- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-25
- Bylos Nr.
- e2S-526-883/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03222-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pantėja“
- Atsakovas
- J. L.
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) J. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pantėja“ ieškinį atsakovui J. L. dėl pažeistų nuosavybės teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pantėja“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti derlių, esantį sklypuose: 326/976 žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 967/1932 žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/2 žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , UAB „Pantėja“ nuosavybe; įpareigoti nuomininką (atsakovą) J. L. nutraukti bet kokią veiklą UAB „Pantėja“ priklausančiuose sklypuose bei uždrausti bet kokią veiklą juose ateityje; priteisti ieškovės naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui vykdyti ieškovei nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose bet kokią veiklą, taip pat leisti UAB „Pantėja“ sudaryti sutartį dėl derliaus nuėmimo su ieškovės pasirinktu trečiuoju asmeniu, galinčiu suteikti tokias paslaugas, realizuoti nuimtą derlių, o gautas lėšas, iš jų sumokėjus atlyginimą už derliaus nuėmimą, džiovinimą, saugojimą bei transportavimą, iki bus priimtas galutinis sprendimas byloje, deponuoti ieškovės pasirinktoje antstolio kontoroje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. liepos 20 d. nutartimi tenkino UAB „Pantėja“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo uždraudė atsakovui J. L. vykdyti veiklą žemės ūkio paskirties sklypuose, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), taip pat leido UAB „Pantėja“ sudaryti sutartį dėl nurodytuose žemės sklypuose esančio derliaus nuėmimo su ieškovės pasirinktu trečiuoju asmeniu, galinčiu suteikti tokias paslaugas, realizuoti nuimtą derlių, o gautas lėšas, iš jų sumokėjus atlyginimą už derliaus nuėmimą, džiovinimą, saugojimą bei transportavimą, iki bus priimtas galutinis sprendimas byloje, deponuoti ieškovės pasirinktoje antstolio kontoroje.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Pantėja“ su atsakovu J. L. 2019 m. gruodžio 18 d. buvo sudarę Žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir Žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kurių pagrindu atsakovui iki 2023 m. rugsėjo 30 d. buvo išnuomoti ieškovei priklausantys sklypai. 2023 m. birželio 26 d. pranešimu informavo atsakovą apie susidariusį įsiskolinimą už žemės sklypų nuomą už einamuosius metus, pareikalavo įvykdyti prievolę padengiant įsiskolinimą ir įspėjo, kad nepadengus įsiskolinimo per nustatytą terminą sutartys bus nutrauktos nuo 2023 m. rugsėjo 30 d. Atsakovui per nustatytą terminą nepadengus įsiskolinimo, sutartys buvo nutrauktos, jų sudarymo faktas išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro. Po 2023 m. rugsėjo 30 d. atsakovas savavališkai naudojosi ieškovei priklausančiais sklypais, juose vykdė žemės ūkio darbus.
5. Teismas vertino, jog ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Ieškovė siekia, kad atsakovas būtų įpareigotas nutraukti bet kokią veiklą UAB „Pantėja“ priklausančiuose žemė sklypuose, todėl ji turi teisę prašyti užtikrinti jos nuosavybės teises. Ieškovei nutraukus žemės sklypų nuomos sutartis, o atsakovui savavališkai juose toliau vykdant žemės ūkio darbus (užsėjus derlių), kyla reali grėsmė patirti nuostolius, kadangi laiku nenuėmus sklypuose auginamo derliaus jis bus prarastas. Kadangi ieškovė reiškia reikalavimą dėl derliaus, esančio sklypuose pripažinimo UAB „Pantėja“ nuosavybe, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti apsunkintas esamos padėties atstatymas, o teismo sprendimo įvykdymas tapti neįmanomu.
6. Teismas sprendė, kad ieškovės prašomos taikytis laikinosios apsaugos priemonės tiesiogiai susijusios su ieškinio reikalavimu, yra pagrindas teigti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti apsunkintas procesinio sprendimo vykdymas tuo atveju, jeigu būtų patenkintas tokio turinio reikalavimas. Atsižvelgiant į negatorinio ieškinio esmę, kuriuo siekiama pašalinti bet kokius savininko nuosavybės teisės pažeidimus, laikytina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikslingas, siekiant užtikrinti savininko nuosavybės teises ir ateityje išvengti galimai atsirandančių nuostolių, taikytinos laikinosios priemonės yra adekvačios ir proporcingos nagrinėjamoje situacijoje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atsakovas J. L. atskiruoju skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Šalis saisto 2019 m. gruodžio 18 d. sudaryta ir pasirašyta Žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) Nuomos termino pabaiga 2024 m. rugsėjo 30 d., tačiau sutartys tarp šalių buvo nutrauktos dėl nuomos mokesčio nesumokėjimo sutartyje nurodytu laiku, kas šiuo atveju įvyko ne dėl atsakovo veiksmų, o dėl 2023 m. rugpjūčio 7 d. įvykusios stichinės audros – krušos, kurios metu buvo apgadintas atsakovui priklausantis derlius. Šios stichijos metu atsakovas patyrė didelius nuostolius žemės sklypuose, kurie nuosavybės teise priklauso ieškovei.
7.2. 2023 m. rugpjūčio mėnesio viduryje, esant sunaikintam derliui, buvo nedelsiant pradėti žemės sklypo paruošimo darbai, t. y. suarti ir/ar sulėkščiuoti žemės sklypai ir ieškovės nuomojamuose žemės sklypuose buvo atlikti sėjos darbai, t. y. pagal agronomų rekomendacijas iki rugpjūčio 15 d. buvo pasėti žieminiai kviečiai. Ieškovei šios aplinkybės buvo žinomos. 2023 m. rugsėjo 18 d., ieškovė, žinodama apie atliktus sėjos darbus, atsiuntė pranešimą, kad žemės nuomos sutartys yra nutraukiamos nuo 2023 m. rugsėjo 30 d. ir informuodama, kad nuomininkas netenka teisės į būsimą derlių ir negali reikalauti iš nuomotojų bet kokių su tuo susijusių kompensacijų. Atsakovas ieškovės turtui nedaro jokios žalos, tik pageidauja, remiantis CK 6.564 straipsnio nuostatomis, nusiimti derlių bei atlaisvinti ieškovei priklausančius žemės sklypus.
7.3. Pritaikius nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, bus pažeistos kitų kreditorių teisės ir teisėti interesai, kadangi dėl stichinės audros (krušos) atsakovas patyrė didelius nuostolius, todėl atsirado ir kreditorių daugetas. Ieškovės pasirinkta taktika suteikia jai pirmenybę prieš kitus atsakovo kreditorius, taip pažeidžiant kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus, o pinigines lėšas laikant depozite bus pažeidžiamos atsakovo teisės, t. y., nuo neatsiskaitytų lėšų yra skaičiuojamos procesinės palūkanos, tuo bus pabloginta atsakovo finansinė padėtis, užkirsta galimybė atsiskaityti su kreditoriais ir pan.
7.4. Viena iš esminių skundžiamos nutarties sąlygų, pažeidžiančių atsakovo teises, yra teisė ieškovei sudaryti sutartį dėl nurodytuose žemės sklypuose esančio derliaus nuėmimo su ieškovės pasirinktu trečiuoju asmeniu, galinčiu suteikti tokias paslaugas, realizuoti nuimtą derlių, kadangi ieškovei nebus svarbus kainos ir kokybės santykis, tikėtina, kad ji neieškos geriausios grūdų supirkimo kainos, kuri šiuo metu yra amplitudėje nuo 180 iki 220 Eur už toną, taip pat neieškos mažiausias kainas rinkoje siūlančio ūkininko derliui nuimti. Atsakovas yra įsigijęs kombainą, turi savo techniką, todėl toks perteklinis lėšų švaistymas pažeidžia ne tik atsakovo, bet ir jo kreditorių teises.
Atsiliepimas
2. Ieškovė UAB „Pantėja“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto J. L. atskirojo skundo netenkinti ir palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Ieškovė aiškiai ir detaliai nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir pateikė tokias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai pagrįstai leido teismui padaryti išvadą, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškovės reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas.
8.2. Ieškovė pateiktame ieškinyje reiškia reikalavimą dėl derliaus, esančio ieškovės nurodytuose sklypuose, pripažinimo ieškovės nuosavybe. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių (t. y. draudimo apeliantui sklypuose vykdyti veiklą ir leidimo apeliantui nuimti ir realizuoti derlių, o gautas lėšas, iki bus priimtas galutinis sprendimas byloje, deponuoti antstolio sąskaitoje) ir patenkinus ieškinį (t. y. pripažinus derlių ieškovės nuosavybe), teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomu, nes derlius arba būtų žuvęs arba jį būtų nuėmęs ir realizavęs apeliantas. Ieškovės nuomone, teismas pagrįstai konstatavo grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimą, o apeliantas atskirajame skunde nepateikė tai paneigiančių argumentų.
8.3. Apelianto atskirajame skunde išdėstyta nuomonė dėl neteisėto vienašališko tarp apelianto ir ieškovės sudarytų žemės nuomos sutarčių nutraukimo, pateikta informacija apie apelianto veiklos vykdymo teritorijoje 2023 m. rugpjūčio mėnesį kilusius gamtos padarinius, o tai, ieškovės vertinimu, visiškai nesusiję su 2024 m. liepos 25 d. teismo priimtos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
4. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
5. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė ugnies rizikos draudimo įmokos metinę mokėjimo sąskaitą, ūkininko J. L. lauko peržiemojimo vertinimo ataskaitas, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus pažymą, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Truskavos seniūnijos pažymą, UAB „Agrobitė“, UAB „Pantėja“, UAB „Žemėpatis“ raštą dėl vykdomų darbų nutraukimo, 2023 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą.
6. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).
14. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atsakovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie meteorologines sąlygas, pažymas apie vykdomus darbus, pelno (nuostolių) ataskaitą ir kt. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėti dokumentai, atsižvelgus į civilinės bylos medžiagą bei nagrinėjimo dalyką, neturės esminės reikšmės atskirojo skundo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, todėl pateikti nauji rašytiniai įrodymai apeliacinės instancijos teisme nevertintini.
Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo
15. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis). Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik pareikštų (ketinamų pareikšti) reikalavimų ribose ir tik siekiant užtikrinti vykdymą teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, todėl laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo saugojimu negali būti taikoma kaip pažeidžianti ekonomiškumo principą (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
16. Spręsdamas klausimą, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
17. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į nurodytą teismų praktiką, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą dėl ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumo. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), taip pat įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją ir prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes, ieškovės manymu, pagrindžiančius dokumentus. Pareikšto ieškinio pobūdis nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškiniu pareikšti reikalavimai gali būti pareikšti teisme, todėl darytina išvada, kad egzistuoja pirma būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio tikėtinas pagrįstumas.
18. Svarbu pažymėti, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-8762-837/2024 iš esmės, 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Sprendimas už akių yra neįsiteisėjęs, atsakovas 2024 m. rugsėjo 16 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
19. Antroji sąlyga, kuri vertintina nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas atitinkamai vertina, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis ekonomiškumo bei proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).
20. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktus bei aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje ginčas faktiškai yra kilęs dėl nuosavybės teisių pažeidimo, kurį ieškovė argumentuoja teisėtų su apeliantu sudarytų žemės nuomos sutarčių nutraukimu, todėl nuo teismo sprendimo priklauso, ar ieškovei nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose užaugintas derlius priklausys žemės sklypų savininkei (ieškovei) ar buvusiam nuomininkui (atsakovui) bei bus išspręstas tolimesnis ieškovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų naudojimo ir valdymo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra priimtas sprendimas už akių, tačiau atsakovui pateikus prieštaravimus, šalių ginčas galutinai nėra išspręstas.
21. Kaip jau minėta, ieškovė pareikštu ieškiniu prašo pripažinti derlių, esantį sklypuose: 326/976 žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 967/1932 žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/2 žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB „Pantėja“ nuosavybe; įpareigoti nuomininką (atsakovą) J. L. nutraukti bet kokią veiklą UAB „Pantėja“ priklausančiuose sklypuose bei uždrausti bet kokią veiklą juose ateityje. Ieškinio reikalavimams užtikrinti pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendė, kad yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 1) uždraudė atsakovui J. L. vykdyti veiklą žemės ūkio paskirties sklypuose, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini); 2) leido uždarajai akcinei bendrovei „Pantėja“ sudaryti sutartį dėl nurodytuose žemės sklypuose esančio derliaus nuėmimo su ieškovės pasirinktu trečiuoju asmeniu, galinčiu suteikti tokias paslaugas, realizuoti nuimtą derlių, o gautas lėšas, iš jų sumokėjus atlyginimą už derliaus nuėmimą, džiovinimą, saugojimą bei transportavimą, iki bus priimtas galutinis sprendimas byloje, deponuoti ieškovės pasirinktoje antstolio kontoroje. Taigi, įvertinus ieškovės ieškiniu keliamus reikalavimus, vertintina, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su ieškovės keliamais ieškinio reikalavimais, visų pirma todėl, kad netenkinus laikinųjų apsaugos priemonių dėl leidimo nuimti derlių, kuris yra ieškovei nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, jis bus prarastas arba dėl pasikeitusių gamtos sąlygų arba dėl to, kad atsakovas turės galimybę nuimti derlių; visų antra, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių dėl apribojimo apeliantui vykdyti veiklą ieškovei nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose, apeliantas turės galimybę toliau vykdyti žemės ūkio darbus ir tuo ieškovei sukelti neigiamų pasekmių ir galimų nuostolių atsiradimo ieškinio tenkinimo atžvilgiu.
22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad šioje byloje nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes šalis saisto 2019 m. gruodžio 18 d. sudaryta ir pasirašyta Žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) o nuomos termino pabaiga 2024 m. rugsėjo 30 d., tačiau sutartys tarp šalių buvo nutrauktos dėl nuomos mokesčio nesumokėjimo sutartyje nurodytu laiku, kas šiuo atveju įvyko ne dėl apelianto veiksmų, o dėl 2023 m. rugpjūčio 7 d. įvykusios stichinės audros – krušos. Svarbu pažymėti, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl derliaus, esančio ieškovei nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose pripažinimo ieškovės nuosavybe ir atitinkamai dėl uždraudimo apeliantui naudotis jai nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams, perteklinės ar akivaizdžiai pažeidžiančios bylos šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Priešingai, taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, jog nekils tokių neigiamų padarinių, kokie galėtų kilti neužkertant kelio vykdyti veiksmus (atsakovui vykdyti veiklą žemės sklypuose) ar neatlikus tam tikrų veiksmų (nenuėmus derliaus), susijusių su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu. Taip pat svarbu pažymėti, kad ieškovė prašė leisti pinigus, gautus už nuimtą derlių, deponuoti ieškovės pasirinkto antstolio sąskaitoje, taigi, ieškovė siekia užtikrinti, kad derlius nežūtų, o būtų gaunamos pajamos, kurių paskirstymas tarp ginčo šalių priklausytų nuo teismo sprendimo rezultato.
23. Atskirajame skunde apeliantas nurodo ir tai, kad teismo nutartimi taikytas draudimas vykdyti žemės ūkio veiklą gali sukelti didelius nuostolius dėl vykdomų darbų nutraukimo, nes buvo sunaudotas darbo laikas, trąšos, pesticidai, sėkla, kuras, žemės ūkio technikos nusidėvėjimas sėjai. Be to, apelianto vertinimu, pritaikius nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, bus pažeistos kitų kreditorių teisės ir teisėti interesai, kadangi stichinės audros (krušos) pasėkoje atsakovas patyrė didelius nuostolius, todėl atsirado ir kreditorių daugetas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė UAB „Pantėja“ su apeliantu J. L. 2019 m. gruodžio 18 d. sudarė žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kurių pagrindu atsakovui buvo išnuomoti ieškovei priklausantys žemės sklypais. Minėtos sutartys šiuo metu yra nutrauktos. Byloje tarp šalių kilo ginčas susijęs su iš sutarčių kilusiomis šalių teisėmis ir įsipareigojimais. Ieškovė pateikė negatorinį ieškinį, todėl ji siekia užtikrinti jos nuosavybės teises. Svarbu pabrėžti, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė 2023 m. birželio 26 d. apeliantui elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą „Dėl žemės nuomos sutarčių pažeidimo ir jų nutraukimo“. Apeliantui buvo nurodytos visos sutarčių nutraukimo aplinkybės bei su sutarties nevykdymu kilsiančios pasekmės. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad 2023 m. rugpjūčio mėnesio viduryje, esant sunaikintam derliui, buvo nedelsiant pradėti žemės sklypo paruošimo darbai, t. y. suarti ir/ar sulėkščiuoti žemės sklypai ir ieškovo nuomojamuose žemės sklypuose buvo atlikti sėjos darbai, t. y. pagal agronomų rekomendacijas iki rugpjūčio 15 d. buvo pasėti žieminiai kviečiai. Taigi, nors apeliantas teigia, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės prisideda prie galimų jo patiriamų nuostolių didėjimo, tačiau kilus šalių ginčui, apeliantas pats turėjo galimybę įvertinti investicijų pagrįstumą bei galimai kilsiančius nuostolius, o apeliantas, kaip protingas ir apdairus ūkinę veiklą vykdantis asmuo, turėjo ir galėjo suprasti, kad nesumokėjus nuomos sutarties mokesčio jis ieškovei nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose iš esmės veikia savo rizika.
24. Taip pat svarbu pažymėti, kad apeliantas atskirajame skunde kaip argumentus nurodo, jog nuomos sutarties nutraukimas yra pažeidžiantis jo teisėtus interesus. Visgi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, iš esmės nevertina konkrečių sudarytų nuomos sutarčių sąlygų, šalių įsipareigojimų ir sutarties nutraukimo pagrįstumo, todėl apelianto argumentai dėl sutarties nutraukimo aplinkybių nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu atveju.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
31. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.