Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimo Č. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. kovo 7 d. Č. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. kovo 7 d., apie 10.20 val., Žalgirio g., Priekulės mstl., Klaipėdos r., vairavo transporto priemonę – traktorių, neturėdamas teisės jo vairuoti, nes tokios teisės nėra įgijęs, vairuodamas traktorių tempė priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 239 punktų reikalavimus. Tokie Č. B. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 128 str. 1 d. ir 123 str. 1 d.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 2 str. 82 d. nurodyta, kad vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę, šio straipsnio 83 d. nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos. Šio įstatymo 22 str. 1 d. nurodyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą; 2 dalyje nurodyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas; 3 dalyje nurodyta, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 str. 5 d. nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 5 d. inter alia numatyta, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis.

Remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 64 p., transporto priemonė – tai priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones. To paties įstatymo 24 str. 3 ir 5 dalyse nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus (3 dalis), o asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą (5 dalis).

ATPK 27 str. (specialiosios teisės atėmimas) visose redakcijoje nustatyta, kad specialiosios teisės atėmimas apima ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. 2007 m. gruodžio 13 d. šio straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. X-1365 išaiškinta, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti, o 2010 m. gruodžio 14 d. šio straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1223 išaiškinta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą ir negali, vadovaujantis šio kodekso 30¹ str., būti skiriamas tik dėl kai kurių rūšių transporto priemonių vairavimo.

ATPK 330 str. 2 bei 3 dalyse inter alia nustatyta, kad pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui, asmeniui, kuriam specialioji teisė atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui, iš asmens paimti dokumentai grąžinami tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Jeigu specialioji teisė buvo atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui iš asmens paimti dokumentai grąžinami tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos. Taigi asmenys, kurie neįvykdė šių reikalavimų, negali būti prilyginti asmenims, kurie turi įstatymo nustatyta tvarka jiems išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau kurie, pažeisdami KET reikalavimus, vairuoja transporto priemonę, neturėdami jo su savimi (žr. nutartis bylose Nr. N444-3524/2008; N62-2624/2008, N575-713/2008).

Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo 2006-08-10 nutarimu Č. B. 12 mėnesių laikotarpiui (nuo 2006-08-10 iki 2007-08-09) buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 7). Taigi, remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu ir ATPK 27 str. nuostatomis, Č. B. buvo atimta teisė vairuoti ir traktorių, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones. Tai, kad traktorininko pažymėjimas jam buvo išduotas 2004-05-20 Klaipėdos verslo ir technologijos kolegijoje (b. l. 10), 2006-08-10 teismo nutartimi paskirto specialiosios teisės atėmimo termino nei panaikino, nei sutrumpino. Pats pažeidėjas Č. B. paaiškino, jog 2007 metais pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, jis egzaminų vairuotojo pažymėjimui susigrąžinti nelaikė, nes manė, kad neturi teisės vairuoti tik lengvuosius automobilius, o vairuoti traktorių gali. Taigi konstatuotina, kad Č. B. nagrinėjamos veikos padarymo metu minėtų įstatymuose nustatytų reikalavimų nebuvo įvykdęs, todėl tai, kad jis pažeidimo metu turėjo nustatytos formos galiojantį traktorininko pažymėjimą, nereiškia, kad jis turėjo ir teisę vairuoti transporto priemonę – traktorių, nes teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta ir nustatyta tvarka grąžinta nebuvo. Dėl to jo veika turi pažeidimo, numatyto ATPK 128 str. 1 d., požymius.

Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų (traktorininkų) rengimo ir teisės vairuoti šias transporto priemones įgijimo taisyklės ir Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų (traktorininkų) pažymėjimų išdavimo ir keitimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009-07-10 įsakymu Nr. 3D-498, tik nustato papildomus reikalavimus asmenims, norintiems įgyti teisę vairuoti tokias transporto priemones, tačiau tai nereiškia, kad jiems negalioja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. 3, 4 ir 5 dalių bei ATPK 330 str. nuostatos. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad asmuo, kuriam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę dėl KET pažeidimo, prieš atgaudamas teisę vairuoti būtent traktorių (ne motorinę transporto priemonę), turi papildomai mokytis, kaip tai numatyta asmenims, kurie nori atgauti vairuotojo pažymėjimą vairuoti motorines transporto priemones. Minėta, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas traktorių taip pat apibrėžia kaip motorinę transporto priemonę, tadėl jį vairuoti yra būtinas galiojantis vairuotojo pažymėjimas.

Dėl išdėstytų argumentų Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimo dalis, kuria administracinio teisės pažeidimo bylos teisena Č. B. pagal ATPK 128 str. 1 d. nutraukta, naikintina ir dėl kaltinimo pagal ATPK 128 str. 1 d. priimtinas naujas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje.

Pripažinus Č. B. kaltu padarius ATPK 128 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, sprendžiamas nuobaudos paskyrimo klausimas. Skirdamas administracinę nuobaudą M Č. B. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 1 d., apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi ATPK 30 str., 30² str. nuostatomis ir atsižvelgia į tai, kad ATPK 128 str. 1 d. sankcijoje už šį pažeidimą numatyta bauda nuo 1 000 Lt iki 1 500 Lt arba administracinis areštas, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų ir kad dėl šio pažeidimo jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apygardos teismas mano, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti Č. B. pagal ATPK 128 str. 1 d. paskyrus minimalią baudą. Pagal ATPK 128 str. 1 d. paskirta nuobauda, vadovaujantis ATPK 33 str. nuostatomis, bendrintina su nuobauda, paskirta pagal ATPK 123 str. 1 d., ir Č. B. skirtina galutinė subendrinta nuobauda – 1 000 Lt bauda.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimo dalį, kuria administracinio teisės pažeidimo bylos teisena Č. B. pagal ATPK 128 str. 1 d. nutraukta, ir dėl kaltinimo pagal ATPK 128 str. 1 d. priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Č. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 1 d., ir paskirti jam 1 000 Lt baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., pagal ATPK 128 str. 1 d. paskirtą nuobaudą subendrinti su nuobauda, paskirta pagal ATPK 123 str. 1 d., ir Č. B. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1 000 Lt baudą.

Nutarimas neskundžiamas.