- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-15
- Bylos Nr.
- e2S-341-440/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07315-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- P. U.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, viešoji įstaiga „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė Lietuvos draudimas, „B2Kapital“
Civilinė byla Nr. e2S-341-440/2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07315-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.4.2.1.4. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 15 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. U.atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-539-291/2020 pagal pareiškėjo P. U. pareiškimą, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, viešoji įstaiga „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė Lietuvos draudimas, uždaroji akcinė bendrovė UAB „B2Kapital“, antstolė V. Š., antstolis A. B., R. U. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Teismas, išnagrinėjęs skundą, nustatė: I. Ginčo esmė 1. Pareiškėjas P. U. pareiškimu bei patikslintu pareiškimu prašė iškelti jam bankroto bylą, kadangi jis negali kreditoriams vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma sudaro 15 798,49 Eur. Nurodė, kad tapo nemokiu dėl nepalankiai susiklosčiusios situacijos, iki kreipimosi į teismą dienos iš jo buvo išieškotos didelės sumos, vykdymo išlaidos ir kt. Pagrindinė skola susidarė santuokos metu, ryšium su pragyvenimo poreikiais, buvo paimta paskola su sutuoktine R. U. ir AB „Swedbank“, po to skolą perėmė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Būsto paskolų draudimas“. Jis kurį laiką buvo nedarbingas, vėlavo mokėjimai, ko pasėkoje susidarė dar papildomų skolų. Šiuo metu yra bedarbis, tačiau kelioms savaitėms išvyksta padirbėti į užsienį, ketina susirasti darbą Šiauliuose, planuoja gauti apie 800 Eur. Turi du nepilnamečius vaikus. Pareiškėjas nurodė, kad nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto, vertybinių popierių neturi, skolininkų neturi ir kad nėra sąlygų, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti iškelti bankroto bylą. Pareiškėjas savo poreikių tenkinimui prašė skirti 600 Eur, kreditorinių įsipareigojimų vykdymui galėtų skirti iki 200,00 Eur per mėnesį. Pareiškėjas teikia išlaikymą nepilnamečiui vaikui – 200 Eur. Bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Atveika“. 2. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime nurodė, kad visas šiai dienai bendrovės turimas solidarus reikalavimas P. U.ir R. U. atžvilgiu pagal kredito sutartį yra 13219,50 Eur bei 5 procentų metinės palūkanos, pagal mokėjimų draudimo susitarimą solidarus reikalavimas iš P. U.ir R. U. 1729,83 Eur ir 5 procentai palūkanos. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie gaunamas ar numatomas gauti pajamas, bei duomenų apie būtinuosius pareiškėjo poreikius. 3. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjo atžvilgiu neprieštaraus, jeigu pareiškėjas teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo prašymą. 4. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartimi atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą. 6. Teismas nurodė, kad bendra pareiškėjo įsipareigojimų suma yra 15 798,49 Eur ir, teismo skaičiavimu, viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA), tačiau 13 230,90 Eur ir 1815,91 Eur skola kreditorei UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ yra solidari pareiškėjo prievolė su kita bendraskole R. U. Pareiškėjas, kuris yra suinteresuotas bankroto bylos iškėlimu ir todėl turi pareigą teikti įrodymus dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų egzistavimo, nenurodė kitos solidarios skolininkės R. U. turtinės padėties. Todėl nagrinėjamu atveju, jei bendraskolė nuosavybės teise turi priklausančio turto ir pajamų, į kuriuos gali būti nukreiptas skolos išieškojimas, tai tokiu atveju egzistuoja galimybė, kad gali būtų padengtas visas solidariųjų skolininkų įsiskolinimas. Esant šiai galimybei, pareiškėjo prievolė kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“ būtų pasibaigusi ir jis neatitiktų Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) pateiktos nemokumo sąvokos, t. y. neturėtų pradelstų įsipareigojimų, kurių suma viršytų 25 MMA. Nors pareiškėjo priskaičiuotų įsipareigojimų suma nežymiai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų MMA, tačiau kol nėra duomenų apie bendraskolei priklausantį turtą, negali būti konstatuotas pareiškėjo nemokumas FABĮ įstatymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-690/2016). 7. Teismas nurodė, kad nėra jokių duomenų apie pareiškėjo darbines pajamas. Kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjas nepateikė duomenų apie darbą ir pajamas. Šiai dienai, pagal pateiktus duomenis, pareiškėjas niekur nedirba. Nors jo atstovė nurodė, kad pareiškėjas dirba užsienyje, jokių tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikta, todėl mokumo plano sudarymas ir atsikaitymas su kreditoriais bei bankroto administratoriumi yra neįmanomas. III. Atskirojo skundo argumentai 8. Atskiruoju skundu pareiškėjas P. U. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 17 d. nutartį ir perduoti jos pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 8.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjo padėtį dėl pajamų. Susiklostė gyvenimiška situacija, kad šiuo metu pareiškėjas yra nedarbingas, todėl buvo priverstas kas antrą mėnesį išvykti padirbėti į užsienį. 8.2. Pirmosios instancijos teismas, nei viename teismo posėdyje neuždavė klausimo apie bendraskolės turtą. Šiai dienai pareiškėjui nėra žinoma turtinė R. U. padėtis. Taip pat pirmosios instancijos teismas, nei pareiškimo priėmimo stadijoje, nei bylos nagrinėjimo metu neįpareigojo pateikti tokių duomenų, nei buvo nustatytas terminas tokius papildomus įrodymus pateikti. Be to, pirmosios instancijos teismas pats galėjo patikrinti tokius duomenis, nes pareiškėjas pagal Lietuvos Respublikos duomenų apsaugos įstatymą tokių duomenų savarankiškai nebūtų gavės. 8.3. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas atitinka tiek fizinių asmenų bankroto įstatymo keliams sąžiningumo tiek ir nemokumo sąlygas. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodyti pagrindai, kuriais remiantis teismas galėtų atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą šiuo atveju taip pat neegzistuoja, o teismui nebuvo pateikti jokie svarūs, pirmosios instancijos teismo neįvertinti ir pareiškėjo atitikimą FABĮ reikalavimams paneigiantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir pareiškėjo atstovės paaiškinimus, todėl šioje bylos stadijoje nėra jokių aplinkybių dėl kurių nebūtų iškelta pareiškėjui bankroto byla. 9. Suinteresuotų asmenų atsiliepimų į pareiškėjo atskirąjį skundą byloje negauta. Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Atskirasis skundas netenkintinas. 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). 11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta apeliantui (pareiškėjui) iškelti fizinio asmens bankroto bylą, pagrįstumo ir teisėtumo. Byloje nustatyta, kad apeliantas kreipėsi į teismą pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodė, kad jis yra nemokus, negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, kurių mokėjimo terminai suėjo, ir kurių bendra suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas MMA. 12. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. 13. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA). Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai aiškinamas būti negali. 14. Byloje pirmosios instancijos teismo neginčijamai nustatyta, kad pagal Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini)– kreditorei UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ likusi neišieškota skola 1815,91 Eur – sumokėjimo terminas suėjęs. Pagal Vilniaus m. 28 notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) – kreditorei UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ likusi neišieškota skola 13 230,90 Eur – sumokėjimo terminas suėjęs. Pagal Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini)– kreditorei VŠĮ ,,Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ likusi neišieškota skola 123,42 Eurų – sumokėjimo terminas suėjęs. Taip pat dėl skolų išieškojimo susidarė vykdymo išlaidos antstolei V. Š. viso apie 628, 26 Eur. Bendra pareiškėjo įsipareigojimų suma yra 15 798,49 Eur ir viršija 25 MMA, tačiau 13 230,90 Eur ir 1815,91 Eur skola kreditoriui UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ yra solidari pareiškėjo prievolė su bendraskole R.U. 15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjui nepateikus duomenų apie solidariosios skolininkės turtinę padėtį, teismas neturi galimybės spręsti, ar egzistuoja tikimybė, kad solidari skola gali būti padengta kito solidaraus skolininko, todėl esant šiai galimybei pareiškėjas galimai nebeatitiktų FABĮ pateiktos nemokumo sąvokos, nes neturėtų pradelstų įsipareigojimų, viršijančių 25 MMA. 16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas savo patikslintame pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo papildė kreditorių sąrašą; pagal Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų baudžiamąjį įsakymą Nr. 2-1750-1001 /2018 – kreditorei AB ,,Lietuvos draudimas“ likusi neišieškota skola 1473,33 Eur – sumokėjimo terminas suėjęs. Pagal Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų baudžiamąjį įsakymą Nr. 2-1750-1001/2018 vykdomąjį raštą – kreditorei VMI likusi neišieškota skola 1900 Eur – sumokėjimo terminas suėjęs; antstoliui A. B. vykdymo išlaidos apie 300 Eur; Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) – kreditorei UAB ,,Gelvora“ likusi neišieškota skola 1211,45 Eur – sumokėjimo terminas suėjęs. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjos 2020 m. sausio 20 d. rezoliucija buvo priimtas UAB „Gelvora“ prašymas dėl pašalinimo iš bylos, kuriame nurodyta, kad UAB „Gelvora” neturi reikalavimo teisės į P. U. įsiskolinimą pagal minėtą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde neteikė jokių papildomų argumentų dėl patikslintame pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo papildyto kreditorių sąrašo, todėl apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apelianto argumentus bei atsakydamas į atskirojo skundo argumentus mano, kad nėra tikslinga apie tai plačiau pasisakyti. 17. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymą, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Aukščiausiojo Teismo sprendimai saisto tiek patį Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, tiek kitus bendrosios kompetencijos teismus, nagrinėjančius analogiškas ar iš esmės panašias bylas. Šiaulių apylinkės teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą iškelti jai bankroto bylą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi suformuota teismų praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-690/2016. 18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.123 straipsnio 1 dalimi, prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma; taip pat kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad prievolės solidarumas reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos vykdant prievolę kreditoriui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. 19. Byloje nustatyta, kad 2007 m. sausio 31 d. tarp AB banko „Hansabankas“ (dabartinis pavadinimas - „Swedbank“, AB) ir P. U.ir R. U. buvo pasirašyta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria kredito gavėjams buvo suteiktas 76 000,00 Lt (22 011,12 Eur) dydžio kreditas buto pirkimui. Kredito grąžinimas 2007 m. vasario 6 d. buvo apdraustas UAB „Būsto paskolų draudimas“. Kredito gavėjams tinkamai nevykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bankas 2011 m. kovo 25 d. nutraukė kredito sutartį ir 2011 m. kovo 31d. kreipėsi į bendrovę su pranešimu apie draudžiamąjį įvykį bei paraiška draudimo išmokai gauti. Bendrovė 2011 m. balandžio 14 d. priėmė sprendimą dėl 19 533,56 Eur draudimo išmokos mokėjimo. Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarė 2014 m. gegužės 2 d. išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 66 884,00 Lt (19 370,95 Eur) negrąžinto kredito, 1001,21 Lt (289,97 Eur) nesumokėtų palūkanų, 86,87 Lt (25,16 Eur) delspinigių už negrąžintą kreditą, 75,93 Lt (21,99 Eur) delspinigių už nesumokėtas palūkanas, 397,59 Lt (115,15 Eur) nesumokėto turto draudimo mokesčio, 213,69 Lt (61,89 Eur) vykdomojo įrašo išdavimo išlaidų, 5 procentų dydžio palūkanų nuo 68.445,60 Lt (19 823,22 Eur) sumos nuo 2011 m. kovo 31 d. iki viso kredito grąžinimo dienos išieškojimo P. U. ir R. U. Šis vykdomasis įrašas buvo pateiktas vykdyti antstolei V. Š. Hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas antstolio buvo parduotas iš varžytynių už 6780 Eur, antstolis hipotekos kreditoriui „Swedbank“, AB 2015 m. liepos 29 d. pervedė 5936,96 Eur skolos. Lėšos, gautos už nekilnojamojo turto pardavimą, buvo panaudotos dalies mokamos bankui draudimo išmokos dengimui. 2015 m. rugpjūčio 7 d. tarp „Būsto paskolų draudimas“ ir banko buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria bankas perleido bendrovei, o bendrovė perėmė iš banko reikalavimo teises P. U.ir R. U. atžvilgiu į hipoteka neužtikrintą reikalavimą dėl 13 480,75 Eur įsiskolinimo. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. P2-203-776/2015 pakeitė vykdomojoje byloje pradinį išieškotoją „Swedbank“, AB nauju išieškotoju UAB „Būsto paskolų draudimas“. 20. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 1 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)priteisė solidariai iš P. U.ir R. U. UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai 10166,37 Lt (2 944,38 Eur) skolą, 45,23 Lt (13,10 Eur) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Vykdomieji raštai, išduoti pagal minėtą teismo sprendimą už akių buvo pateikti vykdyti antstolei V.Š. 21. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Tai reiškia, kad vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa solidarioji prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu. Nagrinėjamu atveju, byloje nebuvo pateikta duomenų apie solidariosios skolininkės turtinę padėtį, jos galimybes padengti dalį ar visą pareiškėjo nurodomą įsiskolinimą kreditorei UAB ,,Būsto paskolų draudimas“. Kreditorė UAB „paskolų draudimas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pagal Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini)– kreditorei UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ išieškota 1408,95 Eur skola, skolos likutis – 1729,83 Eur. Pagal Vilniaus m. 28 notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) – kreditorei UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ išieškota 352,43 Eur skola, likusi neišieškota skola 13 219,90 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurią skolos dalį kuris solidarusis skolininkas padengė. Taigi esant galimybei, jog solidari skolininkė R. U. taip pat dengia įsiskolinimą, apelianto prievolės kreditoriams likutis gali mažėti sparčiau, negu pats pareiškėjas dengia įsiskolinimą, ir pagal šios bylos nagrinėjimo aplinkybes jis neatitiktų FABĮ pateiktos nemokumo sąvokos, t. y. neturėtų pradelstų įsipareigojimų, viršijančių 25 MMA. 22. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Įstatymas nustato bendraskolio teisę, o ne pareigą, regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio to, ką jis už šį yra sumokėjęs. Pažymėtina, kad solidari sutartinė skolininkų atsakomybė gali būti pakeista į vieno iš skolininkų asmeninę atsakomybę tik kreditoriaus ar jo teisių perėmėjo sutikimu ar teismo sprendimu. 23. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus, tai apima ir teisę rinkti įrodymus. Tačiau pažymėtina, jog aktyvaus teismo vaidmens principas nėra absoliutus ir tai nereiškia, kad teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-313/2017). Teismų praktikoje pažymima, kad aktyvus teismo vaidmuo nereiškia visos įrodinėjimo pareigos perkėlimo teismui ir neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą. Šioje byloje pareiškėjas nepateikė aktualių duomenų apie solidariosios skolininkės turtinę padėtį bei duomenų apie tai, kurią skolos dalį kuris solidarusis skolininkas padengė, bei neprašė teismo šiuos duomenis išreikalauti. Beje, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva turi galimybę viešose registruose rinkti duomenis apie asmenų turimą turtą, transporto priemones, Lietuvos Respublikoje gaunamą darbo užmokestį, tačiau neturi galimybės patikrinti duomenų apie turimas banko sąskaitas ir jose esančias pinigines lėšas bei apie tai, kurią skolos dalį kuris solidarusis skolininkas padengė. Manoma, kad nesant šių duomenų pakankamai sudėtinga spręsti apie pareiškėjo pradelstų įsipareigojimų dydį bei nemokumą. Tačiau apelianto nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas neįpareigojo pareiškėjo pateikti papildomų įrodymų, ar pats savo iniciatyva nerinko duomenų, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai įvykdė pareigą imtis priemonių, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, lemiančios bylos esmės atskleidimą ir jos tinkamą išnagrinėjimą. Nors pareiškėjas turėjo pareigą pateikti įrodymus ir be atskiro įpareigojimo ( CPK 178 straipsnis), buvo atstovaujamas advokato, tačiau iš LITEKO duomenų matyti, kad teismas įpareigojo pareiškėją teikti papildomus įrodymus, pvz. apie gaunamas pajamas per paskutinius 3 metus; dokumentus, pagrindžiančius pareiškime nurodytas būtinųjų poreikių išlaidas. LITEKO duomenimis iš 2019 m. vasario 17 d. teismo posėdžio garso įrašo, pareiškėjos atstovės paaiškinimų, tirtų aplinkybių, spręstina, kad teismo posėdžio metu teismas, aiškinosi dėl pareikšto prašymo pagrįstumo, pateiktų dokumentų ir pan. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas neišsamiai ir paviršutiniškai išnagrinėjo bylą. 24. FABĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą turi būti pridėti taip pat ir fizinio asmens gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinantys dokumentai. Pareiškėjas turi pareigą pateikti teismui visus duomenis apie savo gaunamas pajamas (CPK 178 str.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors pareiškėjas pareiškime nurodė, jog kelioms savaitėms išvyksta padirbėti į užsienį, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokį elgesį, yra pagrindo vertinti kaip pareiškėjo sąmoningą vengimą pateikti visą reikalingą medžiagą, atskleisti aplinkybes, susijusias su gaunamomis pajamomis, ir tai gali būti vertinama kaip pareiškėjo nesąžiningumas. Sąmoningas vengimas atskleisti teismui tikrąją finansinę padėtį trukdo nustatyti tikrąją faktinę situaciją, neleidžia objektyviai jos įvertinti, bei užkerta kelią teisingam tam tikro santykio teisiniam kvalifikavimui. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad fizinio asmens bankroto procesu neturi būti piktnaudžiaujama ir jis neturi pakeisti priverstinio vykdymo proceso tais atvejais, kai nustatoma, kad pareiškėjo (skolininko) turimo turto ir (ar) gaunamų pajamų dydis gali būti (yra) pakankamas jo įsipareigojimams padengti vykdymo proceso nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-561/2014). Nepateikdamas duomenų apie gaunamas pajamas užsienio valstybėje, tikėtina, suprasdamas ir tai, jog tokių duomenų teismas savo iniciatyva gauti gali neturėti galimybės, apeliantas elgiasi nesąžiningai (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis), ir visa tai sudaro pagrindą abejoti jo kaip asmens nemokumu FABĮ 2 straipsnio 2 dalies ir 5 straipsnio 8 dalies 1 punkto normų prasme.
25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad apeliantas nors ir siekia, kad byloje pateikti įrodymai būtų vertinami kitaip nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, tačiau apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 17 d. nutarties ir perduoti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nagrinėti iš naujo. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.
26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsisakymas iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui neužkerta kelio kreiptis su atitinkamu reikalavimu į teismą iš naujo pasikeitus aplinkybėms.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Teisėja Vilija Valantienė