus pagal ginčijamą sutartį. Kadangi ieškovė nutraukė sutartį, nurodyti automobiliai buvo parduoti kitiems pirkėjams. Dėl to teismas pagrįstai šią aplinkybę įvertino kaip atsakovės ketinimą tinkamai įvykdyti ginčijamą sutartį.

Ieškovė nurodė, kad dėl neteisėtų R. G. veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir šios aplinkybės teismas neįvertino. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo atlikimo faktas nereiškia, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas nepagrįstai arba tai yra tariamas sandoris. Jeigu tarp ieškovės ir trečiojo asmens susiklostė santykiai dėl žalos atlyginimo, tai šis ginčas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-06 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Žydrūnas BertašiusKolegijos teisėjos Alona RomanovienėRimvida Zubernienė