- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-26
- Bylos Nr.
- 1-3075-1128/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33639-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Kaltinamasis
- S. M.
- Advokatai
- Faustas Vrubliauskas
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamoji vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2012 m. kovo 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį 10 MGL bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. M. 2024 m. rugpjūčio 28 d. apie16.22 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti motorinę transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,87 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis S. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino pilnai, parodė, kad susisiekė su pažįstamu dėl automobilio remonto norėdamas, kad būtų patikrinta dujų įranga. Atvykęs apie 11 valandą sužinojo, kad pažįstamas negalės greitai apžiūrėti automobilio. Nusprendęs palaukti nuėjo į parduotuvę, nusipirko alaus ir grįžo atgal stebėti, kaip pažįstamas dirba. Vėliau vėl nuėjo į parduotuvę, dar kartą nusipirko alaus ir sugrįžo. Po dviejų valandų gavo skambutį ir pranešė, kad reikės išvažiuoti, todėl negalės automobilio pažiūrėti. Jis nusprendė nuvežti automobilį į netoliese esančią stovėjimo aikštelę ir ten jį palikti, planuodamas kitą dieną pasiimti. Važiuodamas sustojo, kai du pakeleiviai pakėlė ranką, prašydami pavežti. Nors ir sakė, kad gali pavežti tik 100-150 metrų, visgi sutiko juos trumpai pavėžėti. Važiuojant per nuokalnę ir staigesnį posūkį, jis nesuvaldė automobilio, kuris užvažiavo ant vejos. Avarijos vietoje žmonės iškvietė policiją. Vartodamas alkoholį, išgėrė 4 alaus skardines, o ne sidrą, kaip galėjo būti minėta. Automobilis, kuriuo jis važiavo, priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria jis yra sudaręs nuomos sutartį su išpirkimo galimybe. Nors jis neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, savo veiksmus vertina blogai. Atsakydamas į gynėjo klausimus, jis atskleidė, kad jo mėnesinės pajamos yra 1500 eurų, taip pat dar 700 eurų uždirba iš (duomenys neskelbtini), o papildomai užsidirba (duomenys neskelbtini). Jis nuomoja kambarį pas šeimininkę nuosavame name. Turi dukrą ir (duomenys neskelbtini) metų sūnų, kuris gyvena pas globėjus, todėl siunčia pinigus jo išlaikymui. Teismo nustatyta, kad jis moka 65 eurus, tačiau taip pat duoda pinigų, kai susitinka. Išsiskyręs su žmona, jis sumoka 350 eurų vaikų išlaikymui, kaip sutarta su buvusia žmona, tačiau ir papildomai prisideda.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, gynėjui ir prokurorui sutinkant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu 2024-09-04 liudytoju apklaustas K. U. parodė, kad 2024-08-28 tarp 16.00 val. - 17.00 val., Vilniuje, ėjo pėsčiomis nuo (duomenys neskelbtini)į autobusų stotelę, jeigu neklysta, stotelės pavadinimas buvo „(duomenys neskelbtini)“. Planavo autobusu važiuoti link centro. Stotelėje sutiko iš matymo pažįstamą R. K., tikslesnių duomenų jo nežino, kuris pasakė, kad ką tik autobusas nuvažiavo. Jis buvo su paspirtuku, kuris buvo išsikrovęs, dėl to taip pat laukė autobuso. Tada jie nusprendė sustabdyti pravažiuojantį automobilį, kuris juos nuvežtų iki pagrindinės sankryžos, iki autobusų stotelės, kurioje dažniau važiuoja autobusai. Tuo momentu, pro šalį važiavo automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pakėlus ranką, sustabdė. Įlipus į automobilį, vairuotojas prisistatė, pasakė, kad yra S. M., daugiau jo duomenų nežino, anksčiau jo nebuvo matęs. Jis atsisėdo į galinę automobilio sėdynę už vairuotojo, R. K. atsisėdo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje. Iškart su vairuotoju sutarė, kad jis juos nuveš tik kelias stoteles, iki pagrindinės gatvės. Pavažiavus gal kokius 300 metrų nuo jų paėmimo vietos, autobusų stotelės, posūkyje, automobilis neišsuko ir įvažiavo į šalia esančią įkalnę, pasikabino ant vejos. Nežino, kodėl taip atsitiko, gal automobilį suėmė dėl jo dangos, nes kelias buvo žvyruotas. Kokiu greičiu važiavo vairuotojas, nepamena, bet tai buvo daugiau nei 60 km per valandą. Automobilis įvažiavęs į įkalnę, kliudė dujų dėžutę (skydinę) ir tvorą. Tada visi išlipo iš automobilio, į įvykio vietą atbėgo tvoros savininkas ir kiti asmenys, matę įvykį, ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus pareigūnams, S. M. iškart prisipažino, kad jis vairavo automobilį. Visiems jiems įvykio metu buvo nustatytas neblaivumas, visi buvo neblaivūs, bet tiksliai nepamena, koks kiekvienam buvo nustatytas neblaivumas. Kad S. M. vairuoja automobilį neblaivus, neįtarė, nes įlipus į automobilį, jis to nepastebėjo. Įvykio metu, jis nuo smūgio atsitrenkė į priekyje esančią sėdynę, susižeidė dantis, tačiau jokių pretenzijų dėl šio įvykio S. M. (b. l. 114-117).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. K. parodė, kad 2024-08-28, tarp 14 val. - 16.00 val., tikslaus laiko neprisimena, bet tai buvo dienos metas, (duomenys neskelbtini) pusėje, važinėjo su paspirtuku. Kadangi paspirtukas išsikrovė, sustojo netoli stotelės, jeigu neklysta, stotelės pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, norėjo sustabdyti automobilį, kad pavežtų jį iki pagrindinės gatvės, iki autobusų stotelės, kur dažniau važiuoja autobusai, nes stotelėje, kurioje sustojo, pasižiūrėjo, kad važiuoja tik vienas autobusas. Tiksliai neprisimena, kaip jis susistabdė automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes tuo metu buvo neblaivus. Prisimena tik tiek, kad jis atsisėdo į automobilio priekį, keleivio vietoje, paspirtuką įdėjo į bagažinę. Neprisimena, ar tuo momentu jau kitas keleivis sėdėjo automobilyje ar jis jį sutiko autobusų stotelėje ir jie kartu atsisėdo į automobilį, bet keleivis kelionės metu sėdėjo automobilio gale. Jis nei vairuotojo, nei keleivio nepažįsta, nežino ar juos anksčiau kada yra matęs. Prisimena, kad jis vairuotojui pasakė, kad jį pavežtų tik kelias stoteles, nes paspirtukas išsikrovė, vairuotojas sutiko, nieko nesakė. Vairuotojas buvo linksmas, nepasirodė neblaivus. Pavažiavus apie 5 minutes laiko, netoli nuo stotelės, iš kurios jį paėmė, buvo posūkis ir jie įvažiavo į tvorą. Negali paaiškinti kaip tai atsitiko, gal vairuotojas neišsuko, nes gatvė buvo labai siaura. Automobilis įvažiavo į tvorą iš vairuotojo pusės. Automobiliui įvažiavus į tvorą, iškart išėjo tvoros savininkai bei aplink matėsi kitų asmenų, kurie vaikščiojo su šunimis, matė įvykį. Po to buvo iškviesta policija, atvykus pareigūnams, vairuotojas iškart pasakė, kad jis vairavo transporto priemonę, neneigė vairavimo fakto. Tiek vairuotojui, tiek jiems, keleiviams, buvo nustatytas neblaivumas. Kiek prisimena, jam buvo nustatytas apie 1 promilės neblaivumas, kitiems asmenims daug daugiau. Kaip minėjo, jis nei vairuotojo, nei kito keleivio nepažįsta, tik žino, kad vienas iš asmenų lyg ir buvo vardu K. U. (b. l. 120-123).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. L. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ajame skyriuje tyrėju. 2024-08-28 savo darbo pamainą pradėjo nuo 15.00 val. dirbo kartu su vyr. patrule L. I.. Apie 16.00 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į tvorą, vairuotojas galimai neblaivus. Atvykę į įvykio vietą, įvykio vietoje jau buvo jų kolegos, kurie atsitiktinai važiavo pro šalį ir sustojo pasižiūrėti, kas atsitiko. Kolegos iškart pasakė asmenį, kuris vairavo automobilį, kiek jam žinoma, jis pats iškart prisipažino, neneigė vairavimo fakto. Taip pat kolegos pasakė, kad vairuotojas neblaivus, patikrino jo neblaivumą, tačiau jo neblaivumo rezultatų neprisimena. Kadangi įvykio vietoje buvo liudytojų, kurie teigė, kad matė, kad kažkas iš keleivių galimai persirenginėjo, jis kolegų paklausė, ar jie nustatinėjo keleivių blaivumą. Kolegoms atsakius neigiamai, jis alkotesterio pagalba patikrino jų blaivumą, kiek pamena, abu buvo neblaivūs, tačiau kiek buvo nustatyta promilių, nepamena. Įvykio metu viską įformino, aprašė automobilio, svetimo turto sugadinimus, apklausė sugadinto turto savininką, taip pat raštu paėmė paaiškinimus iš liudytojų. Kadangi aplinkybės buvo gana aiškios, surašė šaukimus vairuotojui ir keleiviams atvykti procesinių veiksmų atlikimui. Nepamena, ar vairuotojas minėjo, kur jis vyko automobiliu, taip pat nežino kaip šie asmenys tarpusavyje susiję, lyg ir vienas sakė, kad bendradarbiai, kitas, kad tik ką įsėdo į automobilių pavežėjui, šių aplinkybių nepamena. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad automobilis priklauso vairuotojui, kad jis juo naudojasi išperkamosios nuomos pagrindu. Automobilis įvykio vietos metu buvo paimtas ir nugabentas į policijos saugojimo aikštelę (b. l. 126-129).
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. G. parodė, kad 2024-08-28 apie 16.22 val. buvo jam priklausančio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo žmona S. G.. Jam einant iš šiltnamio išgirdo, kaip automobilis įvažiavo į jo kiemo tvorą. Staiga kartu su žmona priėjo arčiau ir pamatė, kaip juodos spalvos „Toyota“ automobilis yra pakibęs ant jo kiemo tvoros. Kai priėjo prie automobilio, visi asmenys jau buvo išlipę iš jo ir stovėjo šalia. Kiek matė, yra apgadinta jo segmentinė tvora. Žalos šiuo metu įvertinti negali, tačiau gali paminėti, jog prieš keletą metų buvo panašus įvykis, po kurio draudimas jam išmokėjo apie 500 eurų. Šiuo metu draudimo neturi, kadangi namas yra pilnai nebaigtas statyti (b. l. 109-111).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjo A. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus įvykio vietoje buvo ekipažas V1752, kurie buvo patikrinę automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo S. M. blaivumą, kuriam antru pūtimu nustatytas 1,87 promilių neblaivumas. Bendraujant su įvykio vietoje buvusiais asmenimis, šie paaiškino, jog kas vairavo automobilį nematė, tačiau matė kaip R. K. persirengė marškinėlius, tačiau daugiau detalių nematė. Bendraujant su tvoros savininku J. G., šis paaiškino, jog išgirdo autoįvykio garsą, tačiau jam priėjus prie automobilio, taip pat visi asmenys buvo išlipę iš automobilio. Automobilyje važiavę keleiviai R. K. ir K. U. teigė, jog šie automobilio nevairavo, asmenis patikrinus alkotesteriu R. K. nustatytas 1,86 promilių neblaivumas, o K. U. nustatytas 1,06 promilių neblaivumas (b. l. 37-38).
2024-08-28 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2024-08-28 S. M. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Eiti tiesia linija - pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKB-0131, patikros sertifikatas Nr. 2070576, pirmuoju tikrinimu 16.38 val. nustatytas nustatytas 1,98 % promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 16.56 val. nustatytas 1,87 % promilių neblaivumas. (b. l. 98).
Žemesnės instancijos teismas
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) ir jame stovintis lengvasis automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-34).
VĮ „Regitra“ duomenimis lengvojo automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas – S. M. (b. l. 39).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, lengvojo automobilio „Toyota Prius“, 1 497 cm2, 2009 m., kaina be PVM – 4 447,70 Eur, su PVM – 5630 Eur (b. l. 40).
Motyvuojamoji dalis
BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog S. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Jo kaltę patvirtina paties kaltinamojo S. M. parodymai, įvykio registracijos duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo įrašai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, liudytojų K. U., R. K., A. L., J. G. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai ir kiti rašytiniai bylos medžiagos duomenys.
S. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.
S. M. atsakomybę dėl šios veikos lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis laikomas neteistu.
Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. M., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui. Nusikalstamą veiką asmuo padarė naudodamasis transporto priemone – padidinto pavojaus šaltiniu, vairuodamas transporto priemonę, būdamas vidutinio girtumo laipsnio, nežymiai viršijant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą 1,51 promilių ribą. Transporto priemonę S. M. vairavo darbo dieną, veždamas keleivius, sukeldamas eismo įvykį, sugadindamas svetimą turtą – tvorą. Kaltinamasis yra vidurinio išsilavinimo, dirba, laikomas neteistu. Teismas, atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam S. M. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, didesnę nei sankcijos minimumas už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, S. M. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.
Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei tokios poveikio priemonės vidurkis, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 2 d.
Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuoja asmuo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengia neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, yra nusikaltimo padarymo priemonė ir turi būti konfiskuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020). Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.
Byloje nustatyta, kad S. M. padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bylos nagrinėjimu metu nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama daryti BK uždraustas veikas.
BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).
Pagal VšĮ „Emprekis” informaciją, automobilio „Toyota Prius“, 1 497 cm2, 2009 m., kaina be PVM – 4 447,70 Eur, su PVM – 5630 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo S. M. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 5630 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
S. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo S. M. priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam S. M. gynėjo dalyvavimas yra būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojo BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kurią pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teismų suformuotą praktiką, taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį S. M., iš kaltinamojo neišieškotinos.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais – paliktina bylos medžiagoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 432 straipsniais,
nusprendžia:
S. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti S. M. bausmę – 50 MGL (2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
S. M. paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti S. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti iš S. M. automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančių sumą – 5630 Eur valstybės naudai.
S. M. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atmesti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, CD laikmeną, esančią voke baudžiamosios bylos medžiagoje – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.