- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-17
- Bylos Nr.
- e2-2291-277/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Baliulis
- Advokatai
- Karolis Ušinskas
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Agrorama“ atstovui advokatui Karoliui Ušinskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Agrorama“ patikslintą ieškinį mažajai bendrijai „Mukunda“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, M. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2020 m. sausio 6 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „Agrorama“ ir mažosios bendrijos „Mukunda“ sudarytą paskolos sutartį Nr. A 20-01, taikyti restituciją, priteisiant ieškovei 39530 Eur, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Agrorama“ iškelta bankroto byla ir nemokumo administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „MaxContract“. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1294-664/2021 pagal S. G. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Agrorama“ ir mažajai bendrijai „Mukunda“ dėl skolos priteisimo ir atliekamų pinigų pervedimų pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana) buvo pateiktas mažosios bendrijos „Mukunda“ sąskaitos išrašas, patvirtinantis, kad uždaroji akcinė bendrovė „Agrorama“ nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. mažajai bendrijai „Mukunda“ pervedė 40030 Eur. Mano, kad uždaroji akcinė bendrovė „Agrorama“ šiuos mokėjimus atliko be teisinio pagrindo, todėl reiškia ieškinį dėl nepagrįsto lėšų gavimo ir jų grąžinimo.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Pateikė 2020 m. sausio 6 d. uždarosios akcinės bendrovės „Agrorama“ ir mažosios bendrijos „Mukunda“ paskolos sutartį Nr. A 20-01, pagal kurią ieškinyje nurodytos lėšos buvo perduotos mažajai bendrijai „Mukunda“. Teigia, kad ieškovės aiškinimas, jog atsakovė lėšas iš uždarosios akcinės bendrovės „Agrorama“ gavo be pagrindo neteisingas, nes tos lėšos gautos pagal galiojančią paskolos sutartį.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kurį teismas vertino ir kaip dubliką. Prašo pripažinti negaliojančia 2020 m. sausio 6 d. uždarosios akcinės bendrovės „Agrorama“ ir mažosios bendrijos „Mukunda“ sudarytą paskolos sutartį Nr. A 20-01, taikyti restituciją, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 39530 Eur, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismų praktikoje išskirtos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio pagrindu, jeigu dėl to sandorio sudarymo yra pažeidžiamos kreditoriaus (kreditorių) teisės. Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti pakanka įrodyti, kad ginčijamu sandoriu sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais, pavyzdžiui, kai skolininkas, perleidęs turtą, nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtą ir taip sukelia realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti, arba skolininkas sudaro neatlygintiną sandorį ir pan.
Pažymi, kad 2020 m. sausio 6 d. paskolos sutartimi uždaroji akcinė bendrovė „Agrorama“ įsipareigojo suteikti atsakovei neatlygintinai iki 50000 Eur paskolą ir šios sutarties pagrindu dalimis pervedė atsakovei 40030 Eur. Atsakovė iki ieškinio padavimo teismui dienos grąžino tik 500 Eur. Pagal paskolos sutarties 1. 2 punktą atsakovė suteiktą paskolą privalo grąžinti iki 2025 m. sausio 6 d.
Administratorės vertinimu, buvo pažeistos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Agrorama“ kreditorių teisės, nes dėl paskolos sutarties sudarymo ir vykdymo, ieškovė prarado galimybę bent reikšmingesne dalimi patenkinti bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimus. Teiginį pagrindžia šiomis aplinkybėmis: 1) Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-187-544/2021 konstatuota, jog „<...> atsakovė pateikė kreditorių sąrašą 2020 m. rugpjūčio 31 d., iš kurio duomenų nustatyta, kad tuomet atsakovė turėjo 27 kreditorius, kuriems 242805,75 Eur skolų mokėjimo terminai turėjo sueiti vėliausiai 2020 m. spalio mėnesį. Pažymėtina, kad šiame sąraše nurodyta, kad dviem kreditoriams, kurių reikalavimų suma sąlyginai nedidelė (962,80 Eur ir 4126,00 Eur), skolos grąžinimo terminas suėjo atitinkamai 2019 m. lapkričio ir balandžio mėnesiais, kas reiškia, kad atsakovė jau nuo 2019 metų negalėjo įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams, kurių reikalavimų sumos nebuvo ženklaus dydžio“, tai yra įsiteisėjusia teismo nutartimi konstatuota aplinkybė, jog bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Agrorama“ buvo nemoki jau 2019 metais; 2) ieškovė neturėjo ir neturi jokio likvidaus, rinkos vertę turinčio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą pagal kreditorių reikalavimus, o lėšos, galėjusios būti panaudotos atsiskaityti su kreditoriais, perduotos kaip paskola atsakovei, kurios nariu ir vadovu buvo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Agrorama“ vienintelis akcininkas ir vadovas M. R.; 3) atsakovė nėra pateikusi ieškovei jokių atsakovės prievolių, kylančių iš paskolos sutarties, užtikrinimo priemonių (laidavimas, hipoteka, įkeitimas, garantija ir/ar pan.); 4) Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. ir 2021 m. gegužės 12 d. nutartimis patvirtintų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Agrorama“ kreditorių reikalavimų bendrą sumą sudaro 157960,57 Eur. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė, jau 2019 m. būdama nemokiu juridiniu asmeniu ir žinodama, jog nebegalės įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, sudarydama paskolos sutartį bei suteikdama mažajai bendrijai „Mukunda“ paskolą, ženkliai sumažino savo finansines galimybes įvykdyti prievoles kreditoriams, taip pažeisdama kreditorių teises ir teisėtus turtinius interesus. Ieškovės veikla 2019-2020 metais buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į turtą būtų apribotos arba panaikintos. Ieškovės kreditoriai dėl sudarytos paskolos sutarties neteko bet kokios realios galimybės bent dalinai patenkinti savo reikalavimus iš ieškovės turto.
Pažymi, kad skolininkas, sudarydamas sandorį, turi siekti kuo mažiau pažeisti kreditoriaus interesus, todėl turi pasirinkti tokį sandorį, kad likusio turto ir įsipareigojimų santykis kuo mažiau apsunkintų atsiskaitymą su kreditoriumi. Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę. Įstatymuose ar bet kokiuose kituose teisės aktuose ar tarp atsakovės ir ieškovės sudarytose sutartyse nėra ir niekada nebuvo numatyta ieškovės pareiga sudaryti paskolos sutartį. Be to, ieškovės vykdyta ūkinė komercinė veikla nebuvo susijusi su paskolų teikimu tretiesiems asmenims, ieškovė nevykdė veiklos, kuri apibrėžiama pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymą, todėl įsipareigojimas paskolos sutartimi suteikti atsakovei paskolą iki 50000 Eur vertintinas kaip draudžiama pagal Finansinių įstaigų įstatymą veikla. Ieškovės ir atsakovės valdymo organai paskolos sutarties sudarymo metu buvo tie patys asmenys – M. R., todėl tiek ieškovės, tiek atsakovės nesąžiningumas yra preziumuojamas. Mano, kad paskolos sutarties sudarymas ir paskolos suteikimas, esant ieškovės nemokumui, atsakovei nepateikiant jokių prievolių, kylančių iš paskolos sutarties, įvykdymo užtikrinimo priemonių, pažeidžia ieškovės kreditorių teises ir teisėtus interesus, todėl yra visos sąlygos paskolos sutartį pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė triplike nurodė, kad nesutinka su nemokumo administratoriaus argumentais, nes nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. Suinteresuotas asmuo M. R., būdamas atsakingas už įmonės išsaugojimą ir jos veiklos tęstinumo užtikrinimą, iki pat bankroto bylos iškėlimo įmonei veikė įmonės labui, ieškojo naujų verslo partnerių, siekdamas plėsti veiklą nei pradėti vystyti naujas veiklas, pagal suderintus apmokėjimo terminus – atsiskaitinėjo su kreditoriais, bet vienas mažesnių kreditorių staiga pradėjo reikalauti išmokėti visą skolos sumą, nesitarė dėl apmokėjimo dalimis ar kitos galimybės ir tai peraugo į įmonės bankroto bylą. Jokie bendrovės valdymo organų veiksmai nebuvo sąmoningai nukreipti į kreditorių reikalavimų tenkinimo apsunkinimą, sąmoningą išieškojimo pirmenybės atidavimo vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų.
Remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje pasisakyta dėl įmonės vadovo (tai reiškia ir dėl kolegialaus įmonės valdymo organo narių) pareigų, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai, būdami atsakingi už įmonės komercinės veiklos organizavimą, turi elgtis protingai, rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, todėl, prieš priimdami konkretų sprendimą dėl bendrovės veiklos, turi atidžiai įvertinti visas reikšmingas tokiam sprendimui aplinkybes, apsvarstyti ne tik priimamo sprendimo naudą bendrovei, bet ir šio sprendimo teisėtumą, riziką, galimus padarinius ir panašiai. Sudarydamas sutartį, kurią ieškovė prašo pripažinti negaliojančia, įmonės vadovas veikė sąžiningai, laikydamasis teisės aktų reikalavimų ir nesiekdamas sumažinti bendrovės galimybių atsiskaityti su kitais kreditoriais. Įmonės vadovas pats sprendžia dėl įsipareigojimų prisiėmimo įmonei, pats vykdo verslo sandorius ir iki kreipimosi dėl nemokumo bylos iškėlimo vykdė veiklą sklandžiai, sutardamas su kitais kreditoriais ir vykdydamas įsipareigojimus taip, kad visiems kreditoriams buvo aišku, kad skolininkas atsiskaitys, net ir turint omenyje karantino šalyje įvedimą ir sunkią padėtį verslui tokiu metu.
Pažymi, kad niekada nebuvo tikslo didinti įsipareigojimus įmonei. Vyko normali komercinė veikla ir tokioje veikloje, ypač transporto, yra normalu, kad įsipareigojimai tiekėjams, partneriams visada yra didesni ar mažesni, įmonės yra susietos pasitikėjimo ir verslo praktikos ryšiais, o kreipimasis dėl nemokumo bylos iškėlimo visiškai padarė neįmanomą tokios veiklos vykdymą dėl reikalavimo, kuris nesudaro nei dešimt procentų visų įmonės įsipareigojimų.
Mano, kad ieškovė reikalavimą pripažinti negaliojančia paskolos sutartį ir taikyti restituciją galėjo pareikšti tik ieškiniu, o ne jau nagrinėjamoje byloje teikti atskirą prašymą. Pažymi, kad šioje stadijoje teismas pripažino šį ieškovės pateiktą dokumentą dubliku. Prašo ieškovės reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
Trečiasis asmuo M. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Atsakovės atstovai mažosios bendrijos „Mukunda“ direktorius M. R. ir advokato padėjėjas T. V., kuriems apie teismo posėdžio laiką ir vietą tinkamai pranešta per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP), į teismo posėdį neatvyko, iki teismo posėdžio pradžios apie svarbias neatvykimo priežastis nepranešė, nepateikė dokumentų, pateisinančių jų neatvykimą, ir prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas neprašė priimti sprendimą už akių, o prašė išnagrinėti bylą iš esmės.
Nagrinėjant bylą iš esmės, atsakovės atstovas M. R. per EPP pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą (DOK-26884). Nurodė, kad dėl didelio užimtumo ir darbo krūvio nespėjo atvykti į teismo posėdį ir prašė atidėti bylos nagrinėjimą, kad galėtų tinkamai pasiruošti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodytas neatvykimo priežastis nepripažino svarbiomis ir bylos nagrinėjimo neatidėjo.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad patikslintą ieškinį pateikė todėl, kad ankščiau nebuvo žinoma apie sudarytą paskolos sutartį. M. R. buvo abiejų įmonių vadovas ir gerai žinojo įmonės finansinę padėtį. Paskolos sudarymo metu įmonės finansinė būklė buvo sunki, įmonė neturėjo finansinių lėšų. Sudarydamas sutartį direktorius žinojo, kad įmonė yra nemoki, turi daug nepatenkintų kreditorinių reikalavimų, kurių terminai jau yra suėję, negalės atsiskaityti su kreditoriais ir pablogins jų padėtį. Mano, kad yra visos sąlygos pripažinti sandorį negaliojančiu ir taikyti actio Pauliana. Prašo pripažinti negaliojančia 2020 m. sausio 6 d. uždarosios akcinės bendrovės „Agrorama“ ir mažosios bendrijos „Mukunda“ sudarytą paskolos sutartį Nr. A 20-01, taikyti restituciją, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 39530 Eur bei šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Remiantis šalių pateiktais dokumentais nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Agrorama“, atstovaujama direktoriaus M. R., ir mažoji bendrija „Mukunda“, atstovaujama direktoriaus M. R., 2020 m. sausio 6 d. sudarė neatlygintinę paskolos sutartį Nr. A 20-01, pagal kurią uždaroji akcinė bendrovė „Agrorama“ įsipareigojo mažajai bendrijai „Mukunda“ dalimis paskolinti iki 50000 Eur, o mažoji bendrija „Mukunda“ įsipareigojo paskolą priimti ir iki 2025 m. sausio 6 d. grąžinti. Uždaroji akcinė bendrovė „Agrorama“ nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. mažajai bendrijai „Mukunda“ dalimis pervedė 40030 Eur.
Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija M. R. nuo 2017 m. lapkričio 13 d. buvo vienintelis uždarosios akcinės bendrovės „Agrorama“ akcininkas ir direktorius.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2021 m. vasario 19 d., civilinėje byloje Nr. eB2-187-544/2021 uždarajai akcinei bendrovei „Agrorama“ iškelta nemokumo (bankroto) byla ir jos nemokumo administratore paskirta akcinė bendrovė „MaxContract“. Nutartimi konstatuota (13 punktas), kad pagal pateiktą kreditorių sąrašą 2020 m. rugpjūčio 31 d. uždaroji akcinė bendrovė „Agrorama“ turėjo 27 kreditorius, kuriems 242805,75 Eur skolų mokėjimo terminai vėliausiai turėjo sueiti 2020 m. spalio mėnesį, o dviem kreditoriams, kurių reikalavimo sumos sąlyginai nedidelės – 962,80 Eur ir 4126 Eur – skolos grąžinimo terminai suėjo atitinkamai 2019 m. lapkričio ir balandžio mėnesiais, o tai reiškia, kad uždaroji akcinė bendrovė „Agrorama“ jau nuo 2019 m. negalėjo įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams, kurių reikalavimo sumos net nebuvo ženklaus dydžio.
Ieškovė, gindama kreditorių teises, sandorį ginčija actio Pauliana pagrindu, nes dėl šio sandorio sumažėjo galimybė įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams.
Civilinio kodekso 6.66 straipsnis nustato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Neatlygintinas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandoriui pripažinti negaliojančiu Civilinio kodekso 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais Civilinio kodekso nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir Civilinio kodekso 6.66 straipsnio pagrindu, nes administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003). Taip daryti nemokumo administratorių įpareigoja ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 64 straipsnio 1 dalis.
Ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, nes gina bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Tai reiškia, kad administratoriui reiškiant ieškinį visų kreditorių interesais, yra svarbu nustatyti, ar ginčo sandorių sudarymo metu ieškovas turėjo kreditorių, turinčių neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises uždarajai akcinei bendrovei „Agrorama“. Ieškovės nemokumo administratorė pateikė įrodymus, kad uždaroji akcinė bendrovė „Agrorama“ jau iki ginčijamos paskolos sutarties sudarymo turėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams – Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. ir 2021 m. gegužės 12 d. nutartimis patvirtintų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Agrorama“ kreditorių reikalavimų bendra suma yra 157960,57 Eur. Pažymėtina, kad sąlyginai nedidelių 962,80 Eur ir 4126 Eur įsipareigojimų nevykdė jau nuo 2019 m. lapkričio ir balandžio mėnesių.
Ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės, nes uždaroji akcinė bendrovė „Agrorama“, turėdama finansinių sunkumų atsiskaityti su kreditoriais, sumažino savo turtą, neatlygintinai perleisdama jo dalį atsakovei, taip sukeldama grėsmę, kad įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti.
Uždaroji akcinė bendrovė „Agrorama“ sudarė paskolos sutartį su mažąja bendrija „Mukunda“ neturėdama tokios pareigos pagal įstatymą, sutartį, teismo sprendimą ar kitokiu pagrindu, todėl teismas sprendžia, kad ginčijamo sandorio sudaryti neprivalėjo.
Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, tai yra rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Civilinio kodekso 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Paskolos sutarties sudarymo metu M. R. buvo ir uždarosios akcinės bendrovės „Agrorama“ ir mažosios bendrijos „Mukunda“ direktorius. M. R. buvo nesąžiningas, nes gerai žinodamas apie uždarosios akcinės bendrovės „Agrorama“ neįvykdytus įsipareigojimus kreditoriams, sudarė neatlygintiną sandorį su juridiniu asmeniu, kurio vadovas yra jis pats. Būdamas ginčijamo sandorio šalių atstovu žinojo (turėjo žinoti), kad sandoris pažeidžia kreditorių teises. Sandorio šalys yra nesąžiningos ir pagal Civilinio kodekso 6.67 straipsnio 7 punktą.
Civilinio kodekso 6.66 straipsnio 3 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Akivaizdu, kad nemokumo administratorius nėra ir negali būti dalyvavęs įmonei sudarant sandorius, dėl kurių teisėtumo patikrinimo administratorius ir kreipiasi į teismą, taigi ir apie šių sandorių sudarymą iki jam tampant administratoriumi informacijos neturi. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 64 straipsnio 1 dalį įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos ir kreipiasi į teismą dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Teismo nutartis dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Agrorama“ iškėlimo įsiteisėjo 2021 m. vasario 19 d., o ieškinį dėl nepagrįsto lėšų gavimo ir jų grąžinimo nemokumo administratorė pareiškė teismui 2021 m. gegužės 18 d. Apie uždarosios akcinės bendrovės „Agrorama“ 2020 m. sausio 6 d. sudarytą paskolos sutartį nemokumo administratorė sužinojo 2021 m. liepos 26 d. gavusi teismo pranešimą pateikti dubliką ir atsakovės atsiliepimo į ieškinį bei priedų kopijas ir 2021 m. rugpjūčio 16 d. pareiškė teismui patikslintą ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Dėl to, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra Civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetas taikyti actio Pauliana, todėl ieškinys tenkinamas.
Pagal Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gegužės 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 2021 m. spalio 27 d. advokatui Karoliui Ušinskui sumokėtus 300 Eur už faktiškai sugaištą laiką kelionėje ir atstovavimą teisme. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal Civilinio proceso kodekso 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Ieškovės išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, tai išlaidos advokato pagalbai apmokėti (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 3 punktą advokato kelionės išlaidos priteisiamos, jeigu advokatas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Paminėtų aplinkybių šioje byloje nėra. Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetamas, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Šioje byloje 2021 m. spalio 28 d. įvykusio teismo posėdžio trukmė iki 30 minučių. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymą priteisti iš atsakovės išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Pagal Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 7 dalį bei 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą už ieškinį turi būti sumokėtas 889 Eur žyminis mokestis (39530 Eur × 3 % × 75 % = 889 Eur). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą išieškomas mokėtinas 889 Eur žyminis mokestis.
Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 3,80 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos nepriteisiamos, nes jos yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr.1R-261/1K-355 (redakcija galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 268, 270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Pripažinti negaliojančia uždarosios akcinės bendrovės „Agrorama“ ir mažosios bendrijos „Mukunda“ 2020 m. sausio 6 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. A 20-01.
Priteisti iš mažosios bendrijos „Mukunda“ bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Agrorama“ naudai 39530 Eur (trisdešimt devynis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt eurų) ir šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 39530 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gegužės 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Išieškoti iš mažosios bendrijos „Mukunda“ į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidas – 889 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.