Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Š. teisių perėmėjos I. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atmestas I. T. prašymas panaikinti Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2005 m. liepos 11 d. sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui M. L. dėl palikimo priėmimo teisėtumo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, atsakovo priešieškinį dėl asmeninio testamento netvirtinimo, tretysis asmuo Vilniaus miesto 4-asis notarų biuras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą V. Š. v. M. L. dėl palikimo priėmimo teisėtumo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, atsakovo priešieškinį dėl asmeninio testamento netvirtinimo, 2005-07-11 priėmė sprendimą, kuriuo atmetė ieškovo V. Š. ieškinį dėl asmeninio testamento patvirtinimo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo neteisėtu, o atsakovo M. L. priešieškinį dėl palikimo priėmimo pripažinimo teisėtu paliko nenagrinėtą (t. 1, b.l. 237-238). Vilniaus apygardos teismas 2005-11-09 nutartimi paliko šį teismo sprendimą nepakeistą (t. 1, b.l. 264-266).

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas pareiškėjo V. Š. prašymą patenkino ir 2006-09-27 nutartimi (t.2, b.l. 32-33) CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu - paaiškėjus esminėms bylai aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, t.y. kad testatorė buvo raštinga, procesą šioje byloje atnaujino. Teismas nurodė, kad aplinkybės, patvirtinančios raštingumą, egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės, tačiau pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, nes dokumentai, patvirtinantys šias aplinkybes – testatorės A. N. K. darbo knygelė, du jos rašyti atvirlaiškiai, pareiškėjui tapo žinomi tik 2006 m. balandžio mėnesį.

2006-10-06 mirus pareiškėjui, jo teisių perėmėja pripažinta I. T. Pareiškėjo teisių perėmėja prašė teismo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2005-07-11 sprendimą ir tenkinti ieškinį.

Išnagrinėjęs bylą iš esmės, Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2008-10-24 nutartimi (t.2, b.l. 211-213) ieškovo V. Š. teisių perėmėjos I. T. prašymą atmetė, konstatavęs, jog ieškovo V. Š. teisių perėmėja neįrodė būtinų testatorės A. N. K. asmeninio testamento galiojimui sąlygų, nustatytų CK 5.30 str. 1 d., visumos. Teismas paskyrė pakartotinę rašysenos ekspertizę ir, remdamasis jos išvadomis, pripažino, kad asmeniniame testamente testatorės valia buvo išreikšti neaiškiai. Teismas nustatė, kad testatorė savo ranka surašė ir pasirašė asmeninio testamento tekstą, tačiau pažymėjo, jog nebuvo nurodytos testamento sudarymo data ir vieta. Ištyręs testamento turinį, teismas nurodė, kad testatorė išreiškė valią palikti jai priklausantį turtą – butą vyrui V. Š., tačiau testatorė mirė būdama našlė, todėl konstatavo, kad toks asmeninio testamento tekstas ir rodo neaiškiai išreikštą testatorės valią. Taip pat teismas, vertindamas aplinkybę, kad testamentas buvo surašytas dalyvaujant dviem asmenims, sprendė, jog liudytojos R. T. 2003-03-15 prierašas testatorės asmeninio testamento egzemplioriuje nereiškia testamento surašymo datos, o iš kitų aplinkybių negalima nustatyti testamento sudarymo datos; vien tik testamento sudarymo momento siejimas su šios liudytojos įrašo data, teismo teigimu, laikytinas prielaida. Teismas pažymėjo ir tai, kad pagal tokio turinio testamentą negalėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nes jame turi būti nurodytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pagrindas – konkretus asmeninis testamentas, jo sudarymo data, paveldėtojas su jo asmenį identifikuojančiais duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str., 329 str.).

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas – CK 5.30 str., reglamentuojančio asmeninio testamento formą bei turinį, kaip sąlygų jam patvirtinti, aiškinimo bei taikymo klausimai, taip pat bylos nagrinėjimo taisyklės (ribos) po civilinio proceso joje atnaujinimo vienu iš CPK 366 str. nurodytų pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai aiškino bei taikė materialines teisės normas, padarė nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovo teisių perėmėjos reikalavimų patenkinimas nėra galimas dėl prašomo patvirtinti testamento netinkamo surašymo (jo turinio) ir dėl nepakankamai aiškiai ir laisvai išreikštos testatorės valios. Šis pažeidimas sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo 2008-10-24 nutartį, kuria atmestas I. T. prašymas panaikinti Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2005-07-11 sprendimą, panaikinti ir dėl ginčo priimti naują sprendimą (CPK 330 str.).

Testamentu asmuo nustato savo turtinių ir neturtinių teisių, pareigų bei daiktų likimą po jo mirties. Įstatymų leidėjas tokiam valios išreiškimui nustato atitinkamas sąlygas ir tvarką, tam, kad ši valia būtų išreikšta laisvai paties testatoriaus be pašalinės įtakos. Testamentas yra vienašalis sandoris, kurį privalo sudaryti tik pats asmuo (CK 5.15 str. 1 d.). Testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą (CK 5.35 str. 1 d.). Taigi įprastomis aplinkybėmis sudarydamas naują testamentą, testatorius išreiškia valią panaikinti ankstesnį testamentą arba pakeisti konkrečias jo dalis (CK 5.35 str. 2 d.). Straipsnyje daromos tik trys išimtys, ir ankstesnis testamentas lieka galioti tais atvejais, kai vėlesnį testamentą testatorius sudarė ne laisva valia (testamentas sudarytas dėl smurto, realaus grasinimo) arba neturėdamas teisės sudaryti vėlesnį testamentą (teismo sprendimu pripažintas neveiksniu arba būdamas toks, kurio veiksnumas apribotas). Tik šiais trimis atvejais vėlesniame testamente išreikšta testatoriaus valia nesusiformavusi laisvai arba yra išreikšta asmens, kuris neturėjo teisės sudaryti testamentą, tokią teisės aiškinimo taisyklę yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2007-10-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2007 (paskelbta biuletenyje Teismų praktika Nr.28)

Nagrinėjamoje byloje palikėja A. N. K., mirusi 2003-04-05 (t.1, b.l. 5), paliko du testamentus: 1995-01-24 Vilniaus m. 4-jame notarų biure sudarytą oficialųjį (t.1, b.l. 13, 115), ir 2003-03-15 surašytą asmeninį (t.1, b.l. 6-7, originalas voke prie civilinės bylos). Atsakovas realizavo savo teisę į palikimą pagal pirmiau sudarytą testamentą ir 2003-08-01 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą pagrindu (t.2, b.l. 203) įregistravo nuosavybės teisę į testatorei priklausiusį nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 11, 16). Ieškovas V. Š., o šiam mirus (t. 2, b.l. 36) jo teisių perėmėja I. T. siekia įgyvendinti savo teisę į A. N. K. palikimą pagal vėliau sudarytą testamentą, prašydami teismo patvirtinti šį asmeninį testamentą CK 5.31 str. 4 d. nustatyta tvarka bei ginčydami atsakovo paveldėjimo teisę CK 5.35 str. 2 d. pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, nors ir pareiškė priešieškinį, prašydamas netvirtinti asmeninio testamento (t.1, b.l. 177-178), jį grindė tokia faktine aplinkybe, kad tik jis esąs teisėtas įpėdinis, priėmęs palikimą pagal oficialų testamentą, nes palikėja buvusi neraštinga, beveik akla, todėl jokio kito testamento pati negalėjusi surašyti. Jokių kitų galimų asmeninio testamento negaliojimo bendrųjų pagrindų, nurodytų CK I knygos IV skyriuje, ar specialiųjų pagrindų (CK 5.15 str. 2 d.), atsakovas neįvardijo ir neįrodinėjo. Ginčą 2005 metais išnagrinėję teismai taip pat vertino ir pasisakė tik dėl tų aplinkybių bei įrodymų (pagrindų), kurie buvo iškelti šalių procesiniuose dokumentuose. Kasacinės instancijos teismas šioje byloje yra jau pasisakęs dėl bylos, kurioje atnaujintas procesas, nagrinėjimo ribų, ir konstatavęs, kad bylos, kurioje yra atnaujintas procesas, nagrinėjimas vyksta pagal bendrąsias Civilinio proceso kodekso taisykles (CPK 370 str. 4 d.), o ši nuostata neabejotinai reiškia tai, kad yra taikomos ir bendrosios įrodinėjimo taisyklės. Todėl teismo sprendimas gali būti grindžiamas tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, tą suponuoja CPK 263 str. 2 d. (t.3, b.l. 26-33). Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat padarė išvadą, kad po proceso atnaujinimo bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai savo procesinius sprendimus grindė aplinkybėmis, susijusiomis su asmeniniame testamente įvardinto įpėdiniu V. Š. tapatybe, kurios nebuvo tirtos atnaujintos bylos nagrinėjimo procese, todėl pažeidė CPK įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo bei rungimosi principus (CPK 12 str. ir 17 str.). Konstatavus tokią aplinkybę, plačiau dėl šių apeliantės argumentų teisėjų kolegija nepasisako, tą lemia kasacinės instancijos nutartyje išdėstytų išaiškinimų iš naujo tą bylą nagrinėjančiam teismui privalomumo principas (CPK 362 str.).

Ta pati taisyklė taikytina ir atsakovo priešieškinio pagrindui. Bylos pakartotinio nagrinėjimo teisme ribas apsprendžia šalių reikalavimų ir atsikirtimų (priešpriešinių reikalavimų) nurodomas pagrindas, neperžengiant ribų, kurias apibrėžia dar ir proceso atnaujinimo konkrečioje byloje pagrindai (CPK 263 str. 2 d., 370 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismo 2005-07-11 sprendime (t.1, b.l. 237-238) ir apeliacinės instancijos teismo 2005-11-09 nutartyje (t.1, b.l. 264-266) buvo analizuojami tik su palikėjos išsilavinimu (abejotinu raštingumu) bei jos sveikata (blogu regėjimu) susiję klausimai kaip aplinkybes, nepagrindžiančios ir neįrodančios paties asmeninio testamento sudarymo fakto. Todėl po šios bylos proceso atnaujinimo atsakovas savo atsikirtimų į ieškinį ar priešpriešinių reikalavimų jau negalėjo grįsti anksčiau teismo netirtais argumentais bei išreikštomis atsakovo abejonėmis, kad ginčo testamente įvardintas V. Š. ir bylos ieškovas galimai nėra tas pats asmuo (subjektas), nes šis nebuvęs jos vyru (sutuoktiniu), galimai buvęs kitas asmuo tokia pavarde; kad galėjo būti netinkamai išreikšta pareiškėjos valia, kurios susiformavimą galėjo įtakoti pats V. Š. (jo veiksmai). Pastebėtina, atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo (t.2, b.l. 29) bei teismo posėdžiuose (t.2, b.l. 92-93, 206) atsakovas ir toliau tvirtino palikėją buvus berašte ir akla.

Todėl palikėjos A. N. K. valios pakeisti ankstesnį testamentą susiformavimą kolegija vertina vieninteliu aspektu – pagal testatorės gebėjimą pačiai jį surašyti ir prašomo patvirtinti asmeninio pareiškimo turinį. CK 5.35 str. 2 d. įtvirtinta, jog vėliau sudarytas testamentas panaikina pirmesnį testamentą ar jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui. Nagrinėjamu atveju testatorės valią panaikinti oficialųjį, atsakovo naudai sudarytą ir notaro patvirtintą testamentą, patvirtina pastarosios 2003-03-15 surašytas asmeninis testamentas, kuriuo butas bei visas palikėjai priklausantis turtas paliekamas V. Š., testatorės įvardintam jos vyru. Byloje ištirtų įrodymų visuma - šalių bei liudytojų M. L., M. D., I. G., R. T., J. T. ir I. T. paaiškinimai (t.1, b.l. 230-232, t.2, b.l.93-98) – pagrindžia aplinkybę, kad apie 1999 m. testatorė apsigyveno kartu su ieškovu V. Š., I. G., buvusi testatorės kaimynė, patvirtino, kad ši turėjusi tris vyrus, nors V. Š. ir nebuvęs jos sutuoktiniu (pasak liudytojos – vyru). Taigi apie judviejų buvimą sugyventiniais (faktiniais sutuoktiniais) byloje įrodymų esama, todėl ir V. Š. įvardijimas testamente vyru tik papildo nurodytų asmenų paaiškinimus apie bendrą testatorės ir ieškovo gyvenimą.

Ginčo testamento turinys, vertinant visų byloje pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių kontekste, liudija palikėjos nuostatą dėl buto paveldėjimo. Ieškovas bei liudytojomis apklaustos R. T., J. T. ir I. T. paaiškino asmeninio testamento surašymo aplinkybes ir laiką, taip pat nurodė, jog šis buvo surašytas ir liudytojos akivaizdoje pasirašytas testatorės A. N. K. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), tokia testamento surašymo vieta yra nurodyta ir pačiame testamente (t.1, b.l. 6-7). Todėl kolegija pripažįsta, kad prašomos patvirtinti testamentas visiškai atitinka formaliuosius teisės normomis nustatytus reikalavimus jo turiniui (CK 5.30 str. 1 d.). Antra vertus, pateikus ekspertams pakankamai testatorės rašto laisvųjų pavydžių ir testamento originalą, pakartotinės ekspertizės metu nustatyta, kad ginčo tekstą A. N. K. surašė savo ranka ir pati jį pasirašė. Pažymėtina, kad ekspertų išvados (t.2, b.l. 164-171) yra kategoriškos, o ne tikėtinos. Ginčo tekstas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CK 5.30 str. aiškinimo ir taikymo taisyklę, nurodančią, kad asmeninis testamentas turi būti surašytas tik testatoriaus ranka ir jo paties pasirašytas.

Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo tekstas atitinka visus asmeniniam testamentui keliamus būtinus reikalavimus: jame aiškiai ir kategoriškai išreikšta testatorės valia perleisti V. Š. savo nekilnojamąjį turtą, konkrečiai nurodytas paveldimas turtas, jo paveldėtojas, net testatorės ryšys su V. Š. (faktinė santuoka) ir jos asmens kodas, ko įstatymas net nereikalauja nurodyti. Todėl ginčo asmeninis testamentas patvirtintinas (CK 5.31 str. 4 d.).

Patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010), ir įpėdiniai, kurių teises suvaržo ankstesnis testamentas ar iš jo atsiradusios teisinės pasekmės, gali naudotis visomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos ir oficialiesiems testamentams. Pripažinus 2003-03-15 asmeninį A. N. K. testamentą galiojančiu, t.y. ji teismui patvirtinus, pagal CK 5.35 str. 2 d. nustatytą imperatyvą šis vėliau sudarytas testamentas pats savaime panaikina 1995-01-24 oficialųjį testamentą (t.1, b.l. 115) ir atsakovas M. L. neįgyja teisės paveldėti pagal testamentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2007). Todėl ieškinio reikalavimas panaikinti šio testamento pagrindu atsiradusias teisines pasekmes – atsakovui 2003-08-01 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą - tenkintinas iš dalies, pripažįstant šį liudijimą negaliojančiu. Tačiau, kolegijos manymu, ieškovo pareikštas ir jo teisių perėmėjos (apeliantės I. T.) palaikomas reikalavimas pripažinti ir palikimo priėmimą pagal Vilniaus 4-ojo notarų biuro 2003-08-01 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą neteisėtu (t.1, b.l. 164-165) yra perteklinis reikalavimas, todėl kolegija jo netenkina.

Patenkinus ieškinį, atsakovo priešieškiniui tenkinti prielaidų nėra, todėl atsakovo priešieškinis (t.1, b.l. 177-178) atmestinas.

Apeliaciniame skunde teismo procesiniai sprendimais taip pat kvestionuojami tuo aspektu, kad pirmosios instancijos teismas esą netinkamai įvertino atsakovo M. L. ir jo iniciatyva kviestų liudyti asmenų paaiškinimus, nekonstatuojant jų melagingumo ir nepatikimumo, keliamas įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir teismo procesinio sprendimo nepakankamo motyvavimo klausimas. Dalis šių argumentų buvo atkartoti ir kasaciniame skunde ir juos jau įvertino kasacinės instancijos teismas. Be to, esant tokiam ginčo išsprendimo rezultatui ir bylos baigčiai, šie argumentai prarado teisinę reikšmę ir patys savaime neįtakoja bei neapsprendžia ieškovo reikalavimų pagrįstumo. Todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to taip pat nepasisako.

Ieškovo (ir jo teisių perėmėjos) reikalavimų patenkinimas suponuoja spręsti jų turėtų visų instancijų teismuose bylinėjimosi išlaidų kompensavimo klausimą.

Ieškovas ir jo teisių perėmėja (apeliantė) sumokėjo 50 Lt žyminio mokesčio už ieškinį (t.1, b.l. 1), 100 Lt už pirmąjį apeliacinį skundą (t.1, b.l. 244), 100 Lt už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo (t.2, b.l. 6), 127 Lt už šį apeliacinį skundą (t.2, b.l. 214 ) bei 132 Lt už kasacinį skundą (t.3, b.l. 1), iš viso 509 Lt žyminio mokesčio kiekvienos instancijos teisme. Už atstovavimą pirmosios instancijos teisme ieškovas (jo teisių perėmėja) sumokėjo iš viso 2500 Lt (t. 2, b.l. 186-190), o atstovavimo išlaidų dydį apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose patvirtinančių įrodymų nepateikta. Su atstovavimu susijusios išlaidos, atsižvelgiant į Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85, nurodytus dydžius, į ginčo pobūdį, į byloje spręstinų klausimų naujumą, į parengtų procesinių dokumentų kiekį bei apimtį, į teismo posėdžių skaičių, į bylos eigą bei jos trukmę, nemažintinos. Taip pat ieškovui (jo teisių perėmėjai) kompensuotina 391,71 Lt rašysenos ekspertizės apmokėjimui patirtų išlaidų, likusią 308,29 Lt sumą, kaip ir buvo nurodyta Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-10-24 nutartyje (t.2, b.l. 213), grąžinant apeliantei į jos nurodytą sąskaitą iš Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo depozitinės sąskaitos, jeigu iki šiol pagal minėtą nutartį nurodyta suma jai negrąžinta.

Aptartos bylinėjimosi išlaidos, iš viso 3400,71 Lt, priteistinos iš atsakovo M. L. I. T. naudai (CPK 93 str., 98 str.)

Iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 25,55 Lt (t.3, b.l. 34) kasacinės instancijos teisme, ir 15,15 Lt (t.3, b.l. 41) apeliacinės instancijos teisme, iš viso 40,70 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti.

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. liepos 11 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir priimti šioje byloje naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Patvirtinti A. N. K. 2003 m. kovo 15 d. surašytą asmeninį testamentą.

Pripažinti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, išduotą M. L. 2003-08-01 Vilniaus m. 4-jame notarų biure, reg. Nr.1-8527, negaliojančiu.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš M. L. 3400 (tris tūkstančius keturis šimtus) litų 71 centą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti I. T. naudai.

Priteisti iš M. L. 40 (keturiasdešimt) litų 70 centų pašto išlaidų valstybės naudai.

Grąžinti I. T. į jos nurodytą sąskaitą 308,29 Lt, pervestus 2007-10-26 mokėjimo nurodymu Nr. 590710 į Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, jeigu apeliantė šios teisės dar nerealizavo įsiteisėjus Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. nutarčiai.