Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-01-20 · Civilinė byla Nr. 2A-57-440/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-20
Bylos Nr.
2A-57-440/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04721-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Vilija Valantienė (pran.)
Atsakovas
Ž. L.
Trečiasis asmuo
R. B.
Kategorijos
  • 27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-57-440/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04721-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 27.7; 44.2.4; 99.5;99.9; 106.1; 114.4; 114.9.6; 114.11; 121.14; 121.21; 126.8; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-161-772/2014 pagal ieškovės bankrutavusios individualios įmonės ,,Internikas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Ritava“, ieškinį atsakovui Ž. L., trečiajam asmeniui R. B. dėl turto priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė bankrutavusi individuali įmonė (toliau – BĮĮ) ,,Internikas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ritava“, kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovo Ž. L. priteisti 30194,05 Lt vertės kilnojamąjį turtą, nurodytą lentelėje Nr. 1. Pažymėjo, kad bankroto byla IĮ ,,Internikas“ iškelta 2012-07-12 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2012-12-06. Pažymėjo, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai bankroto administratorius ėmėsi priemonių bankrutuojančios bendrovės dokumentams ir turtui perimti. Dar prieš įsiteisėjant nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo buvęs IĮ „Internikas“ vadovas Ž. L. kartu su 2012-07-19 paaiškinimu pateikė 2012-03-31 sudarytą balansą bei pelno ataskaitą, 2012-03-31 sudarytą balansą bei pelno ataskaitą, 2012-03-31 sudarytą atsargų likučių sąrašą bei 2012-06-30 sudarytą atsargų likučių sąrašą. Pagal laikotarpiui nuo 2012-01-01 iki 2012-03-31 sudarytos pelno ataskaitos duomenis IĮ „Internikas“ pardavimų pajamos sudarė 10969,87 Lt, o pagal laikotarpiui nuo 2012-01-01 iki 2012-06-30 sudarytos pelno ataskaitos duomenis IĮ „Internikas“ pardavimų pajamos sudarė 11013,97 Lt. Taigi, per laikotarpį nuo 2012-03-31 iki 2012-06-30 bankrutuojanti bendrovė gavo tik 44,10 Lt pajamų, kas įrodo, jog bendrovė minėtu laikotarpiu faktiškai nevykdė veiklos. Taip pat bankroto administratorius, patikrinęs turimus bendrovės dokumentus, nustatė, kad IĮ „Internikas“ laikotarpiu nuo 2012-03-31 iki 2012-06-30 nesudarė jokių turimo turto perleidimo sandorių. Patikrinęs 2012-03-31 ir 2012-06-30 sudarytų atsargų likučių sąrašų duomenis, bankroto administratorius nustatė atsargų likučių neatitikimus. Pagal 2012-03-31 sudarytą atsargų likučių sąrašą IĮ „Internikas“ turėjo atsargų už iš viso 36867,64 Lt, o pagal 2012-06-30 sudarytą atsargų likučių sąrašą IĮ „Internikas“ turėjo atsargų už iš viso 10308,63 Lt. Nors laikotarpiu nuo 2012-03-31 iki 2012-06-30 IĮ „Internikas“ nesudarinėjo turimo turto perleidimo sandorių bei negavo pajamų, tačiau iš bendrovės apskaitos dingo ir bankroto administratoriui nebuvo perduota 26559,01 Lt vertės atsargos. Taip pat IĮ „Internikas“ vadovas Ž. L. bankroto administratoriui neperdavė 2012-06-30 balanso 126 eilutėje „kitas materialus turtas“ apskaityto 3691,68 Lt vertės turto. Šio turto sudėtis bankroto administratoriui nežinoma, kadangi buvęs įmonės vadovas apie tai nepateikė jokios informacijos. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis bankroto administratorius teigė, kad buvęs IĮ „Internikas“ vadovas Ž. L. nevykdė pareigos perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės 30194,05 Lt vertės įvairaus kilnojamojo turto, todėl šis turtas priteistinas iš atsakovo, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant daiktų vertę (1 t. 1-6 b.l.).

Atsiliepimas

Atsakovas Ž. L. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių reikalavimo priteisti 30194,05 Lt vertės kilnojamąjį turtą pagrįstumą. Nurodė, kad šioje byloje atsakovu turi būti bankrutavusios įmonės vadovė ir savininkė R. B., kadangi VĮ Registrų centro išduotas išplėstinio juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, jog ji IĮ „Internikas“ vadove patvirtinta nuo 2012-04-26 savo pačios sprendimu. Taip pat atsakovo nuomone ieškinį pareiškė bankroto administratorius, kuris nebeturi teisėtų įgalinimų reikšti ieškinius, kadangi Šiaulių apygardos teismo 2013-04-03 nutartimi BĮĮ „Internikas“ pripažinta bankrutavusia ir paskelbtas jos likvidavimas (1 t. 49-50 b.l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014-06-30 sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei BIĮ ,,Internikas“ iš atsakovo Ž. L. 30194,05 Lt žalos (nuostolių) atlyginimui, 1100,00 Lt atstovavimo išlaidų bei 906,00 Lt žyminio mokesčio ir 73,68 Lt procesinių dokumentų išlaidų valstybei. Remdamasis byloje pateiktais įrodymais teismas nustatė, jog IĮ ,,Internikas“ juridinių asmenų registre įregistruota 1999-05-10. Šios įmonės vardu kaip vienasmenis valdymo organas nuo 2005-08-24 iki 2012-05-02 veikė jos vadovas (atsakovas) Ž. L., o po to nuo 2012-05-02 iki 2012-12-17 trečiasis asmuo R. B.. Vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad dėl įmonei padarytos žalos atsakingu laikytinas atsakovas Ž. L., kadangi byloje nėra duomenų dėl kokių priežasčių atsakinga už įmonei padarytą žalą gali būti ir vėlesnė jos vadovė (savininkė) R. B.. Teismas pažymėjo, kad IĮ ,,Internikas“ vadovu paskirtas atsakovas turėjo teisę ne tik priimti sprendimus dėl įmonės valdymo, bet ir prisiėmė atsakomybę už įmonės veiklos organizavimą, dokumentų ir kitos informacijos apie įmonės turtą bei veiklos saugojimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą pagal nuostatus ir kt. Teismas pripažino, kad atsakovas pasibaigus jo įgaliojimams, tai yra keičiantis įmonės vadovams turėjo pareigą pasirengti darbų ir turto perdavimui, kadangi atlikti perdavimą prievolė tenka tam asmeniui, kuris tuo metu eina vadovo pareigas. Tokiu atveju turėjo būti pasirašytas darbų ir turto perdavimo aktas. Be to atsakovas galėjo atlikti nepriklausomą inventorizaciją, įmonės veiklos ir buhalterinį auditą. Tokių duomenų nesant ieškovė turėjo teisę kelti atsakovui teisme reikalavimą dėl turto perdavimo ar nuostolių atlyginimo. Remiantis išdėstytu teismas padarė išvadą, kad pasibaigus atsakovo įgaliojimams ir po to vėliau, bei iki bankroto bylos jo anksčiau vadovaujamai įmonei iškėlimo, jis veikė ne pagal savo profesines žinias, ignoravo turimą informaciją, elgėsi ne pagal protingo žmogaus elgesio standartą. Iš byloje esančių juridinių faktų teismas nustatė, kad iškėlus įmonei bankroto bylą dėl atsakovo veiksmų liko bankroto administratoriui neperduota turto už 30194,05 Lt sumą. Teismas pažymėjo, kad nors byloje yra pateikta dalis bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, tačiau šie įrodymai nėra išsamūs, jie nebuvo pateikti įregistravimui Juridinių asmenų registre, o ir pačiam bankroto administratoriui. Tokie bendrovės dokumentai nelaikytini įrodymais, atleidžiančiais atsakovą nuo civilinės atsakomybės ieškovui, juose nėra svarbiausio įrodymų požymio sąsajumo. Teismas taip pat pažymėjo, kad remiantis bankroto bylos duomenimis, tik dėl įmonės vadovo veiksmų, o būtent konkrečiai dėl Ž. L., buvo prisiimti dideli finansiniai įsipareigojimai visiems kreditoriams. Nors ieškovė pateikė teismui jai atsakovo dalį perduotų įmonės finansinių (buhalterinių) dokumentų iš kurių matyti, kad įmonė iš pradžių veikė pelningai, tačiau vėlesnis laikotarpis jos veikloje jau tapo nuostolingu, kas teismo vertinimu, patvirtino, jog atsakovas nesiėmė jokių veiksmų siekdamas savalaikiai išspręsti kilusias problemas teisinėmis priemonėmis. Remiantis išdėstytais motyvais, teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja atsakovo Ž. L. civilinės atsakomybės pagrindai ir jo atsakomybė ieškovei nepasibaigė, kuomet jo darbo santykiai su įmone nutrūko nuo 2012-04-26 ar vėliau jo vadovautai įmonei iškėlus bankroto bylą. Teismas papildomai nurodė, jog atsakovas būdamas atsakingu kaip buvęs įmonės vadovas ir turėdamas galimybę nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos nepateikė į bylą jokių įrodymų ar kitų duomenų atleidžiančių jį visiškai ar iš dalies nuo atsakomybės ieškovui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nebuvo pateikta duomenų apie tai, kad atsakovas būtų kreipęsis į kreditorius, jog įmonė negali arba neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko vėliau du iš kreditorių ir iniciavo bankroto bylos iškėlimą ieškovui. Spręsdamas dėl civilinės atsakomybės sąlygų taikymo atsakovui teismas nurodė, jog tam kad būtų konstatuoti vadovo neteisėti veiksmai ir atsirastų jo civilinė atsakomybė, reikia konstatuoti, kad buvo pažeistos vadovo fiduciarinės pareigos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 2.87 straipsnyje, Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatyme (toliau – LR IĮĮ), kituose teisės aktuose, taip pat įmonės nuostatuose. Nagrinėjamu atveju teismas pripažino, kad byloje pakanka ieškovės pateiktų teismui įrodymų, jog atsakovas pažeidė jam įstatymo nustatytas fiduciarines pareigas įmonei. Konstatavus, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama. Atsakovas duomenų, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės į bylą nepateikė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors atsakovas teismo posėdžio metu rėmėsi specialisto išvados duomenimis, tačiau, teismo vertinimu, specialistas visus jam pateiktus klausimus vertino neatsižvelgdamas į tai, jog pagal įmonės nuostatus, jos veikloje turėjo būti sudaroma finansinė atskaitomybė, kas ginčo atveju buvo ypatingai svarbu. Teismas sprendė, kad šis teisinis argumentas beveik visiškai paneigė tiek specialisto išvadą, tiek ir atsakovo atsikirtimus į jam ieškovo pareikštą reikalavimą. Taip pat teismas konstatavo, kad įmonės vadovo padarytas akivaizdus įstatyminių pareigų pažeidimo faktas pripažintinas pakankamu priežastinio ryšio tarp įmonei padarytos žalos ir jo neteisėtų veiksmų įrodymu, kadangi nebuvo ne­nustatyta kitų veiksnių, galėjusių sąlygoti žalos atsiradimą. Be to, teismas sprendė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, jog jis būtų ėmęsis atitinkamų priemonių, kuomet įmonės skolos viršijo pusę į įmonės balansą įrašytos turto vertės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pripažino, kad atsakovas laikytinas visiškai atsakingu ieškovei ir jos kreditoriams dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo, tai yra ir dėl įmonės balanse nurodyto, tačiau bankroto administratoriui neperduoto turto. Teismas papildomai pažymėjo, kad atsakovas kaip įmonės administracijos vadovas neabejotinai gerai žinojo, kiek įmonė turi pradelstų įsipareigojimų, žinojo, kad negalės atsiskaityti su kreditoriais, jog dėl to nebegali vykdyti ir ūkinės komercinės veiklos. Todėl atsakovas galėjo ir turėjo suprasti, kad įmonė negali įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams. Atsakovas nepateikė teismui duomenų kada įmonė tapo nemoki, nuo kada ji nevykdė ūkinės komercinės veiklos, nenurodė, ar ėmėsi priemonių, kad įmonei laiku būtų iškelta bankroto byla. Teismo nuomone, bylos duomenys patvirtino, kad atsakovas įstatymo jam nustatytų pareigų tinkamai nevykdė, nes, įmonei tapus nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko padidėjo kreditoriniai įsiskolinimai kreditoriams ir sumažėjo įmonės mokumas, o galiausiai ji tapo nemoki. Taip pat teismo nuomone, minėti bylos duomenys patvirtino, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė ir tuo, kad jis neišsaugo įmonės turto, bei nepateikė teismui duomenų apie šio turto panaudojimą įmonės veikloje arba jo tinkamą nurašymą, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus. Taip pat netinkamai tvarkė įmonės finansinę atskaitomybę, tai yra nevykdė reikalavimų kylančių iš Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatų. Be to neparengė ir apskaitų registrų pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo normų reikalavimus, todėl teismas neturėjo galimybės nustatyti dėl ko atsakovas negali perduoti ieškovei įmonės balanse nurodyto turto bei, kad minėtas turtas buvo panaudotas įmonės ūkinėje (komercinėje) veikloje arba jis buvo tinkamai nurašytas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Ž. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – BIĮ „Internikas“ civilinį ieškinį atsakovui Ž. L. atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas analizuodamas ir vertindamas iš esmės ne bylos duomenis visumoje, o atskirus įrodymus bei itin plačiai aprašydamas teisės teoriją, nepagrįstai sprendime peržengė ieškinio ribas. Byloje pareikšto ieškinio turinys patvirtina, jog bankroto administratorius ieškinyje išreiškė reikalavimą atsakovui perduoti turtą ir nenurodė jokių aplinkybių ar faktų, kurie bankroto administratoriui būtų sukėlę abejonių dėl atsakovo netinkamo įmonės valdymo, t.y. dėl Ž. L. netinkamo įstatyminių pareigų atlikimo, dėl ko įmonė buvo privesta prie bankroto, dėl netinkamo vadovavimo ir nuostolingos veiklos, kurią būtų įtakojęs atsakovo vadovavimas įmonei ir pan. Civilinės bylos Nr. 2-161-772/2014 nagrinėjimo metu nebuvo gauta ieškovės prašymo pakeisti ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindą, ieškovė laikėsi ieškinyje suformuluoto reikalavimo iš atsakovo priteisti neperduotą turtą ar jo vertę, todėl Šiaulių apylinkės teismas, plėsdamasis dėl Ž. L. neteisėtų veiksmų konstatavimo iki bankroto bylos iškėlimo, neteisėtai peržengė ieškinio nagrinėjimo ribas ir taip pažeidė atsakovo teises ir teisėtus interesus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, skundžiamame sprendime nurodė, jog atsakovas ne tik, kad neperdavė IĮ „Internikas“ bankroto administratoriui turto, dėl ko yra pareikštas civilinis ieškinys, bet ir yra atsakingas už neigiamus įmonės veiklos rezultatus ir įmonės bankrotą. Nagrinėjamu atveju iš įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų akivaizdu, kad, atsakovui pradėjus vadovauti įmonei, jos veiklos rodikliai pakito - įmonė ėmė dirbti pelningai, veikla plėtėsi, įmonės turtas didėjo. Kaip matyti iš bankroto bylos duomenų - įmonės finansinių dokumentų, IĮ „Internikas“ nuo atsakovo vadovavimo pradžios iki pasaulinės ekonomikos krizės 2008-2009 metais dirbo pelningai ir tik dėl nuo įmonės vadovo nepriklausančių aplinkybių, įmonės veikla tapo nuostolinga. Vadovaujantis LR IĮĮ 6 straipsnio nuostatomis, IĮ „Internikas“ savininkė R. B. turėjo realią galimybę domėtis įmonės veikla ir atsakovo Ž. L. priimamais sprendimais bei privalėjo jo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2012-02-10 iki 2012-04-26 spręsti klausimą dėl vienintelio įmonės darbuotojo - direktoriaus Ž. L. pavadavimo, o ne nerūpestingai laukti, kol pastarasis ligos metu parengs įmonės buhalterinius dokumentus ir įmonės turtą perdavimui bankroto administratoriui. Tokiu būdu IĮ „Internikas“ savininkė R. B. privalo prisiimti dalį atsakomybės už įmonės valdymą, jos rezultatus ir 2014-06-30 Šiaulių apylinkės teismo sprendime sukritikuotą IĮ „Internikas“ direktoriaus Ž. L. veiklą, kuri neva privedė įmonę prie bankroto. Įmonės turtas, kuris yra prašomas perduoti bankroto administratoriui, t.y. kuris yra atvaizduotas 2012-03-31 parengtame balanse bei pelno ataskaitoje ir atsargų likučių sąraše ir dėl kurio neperdavimo buvo paduotas ieškinys teismui, buvo sunaudotas įmonės veikloje iki 2012-03-31 dokumentų sudarymo. Pažymėjo, kad 2012-03-31 balansas bei pelno ataskaita ir atsargų likučių sąrašas buvo parengtas remiantis kompiuterinės programos duomenimis ir jis buvo pateiktas direktoriaus Ž. L. ligos metu. Atsakovas, rengdamas dokumentus bankroto administratoriui, po 2012-03-31 sutikrino faktinius likučius ir 2012-03-31 apskaitoje buvusius duomenis ir nustatė, jog tas IĮ „Internikas“ turtas, kurį ieškovas nurodė neperdavus, buvo realiai panaudotas įmonės veikloje, tačiau dokumentiškai nenurašytas ir šį turtą atsakovas 2012-03-31 - 2012-06-30 laikotarpiu nurašė užpildydamas nurašymo aktus. Apie tai, jog toks turto nurašymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, pasisakė ir buhalterinę ekspertizę šioje byloje atlikęs ekspertas, todėl laikytina, kad atsakovas savo, kaip įmonės vadovo ribų neperžengė ir neteisėtų veiksmų neatliko.

3. Teismas neįvertino įrodymų visumos, iš esmės rėmėsi tik ieškovės bankroto administratoriaus UAB „Ritava“ pateiktais įrodymais, nevertino, t.y. sprendime neaprašė atsakovo pateiktų įrodymų, nepasisakė dėl specialisto išvadų, nevertino Šiaulių apylinkės prokuratūros ikiteisminiame tyrime Nr. 40-2-097-12 nustatytų aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Be to atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo atstovas - bankroto administratorius niekada nėra reikalavęs Ž. L. grąžinti daiktus, kurie yra nurodyti civilinio ieškinio Lentelėje Nr. 1 kaip neva pasisavintus atsakovo. Galimybę grąžinti dalį daiktų atsakovas turi, tačiau jie yra praradę savo vertę (kaip, antai, reklaminė iškaba, kuri iki šiol yra iškabinta ant įmonės ankstesnės buveinės pastato sienos adresu Draugystės pr. 21 A, Šiauliai, mobiliojo ryšio telefonu naudojosi įmonės savininkė R. B. ir pan.), dėl ko ir buvo nurašyti kaip susidėvėjęs trumpalaikis turtas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BIĮ „Internikas“ nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Ieškovė nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo teisę peržengti ieškinio ribas bei byloje dominuojant viešajam interesui Šiaulių apylinkės teismas turėjo teisę tenkinti ieškinį priteisiant iš apelianto ne turtą (kuris nebeegzistuoja), bet žalą už neperduotą turtą pinigais. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių ir šios įmonės teises bei teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismas, pasisakydamas dėl vadovo atsakomybės už finansinių dokumentų nepateikimą, už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, veikė teisėtai ex officio, ginant viešąjį interesą. Be to, dėl minėtų aplinkybių buvo pasisakoma ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose metu (šios aplinkybės buvo ginčo dalyku).

2. Apelianto pozicija, kad jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, kadangi jis neatliko neteisėtų veiksmų, nepadarė žalos ieškovei bei, kad IĮ „Internikas“ savininkė R. B. turi prisiimti dalį atsakomybės už neigiamus ieškovo ekonominius rodiklius, yra nepagrįsta, kadangi būtent atsakovas yra atsakingas už dalies įmonei priklausančio turto neperdavimą. Nors Juridinių asmenų registro išraše nurodoma, kad paskutinė BIĮ „Internikas“ direktorė buvo R. B. (nuo 2012-04-26), tačiau paskutinysis iki bankroto bylos iškėlimo ieškovės turtą ir dokumentus valdė Ž. L.. Tai patvirtina paties apelianto 2012-07-19 pateiktas paaiškinimas, kuriuo jis teikia informaciją apie ieškovę, nors apelianto, kaip ieškovės direktoriaus, įgaliojimai jau yra pasibaigę. Taip pat ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 41-1-01963-11 medžiagoje, kurią buvo išsireikalavęs Šiaulių apylinkės teismas, yra užfiksuota, kad dalis įmonės turto iš Ž. L. buvo perimta tik 2012-07-30, kuomet BIĮ „Internikas“ nuomojamose patalpose buvo atlikta krata. Be to apeliantas su paskutine direktore R. B. nėra sudaręs dokumentų ir turto perdavimo - priėmimo aktų. Ieškovė taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo padaryta žala ieškovei mažų mažiausiai siekia 30194,05 Lt. Dėl įmonės nesavalaikio bankroto ir kitų vadovo pažeidimų žalos ieškovei dydis galėtų būti dar didesnis. Tarp Ž. L. neteisėtų veiksmų ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi iki šiol bendrovė negali valdyti jai priklausančio 30194,05 Lt vertės turto. Taip pat apeliantas nepaneigė, jog jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios ar didelio neatsargumo. Darytina išvada, kad Ž. L. veiksmuose nevykdant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau - LR ĮBĮ) nustatytų reikalavimų perduoti turtą yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino BIĮ „Internikas“ ieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

3. Pirmosios instancijos teismas priimtame 2014-06-30 sprendime tinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai įvertino jų reikšmę. Ieškovė nesutinka su apelianto pozicija, jog nepagrįstai sprendime nesiremiama UAB „Mokesčių ekspertų biuras“ išvada ir jo paaiškinimais, kadangi minėta specialisto išvada grindžiamos ne pirminiais buhalteriniais dokumentais o tik prielaidomis ir spėlionėmis, specialistas visus jam pateiktus klausimus vertino neatsižvelgdamas į tai, kad pagal įmonės nuostatus jos veikloje turėjo būti sudaroma finansinė atskaitomybė. Be to specialisto išvadą savo paaiškinimais paneigė pats atsakovas, pripažindamas, kad dalį ieškovės reikalaujamo turto jis iki šiol turi arba turtas perduotas kitiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl kilnojamojo turto bankrutavusiai įmonei iš buvusio įmonės vadovo priteisimo bei byloje pateiktų įrodymų vertinimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė BĮĮ „Internikas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš buvusio įmonės vadovo Ž. L. priteisti 30194,05 Lt vertės kilnojamąjį turtą – telefoną Nokia 6700 slide (247,11 Lt vertės), HDD IDE 500GB 720RPM UDMA100 (210,74 Lt vertės), Panasonic KX-TG1100FXS telefoną bevielį (92,39 Lt vertės), dėžutes – seifus, 2 vnt. (32,77 Lt vertės), įrankių dėžę (21,10 Lt vertės), garso kolonėles (38,23 Lt vertės), darbo kalendorių LEXICON (8,47 Lt), darbo kalendorių 09 (12,70 Lt vertės), kėdę (124,58 Lt vertės), kėdę (131,35 Lt vertės), klaviatūrą A4 TECH (25,42 Lt vertės), kalkuliatorių CITIZEN (13,40 Lt vertės), klaviatūrą A4 TECH (12,70 Lt ), kompaktų grotuvą Nec DVD (110,17 Lt vertės), Sandisk 1GB Micro SD kortelęv (29,66 Lt vertės), kasetę spausdintuvo (110,17 Lt vertės), linoleumą (319,98 Lt vertės), lentyną (127,12 Lt vertės), lovelį kampams plast. (3,35 Lt vertės), mobilų telefoną SAMSUNG J150 (253,39 Lt vertės), mobilų telefoną (41,53 Lt vertės), mobilų telefoną E65 (211,02 Lt vertės), pelę kompiuteriui (12,71 Lt vertės), grandininį pjūklą BEBRAS (432,69 Lt vertės), pompą rotorinę rankinę, 2 vnt. (118,64 Lt vertės), prekybinę vitriną, 2 vnt. (300,00 Lt vertės), reklaminę iškabą, 2 vnt. (857,80 Lt vertės), rašomąjį stalą (50,84 Lt vertės), telefoną MOTOROLA, 2 vnt. (43,05 Lt vertės), tonerį SAMSUNG AT-1710d3 (101,69 Lt vertės), tonerį SAMSUNG AT-1710N (118,64 Lt vertės), ventiliatorių (43,34 Lt vertės), žoliapjovę BEBRAS WYS480 19 (472,12 Lt vertės), dėžę įrankiams (68,40 Lt vertės), pjūkliuką metalui 300mm (3,47 Lt vertės), pjūklą medžiui 400mm, 3 vnt. (33,57 Lt vertės), spaustuvą stalinį (16,45 Lt vertės), kaltą betonui plokščią, 2 vnt. (9,40 Lt vertės), reples (5,22 Lt vertės), pjūklą metalui 250-300mm (7,77 Lt vertės), akumuliatorinį suktuvą – gręžtuvą (288,43 Lt vertės), pjūklelių rinkinį siaurapjūkliui (8,09 Lt vertės), pistoletą sandarinimo priemonėms (20,45 Lt vertės), šešiakampį raktą L-4mm, 2 vnt. (3,75 Lt), siaurapjūklį, 2 vnt. (199,99 Lt vertės), ruletę 7.5 m su magnetu (14,04 Lt vertės), šaltkalvio plaktuką (20,36 Lt vertės), perforatorių HR2230 MAKITA (427,31 Lt vertės), pistoletą hermetikams (39,3 Lt vertės), plastikinį – guminį plaktuką (9,42 Lt vertės), gulsčiuką aliuminį (74,38 Lt vertės), raktų šešiakampių komplektą, 2 vnt. (12,26 Lt), pjūkliukų komplektą (10,92 Lt vertės), suktuvą 6270DWPE (398,57 Lt vertės), suktuvą 6270DWDE (570,52 Lt), pistoletą MAKROFLEX PP, 2 vnt. (0,02 Lt vertės), gulsčiuką 80 cm (13,21 Lt vertės), kirvį, 2 vnt. (24,45 Lt vertės), pistoletą silikonui MD, 2 vnt. (16,30 Lt vertės), žirkles skardai (12,8 Lt vertės), pistoletą silikonui skel. Orandž. (5,20 Lt vertės), drėlę (111,57 Lt vertės), gulsčiuką, 2 vnt. (67,61 Lt vertės), gulsčiuką 400mm 3 akių (3,83 Lt vertės), elektrinių įrankių rinkinį RIWA (84,53 Lt vertės), metalo detektorių (510,00 Lt vertės), ruletę 5 m, 2 vnt. (9,93 Lt vertės), ruletę Madera, 2 vnt. (104,04 Lt vertės), replės kirpimo (5,08 Lt vertės), suktuvą gręžtuvą GSR 12-2 (304,32 Lt vertės), atsuktuvo antgalį, 2 vnt. (6,36 Lt vertės), žirklės metalui (27,97 Lt vertės), pl. palangių antgalius, 3 vnt. (3,77 Lt vertės), palangę DSP 250mm (3,3 m) (52,80 Lt vertės), palangę DSP 400mm (1 m) (23 Lt vertės), montavimo putas Penosil EasyGun, 5 vnt. (51,61 Lt vertės), savisriesriegius, 100 vnt. (3,31 Lt vertės), grąžtą bet.SDS+6x260 (5,94 Lt vertės), plastikinę lipnią juostą 18 m (60,91 Lt), plastikinį langą 1400*1400, 2 vnt. (467,40 Lt vertės), plastikinį langą 1540*1420 (309,92 Lt vertės), plastikinį langą 1560*1360, 2 vnt. (498,45 Lt vertės), plastikinį langą 1560*1420 (193,73 Lt vertės), plastikinį langą 1850*2120 (578,51 Lt vertės), plastikinį langą 2300*1400 (411,49 Lt vertės), plastikinis langą 2360*710, 16 vnt. (4436,09 Lt vertės), plastikinį langą 2730*1720 (538,58 Lt vertės), plastikinį langą 2750*1720 (540,84 Lt vertės), putas montavimo, 3 vnt. (29,73 Lt vertės), plastikinį langą 3850*980, 2 vnt. (602,97 Lt vertės), plastikinį langą 3920*980, 2 vnt. (611,91 Lt vertės), poliuretanines putas (623 ml), 17 vnt. (161,33 Lt vertės), plastikinį langą 5690*1720 (989,33 Lt vertės), plastikinį langą 5700*1720 (989,33 Lt vertės), plastikinį langą 5700*1720, 2 vnt. (2100,65 Lt vertės), poliuretanines putas (750 ml) 12 vnt. (124,76 Lt vertės), varžtus staktoms 7.5-72 10000 vnt. (1,65 Lt vertės), varžtus staktoms 7.5-132, 500000 vnt. (114,85 Lt vertės), plastikines lauko duris 780*2160 (313,64 Lt vertės), plastikinį langą 925*1560 (241,44 Lt vertės), cinkuotą skardą 12,98 m, 2 vnt. (220,66 Lt vertės), montavimo putas 750 ml 16000 vnt. (168,62 Lt vertės), plastikinę lipnią juostą 51 m (113,80 Lt vertės), plastikiniai langai, 9 vnt. (4123,97 Lt vertės), skardos gaminių lankstymą 41,92 m (104,80 Lt vertės) bei 2012-06-30 balanso 126 eilutėje nurodytą „kitą materialų turtą“ 3691,68 Lt vertės (1 t. 2-5 b.l.). Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad bankroto byla atsakovei iškelta jam jau neesant įmonės direktoriumi bei teigė, kad visas nenurašytas įmonės turtas bei dokumentai buvo perduoti įmonės savininkei ir naujajai direktorei R. B. (1 t. 49-50, 57-58, 78-79, 83-84 b.l.; 2 t. 2-6 b.l.). Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino pilna apimtimi, pripažindamas, kad atsakovo civilinė atsakomybė kyla tuo pagrindu, kad atsakovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos ĮĮ „Internikas“ iškėlimo, aplaidžiai vykdė savo pareigas, netinkamai vedė bendrovės finansinę apskaitą ir, kad būtent dėl atsakovo netinkamų veiksmų įmonė liko skolinga kreditoriams. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad teismas peržengė ieškinio ribas, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nesiaiškino įmonės savininkės ir bankroto bylos iškėlimo metu įmonei vadovavusios R. B. atsakomybės ribų.

Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, be pagrindo peržengė nagrinėjamos bylos ribas, t. y. netinkamai identifikavo teisinius santykius ir faktinį ieškinio pagrindą bei nustatė faktines aplinkybes, kurios nebuvo įrodinėjamos. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, teismas vertindamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą nesiaiškino teisingam ir objektyviam bylos išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovo bei trečiojo asmens atsakomybės ribomis, ieškovei padarytos žalos fakto ir dydžio, nustatymu.

Pažymėtina, kad LR CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui; jame, be kita ko, privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Šioje proceso normoje įgyvendinamas LR CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (LR CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti. Teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir kokia apimtimi (LR CPK 265 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas (LR CPK 265 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, teismas negali savo iniciatyva sprendimo grįsti faktais, kuriais pareiškėjas nesirėmė, teikdamas reikalavimą (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1433/2014).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ieškinį grindė aplinkybėmis, kad iškėlus bankroto bylą IĮ „Internikas“ buvęs įmonės vadovas Ž. L. neperdavė bankroto administratoriui ieškinyje išvardinto kilnojamojo turto (įmonės atsargų) (1 t. 1-6 b.l.). Teismo posėdžiuose ieškovės atstovas įrodinėjo, kad atsakovas aplaidžiai vykdė turto apskaitą, kad kilnojamąjį turtą bankroto administratoriui perduoti turėjo atsakovas, o ne įmonės bankroto iškėlimo metu įmonės direktore buvusi savininkė R. B., kadangi turtas buvo būtent atsakovo dispozicijoje bei, kad byloje esančiais inventorizacijos apyrašais bei daiktų nurašymo aktais negalima vadovautis, nes jie netinkamai patvirtinti, niekiniai ir, kad atsakovas nepateikė jokių tinkamų įrodymų, kad turtas buvo sugadintas, sunaudotas įmonės veikloje bei nurašytas (1 t. 57-58, 78-79, 83-84 b.l.; 2 t. 4-5 b.l.). Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs civilinę bylą skundžiamo sprendimo motyvuose nurodė, kad tik dėl įmonės vadovo veiksmų, o būtent konkrečiai dėl Ž. L., buvo prisiimti dideli finansiniai įsipareigojimai visiems kreditoriams, kad atsakovas nevykdė pareigos pateikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų įregistravimui Juridinių asmenų registre, kad įmonės veiklai tapus nuostolingai atsakovas nesiėmė jokių veiksmų siekdamas savalaikiai išspręsti kilusias problemas teisinėmis priemonėmis, kad dėl atsakovo netinkamų veiksmų įmonė liko skolinga kreditoriams tas pinigų sumas, kurios nurodytos Šiaulių apygardos teismo 2013-04-03 nutartyje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas dėl 30194,05 Lt ieškinio sumos priteisimo iš atsakovo, kadangi byloje buvo nustatyta, kad atsakovas Ž. L. turėjo pareigą sudaryti įmonės finansinę atskaitomybę, ruošti ir įgyvendinti kitas finansavimo priemones, imtis priemonių įmonės turto ir dokumentų apsaugai, esant įmonei nemokiai privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Teismas konstatavo, kad atsakovas kaip įmonės administracijos vadovas neabejotinai gerai žinojo, kiek įmonė turi pradelstų įsipareigojimų, žinojo, kad negalės atsiskaityti su kreditoriais, jog dėl to nebegali vykdyti ir ūkinės komercinės veiklos, todėl atsakovas galėjo ir turėjo suprasti, kad įmonė negali įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams, tačiau atsakovas įmonei tapus nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko padidėjo kreditoriniai įsiskolinimai kreditoriams ir sumažėjo įmonės mokumas, o galiausiai ji tapo nemoki. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtino, kad atsakovui savalaikiai įvykdžius aukščiau minėtas pareigas, nebūtų susidaręs ieškovės 30194,05 Lt kreditorinis reikalavimas. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis teismas sprendė, kad dėl nurodytų neteisėtų veiksmų atlikimo atsakovas neišsaugojo įmonės turto, todėl ieškovė pagrįstai jį prašo priteisti iš atsakovo. Taip pat teismas nurodė, kad dėl to, jog atsakovas netinkamai tvarkė įmonės finansinę atskaitomybę, tai yra nevykdė reikalavimų kylančių iš Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatų ir neparengė apskaitų registrų pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo normų reikalavimus, teismui nėra galimybės nustatyti dėl ko atsakovas negali perduoti ieškovui įmonės balanse nurodyto turto, ir teismui nėra pagrindo išvadai, jog minėtas turtas buvo panaudotas įmonės ūkinėje (komercinėje) veikloje arba jis buvo tinkamai nurašytas.

Teisėjų kolegijos vertinimu išdėstytos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas BĮĮ „Internikas“ bankroto administratoriaus ieškinį, pareikštą buvusiam įmonės direktoriui, be pagrindo peržengė nagrinėjamos bylos ribas, t. y. nustatė faktines aplinkybes, kurios nebuvo įrodinėjamos ir kuriomis ieškovė įrodinėdama ieškinio pagrįstumą iš esmės nesirėmė ir nesivadovavo. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas remiasi ta aplinkybe, jog atsakovas nuo pat pradžių perėmęs iš R. B. vadovavimą įmonei turėjo pareigą savalaikiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, o ne laukti kol už jį tai padarys du iš kreditorių (2 t. 11 b.l. 6 pastraipa), o atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad dėl pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių (vadovo atsakomybės už finansinių dokumentų nepateikimą, už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) buvo pasisakoma bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo posėdžiuose (2 t. 44 b.l.), tačiau bylos duomenys patvirtina, kad tokių aplinkybių ieškovė teismo posėdžių metu neįrodinėjo, neteikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė neteikė ieškinio patikslinimo, taip pat nekeitė nei ieškinio dalyko, nei pagrindo (LR CPK 141 straipsnis). Be to atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog atsakovo atsakomybę įrodo ir tai, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų kaip įmonės skola būtų susidariusi ne jo vadovavimo laikotarpiu, kada įmonė tapo nemoki, nuo kada ji nevykdė ūkinės komercinės veiklos, nenurodė, ar ėmėsi priemonių, kad įmonei laiku būtų iškelta bankroto byla, tačiau konkrečiu atveju jei ieškinys buvo reiškiamas tuo pagrindu, kad atsakovas nevykdė pareigos perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės 30194,05 Lt vertės įvairaus kilnojamojo turto, tai vadovaujantis rungimosi principu, atsikirsdamas į ieškinio argumentus, atsakovas neturėjo teikti įrodymų, susijusių su įmonės nemokumo susidarymu ar pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tinkamu/netinkamu vykdymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui konstatavus aplinkybes, kurios bylos nagrinėjimo metu nebuvo tirtos, bei dėl kurių atsakovas neturėjo objektyvios galimybės pateikti atsikirtimus, paaiškinimus, buvo pažeistos atsakovo teisės į teisingą ir objektyvų bylos išnagrinėjimą (LR CPK 12 straipsnis, 14 straipsnis, 185 straipsnis). Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad šie procesiniai pažeidimai lėmė netinkamą faktinių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl atsakovo veiksmų kvalifikavimo ir jo atsakomybės taikymo, nustatymą, kadangi teismas iš esmės vertino ir savo sprendime pasisakė dėl tų aplinkybių, kurios nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, tuo pačiu neanalizuodamas ir nesiaiškindamas tiesiogiai su ieškinio reikalavimais susijusių faktinių aplinkybių ir jų įrodomosios reikšmės tinkamam ginčo kvalifikavimui ir tai turėjo įtakos teisingam sprendimo priėmimui.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės valdymo organu lemia tai, kad daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo pagrindu. Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo LR CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (LR CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (LR CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia LR ĮBĮ numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą; įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų ir kt. (LR ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Pagal LR ĮBĮ nuostatas, administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Balansą administratorius sudaro iš bankrutuojančios įmonės dokumentų, kurie jam būna pateikti įmonės valdymo organų (LR ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis 1 punktas). Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio vadovo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, vadovas turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1406/2014).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (LR CPK 177 straipsnis). Konstatuodamas balanso įrodomąją vertę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vertinant jame esančius duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (LR CPK 185 straipsnis). Vertinant balanso kaip atskiros įrodinėjimo priemonės duomenis, jų išsamumą, detalumą bei tikslumą bei darant išvadą dėl šių duomenų patikimumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; kad tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra išvestiniai iš kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, ūkinių operacijų dokumentų ir kt.). Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013). Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien tai, jog balansas nesudarytas, nepatvirtintas, trūksta duomenų jam sudaryti arba turimi duomenys neišsamūs, ne visada sudaro pagrindą išvadai, kad žala yra padaryta, o jos dydis atitinka ankstesniame patvirtintame balanse nurodyto turto vertę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

Nagrinėjamu atveju iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo IĮ „Internikas“ Šiaulių apygardos teisme priimtas 2012-03-29, bankroto byla ieškovei iškelta 2012-07-12, nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2012-12-06 (Šiaulių apygardos teismo nagrinėjama bankroto byla Nr. B2-105-569/2015). Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad atsakovas bankrutavusios įmonės vadovu buvo išrinktas nuo 2005-09-19 iki 2012-04-26. Nuo 2012-04-26 įmonės vadove išrinkta įmonės savininkė R. B. (1 t. 67-68 b.l.). Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškinio pagrindu ieškovė nurodo aplinkybes, kad bankroto administratorius, patikrinęs turimus bendrovės dokumentus bei 2012-03-31 ir 2012-06-30 sudarytų atsargų likučių sąrašus, nustatė atsargų likučių neatitikimus, t.y., kad pagal 2012-03-31 sudarytą atsargų likučių sąrašą IĮ „Internikas“ turėjo atsargų už iš viso 36867,64 Lt, o pagal 2012-06-30 sudarytą atsargų likučių sąrašą IĮ „Internikas“ turėjo atsargų už iš viso 10308,63 Lt, nors laikotarpiu nuo 2012-03-31 iki 2012-06-30 IĮ „Internikas“ nesudarinėjo turimo turto perleidimo sandorių bei negavo pajamų. Ieškovė teigė, kad iš bendrovės apskaitos dingo ir bankroto administratoriui nebuvo perduota 26559,01 Lt vertės atsargos, taip pat, kad IĮ „Internikas“ vadovas Ž. L. bankroto administratoriui neperdavė 2012-06-30 balanso 126 eilutėje „kitas materialus turtas“ apskaityto 3691,68 Lt vertės turto, kurio sudėtis bankroto administratoriui nežinoma, kadangi buvęs įmonės vadovas apie tai nepateikė jokios informacijos (1 t. 1-6 b.l.). Atsakovas teigė, kad visas turtas, medžiagos buvo perduotos įmonės vadovei (1 t. 57 b.l.). Ieškovės atstovas teismo posėdžių metu įrodinėjo, kad būtent atsakovas turėjo pareigą bankroto administratoriui perduoti įmonės turtą ir dokumentus, kadangi R. B. nevaldė įmonės turto ir dokumentų, dalis turto iš atsakovo buvo paimta ikiteisminio tyrimo pareigūnų (1 t. 58 b.l.).

Iš bylos duomenų matyti, kad 2013-10-01 teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pateikė teismui prašymą išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą dėl ieškovės nurodytų aplinkybių apie Šiaulių apylinkės prokuratūroje vykdytą tyrimą pagal R. B. pareiškimą dėl Ž. L. veiksmų neperduodant įmonės turto ir dokumentų (1 t. 58 b.l.). 2013-10-10 teismas kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos dėl Ž. L. nusikalstamos veikos (59 b.l.). Iš 2013-10-03 teismui pateiktos baudžiamosios bylos Nr. 41-1-1963-11 matyti, kad teismui buvo pateikta su bylos nagrinėjimo dalyku nesusijusi baudžiamoji byla, kadangi minėtoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pagal 2011-12-01 V. M. pareiškimą IĮ „Internikas“ dėl sukčiavimo, nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo priimtas 2012-01-30 (Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros baudžiamosios bylos Nr. 41-1-1963-11 duomenys). 2013-11-06 posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad bylą galima nagrinėti be trečiojo asmens R. B., kadangi jos pozicija išdėstyta teismo prijungtoje baudžiamojoje byloje (1 t. 78 b.l.), tačiau, kaip jau minėta, teismui išreikalavus ir prie bylos prijungus ne tą baudžiamąją bylą, teismas į tai neatsižvelgė ir šių aplinkybių papildomai nesiaiškino, nesikreipė dėl aktualios baudžiamosios bylos duomenų pateikimo, nesiaiškino ar baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Pažymėtina, kad iš byloje pateikto 2013-01-10 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-2-097-12 „Dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo“ matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas remiantis IĮ „Internikas“ pareiškimu ir patikslintu pareiškimu, kuriuose teigiama, kad Ž. L. negrąžina jam patikėto turto (kurį valdė būdamas įmonės direktoriumi), nors su juo darbo santykiai yra nutraukti, nedetalizuojant kokios vertės, kokia apimtimi ir koks tiksliai turtas nėra gražintas, nurodomas tik automobilis VW TRANSPORTER, bei prekės - specialios darbinės aprangos, plastikiniai langai, stiklo paketai, durys (nenurodyti kiekiai, vertės ir kiti individualūs požymiai). Ikiteisminio tyrimo metu (2012 m. liepos mėn.) taikant procesines priemones buvo iš Ž. L., jam pateikus, paimtos IĮ „Internikas“ priklausančios vertybės bei dokumentacija, be to, automobilį VW TRANSPORTER bei dalį daiktų/dokumentų jis jau iki to buvo perdavęs IĮ „Internikas“ savininkei. Nutarime konstatuota, kad buvo paimtas visas pareiškime išvardintas turtas, kurį siekė atgauti pareiškėjai, pasitvirtino Ž. L. teiginiai, kad dokumentų ir vertybių jis negalėjo perduoti dėl objektyvių priežasčių, viena jų - buvo nedarbingas (Ž. L. buvo nedarbingas nuo 2012-02-10 iki 2012-04-12 bei nuo 2012-04-27 iki 2012-06-14 (duomenys iš 2012-06-25 Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą )). Minėtame nutarime taip pat buvo pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai 2012-07-31 tiek IĮ „Internikas“ savininkei, tiek jos atstovui adv. A. K., išsiuntė raginimą paskirti asmenį, kuris priimtų surastą turtą ir dokumentus, bei pateiktų duomenis, kokio dar turto trūksta. Tačiau nei IĮ „Internikas“, nei jos atstovas adv. A. K. jokio atsakymo į šį raginimą nepateikė. Vėliau buvo susisiekta 2012-10-17, išsiustas raginimas 2012-10-23 R. B., tačiau į tai nebuvo sureaguota. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas nebendradarbiavo su tyrėjais, nebuvo suinteresuotas operatyviu bylos išnagrinėjimu, turėjo galimybę perimti surastus bendrovės dokumentus ir turtą, tikslinti duomenis ir kt. (1 t. 179-182 b.l.). Atsižvelgiant į pateikto 2013-01-10 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimo (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 40-2-097-12) „Dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo“ turinį dėl nustatytų aplinkybių bei išvadų, apeliacinės instancijos teismui, išskyrus nutarime nurodytų aplinkybių, nesant civilinėje byloje išsamesnių duomenų, nėra galimybės spręsti dėl surastų dokumentų ir daiktų paėmimo, gražinimo aplinkybių ar jie gražinti, kokie konkrečiai ir kam, ar tebesaugomi ikiteisminio tyrimo įstaigoje, nors konkrečių aplinkybių nustatymas yra reikšmingas nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą, vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei priimant pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

2013-12-10 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad dokumentus ir turtą bankroto administratoriui perdavė ne savininkė, o atsakovas (1 t. 84 b.l.), tačiau iš pirmosios instancijos teismo prijungtos Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-567-154/2013 duomenų matyti, kad 2013-01-09 IĮ „Internikas“ dokumentų perdavimo – priėmimo aktu atsakovės dokumentus bankroto administratoriui UAB „Ritava“ perdavė R. B. atstovas advokatas A. K. (86-90 b.l.), o 2012-07-13 perdavimo aktu Ž. L. įmonės finansinius dokumentus, bendrovės nuostatus, antspaudą ir kitus dokumentus perdavė R. B. (170 b.l. c. b. Nr. 2-567-154/2013). 2014-06-09 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad bankroto administratoriui buvo perduota turto už 10000,00 Lt (2 t. 5 b.l.), tačiau jokių duomenų koks konkretus turtas buvo perduotas administratoriui byloje nėra pateikta. Taigi iš išdėstytų aplinkybių yra pagrindo spręsti, kad byloje esant nurodytoms prieštaringoms aplinkybėms dėl turto ir dokumentų perdavimo bankroto administratoriui aplinkybių, kas ir kokį turtą perėmė iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei nesant byloje pateiktų jokių duomenų apie tai kokį konkrečiai turtą administratorius yra perėmęs tiek iš atsakovo, tiek iš trečiojo asmens R. B., pirmosios instancijos teismas konkrečių aplinkybių iš vis neišsiaiškinęs, neištyręs ir nevertinęs neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nesiaiškino ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių, išreikalavęs bylos nagrinėjimui reikšmės neturinčią baudžiamąją bylą Nr. 41-1-1963-11, pakartotinai į teisėsaugos institucijas dėl duomenų pateikimo nesikreipė. Be to teismas netyrė ir neišaiškino kas sudaro 2012-06-30 balanso 126 eilutėje „kitas materialus turtas“ apskaitytą 3691,68 Lt vertės turtą. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas nurodė, kad dalis ieškovės reikalaujamo turto yra trečiojo asmens patalpose (linoleumas) arba pas atsakovą (reklaminiai stendai, sugedusi žoliapjūvė ir benzopjūklas), tačiau teismas nesiaiškino dėl kokių aplinkybių administratorius šio turto neperima, bet reiškia reikalavimus ieškinine tvarka. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad 2013-11-06 teismo posėdžio metu teismas tenkino atsakovo atstovo prašymą dėl IĮ „Internikas“ buhalterės V. M. apklausos liudytoja (1 t. 79 b.l.), tačiau bylos nagrinėjimo metu ji apklausta nebuvo, nors apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra pagrindo spręsti, kad šio asmens paaiškinimai svarbūs siekiant nustatyti kokio ir kiek kilnojamojo turto buvo įmonėje bankroto bylos iškėlimo metu, kam jis buvo perduotas, kokiu turtu ir dokumentais disponavo įmonės savininkė bei atsakovas.

Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad 2014-02-26 nutartimi pirmosios instancijos teismas tenkino šalių prašymą skirti ekspertizę byloje bei nutarė užduoti ekspertui klausimus: 1. Ar pagal į bylą pateiktus duomenis galima daryti išvadą, kad ieškinio lentelėje Nr. 1BIĮ ,,Internikas“ nurodytas materialus turtas buvo nurašytas ar sunaikintas? 2. Ar pagal į bylą pateiktus duomenis galima daryti išvadą, kad ieškinio lentelėje Nr. 1 BIĮ ,,Internikas“ nurodytas materialus turtas buvo panaudotas įmonės ūkinėje – komercinėje veikloje (parduotas, panaudotas vykdant rangos darbus ir pan.)? 3. Ar pagal į bylą pateiktus duomenis galima daryti išvadą, kad įmonės balansuose užfiksuotas turtas, kaip trumpalaikis galėjo būti sunaikintas? 4. Ar pagal į bylą pateiktus duomenis galima daryti išvadą, kad įmonės vadovas balansuose užfiksuotą turtą (atsargų likučius) tinkamai nurašė (sunaikino kaip susidėvėjusį trumpalaikį turtą)? 5. Ar pagal į bylą pateiktus duomenis galima daryti išvadą, kad įmonės vadovo veiksmai dėl balansuose užfiksuoto turto (atsargų likučių) nurašymo (sunaikinimo) atitiko buhalterinei apskaitai keliamus reikalavimus? (1 t. 116-117 b.l.). Iš 2014-04-17 UAB „Mokesčių ekspertų biuras“ specialisto pateiktos išvados matyti, kad specialistas vertindamas pateiktą medžiagą vadovavosi tuo, kad IĮ ,,Internikas“ finansinių ataskaitų sudaryti neprivalėjo (1 t. 132 b.l.), ir dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas atsisakė remtis specialisto išvada, kadangi pagal ieškovės nuostatus finansinės ataskaitos privalėjo būti sudaromos ir registruojamos registre. Įvertinusi specialisto išvados turinį ir IĮ „Internikas“ nuostatų 6.2 punktą, kuris numato, jog įmonės finansinė atskaitomybė yra sudaroma (1 t. 163 b.l.), teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismas neprivalo remtis abejonių keliančiomis specialisto išvadomis, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis LR CPK 217 straipsniu teismas turi teisę pasiūlyti ekspertui paaiškinti pateiktą išvadą, pateikti jam klausimus (LR CPK 217 straipsnio 2 ir 4 dalys), skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (LR CPK 219 straipsnis). Konkrečiu atveju teismui kilus abejonių dėl atliktų specialisto išvadų teisingumo, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino, nepasiūlė specialistui išvadą išaiškinti žodžiu, pakartotinės ar papildomos ekspertizės taip pat neskyrė, nesudarė kitiems proceso dalyviams galimybės užduoti klausimus siekiant išsiaiškinti konkrečias aplinkybes, tokiu būdu neužtikrindamas tinkamo ir išsamaus visų įrodymų ištyrimo ir įvertinimo.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertindamas ir analizuodamas aplinkybes, kurios nebuvo bylos įrodinėjimo dalykas, tinkamai neišnagrinėjo ir nenustatė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, t.y. kam, kada, kokios apimties IĮ „Internikas“ turtas, buvo perduotas ar neperduotas atsakovo, jam nutraukus darbo santykius su bendrove, bei koks įmonės turtas ir kieno konkrečiai, turėjo būti perduotas bankroto administratoriui po bankroto bylos iškėlimo bendrovei, koks konkrečiai turtas buvo perduotas bankroto administratoriui, koks turtas ir kada ir kieno perimtas iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir kam jis buvo perduotas. Taip pat teismas būdamas aktyvus su bankroto santykiais susijusiose bylose, nepagrįstai neįpareigojo ieškovės pateikti papildomus įrodymus (iš atsakovo ir R. B. perimto turto sąrašus, iš ikiteisminio tyrimo įstaigos perimto turto sąrašą ir kt.), nesprendė dėl tikslingumo apklausti ieškovės buhalterės, specialisto, neišreikalavo baudžiamosios bylos Nr. 40-2-097-12 medžiagos. Teisėjų kolegijos vertinimu nenustačius byloje faktinių aplinkybių, nėra galimybės spręsti dėl atsakovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), šių veiksmų priežastinio ryšio su ieškovės prašoma atlyginti žala (kilnojamųjų daiktų vertės priteisimu) buvimo (nebuvimo), žalos dydžio pagrįstumo (nepagrįstumo), atsakovo kaltės ir jo atsakomybės formos (bendroji ar dalinė atsakomybė), taip pat ir dėl trečiojo asmens R. B. atsakomybės ribų. Pažymėtina, kad aiškus tarp atsakovo, trečiojo asmens R. B. ir bankrutavusios bendrovės susiklosčiusių teisinių santykių ir juos pagrindžiančių faktinių aplinkybių, kuriomis remiasi ieškovė, identifikavimas nagrinėjamu atveju turi esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui, kadangi tinkamai neišnagrinėjus ir nenustačius bendrovei padarytos žalos fakto ir dydžio, nėra galimybės spręsti ir dėl atsakovo, kaip bendrovės valdymo organo, veiksmų (ne)teisėtumo, taip pat dėl žalos ir atitinkamų veiksmų priežastinio ryšio bei atsakovo kaltės. Visos šios aplinkybės yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, todėl nustatinėtinos, tirtinos ir vertintinos kompleksiškai.

Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas dėl atsakovo atsakomybės, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino visų teisingam reikalavimo išsprendimui reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių ir dėl šių aplinkybių galėjo neteisingai išspręsti bylą. Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, šie pažeidimai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, LR CPK 329 straipsnio 1 dalis). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, įpareigoti šalis pateikti bylai reikšmingus įrodymus.

Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.

Grąžinus bylą dalyje nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmos instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.

Teisėjai Vilija ValantienėRasa BartašienėEgidijus Mockevičius