- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-11
- Bylos Nr.
- 1A-525/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė (pirm.), Aloyzas Kruopys, Jonas Algimantas Venckus
- Nuteistasis
- V. B., A. J., G. J., M. M., V. J.
- Advokatai
- Adomas Liutvinskas, Eugenija Liutvinskienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,
gynėjams advokatams Adomui Liutvinskui, Eugenijai Liutvinskienei, Kazimirai Kanišauskienei, Algirdui Gurauskui, Voitechui Mečkovskiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. J., M. M., V. J., nuteistosios A. J. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko ir nuteistosios V. B. gynėjos advokatės Eugenijos Liutvinskienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį 180 MGL (23400 Lt) dydžio bauda, ją sumokant į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
A. J. nuteista pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 180 MGL (23400 Lt) dydžio bauda, ją sumokant į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
G. J. nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 80 MGL (10400 Lt) dydžio bauda, ją sumokant į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
M. M. (M. M.) nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 180 MGL (23400 Lt) dydžio bauda, ją sumokant į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
V. B. nuteista pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 180 MGL (23400 Lt) dydžio bauda, ją sumokant į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu (iki 2010-12-11 galiojusio įstatymo redakcija), 1872 pakeliai cigarečių „Saint George“ ir 9081 pakelį cigarečių „Saint George Lights“, saugomi Kauno teritorinės muitinės „F“ tipo centralizuotame sandėlyje, konfiskuoti.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu (iki 2010-12-11 galiojusio įstatymo redakcija), automobilis „Lexus“ RX 300, v.n. (duomenys neskelbtini), priklausantis nuteistajai A. J., saugomas UAB „Sauda“ aikštelėje (duomenys neskelbtini), konfiskuotas.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi (iki 2010-12-11 galiojusio įstatymo redakcija), automobilio „Mitsubishi Pajero“, v.n. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma, t.y. 8830 Lt konfiskuoti lygiomis dalimis iš visų nuteistųjų, konfiskuojant iš V. J., A. J., G. J., M. M. ir V. B. po 1766 Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J., A. J., G. J., M. M. ir V. B. nuteisti už tai, kad veikdami iš anksto susitarę bendrininkų grupe bei pasiskirstę vaidmenimis, 2010 m. balandžio 26 d., laikotarpiu nuo 7.00 val. iki 8.40 val., pažeisdami nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 p. reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 p. reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 100 pakelių cigarečių, gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Šią nusikalstamą veiką nuteistieji padarė tokiomis aplinkybėmis:
A. J. ir V. B., būdamos traukinio Nr. 091 „Sankt Peterburgas-Vilnius“ palydovėmis, nurodytą dieną, nuo 7.00 val. iki 8.21 val., minėtam traukiniui važiuojant nuo Turmanto geležinkelio stoties Zarasų rajone iki Bezdonių geležinkelio stoties Vilniaus rajone, gabeno minėtame traukinyje akcizais apmokestinamas prekes – 1872 pakelius cigarečių „Saint George“ ir 9081 pakelį cigarečių „Saint George Lights“, supakuotus į 22 dėžes, bendros 71658 Lt vertės, kurias 8.21 val., traukiniui važiuojant link Vilniaus miesto per Bezdonių geležinkelio stoties teritoriją, išmetė iš traukinio, o į nurodytą vietą pagal išankstinį susitarimą atvykę V. J., G. J., M. M., pasitelkę Ž. K., dėl kurio tyrimas nutrauktas, minėtas dėžes su cigaretėmis surinko ir sukrovė į automobilius „Lexus RX 300, v.n. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. J., ir „Mitsubishi Pajero“, v.n. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. Š., ir gabeno minėtais automobiliais iki sulaikymo vietos miškelyje netoli Bezdonių Geležinkelių stoties, kur 8.40 val. buvo sulaikyti muitinės pareigūnų.
Šalies argumentai
Nuteistosios A. J. gynėjas advokatas A. Liutvinskas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį priimtą dėl nuteistosios A. J. pakeisti ir pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies teiginius dėl išankstinio nuteistosios A. J. susitarimo su G. J., M. M., V. B., paliekant tik susitarimą su V. J., ir taikant BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti pinigų sumą, atitinkančią A. J. priklausančio automobilio ,,Lexus RX 300“ vertę, bei sumažinti A. J. paskirtos baudos dydį. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo.
Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžio išvada, kad V. J., A. J., G. J., M. M. ir V. B., veikdami iš anksto susitarę bendrininkų grupe bei pasiskirstę vaidmenimis, 2010 m. balandžio 26 d., laikotarpiu nuo 7.00 iki 8.40 val., pažeisdami nustatytą tvarką gabeno akcizais neapmokestintas prekes. Apelianto įsitikinimu, byloje nustatyta tik tai, kad V. J. paprašė A. J. nupirkti už jo duotus pinigus cigarečių ir šias išmesti iš važiuojančio traukinio, o A. J. sutiko tai padaryti. V. J. su A. J. nederino kitų veiksmų tiek parenkant krovikų komandą, tiek kokiu transportu bus gabenamos išmestos cigaretės. A. J. žinojo tik tai, kad išmestas cigaretes turi paimti V. J.. Byloje nėra jokių nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog A. J. dėl cigarečių įgijimo, gabenimo traukiniu ir išmetimo būtų iš anksto susitarusi su G. J., M. M., V. B. bei Ž. K., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių pastarojo kaltę. Liudytojų R. K. ir M. S. parodymai, kuriais teismas remiasi samprotaudamas dėl neįvardintos operatyvinės informacijos ir dėl V. J., G. J., M. M. ir Ž. K. veiksmų kraunant išmestas cigaretes į automobiliu bei cigarečių išmetimo vietą, neįrodo, jog būta išankstinio susitarimo tarp A. J. ir G. J., M. M., Ž. K. ir neatskleidžia nei susitarimo turinio, nei susitarimo apimties. Šių liudytojų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apsiribojo tik nustatytais faktais, kurie nekėlė abejonių – cigarečių išmetimas iš važiuojančio traukinio, nematant kas metė; cigarečių surinkimas ir sukrovimas į automobilius ir tų automobilių bei juose buvusių asmenų sulaikymas. V. J. iniciatyva surinkta komanda teisės taikymo prasme negali būti vertinama kaip tos komandos, tai yra G. J., M. M. ir Ž. K. išankstinis susitarimas su A. J., kuri, kaip nustatyta bylos duomenimis, apie V. J. pagalbininkus jokios informacijos neturėjo iki pranešimo apie įtarimą įteikimo momento. Teismo nurodytos aplinkybės (jokio nesuderinamumo, pasimetimo ar nesusipratimo visų nuteistųjų veiksmuose nebuvo, A. J. ir V. B. puikiai žinojo, kur reikia dėžes su cigaretėmis išmesti, kad jų išmestos iš traukinio cigaretės bus nedelsiant surinktos) motyvuojant buvusį visų nuteistų asmenų išankstinį susitarimą taip pat neatskleidžia visų asmenų išankstinio susitarimo. Teismo išvada, kad V. B. dėl cigarečių gabenimo iš anksto tarėsi tiek su A. J., tiek su kitais nuteistaisiais, prieštarauja nepaneigtiems A. J. ir V. B. parodymams apie tai, kada ir dėl ko jos susitarė. A. J. išmetus iš traukinio cigaretes, V. J. ir A. J. susitarimas buvo pilnai realizuotas ir A. J. turi atsakyti tik už tai, ką ji pati nusikalstamo padarė. Už V. J. ir kitų asmenų veiksmus A. J. nėra atsakinga, nes dėl to nebuvo tartasi. A. J. nusikalstama veika baigėsi jai išmetus iš traukinio cigaretes. Ji taip pat negali atsakyti ir už V. B. gabentas ir kartu išmestas cigaretes. Dėl viso to, apelianto nuomone, iš nuosprendžio aprašomosios dalies turi būti pašalinti teiginiai dėl išankstinio nuteistosios A. J. susitarimo su G. J., M. M., V. B., paliekant tik susitarimą su V. J..
Apeliantas skunde taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas, konfiskuodamas A. J. priklausantį automobilį ,,Lexus RX 300“, neteisingai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. cigaretes gabeno traukiniu ir, kad susitarimas su V. J. buvo realizuotas jai išmetus cigaretes iš traukinio, o cigarečių gabenimas nuo šių išmetimo iš traukinio, jau nepateko į V. J. ir A. J. susitarimą. Taip pat nustatyta, kad cigarečių gabenimui V. J. paėmė svetimą, priklausantį A. J., automobilį. Automobilis buvo paimtas be A. J. žinios ir sutikimo. V. J. A. J. yra svetimas žmogus ir ji negalėjo net įtarti, kad V. J. be jos žinios paims jai priklausantį automobilį. Ji žinojo, kad jis turi savo automobilį, kur kas geresnį tokio krovinio gabenimui. Dėl to byloje nenustačius, kad A. J. būtų davusi savo automobilį nusikaltimo darymui ir teismui nepaneigus V. J. ir A. J. aiškinimo dėl susitarimo dalyko ir susitarimo apimties, teismas negalėjo vadovautis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Teismas, spręsdamas automobilio konfiskavimo klausimą, turėjo vadovautis BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytomis taisyklėmis, kaip ir spręsdamas dėl automobilio ,,Mitsubishi Pajero“. Šių automobilių panaudojimas gabenant cigaretes yra identiškas, kaip ir jų nuosavybės teisiniai santykiai su jais pasinaudojusiais asmenimis. Tačiau teismas, esant identiškoms aplinkybėms, taikė skirtingas įstatymo normas.
Apelianto teigimu, padarytos teismo nepagrįstos išvados ir netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas konfiskuojant A. J. automobilį, lėmė ir aiškiai per griežtos bausmės A. J. paskyrimą.
Nuteistasis G. J. apeliaciniu skundu prašo dėl jo priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Mano, kad jo buvimas įvykio vietoje, negalėjo būti pagrindas daryti išvadą, jog jo tyčia buvo nukreipta gabenti nuosprendyje minimas cigaretes ir dar iš anksto susitarus ir pasiskirsčius vaidmenimis. Teismas nuosprendyje nenurodė nei kada, su kuo, nei dėl ko jis tariamai tarėsi. Ta aplinkybė, kad jis žinojo, jo motina A. J. išvykusi į reisą, neįrodo jo kaltės, nes jis gyvena su motina ir žinojo, kuo motina dirba. Teismas, dėstydamas jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos tik pateikė, bet nenurodė kada, su kuo ir dėl ko, neva, jis iš anksto tarėsi ir koks vaidmuo jam buvo priskirtas po tariamo susitarimo. Šių aplinkybių nenurodė ir byloje liudytojais apklausti Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, kurių parodymais teismas grindė jo kaltę. Byloje esantys kitų šioje byloje nuteistų asmenų telefoniniai pokalbiai taip pat neatskleidžia nuosprendyje minimo jo išankstinio susitarimo turinio ir apimties. Dėl to turėjo būti daroma išvada, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog jis dėl cigarečių gabenimo, už ką yra nuteistas, iš anksto nei su tėvu V. J., nei su motina A. J., nei su M. M., V. B., Ž. K., kurio vaidmuo šio nusikaltimo daryme yra toks pat kaip ir jo, nesitarė. Iki tol, kol jo tėvas V. J. neliepė keltis ir kol kartu su tėvu neatvyko iki vietos, kur buvo išmestos cigaretės, jis apie cigarečių išmetimą, apskritai nežinojo, o jo veiksmai sukraunant išmestus iš traukinio paketus į automobilius, kuriuos vairavo V. J. ir M. M., nepatenka į gabenimo sampratą, kaip ir jo vykimas atgal automobilyje, kuriuo buvo gabenamos nuosprendyje minimos cigaretės, ir kurį vairavo M. M.. Jis buvo tik keleivis, nieko bendro neturintis su gabenamomis cigaretėmis. Jis automobilio nevairavo. Jo buvimas tame automobilyje buvo atsitiktinis, vertinant tai viso įvykio kontekste, ir niekuo nesiskyrė nuo Ž. K. buvimo V. J. vairuotame automobilyje. Jis, kaip ir Ž. K., buvo gabenamas kartu su cigaretėmis, o ne jis gabeno nuosprendyje nurodytas cigaretes. Su juo, kaip ir su Ž. K., taip pat niekas nesitarė ir dėl cigarečių įgijimo, jų gabenimo traukiniu ir išmetimo, kaip ir dėl tolimesnio jų likimo.
Apeliantas taip pat mano, kad teismas dėl to nepagrįstai taikė BK 72 straipsnio 5 dalį.
Nuteistosios V. B. gynėja advokatė E. Liutvinskienė apeliaciniu skundu prašo dėl V. B. priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Apeliantė skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl V. B. nuteisimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Apeliantės teigimu, teismo išvada, kad V. J., A. J., G. J., M. M., V. B. nusikaltimą padarė veikdami iš anksto susitarę ir pasiskirstę vaidmenimis, tai yra veikdami bendrininkų grupe, yra nepagrįsta. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti tokią išvadą. Tokių duomenų nenurodė ir teismas. Teismo išvada, kad visų šioje byloje nuteistų asmenų išankstinį susitarimą ir vaidmenų pasiskirstymą patvirtina kaip liudytojais apklaustų Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų parodymai bei V. J. skambutis įvykio dienos rytą, negali būti pripažintas pagrįsta ir atskleidžianti išankstinį susitarimą. Pareigūnai apie V. B. ir kitų, šioje byloje nuteistų asmenų, išankstinį susitarimą nieko nežinojo. Jų turimi operatyviniai duomenys neturėjo konkretaus adresato, jiems nebuvo žinoma kas išmes cigaretes iš važiuojančio traukinio. V. B. baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ne konkrečių operatyvinių duomenų pagrindu, o vien dėl V. J. skambučio prieš įvykį, į kurį V. B. net neatsakė. Teismas šioje byloje neatskleidė V. B. ir kitų šioje byloje nuteistų asmenų susitarimo turinio (nenurodė susitarimo vietos, laiko, apimties). Nepaneigtais bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad dėl cigarečių gabenimo ir jų išmetimo iš anksto tarėsi V. J., prašydamas A. J. nupirkti šiam ir už šiuos duotus pinigus cigarečių. Apie šį Jansonų susitarimą V. B. nebuvo žinoma. A. J. ir kitiems šioje byloje nuteistiems asmenims nebuvo žinoma apie V. B. ketinimą atsivežti iš Sant Peterburgo dvi dėžes cigarečių. A. J. apie tai, kad V. B. vežasi dvi dėžes cigarečių sužinojo tik tuomet, kada paprašė V. B. pagalbos išmetant cigaretes, o pastarajai prašant leidimo išmesti ir šios gabenamas dvi dėžes cigarečių. Teismo nurodytas argumentas grindžiant V. B. kaltę dėl bendrininkavimo su kitais nuteistaisiais (V. B. teismui negalėjo įtikinamai paaiškinti, ką būtų dariusi su cigaretėmis, jeigu nebūtų šių išmetusi su A. J.) neatskleidžia nei susitarimo turinio, nei susitarimo apimties, juo labiau, kad V. B. paaiškino, ką ir kada būtų dariusi su cigarečių dėžėmis. Šioje byloje V. B. veiksmų, kurie būtų nukreipti bendro nusikalstamo rezultato pasiekimui taip pat nenustatyta. V. B. pagalba A. J., išmetant iš traukinio jos gabenamas cigaretes, negalėjo būti teismo pripažinta, kaip atskleidžianti susitarimo su viso cigarečių kiekio gabenimo, turinį, nes A. J. jos gabentas 20 dėžių cigarečių dėžių turėjo realią galimybę išmesti iš traukinio ir viena. Prisidėjimas prie A. J. nusikalstamos veikos, kurią ji galėjo padaryti ir viena, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, negalėjo V. B. sukelti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Pati V. B. gabeno tik dvi dėžes cigarečių, kurių vertė neviršija 250 MGL sumos.
Nuteistasis M. M. apeliaciniu skundu prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir švelninti jam paskirtą bausmę.
Apeliantas skunde nesutinka su teismo jam paskirta bausme. Apelianto teigimu, teismas, skirdamas jam bausmę, kuri yra aiškiai per griežta, neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes iš jo parodymų matyti, kad jis nurodė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir parodymus davė taip, kaip viską suvokė. Tai, kad jis parodymus papildė dėl bendrininkų grupės, vaidmenų pasiskirstymo, kaip tai suprato, teismui netrukdo pripažinti šios aplinkybės jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Nuteistasis V. J. apeliaciniu skundu prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir švelninti jam paskirtą bausmę.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nesutinka su teismo jam paskirta bausme. Apelianto teigimu, teismas, skirdamas jam bausmę, kuri yra aiškiai per griežta, neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismas, nors nurodė, kad jo dalinis prisipažinimas negali būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, apeliantas yra įsitikinęs priešingai. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad teismas, dėstydamas jo parodymus duotus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog jis savo kaltę pripažįsta, be to, jis pripažino esmines bylos aplinkybes (pripažino jas tik sulaikytas ir teisme), teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tai, kad jis parodymus papildė dėl bendrininkų grupės, vaidmenų pasiskirstymo, ką suprato savaip, teismui netrukdo pripažinti šios aplinkybės jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir ją atsižvelgti skiriant jam bausmę.
Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistųjų A. J. ir V. B. gynėjai bei nuteistosios A. J. ir V. B. prašo tenkinti gynėjų apeliacinius skundus, nuteistųjų G. J., M. M., V. J. gynėjai prašo tenkinti nuteistųjų G. J., M. M. ir V. J. apeliacinius skundus, prokuroras prašo nuteistųjų A. J. ir V. B. gynėjų bei nuteistųjų G. J., M. M., V. J. apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistųjų A. J. ir V. B. gynėjų bei nuteistųjų G. J., M. M., V. J. apeliaciniai skundai atmestini.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konkrečiai nurodyta, kokie buvo kiekvieno iš nuteistųjų veiksmai bendroje nusikalstamoje veikoje, numatytoje BK 199² straipsnio 1 dalyje. Taigi pagal nuosprendį V. J., A. J., G. J., M. M. ir A. B., veikdami iš anksto susitarę, bendrininkų grupe bei pasiskirstę vaidmenimis, šią nusikalstamą veiką padarė tokiomis aplinkybėmis: A. J. ir V. B., būdamos traukinio Nr. 091 ,,Sankt Peterburgas-Vilnius“ palydovėmis, 2010 m. balandžio 2 6d. nuo 7.00 val. iki 8.21 val. minėtam traukiniui važiuojant nuo Turmanto geležinkelio stoties Zarasų rajone iki Bezdonių geležinkelio stoties Vilniaus rajone, gabeno minėtame traukinyje akcizais apmokestinamas prekes – 1872 pakelius cigarečių ,,Saint George“ ir 9081 pakelių cigarečių ,,Saint George Lights“, supakuotus į 22 dėžes bendros 71658 Lt vertės, kurias 8.21 val. traukiniui važiuojant link Vilniaus miesto per Bezdonių geležinkelio stoties teritoriją, išmetė iš traukinio, o į nurodytą vietą pagal išankstinį susitarimą atvykę V. J., G. J., M. M., pasitelkę Ž. K., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas, minėtas dėžes su cigaretėmis surinko ir sukrovė į automobilius ,,Lexus RX 300“ v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį A. J., ir ,,Mitsubichi Pajero“, v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį J. Š., ir gabeno minėtais automobiliais iki sulaikymo vietos.
BK 199² straipsnio 1 dalyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Nusikaltimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais. Pakanka, kad būtų atliktas bet kuris numatytas veiksmas. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad nusikaltimo objektyviąją pusę nuteistieji realizavo atlikdami vieną alternatyvų BK 199² straipsnio veiksmą – gabenimą. Akcizais apmokestinamų cigarečių pažeidžiant nustatytą tvarką gabenimu teismas pripažino šių prekių pervežimą dviem transporto priemonėmis (traukiniu ar automobiliais) iš vienos vietos į kitą. Teismas nuosprendyje išsamiai nurodė, kokiais veiksmais nuteistieji realizavo inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius ir kokį vaidmenį atliko. Teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina visų bendrininkų susitarimą bei tiesioginę tyčią padaryti nusikalstamą veiką, priežastinį ryšį tarp kiekvieno iš jų įvykdytų veiksmų ir bendrininkavimo bendro rezultato – pačios veikos. Teismo atskleisti objektyvieji požymiai rodo, kad visi bendrininkai veikė drauge bendrai realizavo nusikalstamos veikos objektyviąją pusę. Apeliantų argumentai nepaneigia nagrinėjamoje byloje bendrininkų grupės požymio buvimo. Nuteistųjų A. J., V. B. gynėjų apeliacinių skundų motyvuose neigiama teismo išvada, jog nuteistieji veikė bendrininkų grupe. Pagal apeliantus kiekvienas iš nuteistųjų veikė atskirai. A. J. ir V. B. išmetė iš traukinio cigaretes ir tarsi tuo jų nusikalstama veika baigėsi, V. J. su G. J. ir M. M. turi atsakyti už jų padarytus veiksmus.
Apeliantas G. J. nurodo, kad jo buvimas įvykio vietoje negalėjo būti pagrindu daryti išvadą, jog jo tyčia buvo nukreipta gabenti nuosprendyje minimas cigaretes dar iš anksto susitarus ir pasiskirsčius vaidmenimis, nes teismas nenurodė kada, su kuo bei kokią nusikalstamą veiką jis susitarė daryti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bent kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jeigu bent du iš jų yra vykdytojai. Taigi, būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Nagrinėjamoje byloje vykdytojo ekscesas nenumatytas. Neabejotinai nustatyta, kad visus nuteistuosius apjungė vieninga tyčia neteisėtai disponuoti cigaretėmis - ne tik jas atsigabenti ir surinkti, bet ir saugiai šias nuvežti ir toliau neteisėtai disponuoti. Tai, kad visi nuteistieji siekė bendro rezultato, žinojo ir suprato savo vaidmenį, nustatyta iš liudytojų R. K. parodymų apie tai, kad išmestų cigarečių dviem automobiliais paimti atvykę V. J., G. J. ir M. M., veikė koordinuotai ir suderintai, jie greitai surinko ir sudėjo išmestas cigarečių dėžes į automobilius ir nuvažiavo iš įvykio vietos (t. 3, b. l. 14-15); iš Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus viršininko L. J. 2010 m. gegužės 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad asmenys yra pažįstami ir galimai derino kontrabandinių cigarečių išmetimą, kadangi 2010 m. balandžio 25 d., 20.29 val. V. J. iš savo mobiliojo ryšio telefono numerio 8-699-37943 paskambino M. M. į telefono numerį 8-656-87990, 2010 m. balandžio 26 d., 07.12 val. jis paskambino Ž. K., o artėjant traukiniui prie cigarečių išmetimo vietos, 08.09 val. jis paskambino V. B. į numerį 8-652-08395, 08.24 val. M. M. paskambino A. J. į telefono numerį 8-699-01778 (t. 2, b. l. 71); šioje pažymoje nurodytą V. J. skambutį M. M. 2010 m. balandžio 25 d. 20.29 val. patvirtino M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodęs, kad V. J. nurodytu laiku paskambino ir pasakė, kad 2010 m. balandžio 26 d. ryte reikės jam padėti atvežti krovinį. Ikiteisminio tyrimo metu M. M. parodė, kad panašiai krovinys prieš tai buvo gabenamas apie 2-3 kartus (t. 1, b. l. 136, 137); 2010 m. balandžio 26 d., 08.24 val. M. M. skambutį A. J. patvirtino V. J. 2010 m. balandžio 26 d. apklausos metu, parodydamas, kad lyg tai M. M. paskambinęs A. J. pasakė, kad mato artėjantį traukinį (t. 1, b. l. 29-30); iš nuteistųjų A. J., V. B., kurios neneigia teisiamajame posėdyje, kad kartu išmetė iš traukinio cigarečių dėžes ir beveik tuo pat metu A. J. skambino M. M., o į V. B. telefoną skambino J. J. (t. 3, b. l. 16-18, t. 1, b. l. 173); iš G. J. 2010 m. balandžio 26 d. apklausos protokolo, kuomet jis parodė, kad žinojo, jog iš važiuojančio traukinio bus išmestos dėžės su cigaretėmis, šias paimti ryte Bezdonyse apie 8 val. susirinko A. J., M. M., jis ir Ž. K.. Kai pravažiavo traukinys ,,Sankt Peterburgas-Vilnius“ iš šio buvo išmestos pakuotės su cigaretėmis. Jis žinojo, kad iš traukinio bus metamos dėžės su cigaretėmis, jam sakė tėvas V. J., traukiniu važiavo jo motina, kuri dirba palydove, belaukiant traukinio, M. M. su kažkuo kalbėjo telefonu (t. 1 b. l. 107). Visuma ištirtų ir įvertintų nuosprendyje duomenų patvirtina, kad nuteistieji V. B. ir G. J. kartu su kitais bendrininkais veikė sutartinai, kartu su jais siekė bendro rezultato, žinojo bei suprato savo vaidmenį. Pagal teismų praktiką nusikaltimo vykdytojais gali būti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie, nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyse aprašytų veiksmų, tuo pačiu metu būdami kartu su kitais vykdytojais, nusikalstamos veikos darymo vietoje jiems suteikia būtiną pagalbą (kasacinės nutartys Nr. 2K-235/2001, 2K-502/2009). Suformuotai praktikai prieštarauja nuteistojo G. J. apeliacinio skundo motyvai, kad jis nerealizavo nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje sudėties, nes cigarečių negabeno, neatliko nusikalstamos veikos sudėtyje aprašyto veiksmo – gabenimo, pats sėdėjo automobilyje ir buvo gabenamas. Kolegija pažymi, kad teismo nustatytoje situacijoje G. J., taip pat V. B., būdami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje tiesiogiai suteikė būtiną pagalbą. Pagal išankstinį susitarimą V. B., išmesdama iš traukinio cigarečių dėžes, G. J., atvykęs su V. J., M. M. į sutartą vietą, surinkdamas ir sukraudamas į automobilius cigarečių dėžes ir važiuodamas automobilyje iki sulaikymo vietos, tiesiogiai suteikė būtiną pagalbą A. J. ir V. J., nes be jų pastangų būtų apsunkintas cigarečių gabenimas. Taigi, nuteistųjų atliktų objektyviąją nusikalstamos veikos pusę sudarančių veiksmų turinio analizė patvirtina susitarimą bendrai nusikalstamai veikti bei jų tyčią. Susitarimas tarp bendrininkų yra būtinas bendrininkavimo požymis, tačiau įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (kasacinė nutartis Nr. 2K-245/2006).
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo nuteistųjų parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, palygino juos tarpusavyje bei sugretino kitais bylos įrodymais (liudytojų M. S., R. K. parodymais, ikiteisminio tyrimo veiksmų (kratos, įvykio, daiktų apžiūros) protokolais, kitais bylos dokumentais. Bylos įrodymų vertinimas priskirtas išimtinei teismo kompetencijai, kurią jis įgyvendina pateikdamas motyvuotas išvadas dėl įrodymų vertinimo. Tokiu būdu, kolegija, išanalizavusi nuteistųjų A. J., R. B. gynėjų bei nuteistojo G. J. apeliacinių skundų motyvus ir palyginusi juos su teismo nuosprendžiu bei kita bylos medžiaga, neturi pagrindo daryti išvados, kad teismas, vertindamas įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnyje nustatytų taisyklių.
Pažymėtina, kad nuteistųjų G. J. ir V. B. aiškinimai nėra nauji. Pirmosios instancijos teisme duodami parodymus iš esmės taip pat aiškino. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas bylos nagrinėjimo metu daug dėmesio skyrė tokių nuteistųjų parodymų patikimumui ir teisingumui patikrinti, analizavo visų kitų nuteistųjų, liudytojų parodymus, nuteistųjų G. J. ir V. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, juos gretino su kitais byloje surinktais įrodymais, ir, kolegijos nuomone, teisingai nustatė, kad G. J. ir V. B. keliamos versijos yra nepagrįstos, o jų kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo įrodyta.
2010 m. balandžio 26 d. įtariamojo apklausos protokole G. J. parodyta, kad jam buvo žinoma, jog iš važiuojančio traukinio bus išmestos dėžės su cigaretėmis, jas surinko visi asmenys, kuriuos vėliau pareigūnai sulaikė. Apie tai, kad iš traukinio bus išmestos cigaretės, jam sakė tėvas V. J.. Jis turėjo surinkti išmestas dėžes su cigaretėmis ir po to jas sukrauti į automobilius. Jis tą ir padarė. Jam buvo žinoma, kad traukiniu važiavo motina, kuri dirba palydove (t. 1, b. l. 107). V. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje aiškino, kad jos tik dvi cigarečių dėžės. Tačiau iš tų pačių parodymų matyti, kad ji su A. J. disponavo ne dviem paketais, o visu kroviniu, visus paketus kartu išmetė. Pagal V. B. parodymus ir paaiškinimą paimti cigaretes turėjo V. J. (t. 1, b. l. 168, 171). Nuteistieji palaikė telefoninį ryšį – prieš traukiniui atvykstant užfiksuotas V. J. skambutis V. B. bei M. M. skambutis A. J. prieš pat išmetant cigaretes. 2010 m. balandžio 26 d. ikiteisminio tyrimo metu V. B. parodė, kad A. J. apie 8.10 val. prieš Bezdonių geležinkelio stotį kažkas paskambino, skambinusiąjam ji pasakė ,,viskas tvarkoje“. Šie duomenys patvirtina, kad šiais skambučiais nuteistieji (A. J., M. M.) pranešė A. J. ir V. B., kad jie vietoje, kad cigaretes galima mesti, kad jas surinks, t. y. suderino savo veiksmus. Pagal bylos duomenis nuo 7.00 val. iki 8.21 val. traukiniui važiuojant nuo Turmanto geležinkelio stoties Zarasų rajone iki Bezdonių geležinkelio stoties Vilniaus rajone, kuomet buvo gabenamos akcizais apmokestinamos prekės (cigaretės) ir išmestos iš traukinio, V. B. ilsėjosi, dirbo kiti du palydovai (t. 1, b. l. 59). Ji turėjo realią galimybę atlikti iš anksto suderintus veiksmus.
Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, spręsdamas bausmių paskyrimo klausimą, nenustatė nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių: V. J., A. J. ir V. B. dalinis prisipažinimas, neigiant esmines pareikšto kaltinimo aplinkybes, įvertintas kaip klaidinantis teismą. Nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta ta aplinkybė, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe. Teismas pažymėjo, kad kiekvienam skirdamas bausmę vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Teismas padarė išvadą, kad G. J. vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, ir jam skyrė mažesnį baudos dydį nei kitiems nuteistiesiems.
Apeliantų M. M. ir V. J. prašymas paskirti švelnesnę bausmę, pripažinus jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 4 dalies 2 punkte, atmestinas. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiame straipsnyje nustatytos dvi savarankiškos lengvinančios aplinkybės. Viena iš jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Kita minėtoje normoje nustatyta lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savo valia padeda išaiškinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltininko prisipažinimams padarius nusikalstamą veiką esti tada, kai asmuo savanoriškai pripažįsta veiką, t. y. veiką, kurią jis betarpiškai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais, tačiau V. J. neatskleidė bendrininkų vaidmens. Teisiamajame posėdyje jis parodė, kad vienas prašė A. J. parvežti cigarečių, daugiau niekam nieko nepasakojo, su niekuo nesitarė ir nieko neaiškino. Jo parodymai skyrėsi nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu. Jo parodymų kaitą dėl esminių bylos aplinkybių teismas įvertino kaip siekimą tyčia suklaidinti teismą. Be to, ką nurodė teismas nuosprendyje, kolegija pažymi, kad V. J. apeliacinio skundo prašymą išdėsto itin formaliai, net neužsimena apie gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasmę gailėjimasis turi būti ne formalus, o nuoširdus. Šiuo aspektu jokio požymio nuoširdaus gailėjimosi dėl padaryto nusikaltimo M. M. apeliaciniame skunde taip pat nėra. Kas svarbiausia, jis kaltu neprisipažino ir parodė, kad V. J. jam nepaaiškino kokį krovinį reikės padėti atvežti, surinko iš traukinio išmestas dėžes ir sukrovė į automobilius. Jokių cigarečių nematė. Teismas nustatė jo parodymų kitimą. M. M. ne tik savarankiškai neprisipažino veikos, kurią jis betarpiškai padarė, bet ir neatskleidė bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Netgi teismui nustačius kaltininko savanorišką kaltės prisipažinimą, tačiau nenustačius, kad jis kritiškai vertintų savo elgesį, negalima konstatuoti nuoširdaus gailėjimosi dėl to, ką jis padarė. Kolegijos nuomone, nėra įstatyminio pagrindo nuteistiesiems sušvelninti bausmę.
Kolegija laiko, kad atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismo paskirta A. J. bausmė nėra per griežta, ir ją švelninti nėra pagrindo.
Teismas, skirdamas turto konfiskavimą ir nuspręsdamas konfiskuoti automobilį ,,Lexus“ Rx300, v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį A. J., tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas nurodė, kad automobilis tiesiogiai buvo panaudotas darant bendrai sumanytą ir sutartą nusikalstamą veiką. Šiuo automobiliu buvo gabenamos cigaretės. A. J. teiginys, jog nedavė leidimo V. J. panaudoti jos automobilį nusikalstamai veikai daryti, teismo nuosprendžiu atmestas ir įvertintas kaip niekuo neparemtas bandymas išsaugoti konfiskuotiną turtą, kadangi A. J. teisiama būtent už tą patį nusikaltimą, kuriuo padarymui buvo panaudotas automobilis. Automobilis ,,Lexus“ RX 300, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas kaip nusikaltimo priemonė ir pagrįstai konfiskuotas. Šioje dalyje keisti nuosprendį ir iš visų nuteistųjų išieškoti tik šio automobilio vertę nėra pagrindo.
Nuteistosios A. J. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad V. J. nuteistajai A. J. svetimas žmogus, paėmė automobilį be A. J. žinios ir sutikimo, ir ji negalėjo net įtarti, kad V. J. be jos žinios paims jai priklausantį automobilį. Be to, ką pirmosios instancijos teismas nurodė nuosprendyje, kolegija pažymi, kad pagal bylos duomenis V. J. nuteistajai A. J. nėra svetimas žmogus. 2010 m. balandžio 27 d. įtariamosios A. J. apklausos protokole parodyta, kad ji gyvena Vilniaus rajone, Bezdonių km., Pakalnės g. 3, kartu su buvusiu sutuoktiniu V. J.. Nors yra išsituokę, jis padeda auginti G. J., taip pat dukrą (t. 1, b. l. 61). 2010 m. balandžio 26 d. įtariamojo apklausos protokole V. J. parodyta, kad gyvena su savo buvusia žmona A. J. Vilniaus rajone, Bezdonių kaime, Pakalnės g. 3. Nors su A. J. oficialiai išsituokęs, su ja ne tik kartu gyvena, bet ir veda bendrą ūkį (t. 1, b. l. 29-30). Šioje apklausoje jis parodė, kad dėl savo poelgio labai gailisi, jį padarė dėl sunkios turtinės padėties, nes su Ana veda bendrą ūkį, nors oficialiai išsituokę (t. 1, b. l. 30). Matyti, kad automobilis ,,Lexus“ RX300, v/n (duomenys neskelbtini), priklausantis nuteistajai A. J., buvo panaudotas kaip priemonė nusikalstamai veikai padaryti ne atsitiktinai. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis M. M. parodė, kad panašiai cigaretės prieš tai buvo gabenamos apie 2-3 kartus. Nors apelianto (nuteistosios A. J. gynėjo) skunde tvirtinama, kad V. J. turėjo panaudoti kitą automobilį, tačiau šis teiginys teismo nuosprendžiu aptartas ir paneigtas. V. J. teisme teigė, kad jis pats vienas savo automobiliu būtų važiavęs pasiimti A. J. gabenamų cigarečių, jeigu naktį iš jo automobilio nebūtų pavogti degalai. Tai paneigta jo paties parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis parodė, kad į pagalbą pasikvietė M. M., G. J. ir Ž. K. po to, kai sužinojo, jog A. J. nupirko cigaretes, o ne dėl to, kad negalėjo vairuoti savo automobilį. Iš pranešimo ir M. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad V. J. iš vakaro, t. y. 2010 m. balandžio 25 d. 20.29 val. jam paskambino ir pasakė, kad 2010 m. balandžio 26 d. ryte reikės jam padėti atvežti krovinį. Taigi, jie veikė bendrininkų grupe, iš anksto aptarę ir suderinę tiek cigarečių atgabenimo laiką, tiek ir tai, kokiomis priemonėmis bus gabenamos iš traukinio išmestos cigaretės. Automobilis ,,Lexus“ RX300, v/n (duomenys neskelbtini) priklauso A. J. ir buvo panaudotas darant sunkų nusikaltimą, jos ir kitų bendrininkų turtinei padėčiai pagerinti, todėl jis laikytinas nusikaltimo padarymo priemone ir pagal BK 72 straipsnio reikalavimus pagrįstai konfiskuotas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistųjų A. J., V. B. gynėjų ir nuteistųjų G. J., V. J. ir M. M. (M. M.) apeliacinius skundus atmesti.