Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, susipažinusi su pareiškėjos D. B. skundu atsakovui Skuodo rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Jovarta“, uždarajai akcinei bendrovei „Idmava ir partneriai“, I. Š. dėl Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 1A-465 „Dėl žemės sklypo plano tvirtinimo“ panaikinimo ir, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prašymą dėl skundo padavimo teismui termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja 2014 m. spalio 31 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti administracinį aktą – Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 1A-465 „Dėl žemės sklypo plano tvirtinimo“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas), kuriuo buvo patvirtintas parengtas ir nustatyta tvarka suderintas žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui Skuodo miesto (duomenys neskelbtini), kurio tikslas – pertvarkyti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą, atidalinti nuomos teise valdomas sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), sklypo plotas – 0,4924 ha).

Nurodo, jog 0,4924 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuomos teise priklauso pareiškėjai, UAB „Jovarta“ ir I. Š. Išsinuomotu žemės sklypu naudojimosi tvarka buvo nustatyta 1999 metais, parengiant žemės sklypo planą M 1:500, kuris 1999 m. rugpjūčio 24 d. buvo įregistruotas VĮ Registrų centre. Pasikeitus žemės sklypo dalies (0,2216 ha) nuomininkams, nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka galiojo ir naujiems nuomininkams. Nurodo, jog UAB „Jovarta“ išsinuomojo 0,24 ha žemės sklypą, kuriame neteisėtai buvo pastatytos mechaninės dirbtuvės. Teigia, jog tokiu būdu UAB „Jovarta“, vykdydama statybos darbus, užėmė apie 66 kv. m. pareiškėjos ir valstybinės nuomojamos žemės. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė savavališkos statybos aktą ir kreipėsi į teismą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. UAB „Jovarta“ ėmėsi priemonių, siekiant įteisinti savavališką statybą. Šios bendrovės direktoriaus prašymu 2010 m. lapkričio 22 d. pareiškėja ir I. Š. davė sutikimą rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, tikslu – atskirti žemės sklypus. Teigia, jog toks sutikimas buvo duotas su sąlyga, kad nebūtų keičiamos pareiškėjos nuomojamos žemės sklypo dalių ribos, nustatytos 1999 metais patvirtintu planu M 1:500.

Nurodo, jog pareiškėja turi visišką negalią, jai yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, dėl to Skuodo rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartimi pareiškėjai yra nustatyta rūpyba, rūpintoja paskirta I. Š. Nors pareiškėja nėra pripažinta neveiksnia, ar ribotai veiksnia, tačiau dėl senyvo amžiaus, liekamųjų reiškinių po patirto insulto ir demencijos negali tinkamai tvarkyti reikalų, tinkamai suprasti tam tikrų veiksmų esmę.

Teigia, jog su naujai rengiamu žemės sklypo planu, prilyginamu teritorijų planavimo dokumentui, pareiškėja ir jos rūpintoja nesutiko bei I. Š. dėl parengto plano išreiškus prieštaravimus, manė, kad toks žemės sklypo planas negalės būti patvirtintas. Nepaisant to, Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. A1-465 patvirtino žemės sklypo planą. Nei pareiškėjai, nei I. Š. apie tai nebuvo pranešta, vietinėje spaudoje informacijos apie žemės sklypo plano patvirtinimą paskelbta taip pat nebuvo.

Nurodo, jog I. Š. apie Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. A1-465 sužinojo tik 2014 m. birželio mėnesio pradžioje, gavus Nacionalinės žemės tarnybos Skuodo skyriaus žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentus, kurių tarpe buvo ir Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. A1-465 nepatvirtinta kopija ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nepatvirtinta kopija. Teigia, jog iš šių dokumentų I. Š. suprato, kad nuomojamos žemės sklypo dalies ribos pasikeitė ir pasikeitė pareiškėjos nenaudai. Pareiškėja yra po insulto, dėl to impulsyviai reaguoja į menkiausius nemalonumus, todėl I. Š. kurį laiką pareiškėjai apie Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. A1-465 nieko nesakė, o pranešė tik vėliau.

2013 m. birželio 10 d. įsakyme Nr. A1-465 buvo pažymėta, kad šis įsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau nebuvo nurodyta, kokiai institucijai ir per kokį terminą gali būti skundžiamas įsakymas. I. Š., 2014 m. birželio pradžioje gavusi nepatvirtintą 2013 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. A1-465 kopiją ir nežinodama, kam ir per kokį terminą galima skųsti bei dėl savo per didelio užimtumo (prižiūri ir slaugo pareiškėją, dalyvauja Skuodo rajono apylinkės teisme šiuo metu vykstančiame civilinės bylos Nr. 2-305-884/2014 procese, dalyvauja Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-1247-243/2014 procese), neturėjo fizinės galimybės domėtis Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. A1-465 apskundimu. Be to, pasamdyti advokatą negalėjo, nes neturėjo pinigų.

Nurodo, jog pareiškėjos rūpintoja iš pradžių nesikreipė antrinės teisinės pagalbos dėl to, nes manė, kad pareiškėjai, turinčiai daug brangaus turto, antrinė teisinė pagalba nepriklauso. Tačiau vėliau I. Š. (2014 m. rugsėjo 18 d.) nuvyko pas savivaldybės teisininkę, kuri ją informavo, jog praleistas terminas kreiptis į teismą. Teisininkė I. Š. pasiūlė surinkti visus reikalingus dokumentus ir vėl atvykti pas ją. I. Š., surinkusi reikiamus dokumentus, 2014 m. rugsėjo 25 d. vėl nuvyko pas savivaldybės teisininkę, kuri užpildė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo priimtas 2014 m. spalio 3 d. ir paštu išsiųstas I. Š., kurį ji gavo 2014 m. spalio 12 d. Nurodo, jog 2014 m. spalio 13 d. ji paskambino paskirtajam advokatui, kuris susitikimą paskyrė 2014 m. spalio 15 d., o antras I. Š. susitikimas su advokatu įvyko 2014 m. spalio 22 d., kurio metu paaiškėjo, kad 2014 m. spalio 3 d. sprendimu antrinė teisinė pagalba buvo suteikta ne pareiškėjai, o I. Š., nors ne jos, o pareiškėjos turtiniai interesai nukentėjo dėl Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 1A-465 priėmimo. Todėl 2014 m. spalio 22 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje buvo priimtas naujas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai. 2014 m. spalio 30 d. advokatas parengė skundą ir prašymą dėl termino atnaujinimo.

Mano, jog skundo padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu, prašo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymų numatytu terminu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą bei koks yra jo turinys. Tokios ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo taisyklės laikomasi administracinių teismų praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-420/2014, 2006 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-455/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-437/2006, 2006 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS7-301/2006). Administracinių teismų praktikoje pranešimui apie individualų skundžiamą aktą prilyginama situacija, kai suinteresuotam asmeniui tampa žinoma informacija, reikalinga teisei kreiptis gynybos į teismą realizuoti, t. y. administracinį aktą priėmęs viešojo valdymo subjektas, akto pavadinimas, priėmimo data bei turinys (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-1023/2014, 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-110/2007).

Pateikto skundo turiniu bei prie jo pridėtais dokumentais nustatyta, jog Skuodo rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-157-646/2008 D. B. nustatė rūpybą ir jos rūpintoja paskyrė I. Š.

Rengiant žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui adresu (duomenys neskelbtini), kurio tikslas – pertvarkyti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą, atidalinti nuomos teise valdomas sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), sklypo plotas – 0,4924 ha), jo rengimo procese, t. y. reiškiant sutikimą ar nesutikimą su minėtu planu, analizuojat pateiktą medžiagą, iš esmės pareiškėjos teises ir jos teisėtus interesus įgyvendino Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta rūpintoja I. Š. Pareiškėjos prašyme dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nurodyta, kad I. Š. (pareiškėjos rūpintoja) 2014 m. birželio mėnesio pradžioje gavo skundžiamą Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 1A-465 „Dėl žemės sklypo plano tvirtinimo“, t. y. I. Š. tapo žinoma informacija reikalinga teisei kreiptis gynybos į teismą realizuoti. Kadangi pareiškėjos teises ir teisėtus interesus gina rūpintoja I. Š., todėl pastarajai sužinojus apie Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 1A-465, laikytina, kad pareiškėja apie galimą teisių ir teisėtų interesų pažeidimą sužinojo taip pat 2014 m. birželio mėnesį, todėl termino skundui paduoti pradžia laikytinas 2014 m. birželio mėnuo. Pareiškėja į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipėsi tik 2014 m. spalio 31 d., t. y. akivaizdžiai praleidusi vieno mėnesio skundo padavimo teismui terminą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra suformuluota nuostata, kad skundo padavimo termino praleidimas yra kliūtis pradėti teisminį procesą, kartu iš pareiškėjo atima teisę į teisminę gynybą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A-8-514-2004, Administracinių teismų praktika. Nr.6. p. 224-233; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-670/2007). Taigi skundo padavimo terminas yra sąlyga, ribojanti konstitucinę teisminės gynybos teisę, nes skundo padavimo termino praleidimas yra kliūtis teisminiam ginčo nagrinėjimui iš esmės (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 34 straipsnis, 101 straipsnio 7 punktas).

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies prasme svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė per įstatymo nustatytą laikotarpį kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo subjekto, kuris kreipiasi į teismą, valios.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS62-235/2011 teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad tokiu būdu yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jų galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai. Pažymėjo, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios.

Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas ne tik rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas, tačiau ir operatyvumo standartas, t. y. kada suinteresuotas asmuo faktiškai susipažino su atitinkamais sprendimais ir ar jis neturėjo galimybių su jais susipažinti anksčiau (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rūgpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-660/2014, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012).

Pareiškėja vieną iš priežasčių, sutrukdžiusių laiku ir tinkamai pasinaudoti teise į gynybą, nurodo tai, jog skundžiamame Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 10 d. įsakyme Nr. 1A-465 nebuvo nurodyta įsakymo apskundimo tvarka, t. y. tiksliai nebuvo nurodyta, kokiai institucijai ir per kokį laikotarpį galima skųsti įsakymą.

Vertinant pareiškėjos nurodytas aplinkybes, susijusias su netinkamai išaiškinta skundžiamo įsakymo apskundimo tvarka, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 10 d. įsakymui Nr. 1A-465 yra taikytini individualiam administraciniam aktui keliami reikalavimai. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, 2 dalyje nurodyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka. Akcentuotina, jog vertindamas šios įstatymo nuostatos reikšmę, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog aplinkybė, kad skundžiamame sprendime nebuvo tiesiogiai nurodyta ir išaiškinta jo apskundimo galimybė, nebuvo nurodyti įstatymo numatyti apskundimo terminai atskirais atvejais (atsižvelgiant į ginčijamo administracinio akto apskundimo tvarkos bei terminų teisinio reglamentavimo specifiką) gali būti vertinama kaip priežastis, objektyviai sukliudžiusi pareiškėjui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą. Be to, administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į teismą. Tačiau sprendžiant klausimą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo aplinkybė, kad viešojo administravimo subjektas individualiame administraciniame akte neišaiškino tinkamai jo apskundimo tvarkos, turi būti vertinama atsižvelgiant į byloje reikšmingų aplinkybių visumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-266/2004, 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008, 2014 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-494/2014).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos rūpintoja, kaip nurodoma prašyme dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, apie skundžiamą Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 1A-465 sužinojo 2014 m. birželio mėnesį, tačiau iš esmės iki pat 2014 m. rugsėjo 18 d. nesiėmė jokių veiksmų, siekdama išsiaiškinti administracinio akto apskundimo tvarką ir terminus, nes tik 2014 m. rugsėjo 18 d. nuvyko pasikonsultuoti pas savivaldybės teisininkę dėl šioje byloje skundžiamo įsakymo apskundimo, t. y. akivaizdžiai delsdama ir nesirūpindama galimai pažeistų pareiškėjos teisių gynimu. Šiuo atveju pareiškėjos atstovė akivaizdžiai nepaisė rūpestingumo, sąžiningumo bei operatyvumo standartų, dėl to, teismas sprendžia, jog skundžiamame įsakyme tinkamai neišaiškinta jo apskundimo tvarka, nebuvo esminė klūtis sutrukdžius pareiškėjai laiku ir tinkamai realizuoti teisę į gynybą.

Prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo argumentuojamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio mėnesio iki 2014 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjos rūpintoja buvo pernelyg užimta, todėl tuo metu neturėjo galimybės domėtis Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 1A-465 apskundimu, kad rūpintoja I. Š., nenorėdama jaudinti pareiškėjos, iš karto pareiškėjai nepranešė apie skundžiamo įsakymo gavimą, kadangi nenorėjo jaudinti pareiškėjos, kad sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjai buvo priimtas tik 2014 m. spalio 30 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-925/2014 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taip apt konstatuota, kad subjektyvios priežastys – pareiškėjas naudotis mokama teisine pagalba neturėjo galimybės, nes tam neturi lėšų, pareiškėjas ieškojo teisininkų, kurie neatlygintinai padėtų parengti skundą administraciniam teismui ir kt. nėra objektyvios priežastys, sutrukdžiusios laiku ir tinkamai kreiptis į teismą dėl galimų teisių pažeidimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo adminisrtacinio teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-797/2014).

Teismas pažymi, jog pareiškėjos minėtos priežastys negali būti laikytinos objektyviomis, ekstraordinariomis, nuo pareiškėjos ir jos rūpintojos valios nepriklausančiomis, kurios sutrukdė laiku kreiptis į teismą. Akivaizdu, jog pareiškėjos atstovė rūpintoja I. Š. 2014 m. birželio pradžioje gavusi Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 1A-465 nebuvo rūpestinga, atidi, nesielgė operatyviai. Šiuo atveju rūpintojos nepranešimas pareiškėjai apie skundžiamo įsakymo gavimą negalėjo sukliudyti pareiškėjos rūpintojai laiku ir tinkamai ginti galimai pažeistas pareiškėjos teises, nes toks pranešimas ar nepranešimas apie skundžiamo įsakymo priėmimą, nieko nebūtų pakeitęs, kadangi pareiškėja pati negali tinkamai realizuoti teisės į teisminę gynybą. Pareiškėjos rūpintoja teisinės pagalbos kreipėsi tik 2014 m. rugsėjo 18 d., t. y. toks elgesys akivaizdžiai prasilenkia su rūpestingumo, operatyvumo ir sąžiningumo standartais. Tokios priežastys kaip neapsisprendimas, savalaikis procesinių teisių neįgyvendinimas negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11 – 646/2004).

Teismas konstatuoja, kad teisinių prielaidų skundo padavimo termino atnaujinimui nėra, todėl jis netenkinamas ir prašymą dėl administracinio akto panaikinimo atsisakytina priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 105-106 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos D. B. prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjos D. B. skundą atsakovui Skuodo rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Jovarta“, uždarajai akcinei bendrovei „Idmava ir partneriai“, I. Š. dėl Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 1A-465 „Dėl žemės sklypo plano tvirtinimo“ panaikinimo.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.

Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant jį per Klaipėdos apygardos administracinį tesimą.