- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-08
- Bylos Nr.
- 1A-30-530/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20672-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Evaldas Gražys, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- V. K., R. M.
- Nukentėjusysis
- S. G.
- Advokatai
- Georgijus Zavtrakovas, Violeta Naujokienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Rolandai Bučmienei, Audronei Stulginskaitei-Puidienei, Gintarei Norkeliūnaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:
pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos sutrikdymas 2013 m. birželio 14 d.) – laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;
pagal BK 284 straipsnio 1 d. (viešosios tvarkos sutrikdymas 2015 m. balandžio 11 d.) – laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Paskirtosios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, subendrinta su Kauno apygardos teismo2015 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir 30 (trisdešimties) MGL, tai yra 1129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 ct) bauda.
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas R. M., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2015 m. balandžio 11 d. apie 4 val., viešoje vietoje, prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), pašalinių žmonių akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, veikdamas kartu su R. M., iš taksi automobilio „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bandė ištempti M. K. ir R. N., o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui moteris apgynus, sudavė ne mažiau kaip du smūgius šiam asmeniui į įvairias kūno vietas, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką.
1.2. Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio. 1 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su E. Ž., E. R. (kurie 2015 m. kovo 10 d. teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti) 2013 m. birželio 14 d. apie 00.30 val., būdami viešoje vietoje – baro, priklausančio R. P. individualiai įmonei, adresu (duomenys neskelbtini), prieigose, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. prikibus prie praeinančio nukentėjusiojo R. D., išplūdo jį necenzūriniais žodžiais, o po to, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, tyčia, bendrais veiksmais sudavė nenustatytą skaičių smūgių kumščiais nukentėjusiajam R. D. į veido sritį, taip pat į įvairias kūno vietas, ko pasėkoje nukentėjusysis R. D. nukrito ant stiklo šukių ir patyrė pjautinę žaizdą kaktoje, kairės akies apatiniame voke, dešiniame žaste pereinant į alkūnę, dešiniame dilbyje, dešiniame žaste, plaštakose, dešinėje pėdoje, pjautinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą kairiame klube, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, odos nubrozdinimus alkūnėse, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, tuo nežymiai sutrikdant jo sveikatą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad V. K. ir R. M. kalti padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir baustini.
Šalies argumentai
3. V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendį ir bylą nutraukti kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
3.1. Skunde nuteistasis nurodė, jog Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti naikintinas, kadangi jokio nusikaltimo ne tik kad nepadarė, bet ir nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, advokatė buvo pareiškusi prašymą grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, t. y. nustatyti kaltinime nurodytą asmenį H. B., kuris ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas, tačiau teismas tokį prašymą atmetė. Nagrinėjant bylą teisme buvo reiškiami prašymai nustatyti ir iškviesti į teismo posėdį H. B., tačiau šis asmuo teisme taip pat nebuvo nustatytas. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė 2015 m. gegužės 5 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu. Minėtame protokole neteisingai nurodyta (nes prieštarauja pačiam vaizdo įrašui), kad tarp apelianto, R. M. ir H. B. įvyksta susistumdymas. Toliau protokole nurodoma, kad apeliantas užsimojo dešinės rankos kumščiu H. B., bet šis išvengė smūgio, atsitraukdamas atgal ir tuo momentu apeliantas griebia H. B. už švarko, kurį nuvelka ir laiko rankose. H. B. bando atimti švarką, bet apeliantas numeta jį ant žemės, kurį bėgdamas H. B. pasiima. Kadangi H. B. nebuvo nustatytas, todėl teismas nuosprendyje iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad apeliantas ir R. M. sudavė smūgius H. B. ir kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas ar neigiami išgyvenimai. Tačiau nuosprendyje teismas nurodė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nustatyta, jog smūgius nenustatytam asmeniui sudavė tik apeliantas. Su tokiu teismo nuosprendžio motyvu nuteistasis nesutinka, nes vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad jis būtų sudavęs smūgius nenustatytam asmeniui, to nepatvirtino nei vienas liudytojas. Taip pat nepagrįstas teismo motyvas, kad apeliantas griebė H. B. už švarko ir jį nuvilko, o po to švarką numetė ant žemės. Iš 2015 m. balandžio 11 d. vaizdo įrašo matyti, kad H. B. smūgius suduoda bei švarką nuvelka kitas asmuo. Todėl teismo nuosprendis neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei jos nenuosekliai išdėstytos, t. y. vienoje vietoje teismas nurodo, kad iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad apeliantas sudavė smūgius H. B., nes jis nenustatytas, tačiau kitoje nuosprendžio dalyje konstatuojama, kad būtent jis H. B. griebė už švarko, jį nuvilko ir numetė ant žemės.
3.2. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, nes smūgiai jokiam asmeniui nebuvo suduoti, todėl visuomenės rimtis sutrikdyta nebuvo. Nesant neteisėtų veiksmų, aplinkiniai asmenys negalėjo pasijusti pažeminti ar šokiruoti. Byloje nėra įrodymų, kad būtų pažeista viešoji tvarka ar sutrikdyta visuomenės rimtis kaip numato BK 284 straipsnio 1 dalis. Šioje byloje nėra pripažintų nukentėjusiųjų asmenų, kurių atžvilgiu būtų atlikti neteisėti veiksmai, be to, 2016 m. vasario 18 d. teismo posėdžio metu byloje apklaustas liudytoju S. G. paaiškino, kad viskas vyko greitai, apie pusę minutės, tačiau apkaltinamajame nuosprendyje netiksliai nurodyta aplinkybė, kad masinės muštynės, kurių nebuvo, truko 2 minutes, o ne pusę minutės kaip nurodė liudytojas. Kadangi jokių masinių muštynių iš viso nebuvo, todėl teismas nuosprendyje iškraipė faktines aplinkybes. Kadangi teismas nuosprendį grindė nenustatytomis ir neištirtomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, be to, nebuvo suteikta galimybė užduoti klausimus H. B. ar kitam asmeniui, kuriam, teismo nuomone, apeliantas nuvilko švarką ir kt. Tai reiškia, kad nepavykus rasti ir apklausti šio asmens liudytoju, nagrinėjant baudžiamąją bylą, buvo padarytas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir to paties straipsnio 3 dalies d punkto pažeidimas, kuris nesuderinamas su teisingo proceso reikalavimais.
3.3. Nuteistasis V. K. prašo atlikti įrodymų tyrimą, t. y. peržiūrėti vaizdo įrašą, kuris patvirtina, kad teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad V. K. nuvilko H. B. švarką, jį numetė ir tuo pagrindu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Mano, kad baudžiamoji byla pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos sutrikdymas 2015 m. balandžio 11 d.) turi būti nutraukta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl viešosios tvarkos sutrikdymo 2013 m. birželio 14 d. prašo palikti galioti 2015 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo apeliantas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams ir prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti, nukentėjusysis prašė nuteistojo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmetamas.
6. V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2015 m. balandžio 11 d. apie 4 val., viešoje vietoje, prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), pašalinių žmonių akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, veikdamas kartu su R. M., iš taksi automobilio „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bandė ištempti M. K. ir R. N., o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui moteris apgynus, sudavė ne mažiau kaip du smūgius šiam asmeniui į įvairias kūno vietas, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką. T. y. konstatuojant, jog pareikštas kaltinimas, nurodant, kad moteris apgynė H. B. ir jam buvo suduoti smūgiai į įvairias kūno vietas, performuluojamas, kad moteris apgynė nenustatytas asmuo ir ne mažiau kaip du smūgius nenustatytam asmeniui sudavė tik V. K..
7. Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir teigia, jog nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su V. K. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos nuosprendyje nors ir padarytos teismo išvados dėl V. K. kaltės pagrįstai, tačiau bylos faktinės aplinkybės nustatytos netiksliai. Tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes iš dalies lėmė ir V. K. ikiteisminio tyrimo metu pateiktas kaltinimas. Kaltinamajame akte nebuvo suformuluotas aiškus ir išsamus kaltinimas dėl V. K. padarytos nusikalstamos veikos. Aprašant šią nusikalstamą veiką nebuvo atidžiai įvertinta įvykio situacija, V. K. veiksmų ir jo buvimo vietos (nusikalstamos veikos padarymo metu buvo intensyviai judama) seka, nekonkretizuotas smūgių pobūdis ir jų sudavimo momentas. Tokiu būdu, surašant kaltinamąjį aktą, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimai, tačiau šie pažeidimai galėjo būti ištaisyti teisme.
7.1. Siekiant pašalinti V. K. kaltinimo trūkumus – aplinkybių prieštaringumą ir nenuoseklumą, apeliacinėje instancijoje buvo atliktas teisminis įrodymų tyrimas. Pažymėtina, kad aktualioje nuo 2015 m. liepos 10 d. galiojančioje BPK 256 straipsnio redakcijoje, tiesiogiai įtvirtinta teismo (taip pat pagal BPK 320 straipsnio 6 dalį ir apeliacinės instancijos teismo) galimybė ir savo iniciatyva nustatyta tvarka spręsti tiek dėl esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nurodytų kaltinime, pakeitimo, tiek dėl veikos kvalifikavimo, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415-677/2016, 2K-469-648/2015, 2K-40- 895/2016). Esant būtinybei kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikacija gali būti keičiamos nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tiek prokuroro prašymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu būdu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą (LAT baudžiamojoje byloje Nr. 2K-469-648/2015). Tokiu atveju aktualu tik tai, kad apie pakeistą kaltinimą įstatymo nustatyta tvarka būtų pranešta kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams, tokiu būdu užtikrinant teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą (LAT baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014).
7.2 Teisminio nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu, apeliantui V. K. buvo pranešta, kad vadovaujantis BPK 255 straipsnio 2 dalimi, byloje gali keistis faktinės aplinkybės, kurios nurodytos kaltinamajame akte ir pagal kurias buvo nuteistas apeliantas, kadangi vertinant byloje esančius duomenis, peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, jog automobilyje sėdinčiam asmeniui suduodami smūgiai. Nuteistasis V. K. galimą faktinių aplinkybių pakeitimą suprato ir išsakė nuomonę, jog jo gynybinė pozicija išliks tokia pati ir jam papildomo laiko pasiruošti gynybai nereikia.
7.3. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (LAT nutartis Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (LAT nutartys 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015). Fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (LAT nutartys Nr. 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015). Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas savo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (LAT nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).
7.4. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje automobilių stovėjimo aikštelėje, prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), be aiškios motyvacijos, tariamai esant pretekstui, jog V. K. draugė, palikusi jį, norėjo išvažiuoti taksi automobiliu su kitais asmenimis. Siekiant pašalinti prieštaravimus bei kai kuriuos nesutapimus, teisėjų kolegija apklausė apeliantą nuteistąjį V. K., nuteistąjį R. M., nukentėjusįjį S. G., perskaitė jų parodymus, peržiūrėjo vaizdo įrašus.
7.5. Apeliantas apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jis niekam smūgių nesudavė, paaiškino, kad pyko ant merginos vardu M., kuri buvo automobilyje ir nenorėjo išlipti. V. K. tvirtino, kad automobilyje nieko daugiau nebuvo, jis niekam nesudavė, teigė, kad sudavė du kartus į automobilio sėdynę, nes susinervino dėl to, kad mergina nelipa iš mašinos. Vaikinas, su kuriuo vyko muštynės, tuo metu stovėjo šalia jo. Savo elgesį vertina blogai, nes nereikėjo nieko daryti, bet atvažiavo su drauge, o ji sugalvojo išvažiuoti su kitais vaikinais, tai taip ir atsitiko. Dėl savo veiksmų gailisi, t. y. gailisi, kad lakstė paskui kitus vaikinus.
7.6. Nuteistasis R. M., kuris savo padarytos nusikalstamo veikos neginčija, peržiūrint vaizdo įrašą, atsakydamas į teisėjų kolegijos narių klausimus, patikslino įvykį užfiksuotame įraše savo buvimo vietą ir veiksmus.
7.7. Nukentėjusysis S. G., apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nurodė, kad buvo 2 žmonių kompanijos. Viena ruošėsi kažkur važiuoti, įsėdo į automobilį, paskui pribėgo kita kompanija ir įvyko konfliktas, nes 2 vaikinai tarpusavyje nesutarė. Išbėgo iš mašinos merginos aiškintis, išbėgo dar vienas asmuo, paskui lyg viskas nurimo, susėdo į automobilį. Už 10-20 sekundžių pribėgo kažkokia kompanija vaikinų, ėmė stumdytis, tąsytis ir pradėjo muštis. Vienas asmuo bandė merginą ištraukti iš mašinos. Iš šiandien salėje sėdinčių asmenų, nei vienas netraukė merginos. Vėliau jį susirado asmuo lyg pavarde T., kuris pažadėjo viską atlyginti ir atsiprašė. Mano jog policiją kvietė mergina sėdėjusi automobilio salone. Patvirtino, kad jis panaudojo šaunamąjį ginklą, iššovė įspėjamąjį signalą, nes nebuvo įmanoma suvaldyti situacijos, buvo tąsoma mergina, vienas kitą spardė, dėl to įvykio kreipėsi į policiją. Parodymai buvo tikslesni duoti iš pradžių, nes laikui bėgant atsiminimai blėsta. Liudytojo manymu, vaikinai nei vienas iš čia esančių (teismo posėdyje), automobilyje sėdinčiam asmeniui nesudavė. Nurodo, jog tas vaikinas buvo šviesių plaukų, stambesnis ir kaip vėliau prisistatė buvo T.. Liudytojo teigimu, mažesnis (nuteistasis V. K.) stovėjo nuošalyje ir liudytojui nepasirodė, kad jis norėtų dalyvauti konflikte, kito asmens neatsimena. Jis įsidėmėjo tik stambesnį asmenį, šviesių plaukų, kuris vėliau prisistatė, kaip T. Kažkas bandė suduoti sėdinčiam gale vaikinui, bet paskui jis išbėgo į lauką. Patvirtino, kad viso įvykio nematė, kadangi sėdėjo automobilyje, po to išlipus iš jo, veiksmas vyko ir kitoje automobilio pusėje, nes kol apibėgo aplink mašiną, kas vyko matyti negalėjo. Galinėje eilėje sėdėjo 2 vaikinai, gale 2 merginos ir priekyje vienas. Paskui jie visi išlipo iš automobilio. Galinėse sėdynėse vaikinai ir merginos liko sėdėti. Sėdinčiam dešinėje galinėje keleivio pusėje vaikinui kažkas bandė suduoti. Asmuo pritūpęs prie mašinos bandė pasiekti su ranka ir bandė trenkti sėdinčiam gale. Pataikė į veidą tikriausiai, kiek matė, trenkė vieną kartą. Paskui tas sėdintis gale išbėgo iš automobilio.
Žemesnės instancijos teismas
7.7.1. Teismo posėdžio metu buvo perskaityti nukentėjusiojo S. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 tomas, 21 b. l.), kuriuos, nukentėjusysis patvirtino, be to, pakartotinai nurodė, kad nei vienas vaikinas, esantis salėje, smūgių nesudavė, kad jį per tyrėją susirado kitas asmuo, paskambino telefonu, pasakė, jog nori susitaikyti, atlyginti žalą.
7.7.2. Teisėjų kolegija sprendžia, kad liudytojo S. G. parodymai vertintini tiek, kiek jie neprieštarauja byloje esantiems objektyviems duomenims ir įrodymams, kadangi apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytojo duotų parodymų netikslumas paaiškinamas praėjusiu netrumpu laiko tarpu, dėl kurio liudytojas negalėjo tiksliai prisiminti įvykio aplinkybių, atskirų asmenų padarytų veiksmų sekos bei pačių asmenų.
7.8. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, darytą miesto stebėjimo stacionaria kamera, matyti naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelė ir joje vykstantis asmenų ir automobilių judėjimas. Kaip matyti iš nagrinėjamo konflikto, padarytame vaizdo įraše (įrašo momentas 1:03:42) užfiksuota, jog iš taksi automobilio galinės dešinės pusės keleivio vietos bando išlipti jaunuolis, kurį sustabdo mergina ir neleidžia išlipti bei pati ruošiasi įlipti į automobilį, tačiau prie automobilio, ties keleivio antromis durelėmis dešinėje pusėje priėjęs jaunuolis grubiai nustumia merginą nuo minėtų atidarytų durelių ir tuoj pat (įrašo momentas 1:03:50) smūgiuoja kelis kartus automobilyje į tą vietą, iš kurios tik ką bandė išlipti vaikinas, t. y. ten esančiam asmeniui.
7.8.1. Kaip matyti iš nuteistojo V. K. parodymų, jis pripažino, jog vaizdo įraše užfiksuotas būtent jis, stovintis prie automobilio galinių atidarytų durelių. Apeliantas teigė, kad jis sudavė smūgius tik į keleivio sėdynę, o ne vaikinui ir, kad automobilyje be liudytojos M. daugiau nieko nebuvo. Šis nuteistojo skundo argumentas paneigiamas duomenimis užfiksuotais vaizdo įraše, iš kurio matyti, kad (įrašo momentas 1:00:34), vos prieš tris minutes iki smūgių sudavimo, į automobilio galą įlipa du jaunuoliai. Kaip jau paminėta taip pat vaizdo įrašas neginčytinai patvirtina, kad iš automobilio galutinės keleivio sėdynės bandė išlipti vaikinas ir kuriam neišlipus, būnant automobilio viduje, kelių sekundžių bėgyje, nustūmus nuo atidarytų durelių stovinčią merginą, pro jas V. K. suduoda du smūgius. Įvertinus vaizdo įrašo medžiagą, užfiksuota situacija, V. K. veiksmai – suduotų smūgių tikslingumas ir kryptingumas, jo laikysena, nesudaro jokių prielaidų vertinti V. K. veiksmus nustūmus merginą nuo durelių, kaip siekį išlieti pyktį, suduodant smūgius į keleivio sėdynę. Šie jo paaiškinimai vertintini tik kaip gynybinė taktika, siekiant išvengti atsakomybės. Tai, kad nuteistojo V. K. veiksmai – suduoti smūgiai pasiekė tikslą iš dalies patvirtina kitos, vaizdo įraše vėliau užfiksuotos aplinkybės, t. y., kad jau atvykus policijos pareigūnams, taip pat esant atvykusiai medicinos pagalbai, vienas iš įvykio vietoje esančių vaikinų visą laiką vaikščiojo ranka susiėmęs galvą, tačiau asmuo nebuvo nustatytas, nes pagalbos nesikreipė nei į medicinos pagalbos gydytoją, nei į policijos pareigūnus. Be to, buvus smūgių sudavimą jo automobilyje sėdinčiam vaikinui patvirtino ir liudytojas S. G., kuris, kaip jau minėta nurodė, kad asmuo pritūpęs prie mašinos bandė pasiekti su ranka ir bandė trenkti sėdinčiam gale, pataikė į veidą tikriausiai, kiek matė, trenkė vieną kartą.
8. Nuteistasis R. M., kuris savo padarytos nusikalstamos veikos neginčija, peržiūrint vaizdo įrašą, atsakydamas į teisėjų kolegijos narių klausimus, patikslino įvykį užfiksuotame įraše savo buvimo vietą ir veiksmus.
9. BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.), todėl įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl V. K. veiksmų veikiant bendrai su kitais asmenimis, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje (automobilių stovėjimo aikštelėje, prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“), be aiškios motyvacijos, nes jis buvo iniciatorius ištraukti merginą iš automobilio ir neleisti jai vykti su kitais asmenimis. Naudojant įžūlius smurtinius veiksmus (suduodant smūgius į galvos sritį nenustatytam asmeniui), nusikalstama veika buvo padaryta matant kitiems asmenims, buvo kilusi sumaištis, į nusikaltimo vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai bei greitosios medicinos pagalbos medikai. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog kaltinamasis V. K. 2015 m. balandžio 11 d. apie 4 val., viešoje vietoje, prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), pašalinių žmonių akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, veikdamas kartu su R. M., sukėlė konfliktą – iš taksi automobilio „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bandė ištempti M. K. ir R. N. bei nenustatytam asmeniui, buvusiam taksi automobilyje sudavė du smūgius į galvos sritį, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką.
10. Teisėjų kolegijos nuomone, nustačius minėtas faktines aplinkybes, nuteistojo V. K. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išlieka nepasikeitusi. Pirmos instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį tinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalį, atsižvelgė į veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, tikslus, tinkamai įvertino kaltinamojo asmenybę ir kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Todėl bausmės skyrimo klausimas, įvertinus visus būtinus duomenis ir aplinkybes, išspręstas tinkamai ir paskirtoji bausmė leidžia manyti, kad bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bei užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms.
11. Nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, buvo priimta nutartis, į teismo posėdį kviesti kitą nuteistąjį asmenį R. M., todėl, siekiant užtikrinti ir nepažeisti jo procesinių teisių, jam buvo paskirtas gynėjas advokatas G. Zavtrakovas, kuris teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 40,53 Eur sumai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši suma nepriteistina, kadangi BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. kaltinimo ir gynybos pusių dalyvavimas yra būtinas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio asmens teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Dėl šių aplinkybių Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendį dalyje dėl faktinių aplinkybių V. K. padarytoje nusikalstamoje veikoje, numatytoje BK 284 straipsnio 1 dalyje, pakeisti ir nustatyti, kad V. K. 2015 m. balandžio 11 d. apie 4 val., viešoje vietoje, prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), pašalinių žmonių akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, veikdamas kartu su R. M., sukėlė konfliktą – iš taksi automobilio „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bandė ištempti M. K. ir R. N. bei nenustatytam asmeniui, buvusiam taksi automobilyje sudavė du smūgius į galvos sritį, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkinamas.