Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės užsienio bendrovės „ERGO Insurance“ SE, veikiančios per „ERGO Insurance“ SE Lietuvos filialą, atstovei teisininkei B. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės „ERGO Insurance“ SE, veikiančios per „ERGO Insurance“ SE Lietuvos filialą, patikslintą ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

1. Ieškovė užsienio bendrovės „ERGO Insurance“ SE, veikianti per „ERGO Insurance“ SE Lietuvos filialą prašo priteisti iš atsakovės 812,48 Eur turtinei žalai atlyginti, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 5 d. A. K. sudarė su ieškove transporto priemonės draudimo sutartį Nr. 851-0547555, kuria laikotarpiui nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. buvo apdrausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnai 2017 m. kovo 13 d. gavo pranešimą, kad Dzūkų g. 20, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta ieškovės apdrausta transporto priemonė. Pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, transporto priemonės valdytos S. K. paaiškino, kad jis įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje esančią duobę. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. kovo 20 d. nutarime Nr. AV2-659 Dėl administracinio teisės nusižengimo teisenos nutraukimo nurodoma, kad S. K. veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių.

3. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, kad transporto priemonės savininko nuostoliai dėl šio eismo įvykio sudaro 862,79 Eur, todėl ieškovė, vykdydama draudimo sutarties sąlygas, išmokėjo transporto priemonės savininkei 812,48 Eur draudimo išmoką ir turi atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos padarymą atsakingą asmenį – Vilniaus miesto savivaldybę. Vilniuje esanti Dzūkų gatvė, kurioje įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą šiame kelyje privalo atsakovė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą, dėl kelio sugriuvimo ar kitokių jo trūkumų privalo atlyginti kelio savininkas (valdytojas), jei neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės. Žala atsirado dėl kelyje buvusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų. Vilniaus miesto savivaldybė privalėjo užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių eismui ir atitiktų saugaus eismo reikalavimus. Neatlikus teisės aktais nustatytų reikalavimų atsakovei taikytina civilinė atsakomybė.

4. Administracinėje byloje apie eismo įvykį užfiksuota, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis. Analogiški ir kiti (papildomi) šios transporto priemonės sugadinimai užfiksuoti ir ieškovės darbuotojui atlikus pateiktos transporto priemonės apžiūrą. Pažymėtina, kad ieškovė, mokėdama draudimo išmoką, atsižvelgė, įvertino ir pritaikė keičiamos detalės nusidėvėjimą (70 procentų naujos detalės vertės), todėl išmokėtina suma sumažinta 50,31 Eur suma.

7. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ 2012 m. gegužės 7 d. pasirašė Susitarimą Nr. A72-524(3.136-UK) „Dėl 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.136-UK) pakeitimo, kuriuo į 2011 m. gruodžio 29 d. sutartį buvo įtrauktas papildomas 4.2.10 punktas, nustatantis, kad rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant (...). Taip pat susitarimu nustatyta, jog rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyse valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Sutartimi ir susitarimu atsakovė perdavė trečiajam asmeniui Vilniaus miesto gatves, tarp jų ir Dzūkų gatvę, valdyti visą sutarties galiojimo laikotarpį (nuo 2011 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 29 d.), todėl trečiasis asmuo turėjo visas galimybes daryti šioms gatvėms ūkinį bei fizinį poveikį, būtent trečiasis asmuo turėjo pareigą vykdyti nuolatinę gatvių priežiūrą pagal sutarties, susitarimo ir įstatymų reikalavimus privalėjo veikti ne tik pagal atsakovės nurodymus, bet ir reguliariai tikrinti gatvės būklę, nustatyti defektus. Iš sutarties nuostatų matyti, kad UAB „Grinda“ įsipareigojo ne išimtinai laukti savivaldybės nurodymų prieš imantis bet kokių jos kompetencijai priskirtų veiksmų, tačiau atvirkščiai – vykdyti sutartyje ir jos prieduose nurodytus darbus o jau juos atlikus – atsiskaityti atsakovei.

8. Atsakovė nepadarė neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), kurie galėtų lemti žalos atsiradimą automobiliui įvažiavus į duobę Dzūkų gatvėje; ieškovė neįrodė, kuo konkrečiai pasireiškė atsakovės darbuotojų nerūpestingumas ir neatidumas organizuojant gatvių priežiūrą.

9. Byloje nėra tinkamai įrodytas žalos dydis. Ieškovė į bylą nepateikė jokių žalos paskaičiavimų ir sąmatų, į bylą taip pat nėra pateiktas ginčo transporto priemonės techninės apžiūros talonas, kuris įrodytų, kad nurodyta transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga ir galėjo dalyvauti viešajame eisme. Byloje nėra įvykio vietos nuotraukų, kurių pagrindu būtų galimybė įvertinti kelio kokybę įvykio metu, nėra pateiktos ir apgadinto automobilio nuotraukos, todėl neaišku, kokie tiksliai pažeidimai padaryti ir ar apskritai konkretus automobilis buvo apgadintas.

10. Nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir galimos kilusios žalos, kadangi atsakovė apskritai neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Be to, žala galimai kilo ir dėl paties automobilio vairuotojo kaltės. Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdariai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti kliūties, todėl darytina išvada, jog vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos, kas yra nustatyta ir CK 6.282 straipsnio 1 dalyje.

14. Savivaldybė netinkamai aiškina sutarties nuostatas, nurodydama, kad trečiajam asmeniui buvo perduota gatvių valdymo teisė. Pagal sutartį, visi remonto darbai yra atliekami tik pagal užsakovo nurodymus (sutarties 3.3 punktas), kiekvienu atveju pateikiant specialią užsakymo formą. Iš sutarties nuostatų visumos yra aišku, kad UAB „Grinda“ nėra gatvių valdytojas, o tik jų techninis prižiūrėtojas. Dėl nurodytos sutarties aiškinimo jau ilgą laiką kyla ginčai ir teismai tą pačią sutartį vertina skirtingai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 išsamiai pasisakė dėl nurodytos sutarties ir išaiškino, kad pagal sutartį UAB „Grinda“ netapo gatvių valdytoja.

15. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus – nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovės ne 6 procentų, o 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė posėdžio metu palaikė atsiliepimo argumentus, papildomai nurodė, kad nėra aišku, kodėl po eismo įvykio buvo remontuojama ginčo transporto priemonės bagažinė ir įlipimo / išlipimo rankenos. Trečiasis asmuo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytus argumentus

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

16. Byloje kilo ginčas dėl tinkamo atsakovo ir prašomos priteisti žalos dydžio, taip pat dėl vairuotojo kaltės dėl įvykusio eismo įvykio (ne) buvimo. Ginčo santykiai nagrinėjami vadovaujantis CK XXII skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę.

17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė išdavė A. K. transporto priemonių draudimo liudijimą Nr. 851-0547555, kurio pagrindu, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. buvo apdrausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš teismui pateiktos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašto Nr. 10R-33468635-17 duomenų nustatyta, kad 2017 m. kovo 13 d. 1 val. 26 min. Dzūkų gatvėje, Vilniuje, įvykusio eismo įvykio metu, automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavus į kelyje esančią duobę, buvo apgadintas šio automobilio priekinis bamperis. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. AV2-659 administracinio nusižengimo byla dėl nurodyto eismo įvykio nutraukta nesant administracinio nusižengimo požymių. Tyrimo metu nustatyta, kad nurodyto eismo įvykio metu automobilio vairuotojas nepadarė Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

18. Ginčo automobilio valdytojas 2017 m. kovo 14 d. pateikė ieškovei prašymą atlyginti transporto priemonei padarytą žalą, kuriame nurodė, kad 2017 m. kovo 13 d., 1 val. 15 min. jis ginčo automobiliu važiavo Dzūkų gatve, važiavo saugiu greičiu paskui kitą transporto priemonę, kelio danga buvo drėgna. Ginčo automobilio valdytojas paaiškino, kad priekyje važiuojanti transporto priemonės staiga sustojo, dėl ko jis irgi buvo priverstas stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę. Nurodė, kad stabdydama, ginčo transporto priemonė pataikė į pažeistą kelio dangos vietą, dėl ko pakito transporto priemonės svorio centras – iš pradžių jis teko priekinei pakabai, o vėliau smūgį gavo ir galinė pakaba, dėl ko buvo apgadintas ginčo transporto priemonės priekinis bamperis ir automobilio važiuoklės dalis, pakaba.

19. Dėl eismo įvykio metu padarytų automobilio sugadinimų ieškovė išmokėjo savo draudėjui 812,48 Eur sumą, kuri buvo apskaičiuota iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „RemArtas“ pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodytos 862,79 Eur sumos už ginčo automobilio remontą atėmus 50,31 Eur, t. y. 70 procentų nusidėvėjimą už ginčo transporto priemonės dėvėtos detalės pakeitimą nauja. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad ieškovė siuntė atsakovei raginimą atlyginti jos patirtus nuostolius.

Dėl atsakingo už žalą asmens

20. Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens.

21. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodomas kaip jų savininkas (valdytojas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Siekdamas paneigti valdymo prezumpciją, viešajame registre nurodytas statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos savininkas privalo įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina tokio statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymą.

22. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nurodo, kad kelio, dėl kurio defektų buvo padaryta žala ieškovės apdraustam automobiliui, valdymą 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pagrindu ji yra perdavusi rangovei UAB „Grinda“. Minėtos sutarties 1.1 punktu UAB „Grinda“ (rangovė) įsipareigojo pagal atsakovės (užsakovo) užsakymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o atsakovė įsipareigojo už šiuo darbus sumokėti Sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties dalyku yra Sutartyje nurodytų gatvių kelio dangos remontas ir priežiūra.

23. 2012 m. gegužės 7 d. atsakovė ir UAB „Grinda“ pasirašė susitarimą Nr. A72-524( 3.1.36-UK) dėl 2011 m. lapkričio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo, kuria sutartis buvo papildyta 4.2.10 punktu, nustatančiu, kad rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Rangovas po sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių kelių būklės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui arba reikalauti, kad rangovas sumokėtų užsakovui kompensaciją.

24. Dėl 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutarties yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinis teismas išaiškino, kad UAB „Grinda“ (pirmiau nurodytoje sutartyje įvardijama rangove) įsipareigojo pagal užsakovės (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) nurodymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, o užsakovė įsipareigojo už nurodytus darbus sumokėti sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1.1 punktas); darbai atliekami pagal užsakovės pateiktą rangovei užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus (Sutarties 2.3 punktas). Sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, priešingai – pirmiau nurodytuose sutarties punktuose kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus. Šios Sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Slucko gatvės valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė savivaldybė. Taikant pirmiau nurodytą valdytojo kriterijų, kad sudaryta sutartimi kitam asmeniui turi būti perduota statinio, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, o ne tik techninės priežiūros teisė, aplinkybė, kad rangovas veikia pagal užsakovo nurodymus, įrodo, kad statinio valdymas rangovui neperėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

25. Kasacinio teismo praktika plėtojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad 2016 m. balandžio 16 d. kasacinio teismo nutartyje pateiktas atsakovių 2011 m. sausio 25 d. sudarytos darbų atlikimo sutarties aiškinimas ir nustatyta šia sutartimi savivaldybės perduotų UAB „Grinda“ teisių apimtis šios bylos aspektu vertintini kaip teismo precedentas. 2011 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutartimi statinio – Dariaus ir Girėno gatvės Vilniuje – valdymas atsakovei UAB „Grinda“ neperėjo ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos pagal CK 6.266 straipsnį turi atsakyti jos savininkė – Vilniaus miesto savivaldybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Pabrėžtina, kad šios bylos faktinės aplinkybės yra beveik identiškos kasacinio teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartimi išnagrinėtos bylos aplinkybėms, todėl ši kasacinio teismo nutartis turi precedento galią nagrinėjamoje byloje.

26. 2012 m. gegužės 7 d. susitarimo nuostatos turėtų būti aiškinamos visos Sutarties kontekste, sistemingai, vertinant tikruosius šalių ketinimus. Darbų atlikimo sutartimi atsakovė ir UAB „Grinda“ susitarė, kad rangovė atliks gatvių priežiūrą ir remontą. Sistemingai įvertinus Sutarties nuostatas, darytina išvada, kad ginčo kelio valdymo teisė nebuvo perduota UAB „Grinda“. Susitarimu nebuvo pakeistos esminės Sutarties aplinkybės – darbai ir toliau turėjo būti atliekami užsakovės užsakymu, o apie atliktus skubius darbus UAB „Grinda“ turėjo informuoti atsakovę.

27. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsakovės argumentai dėl valdymo teisės perdavimo trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ pripažintini teisiškai nepagrįstais (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl automobilio vairuotojo atsakomybės už žalos atsiradimą

28. Atsakovė ir trečiasis asmuo nurodo, kad žalos dydis turėtų būti mažinamas, kadangi žala atsirado dėl transporto priemonės valdytojo didelio neatsargumo. Nurodo, kad byloje nėra duomenų apie automobilio važiavimo greitį eismo įvykio metu, taip pat nėra duomenų apie eismo įvykio vietovės reljefą, matomumą, meteorologines sąlygas.

29. CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

30. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčo transporto priemonės valdytojas nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. 2017 m. kovo 20 d. nutarime dėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo nurodoma, kad įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas savo tarnybiniame pranešime nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir ieškovės draudėjas, t. y., kad žala automobiliui padaryta dėl kelio duobės – eismo įvykio aplinkybės yra konstatuotos kompetentingų valstybės pareigūnų parengtuose dokumentuose.

31. Atsakovė ir trečiasis asmuo, pateiktame atsiliepime nurodę, kad žala turi būti mažinama vadovaujantis CK 6.282 straipsnio pagrindu, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių automobilio vairuotojo didelį neatsargumą (CPK 178 straipsnis). Atsakovės ir trečiojo asmens dėstomi argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nekonkretūs, nenurodoma, kokiu būdu šiuo atveju pasireiškė automobilio vairuotojo neatsargumas, o teiginiai esą vairuotojas galėjo viršyti leistiną greitį nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovė pateikė įrodymus, kad automobilio vairuotojas nepažeidė Kelių eismo taisyklių, o atsakovė ir trečiasis asmuo, nesutikdami su tuo, nepateikė jokių ieškovės nurodomas aplinkybes paneigiančių įrodymų, išreiškė tik pasvarstymus ir samprotavimus. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad automobilis įvažiavo į duobę savaime nereiškia, kad jo valdytojas viršijo greitį. Kelio valdytojas privalo užtikrinti, kad kelyje nebūtų trūkumų, be kita ko, ir duobių. Eismo dalyviai neturi pareigos kiekvienu atveju rinktis itin mažą automobilio greitį, tikėdamiesi, kad, kelyje bus duobių. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad vairuotojo galimybes pasirinkti automobilio greitį, staigiai keisti važiavimo kryptį, riboja kitų eismo dalyvių saugumas, ypač – mieste, kur eismas paprastai yra pakankamai intensyvus. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad žalai atsirasti turėjo įtakos didelis nukentėjusiojo asmens (automobilio vairuotojo) neatsargumas.

32. Pažymėtina, kad trečiojo asmens nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra aktuali nagrinėjamoje byloje, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas trečiojo asmens cituojamus išaiškinimus pateikė bylose, kuriose buvo nagrinėjamas klausimas dėl savivaldybės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį, o nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas savivaldybei, kaip statinio valdytojai (CK 6.266 straipsnis), taigi, nėra visų sąlygų taikyti teismo precedentą, nes bylos nėra analogiškos (dėl precedento taikymo žiūrėti pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2012).

Dėl patirtos žalos dydžio

33. Atsakovė ir trečiasis asmuo kvestionuoja patirtos žalos dydį teigdami, kad dalis atliktų darbų nebuvo įvykio pasekmė. Ieškovė, įrodinėdama eismo įvykio metu patirtos žalos dydį, pateikė į bylą Transporto priemonės apžiūros – defektų aktą, ginčo transporto priemonės sąmatą, 2017 m. liepos 21 d. UAB „RemArtas“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 862,79 Eur sumai ir pranešimą dėl žalos atlyginimo. Iš teismui pateiktos ginčo automobilio sąmatos matyti, kad remonto metu atlikti papildomi darbai su transporto priemonės įlipimo / išlipimo rankena ir bagažinės skyriaus apdaila yra susiję su transporto priemonės kėbulo darbais ir sudaro santykinai mažą šių darbų dalį. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad nurodyti darbai yra neatsiejamai susiję su kitais atliktais ginčo transporto priemonės remonto darbais. Pažymėtina, kad atsakovė ir trečiasis asmuo, teigdami, kad nurodyti darbai yra nebūtini ir nesusiję su eismo įvykiu, apsiribojo formalaus pobūdžio teiginiais ir nepateikė įrodymų, kad šie darbai nebuvo reikalingi (CPK 179 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad remonto metu nebuvo keičiamos ginčo transporto priemonės įlipimo / išlipimo rankenos ir bagažinės detalės, kas taip pat lemia išvadą, kad šių automobilio dalių darbai buvo neatsiejamai susiję su kitais ginčo automobilio remonto darbais. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad atsakovės ir trečiojo asmens argumentai dėl nurodytų darbų nepagrįstumo yra teisiškai nepagrįsti.

34. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 812,48 Eur nuostoliams atlyginti yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas.

35. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (812,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. vasario 25 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo tenkinamas CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis).

37. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, ieškovei „ERGO Insurance“ SE, j. a. k. 10017013, veikiančiai per „ERGO Insurance“ SE Lietuvos filialą, j. a. k. 302912288, 812,48 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2020 m. vasario 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.