Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2025-05-13 · Civilinė byla Nr. e2A-257-467/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2024-07-04Lietuvos apeliacinis teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2024-11-15Lietuvos apeliacinis teismas
  3. ApeliacijaPapildomas sprendimas · 2024-12-19Lietuvos apeliacinis teismas
  4. KasacijaNutartis · 2025-01-14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2025-05-13Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-13
Bylos Nr.
e2A-257-467/2025
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00038-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Giedrė Čėsnienė
Atsakovas
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, biudžetinei įstaigai Šiaulių apskaitos centrui
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Plungės lagūna“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-257-467/2025Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00038-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.3; 2.6.11.4.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plungės lagūna“ ieškinį atsakovėms biudžetinei įstaigai Šiaulių apskaitos centrui ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Plungės Jonis-S“ ir S. P. įmonė, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Plungės lagūna“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama: panaikinti atsakovės biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) Šiaulių apskaitos centro (toliau – ir atsakovė 1), Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2024 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. T-317 „Dėl teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas biudžetinei įstaigai Šiaulių apskaitos centrui suteikimo“ pagrindu atliekančios Centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas ir viešojo pirkimo procedūras Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė 2) vardu, tarptautinio atviro konkurso būdu vykdomame pirkime Nr. 697949 „(duomenys neskelbtini) gatvės remonto darbai“ priimtus sprendimus, t. y. kad jungtinės veiklos pagrindu veikianti tiekėjų grupė, sudaryta iš S. P. įmonės ir UAB „Plungės Jonis-S“ (toliau – ir tretieji asmenys), atitiko pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, pripažinti šį pasiūlymą laimėjusiu pirkimą ir pakviesti pasirašyti pirkimo sutartį; įvertinti iš ginčijamų neteisėtų sprendimų kylančias pasekmes – jeigu pirkimo rezultate būtų sudaryta pirkimo sutartis, ex officio (teismo iniciatyva) tokią sutartį pripažinti niekine.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2 (toliau – ir perkančioji organizacija) 2023 m. lapkričio 20 d. paskelbė tarptautinį pirkimą, vykdomą atviro konkurso būdu, „(duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) prieigų ir nuo (duomenys neskelbtini) prieigų iki (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto ir lietaus nuotekų tinklų rekonstravimo ir statybos Šiaulių mieste darbai“ (toliau – ir pirkimas). Ieškovė 2024 m. sausio 23 d. buvo informuota apie pirkime priimtus sprendimus, kurių pagrindu trečiųjų asmenų pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu, ieškovės pasiūlymas užėmė antrąją vietą. Nesutikdama su 2024 m. sausio 23 d. sprendimu, ieškovė 2024 m. vasario 9 d. pateikė atsakovei 2 pretenziją, kurioje nurodė, kad pirkimo laimėtojo pasiūlyme tinkamai neišskirtos trečiųjų asmenų savo jėgomis atliktų darbų apimtys, taip pat, jog trečiųjų asmenų sudarytoje jungtinės veiklos sutartyje nėra tinkamai aptartas darbų pasidalinimas. Atsakovė 2, susipažinusi su ieškovės pretenzija, priėmė sprendimą ją atmesti.

3. Ieškovės teigimu, kartu su pirkimo laimėtojo pasiūlymu pateiktame sąraše nurodžius tikrovės neatitinkančią informaciją, toks elgesys suponuoja pagrindą pripažinti laimėtoją pateikus pirkime melagingą informaciją, o tai, vadovaujantis pirkimo sąlygų 3.7 papunkčiu, lemia pirkimo laimėtojo pasiūlymo atmetimą. Atsakovė 2, atmesdama ieškovės pretenziją, formaliai nurodė, kad pirkimo laimėtojas atitinka pirkimo sąlygų 6 priedo 2 punkto nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškovės UAB „Plungės lagūna“ ieškinį atmetė.

5. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-590-370/2024 Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkin o: panaikino atsakovės BĮ Šiaulių apskaitos centro 2024 m. sausio 23 d. sprendimą, kurio pagrindu jungtinės tiekėjų grupės – S. P. įmonės ir UAB „Plungės Jonis-S“ pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu tarptautiniame atviro konkurso būdu vykdomame pirkime Nr. 697949 „(duomenys neskelbtini) gatvės remonto darbai“; trečiųjų asmenų S. P. įmonės ir UAB „Plungės Jonis-S“ pasiūlyme atsakovei BĮ Šiaulių apskaitos centrui tarptautiniame atviro konkurso būdu vykdomame pirkime Nr. 697949 „(duomenys neskelbtini) gatvės remonto darbai“ pateiktą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, nustatytam viešojo pirkimo sąlygų 6 priedo 2 punkte ir 11 priede, pripažino melaginga; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6. Lietuvos apeliaciniam teismui ieškovė UAB „Plungės lagūna“ 2024 m. lapkričio 18 d. pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą ir pripažinti niekine atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir trečiųjų asmenų S. P. įmonės ir UAB „Plungės Jonis-S“ 2024 m. kovo 20 d. sudarytą rangos sutartį Nr. SŽ-463. Prašyme nurodė, kad apeliacinės instancijos teismui panaikinus atsakovės 2 2024 m. sausio 23 d. sprendimą, kurio pagrindu jungtinės tiekėjų grupės – S. P. įmonės ir UAB „Plungės Jonis-S“ pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu pirkime, apeliacinės instancijos teismas turėjo patenkinti ir išvestinį ieškinio reikalavimą – sutartį pripažinti niekine, todėl, neišsprendus šio ieškinio reikalavimo, yra pagrindas priimti papildomą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 19 d. papildomu sprendimu nusprendė civilinės bylos dalį dėl atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, trečiųjų asmenų S. P. įmonės ir UAB „Plungės Jonis“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Plungės Jonis-S“) 2024 m. kovo 20 d. sudarytos rangos sutarties pripažinimo niekine perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. vasario 20 d. sprendimu taikė alternatyvią sankciją ir priteisė iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos valstybei 50 000 Eur baudą už viešųjų pirkimų nuostatų pažeidimus; priteisė iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškovei UAB „Plungės lagūna“ 3 175,04 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9. Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimu konstatavo, jog atsakovių veiksmai yra neteisėti.

10. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 106 straipsnio 3 dalies 2 punktu, įvertinęs perkančiosios organizacijos veiklos specifiką, padarytų pažeidimų pobūdį ir mastą, proporcingumo principą, konstatavo, kad yra pagrindas skirti perkančiajai organizacijai konkrečią sumą – baudą 50 000 Eur. Teismas nusprendė, kad šiuo atveju taikyti proporcinę baudos sumą nuo sandorio dydžio būtų aiškiai per didelė perkančiosios organizacijos našta. Teismas įvertino, kad ginčijama sutartis vykdoma tinkamai, liko neįvykdyta nedidelė jos dalis. Gatvių sutvarkymas yra susijęs su esminiais miesto bendruomenės narių poreikiais.

11. Teismas įvertino, kad ginčijamos sutarties sutrumpinimas šiuo atveju yra neracionali sankcija, kadangi pateikti įrodymai patvirtina, jog neatliktų darbų suma yra pakankamai nežymi. Organizuoti naują viešąjį pirkimą nedidelei sumai būtų neprotinga. Tai rodo, kad protingiausia ir neabejotinai pagrįsta perkančiosios organizacijos pareiga būtų baudos sumokėjimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Atsakovė 2 Šiaulių miesto savivaldybės administracija (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. sprendimo dalį dėl alternatyvios sankcijos taikymo Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ir priimti naują sprendimą – taikyti alternatyvią sankciją ir priteisti solidariai iš atsakovių BĮ Šiaulių apskaitos centro ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 50 000 Eur baudą valstybei už viešųjų pirkimų nuostatų pažeidimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Teismas padarė proceso teisės normų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 14 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1, 3 dalyse, pažeidimus, nes neįvertino ir nepasisakė dėl atsakovės 1 atsakomybės, dėl to nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių ir priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą.

12.2. VPĮ 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas atstovavimas pirkimo procedūrų metu ir šalių atsakomybė, tačiau neįtvirtinta šalių atsakomybė viešųjų pirkimų ginčo nagrinėjimo metu, neįtvirtintas šalių procesinis teisinis subjektiškumas, t. y. prieš kurią perkančiąją organizaciją – įgaliotoją ar įgaliotinę – tiekėjas turėtų inicijuoti peržiūros procedūrą.

12.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.133 straipsnio ir kitose nuostatose apibrėžta per atstovą sudaryto sandorio situacija ir su ja susiję aspektai, o viešųjų pirkimų teisinių santykių atveju ieškovai, ypač atsižvelgiant į peržiūros procedūros ikiteisminio ginčo reglamentavimą, paprastai kvestionuoja ikisutartinėje stadijoje priimtus sprendimus. Nors šių sprendimų ginčijimas daro įtaką įgaliotojai perkančiajai organizacijai pirmiausia dėl atidedamo sandorio sudarymo, tačiau ieškovo (tiekėjo) inicijuota peržiūros procedūra labiausiai susijusi su įgaliotosios organizacijos (atstovės) teisėmis ir pareigomis. Kita vertus, ginče dėl pirkimo sąlygų teisėtumo, atsižvelgiant į VPĮ 83 straipsnio nuostatas, gali būti sunku atskirti įgaliotojos ir įgaliotinės perkančiųjų organizacijų atsakomybę (užduoties ir jos vykdymo atskirties problema). Vykdant pirkimus pagal įgaliojimą susidaro trišalis teisinis santykis, kuris tiekėją (-us) tam tikromis nevienodomis dalimis, atsižvelgiant į materialaus santykio plėtojimąsi teismo proceso metu (pvz., sudaryta viešojo pirkimo sutartis), sieja su įgaliotoja ir su įgaliotąja (įgaliotine) perkančiąja organizacija.

12.4. Lietuvos apeliaciniam teismui 2024 m. lapkričio 15 d. išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2A-590-370/2024 ir tenkinus UAB „Plungės lagūna“ ieškinį bei reikalavimą panaikinti atsakovės BĮ Šiaulių apskaitos centro 2024 m. sausio 23 d. sprendimą, buvo konstatuota, kad atsakovės 1 viešojo pirkimo procedūros buvo vykdomos netinkamai. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo vienodą abiejų atsakovių kaltę ir atsakomybę. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl 2024 m. kovo 20 d. rangos sutarties pripažinimo niekine, nenagrinėjo nei atsakovės 1 kaltės lygio, nei atsakomybės, o tik konstatavo, kad alternatyvi sankcija yra pritaikoma atsakovei 2.

12.5. Skiriant alternatyvią sankciją apeliantei, reikšminga aplinkybe laikytinas faktas, kad pirkimą vykdė ne pati perkančioji organizacija (apeliantė), bet jos įgaliotas subjektas (atsakovė 1) ir būtent dėl jos kolegialaus sudaryto organo (komisijos) priimto sprendimo, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimu buvo pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, atsakovei 2 kilo neigiamos pasekmės, nors pati atsakovė 2 jokio sprendimo nepriėmė.

Žemesnės instancijos teismas

12.6. Kadangi įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimu teismas pripažino abiejų atsakovių kaltę ir priteisė bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis, alternatyvi sankcija – 50 000 Eur bauda taip pat turėtų būti skiriama abiem atsakovėms lygiomis dalimis – po 25 000 Eur kiekvienai.

Atsiliepimas

13. Atsakovė BĮ Šiaulių apskaitos centras atsiliepime prašo atsakovės 2 apeliacinio skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra; taip pat prašo įvertinti sąlygas dėl trečiųjų asmenų atsakomybės pagrindų jiems taikymo, sprendžiant klausimą dėl atsakovėms alternatyvios sankcijos netaikymo. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Teismas ne tik atsakovei 1, tačiau ir apeliantei turėjo netaikyti alternatyvios sankcijos.

Žemesnės instancijos teismas

13.2. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-590-370/2024 nustatė, kad tretieji asmenys bylos nagrinėjimo metu pasirinko prieštaringą poziciją, pirkimo sąlygų 6 priedo 2 punkte ir 11 priede neatskleidė tikrųjų teisinių santykių su neišviešintais ūkio subjektais, tvirtino statybos rangos darbus atlikę savo jėgomis. Šiuo atveju tretieji asmenys perkančiajai organizacijai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, nes nuslėpė nuo jos aplinkybes apie ankstesniuose pirkimuose statybos rangos darbus vykdžiusius kitus ūkio subjektus, jų neišviešino, tokius neteisėtus veiksmus bandė nuslėpti užsakovų ankstesniuose pirkimuose išduotomis pažymomis apie tinkamą didelės vertės statybos rangos darbų atlikimą savo jėgomis, kurių atitiktis tikrovei įrodinėjimo procese nebuvo patvirtinta. Iškilus abejonėms dėl pateiktos informacijos atitikties tikrovei, įrodymų informacijos teisingumui patvirtinti tretieji asmenys neteikė, prieštaravimų tarp įrodymų šaltinių nepašalino, dėl to buvo nustatytas pagrindas preziumuoti trečiųjų asmenų pateiktų duomenų neteisingumą. Minėtoje byloje teismas konstatavo, kad tretieji asmenys turėjo suprasti informacijos melagingumą, jeigu būtų elgęsi pagal protingo, atidaus ir tinkamai informuoto tiekėjo principus. Informacija pripažinta melaginga, nes to negalėjo numatyti nė viena iš atsakovių. Todėl šiuo atveju pasekmės tiesiogiai turėtų tekti tretiesiems asmenims.

13.3. Nenustačius nei objektyvių, nei subjektyvių atsakovių atsakomybės pagrindų, nepaisant įstatymo numatytų pagrindų taikyti sankcijas, teismas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, neturėjo taikyti baudos arba galėjo taikyti kitą sankciją – sutarties termino sutrumpinimą. Atsakovės negalėjo numatyti ir įvertinti trečiųjų asmenų veiksmų, todėl atsakomybės taikymas nebuvo pagrįstas.

13.4. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė prašo solidarios atsakomybės kartu su atsakove 1, nors teismas sprendimu tam nenustatė pagrindo, atsakovė 1 šio klausimo sprendimą palieka teismo nuožiūrai, laikantis pozicijos, jog pagrindų abiejų atsakovių atsakomybei nėra.

Atsiliepimas

14. Ieškovė UAB „Plungės lagūna“ atsiliepime prašo atsakovės 2 apeliacinio skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Byloje ginčytų procedūrinių sprendimų panaikinimo pasekmių klausimas yra išspręstas, o dėl teismo parinktos alternatyviosios sankcijos pobūdžio, masto ar adresato, realaus teisinio suinteresuotumo ieškovė neturi.

14.2. Nors atsakovė 1 pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad alternatyvioji sankcija neturėjo būti skiriama nė vienai iš atsakovių ir formuluojamas atitinkamas procesinis prašymas dėl sankcijos netaikymo, tačiau atsakovė 2 apeliaciniu skundu alternatyviosios sankcijos, kaip tokios, taikymo nekvestionuoja ir neprašo jos panaikinti, todėl atsakovės 1 atsiliepime į apeliacinį skundą užimta procesinė pozicija negali būti laikoma prisidėjimu prie apeliacinio skundo, nes ji neatitinka CPK 309 straipsnyje numatyto reguliavimo. Kita vertus, pati atsakovė 1 nei įstatymo nustatytu terminu, nei jam pasibaigus savarankiško apeliacinio skundo neteikė, todėl konstatuotina, kad atsakovės 1 atsiliepime į apeliacinį skundą išreikšta pozicija išeina už šioje byloje apeliantės suformuotų apeliacijos ribų ir dėl atsakovės 1 argumentų bei jos prašymo tenkinimo negali būti sprendžiama.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų ir ginčo esmės

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

16. Atsakovė BĮ Šiaulių apskaitos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo įvertinti sąlygas dėl trečiųjų asmenų atsakomybės pagrindų jiems taikymo, sprendžiant klausimą dėl abiem atsakovėms alternatyviosios sankcijos netaikymo. Atsakovės 1 įsitikinimu, šiuo atveju pasekmės tiesiogiai turėtų tekti tretiesiems asmenims, o ne jai ir (ar) apeliantei.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad prie apeliacinio skundo prisidedantis asmuo negali reikšti savarankiškų reikalavimų ir nurodyti savarankiškų apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų (CPK 309 straipsnis). Šiuo atveju atsakovė 1 dėl atsakovės 2 skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo savarankiško apeliacinio skundo ir (ar) pareiškimo dėl prisidėjimo prie atsakovės 2 apeliacinio skundo nepateikė. Atsakovės 1 atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta pozicija dėl trečiųjų asmenų atsakomybės taikymo (dėl atsakovių atsakomybės netaikymo) išeina už apeliacinio skundo ribų, dėl to teisėjų kolegija vertina, kad atsakovės 1 atsiliepimas į atsakovės 2 apeliacinį skundą nelaikytinas prisidėjimu prie apeliacinio skundo ir byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama tik pagal atsakovės 2 apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 309 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis).

18. Skundžiamu Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. sprendimu taikyta alternatyvioji sankcija atsakovei 2, priteisiant iš jos valstybei 50 000 Eur baudą už viešųjų pirkimų nuostatų pažeidimus. Apeliantė (atsakovė 2) neginčija (nekvestionuoja) pirmosios instancijos teismo pritaikytos alternatyviosios sankcijos (baudos ir jos dydžio) – neprašo panaikinti jos atžvilgiu pritaikytos alternatyviosios sankcijos. Apeliantė nesutinka, kad atsakomybė būtų taikoma išimtinai tik jai, nors ginčo pirkimo procedūras vykdė jos įgaliotinė atsakovė BĮ Šiaulių apskaitos centras, t. y. prašo pripažinti, kad atsakovių atsakomybė yra solidari ir alternatyvioji sankcija turėtų būti pritaikyta abiem atsakovėms lygiomis dalimis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau pasisakys dėl apeliantės nurodytų aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo.

Dėl atsakovių solidariosios atsakomybės

19. Pagal VPĮ 2 straipsnio 25 dalies 1 papunktį perkančioji organizacija yra valstybės ar savivaldybės institucija. VPĮ 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimams organizuoti, pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo atlikti, taip pat atlikto pirkimo procedūrų ataskaitai ar skelbimui apie sudarytą pirkimo ar preliminariąją sutartį pateikti, laimėjusiam pasiūlymui ir pirkimo ar preliminariajai sutarčiai pagal VPĮ 86 straipsnio 9 dalį paskelbti gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją. Tam ji privalo įgaliotajai organizacijai nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Įgaliojimai įforminami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už perkančiosios organizacijos įgaliotajai organizacijai nustatytas užduotis atsako perkančioji organizacija, o už šių užduočių įvykdymą – įgaliotoji organizacija. Už pirkimo sutarties sudarymą, jos sąlygų vykdymą yra atsakinga perkančioji organizacija.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad BĮ Šiaulių apskaitos centras vykdė viešojo pirkimo procedūras ir atliko Centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas tarptautinio atviro konkurso būdu vykdomame pirkime Nr. 697949 „(duomenys neskelbtini) gatvės remonto darbai“ Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vardu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2024 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. T-317 „Dėl teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas biudžetinei įstaigai Šiaulių apskaitos centrui suteikimo“ pagrindu. Taigi BĮ Šiaulių apskaitos centras šiuo atveju yra įgaliotoji organizacija (atstovė), o Šiaulių miesto savivaldybės administracija – įgaliotoja (perkančioji organizacija), kadangi, nors pirkimo procedūras vykdė atsakovė 1, tačiau ji veikė ne savo naudai, o kaip įgaliotoji perkančioji organizacija, kurią įgaliojo perkančioji organizacija – atsakovė 2.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad bauda yra neteisėtos sutarties, kurios šalis yra ne įgaliotoji, o įgaliotoja – perkančioji organizacija, pripažinimo negaliojančia alternatyva, todėl tik perkančioji organizacija (įgaliotoja) yra tinkamas šios ekonominės sankcijos subjektas (VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-415/2015). Remiantis VPĮ 83 straipsnio nuostatomis, apibrėžiančiomis įgaliotinės ir įgaliotojos perkančiųjų organizacijų kompetencijų ribas (atsakomybės paskirstymas) organizuojant ir vykdant viešojo pirkimo procedūras, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė ne solidarią baudą atsakovėms, o būtent įgaliotojai perkančiajai organizacijai – atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai.

22. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad ieškovės apskųsto pirkimo rezultate 2023 m. kovo 20 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir tretieji asmenys S. P. įmonė bei UAB „Plungės Jonis-S“ sudarė rangos sutartį Nr. SŽ-463, t. y. neteisėta sutartis, kurios pripažinimo negaliojančia alternatyva pritaikyta skundžiamu teismo sprendimu, buvo sudaryta ne su įgaliotąja perkančiąja organizacija, o su įgaliotoja perkančiąja organizacija.

23. Pažymėtina, kad VPĮ expressis verbis (aiškiai, tiesiogiai) nesureglamentavus alternatyvių sankcijų taikymo, esant įgaliojimo teisiniams santykiams, taikomos bendrosios CK įtvirtintos atstovavimo teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2013; 2015 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-415/2015). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad toks sankcijos skyrimo modelis per se (savaime) įgaliotojai perkančiajai organizacijai neužkerta kelio reikšti regresinį reikalavimą įgaliotinei perkančiajai organizacijai dėl priteistos baudos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-427-378/2018 54 punktas). Todėl vien apeliantės nurodoma aplinkybė, kad pirkimą vykdė ne pati Šiaulių miesto savivaldybės administracija, o jos įgaliotinė BĮ Šiaulių apskaitos centras (įgaliotojos naudai), patvirtina, kad bauda būtent atsakovei 2 pirmosios instancijos teismo buvo paskirta pagrįstai, vadovaujantis minėtais teismų praktikos išaiškinimais.

24. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė CPK 14 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1, 3 dalyse pažeidimus, nes neįvertino ir nepasisakė civilinėje byloje dėl atsakovės 1 atsakomybės, dėl to nenustačius teisiškai reikšmingų aplinkybių priėmė iš dalies nepagrįstą teismo sprendimą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais argumentais ir pažymi, kad teismo motyvų neišsamumas nėra pagrindas sprendimą naikinti (CPK 328 straipsnis), juolab kad šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Šiuo atveju, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas įvertino aktualią kasacinio teismo praktiką ir nurodė, jog tokios aplinkybės kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan., viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir tokio pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas skyrė baudą įgaliotojai perkančiajai organizacijai, o ne jos įgaliotinei (atstovei). Taigi ir pagrindo plačiau pasisakyti dėl įgaliotinės atsakomybės šiuo atveju nebuvo.

25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė iš esmės siekia, jog byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Tačiau įrodymų vertinimas yra teismo nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, kad apeliantės argumentai nesudaro pagrindo abejoti įrodymų vertinimo proceso išsamumu ir objektyvumu.

26. Kadangi apeliantė neginčijo jai taikytos alternatyvios sankcijos (baudos) ir (ar) jos dydžio, todėl teisėjų kolegija paskirtos baudos dydžio nevertina ir plačiau nepasisako.

27. Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakyta, kiti neturi teisinės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, t. y. skyrė alternatyvią sankciją (baudą) ne solidariai atsakovėms, o įgaliotojai, perkančiajai organizacijai – atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Atsakovės 2 apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Giedrė ČėsnienėAsta RadzevičienėAlma Urbanavičienė