- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- eI3-3556-816/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01639-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Ernestas Spruogis, Violeta Petkevičienė
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Gražina Versockienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio,
dalyvaujant pareiškėjo atstovams globėjai A. J., turto administratoriui D. J., advokatei Gražinai Versockienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo neveiksnaus tam tikrose srityse A. J., atstovaujamo turto administratoriaus D. J., skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Neveiksnus tam tikrose srityse pareiškėjas, atstovaujamas turto administratoriaus, prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) 2020 m. balandžio 9 d. raštą; 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Kauno paramos administravimo skyriaus 2020 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. KK-314 (10.6.1E) (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti NMA iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. gruodžio 12 d. paraišką.
Nurodo, kad pareiškėjas, veikiantis per turto administratorių, vadovaudamasis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ supaprastintosiomis įgyvendinimo taisyklėmis, kurios taikomos nuo 2019 metų, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 3D-70 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), 2019 m. gruodžio 12 d. pateikė paraišką Nr. 17VM-KU-19-2-09991-PR001 (toliau – paraiška).
Pažymi, kad nors nei vienoje iš atsakovių nurodytų Įgyvendinimo taisyklių nuostatų nėra paminėta, kad asmuo, teismo pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, veikdamas per turto administratorių, negali kreiptis dėl paramos skyrimo, NMA nepagrįstai plečiamai aiškina šias nuostatas ir todėl prieina neteisingos išvados, kad veikdamas per teismo sprendimu paskirtą turto administratorių, pareiškėjas neturi teisės gauti paramą.
Nurodo, kad skundžiamame Žemės ūkio ministerijos rašte nepagrįstai teigiama, kad pareiškėją pripažinus neveiksniu dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla), jis nebeatitinka Įgyvendinimo taisyklių 12.1. ir 18.1 papunkčių reikalavimų. Pareiškėjas šiuo atveju siekia gauti paramą jau vykdomos ir turto administratoriaus administruojamos 2015 m. įkurtos žemės ūkio veiklos modernizavimui, o ne naujos ūkinės komercinės veiklos vykdymui. Be to, Įgyvendinimo Taisyklių papunkčiuose imperatyviai nenurodyta, kad neveiksnus asmuo, veikdamas per turto administratorių, negalėtų gauti paramos. Jeigu pareiškėjas teisėtais pagrindais vykdo veiklą, kurią įsteigė taip pat gavęs paramą ir už ją turi atsiskaityti, kyla klausimas, kodėl šiuo atveju vykdomos veiklos modernizavimo tikslas pripažintas neatitinkančiu Įgyvendinimo taisyklių nuostatų.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde cituodamas Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.245 straipsnio 1 dalies, 3.238 ir 3.242 straipsnių nuostatas teigia, kad A. J. pripažinimas neveiksniu tam tikrose srityse turi būti vertinamas išimtinai kaip aplinkybė, nesudaranti pačiam A. J. asmeniškai įgyvendinti teisių ir pareigų teismo sprendime nurodytose srityse, kuriose jis pripažįstamas neveiksniu (išskyrus asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimą, pvz., santuokos sudarymas). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad A. J. vardu yra registruotas ūkininko ūkis, taip pat neveiksnus asmuo nuosavybės teise valdo ir kitą turtą (žemės sklypus, ūkio techniką, gyvūnus ir pan.), siekiant užtikrinti efektyvų šio turto valdymą yra paskirtas turto administravimas. Teismas sprendimu neveiksniam asmeniui neuždraudė verstis ūkininko veikla. A. J. ūkininko srityje pripažintas neveiksniu, o tai reiškia, kad viską už jį ūkio veikloje daro (prisiima teises ir vykdo pareigas) turto administratorius, tokią išvadą patvirtinta šios teismo sprendimo nuostatos: „pripažinti neveiksniu kitose turtinių santykių srityse, tai A. J. ūkininko ūkio, taip pat ūkyje naudojamo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, turtinių teisių ir įsipareigojimų naudojime, valdyme ir disponavime; A. J. teisių ir įsipareigojimų įgyvendinime bei vykdyme pagal 2015 m. balandžio 30 d. A. J. paraišką dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ ir 2015 m. rugsėjo 14 d. NMA raštą Nr. KU-(4.4.22)- 1168“Sprendimas dėl paramos“.“
Teigia, kad nagrinėjant civilinę bylą dėl A. J. pripažinimo neveiksniu, atsakovė NMA ne tik buvo nuolat informuojama apie bylos eigą, bet ir D. J., kaip turto administratoriaus, kandidatūra buvo derinama su šia atsakove, kuri, 2018 m. gruodžio 17 d. raštu Dėl informacijos pateikimo Nr. BRK-6129 atsakė: „NMA, atsakydama į Jūsų 2018 m. lapkričio 23 d. prašymą „Dėl informacijos pateikimo ir informavimas apie bylos eigą“ (reg. Nr. BR5.2-18762), informuoja, jog NMA neprieštarauja, kad A. J. turto administratoriumi būtų paskirtas D. J..“ Turto administratoriaus kandidatūros derinimas su atsakove NMA buvo vykdomas būtent tuo tikslu, kad ateityje nekiltų nesklandumų dėl neveiksnaus A. J. ūkio administravimo ir paramos programos vykdymo.
Pažymi, kad dalyvavimas projekte yra nukreiptas ne sukurti A. J. naujas teises ir pareigas, tačiau efektyvinti esamo ūkio veiklą, kuris neatnaujintas tampa neefektyvus ir nerentabilus, o tai neveiksnaus asmens turto administravimą daro neatitinkančiu jo interesų, ūkį tampa vis sudėtingiau administruoti, laikui bėgant nemodernizuotas ūkis gali tapti netgi nuostolingas.
Be to, dalyvavimas projekte yra būtinas siekiant įgyvendinti 2019 m. sausio 3 d. Utenos apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2YT-23-266/2019 A. J. turto administravimą, taip pat įstatymo reikalavimus, taikomus neveiksnaus asmens turto administravimui, teismo sprendimu turto administratoriui numatytus įgaliojimus dėl A. J. teisių ir įsipareigojimų įgyvendinimo bei vykdymo pagal 2015 m. balandžio 30 d. A. J. paraišką dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“.
Atsiliepimas
Atsakovė NMA atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad kai asmeniui teismo sprendimu yra apribota galimybė (fizinio asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje (CK 2.10 straipsnis.) arba fizinio asmens civilinio veiksnumo apribojimas tam tikroje srityje (CK 2.11 straipsnis)) verstis bet kokia ūkine komercine veikla, laikoma, kad pareiškėjas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 12.1 p. nustatyto reikalavimo, o taip pat neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 18.1 p. nustatyto kriterijaus. Kadangi Paraiška neatitinka tinkamumo gauti paramą sąlygų ir reikalavimų, parama pareiškėjui neskirta.
Nurodo, kad susidarius neeilinei situacijai, atsižvelgiant į tai, kad projektas pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ buvo pradėtas įgyvendinti dar 2015 m., NMA siekdama nepasunkti esamos pareiškėjo situacijos (susigrąžinant paramą, paramos dalį ar pan.), sutiko su administratoriaus kandidatūra. NMA pritarė Administratoriaus paskyrimui, kiek tai susiję su 2015 m. paraiška („Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“), tačiau tai jokiu būdu negali reikšti, kad NMA kokiu nors būdu išreiškė sutikimą dėl 2019 m. teiktos Paraiškos. Šioje situacijoje Administratorius siekia gauti paramą, tačiau naudojasi pareiškėjo vardu ir sunkia jo būkle. Pažymi, kad paraiškos yra vertinamos pagal paraiškos pateikimo dieną turimus duomenis (taip pat ir paraiškos pateikimo dieną viešuosiuose registruose esančius duomenis), todėl NMA pagrįstai vertino pareiškėjo situaciją, kaip ji yra nurodyta 2019 m. sausio 3 d. Utenos apylinkės teismo sprendime.
Pažymi, kad Įgyvendinimo taisyklėse nenumatyta galimybė teikti paraiškas per atstovą, todėl šiuo atveju pareiškėjas ar Administratorius dar prieš teikdami paraišką turėjo ir galėjo žinoti, kad toks paraiškos teikimo būdas bei projekto įgyvendinimo būdas nėra galimas.
Šalies argumentai
Pažymi, kad NMA Sprendimą išsiuntė el. paštu, paštu (registruotu laišku) bei patalpino Portale (2020 m. kovo 3 d.). Sprendime buvo nurodyta apskundimo tvarka ir terminai. Pareiškėjas pateikė skundą Žemės ūkio ministerijai dėl NMA Sprendimo, o Žemės ūkio ministerija atsakymu nurodė, kad NMA sprendimas pagrįstas bei teisėtas. Pareiškėjas Teismui skundžia tiek NMA Sprendimą, tiek Žemės ūkio ministerijos atsakymą, nors yra praleistas NMA Sprendimo apskundimo terminas. Pažymi, kad pareiškėjas neprašė termino atnaujinti, nepateikė svarbių aplinkybių, dėl ko praleido terminą. NMA laikosi pozicijos, kad pareiškėjas praleido sprendimo apskundimo terminą, nėra jokių svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Žemės ūkio ministerija atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 12 d. kartu su kitais papildomais dokumentais pateikė 2019 m. sausio 3 d. Utenos apylinkės teismo sprendimą dėl pareiškėjo pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse. Pateiktame teismo sprendime pažymėta, kad pareiškėjas negali verstis ūkine komercine veikla.
Pažymi, kad kai asmeniui teismo sprendimu yra apribota galimybė (fizinio asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje (LR CK 2.10 sr.) arba fizinio asmens civilinio veiksnumo apribojimas tam tikroje srityje (LR CK 2.11 str.)) verstis bet kokia ūkine komercine veikla, laikoma, kad pareiškėjas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 12.1 papunktyje nustatyto reikalavimo, taip pat neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 18.1 papunktyje nustatyto kriterijaus.
Žemesnės instancijos teismas
Žemės ūkio ministerijos vertinimu tiek NMA, priimdama Sprendimą, tiek Ministerija, atsakydama į pareiškėjo skundą, tinkamai vadovavosi ir pritaikė Įgyvendinimo taisyklių nuostatas. Tiek NMA Sprendimas, tiek Ministerijos raštas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra priimti remiantis objektyviais duomenimis, pagrįsti teisės normomis, motyvuoti ir teisėti, todėl naikinti jų nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai palaikė skundą, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Papildomai advokatė nurodė, kad pareiškėjas, atstovaujamas turto administratoriaus, nepraleido NMA sprendimo apskundimo termino, nes jam nebuvo tinkamai paaiškinta sprendimo apskundimo tvarka. Jeigu teismas laikytų, kad pareiškėjo atstovas turto administratorius praleido NMA sprendimo apskundimo tvarką, prašo jį atnaujinti. Nurodė, kad pareiškėjas yra tinkamai atstovaujamas, todėl gali dalyvauti programoje ir gauti paramą. Pareiškėjas atitinka Įgyvendinimo taisyklių 12.1 papunkčio reikalavimą, nes pareiškėjas yra fizinis asmuo, užsiimantis ūkine veikla ir savo vardu turi įregistravęs ūkį ir ūkio valdą. Pabrėžė, kad NMA skundžiamu sprendimu diskriminuoja pareiškėją, kuris yra pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.
Turto administratorius nurodė, kad pareiškėjas pats ūkine veikla neužsiima, ūkį tvarko turto administratorius.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti. Papildomai nurodė, kad pareiškėjas pats ūkine veikla neužsiima, todėl neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 12.1 ir 18.1 papunkčių. Pažymėjo, kad NMA nediskriminuoja pareiškėjo, priešingai siekia, kad nebūtų pasinaudojama bejėgiškos būklės asmeniu. Pažymi, kad pareiškėjo atstovas praleido NMA sprendimo apskundimo terminą.
Atsakovo ŽŪM atstovas iš esmės palaikė atsiliepimo argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Ginčas kilo dėl NMA sprendimo ir Žemės ūkio ministerijos rašto, kuriais pareiškėjui neskirta parama paraiškai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijas į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ supaprastintąsias Įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2019 metų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Utenos apylinkės teismas 2019 m. sausio 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėją pripažino neveiksniu turtinių ir neturtinių santykių srityse detaliai nurodytose teismo sprendime. Turtinių santykių srityse: 1.1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimu-pardavimu išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; 1.2. kilnojamojo, nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (kilnojamojo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); 1.3. paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas); 1.4. dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimesi individualia veikla); 1.5. kitose turtinių santykių srityse, tai A. J. ūkininko ūkio, taip pat ūkyje naudojamo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, turtinių teisių ir įsipareigojimų naudojime, valdyme ir disponavime: A. J. teisių ir įsipareigojimų įgyvendinime bei valdyme pagal 2015 m. balandžio 30 d. A. J. paraišką dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui ir 2015 m. rugsėjo 14 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros raštą Nr. KU-(4.4.22)-1168 „Sprendimas dėl paramos“. A. J. globėja paskirta motina, o turto administratoriumi sūnėnas D. J..
A. J. vardu turto administratorius D. J. 2019 m. gruodžio 12 d. NMA pateikė paramos paraišką Nr. 17VM-KU-19-2-09991-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (toliau – Priemonė) supaprastintąsias Įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2019 metų. Paraiška siekiama paramos lėšomis įsigyti žemės ūkio techniką (ritinių presą su smulkintuvu, diskinį skutiką su smulkių sėklų sėjamąja, puspriekabę ir grėblį), prašoma bendra paramos suma sudaro apie 50 000 eurų.
NMA, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 12.1 ir 18.1 papunkčiais priėmė ginčijamą 2020 m. kovo 3 d. sprendimą, kuriuo konstatavo, kad pateikta paraiška (projektas „A. J. investicijos į gyvulininkystės ūkio modernizavimą“) neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 12.1 ir 18.1 papunkčių nuostatų, todėl pareiškėjui neskirta parama.
Pareiškėjas, atstovaujamas turto administratoriaus D. J., nesutikdamas su NMA priimtu sprendimu, 2020 m. kovo 24 d. kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, prašydamas panaikinti NMA sprendimą, tačiau Žemės ūkio ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo atstovo skundą ir iš NMA gautą informaciją, padarė išvadą, kad NMA, priimdama skundžiamą sprendimą, tinkamai vadovavosi ir pritaikė Įgyvendinimo taisyklių nuostatas.
Pareiškėjas, atstovaujamas turto administratoriaus D. J., 2020 m. gegužės 8 d. pateikė skundą dėl NMA sprendimo ir ŽŪM atsakymo teismui.
Įgyvendinimo taisyklių 12.1 punkte numatyta, kad pareiškėjai gali būti fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą. Įgyvendinimo taisyklių 18.1 punkte numatyta, kad pareiškėjas laikomas tinkamu gauti paramą, jei atitinka šiame Taisyklių punkte išvardytas tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus. Tinkamumo gauti paramą sąlygos ir reikalavimai yra paraišką teikia subjektas, įvardytas galimu pareiškėju šių Taisyklių V skyriuje.
Taigi byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo vardu yra įregistruotas ūkininko ūkis ir valda, tačiau pagrindinis ginčas byloje yra dėl to, kad pareiškėjas neatitinka vieno iš dviejų pareiškėjo sąvoką apibrėžiančių kertinių elementų, t. y. kad pareiškėjas neužsiima žemės ūkio veikla. Įgyvendinimo taisyklių 4.7 punkte numatyta, kad žemės ūkio veikla yra veikla, apimanti žemės ūkio produkcijos gamybą, savo gamybos žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų gaminamų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, pripažinto žemės ūkio kooperatyvo iš savo narių jų ūkiuose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimą ir realizavimą, iš savo narių supirktų žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimą ir (arba) geros agrarinės ir aplinkosauginės žemės būklės palaikymą. Pareiškėjo ūkyje auginami mėsiniai galvijai. Iš bylos medžiagos matyti, kad įsiteisėjusiu Utenos apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-23-266/2019 pareiškėjas pripažintinas neveiksniu tarpe kitų sričių ir ūkinėje komercinėje veikloje bei ūkininko ūkio, įskaitant ūkyje naudojamų daiktų, valdyme, naudojime ir disponavime, pareiškėjo turto nuolatinei priežiūrai paskirtas turto administratorius (CK 3.245 str.). Turto administratorius teisėtais pagrindais prisiima įsipareigojimus, susijusius su pareiškėjo ūkine komercine veikla, pareiškėjo vardu. Šiuo atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad turto administratorius tinkamas pakeisti pareiškėją jo ūkio, įskaitant ūkyje naudojamus daiktus, valdyme, naudojime ir disponavime.
Atsakovų cituojamos civilinio kodekso 2.10 ir 2.11 straipsnių nuostatos skirtos teismine tvarka sprendžiant fizinių asmenų veiksnumo apribojimo klausimus, o ne paraiškų pagal konkrečią kaimo plėtros programą atrankos ir paramos skyrimo klausimus. Civilinis veiksnumas suprantamas kaip asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir pareigas (CK 2.5 str.). Neveiksnumas ? asmens teisinis statusas, kai asmuo negali dėl tam tikrų sutrikimų ar nepakankamų asmeninių gebėjimų savarankiškai priimti sprendimų dėl kai kurių ar visų savo asmeninių ar ekonominių reikalų, ar negali suvokti, išreikšti šių sprendimų ar veikti pagal juos, bei ginti savo interesus. Specialios teisinės apsaugos priemonės (globa, rūpyba, turto administravimas ir kt.) yra numatomos neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų teisėms ir interesams ginti bei apsaugoti.
2006 metų Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija, kurią Lietuvos Respublika 2010 metais ratifikavo ir prisiėmė pagal ją įsipareigojimus, numato, kad visi neįgalūs asmenys turi teisę į veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse (12 straipsnio 2 dalis), t. y. dėl turimos negalios jokiu būdu žmogus negali būti naikinamas kaip teisės subjektas (12 straipsnio 1 dalis). Valstybė <..> imasi visų atitinkamų ir veiksmingų priemonių, kad užtikrintų neįgaliųjų lygias teises nuosavybės teise turėti turtą ar jį paveldėti, tvarkyti savo finansinius reikalus ir turėti vienodas galimybes su kitais asmenimis gauti banko paskolas, hipotekos ir kitokių formų finansinius kreditus, ir užtikrina, kad iš neįgaliųjų nebūtų savavališkai atimta jų nuosavybė (1 straipsnio 5 dalis).
Neįgaliųjų socialinė integracija organizuojama vadovaujantis tam tikrais principais, įskaitant lygių teisių (neįgalieji turi tokias pačias teises kaip ir kiti visuomenės nariai), lygių galimybių (neįgaliesiems, kaip ir kitiems visuomenės nariams, sudaromos tokios pat ugdymosi, darbo, laisvalaikio leidimo, dalyvavimo visuomenės, politiniame ir bendruomenės gyvenime galimybės. Tik tais atvejais, kai tokios pat sąlygos ir priemonės yra neveiksmingos, numatomos specialiosios priemonės, gerinančios neįgaliųjų padėtį), diskriminavimo prevencijos (neįgalieji apsaugomi nuo bet kokios diskriminacijos ar išnaudojimo), visapusiško dalyvavimo (visais lygmenimis visi su neįgaliųjų gyvenimu ir veikla susiję klausimai sprendžiami derinant su jais ir (ar) jų atstovais pagal įstatymą bei atsižvelgiant į jų patirtį), savarankiškumo ir pasirinkimo laisvės užtikrinimo (neįgalieji nuolat skatinami būti savarankiški), prieinamumo (neįgaliesiems sudaromos sąlygos veiklai visose gyvenimo srityse ir galimybė naudotis ištekliais), destigmatizacijos ir kt. (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 str.).
Būtent tuo tikslu, kad neveiksnūs asmenys išlaikytų teisinį veiksnumą su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse Lietuvoje buvo iš esmės pakeistas asmens veiksnumo ribojimo institutas. Atsakovai skundžiamais sprendimais iš esmės atlieka pareiškėjo neveiksnumo reviziją, nors tai jau atlikta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo konstatuota, kad pareiškėjas negeba tam tikrose srityse suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tačiau būtent tam, kad jis civiliniuose ir kituose teisiniuose santykiuose dalyvautų kaip teisės subjektas ir įsteigta jo interesų labui globa, paskirtas globėjas bei turto administratorius, t. y. nurodytais teisiniais instrumentais sulyginamas šio asmens veiksnumas su kitų teisės subjektų veiksnumu. Priešingas neveiksniam tam tikrose srityse asmeniui steigiamos globos ir turto administravimo institutų aiškinimas neatitinka jų paskirties ir teisinės prasmės.
Pagal Europos socialinę chartiją, įsigaliojusią Lietuvoje 2001 m., Lietuva yra įsipareigojusi pagal 15 str. neįgaliems asmenims užtikrinti teisę į savarankiškumą, socialinę integraciją ir dalyvavimą bendruomenės gyvenime. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje taip pat numatoma, kad Sąjunga pripažįsta ir gerbia neįgaliųjų asmenų teisę naudotis priemonėmis, užtikrinančiomis jų nepriklausomumą, socialinį bei profesinį integravimą ir dalyvavimą bendruomenės gyvenime (26 str.).
Taigi darytina išvada, kad atsakovės padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 12.1 ir 18.1 papunkčių vien dėl to, kad jis pripažintas ūkininkavimo srityje neveiksniu. Pareiškėjo dalyvavimą ūkinėje komercinėje veikloje pakeičia teismo sprendimu turto administratorius. Byloje nenustatyta, kad turto administratorius pareiškėjo vardu nedalyvautų ūkinėje komercinėje veikloje ar kad turto administratorius netinkamai vykdytų įsipareigojimus, kuriuos prisiima pareiškėjo vardu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo ūkinė komercinė veikla būtų nevykdoma, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas, veikdamas per turto administratorių, atitinka Įgyvendinimo taisyklių 12.1 ir 18.1 papunkčius. Tai, kad pareiškėjas ūkyje asmeniškai neatlieka darbų, nėra teisiškai reikšminga, nes, kaip minėta, dėl jo negalios jam teismo sprendimu ir nustatyta globa bei paskirtas turto administravimas. Be to, teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pripažino, kad asmuo būtų laikomas užsiimančiu ūkininkavimo veikla, jei samdytų kitus asmenis ir ūkyje pats nedirbtų, todėl skundžiami sprendimai, kuriais iš esmės neskirta parama tik dėl to, kad pareiškėjas pripažintas neveiksniu nurodytose srityse, yra neteisėtai diskriminacinio pobūdžio ir priimti netinkamai interpretuojant asmeniui nustatytos globos ir turto administravimo institutų paskirtį.
NMA atstovė posėdžio metu nurodė, kad NMA šiuo sprendimu siekia užtikrinti, kad nebūtų pasinaudojama bejėgiškos būklės asmeniu. Teisėjų kolegija pažymi, kad aukščiau nurodytas teismas, spręsdamas dėl globos nustatymo, globėjo bei turto administratorių kandidatūrų parinkimo, šiuos klausimus tyrė ir išsprendė. Byloje nustatyta, kad turto administratorius pats asmeniškai, ne per kitus asmenis įgyvendina pareiškėjo teises ir prievoles pareiškėjo ūkinėje komercinėje veikloje, šios pareigos įgyvendinamos tinkamai, nes, paskyrus neveiksniam tam tikrose srityse pareiškėjui turto administravimą, buvo tinkamai tęsiami įsipareigojimai NMA pagal 2015 metų paraišką ir sprendimą skirti paramą. Pažymėtina, kad nustatyto globėjo tinkamą savo pareigų atlikimą, apsaugant ir ginant neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens teises ir interesus, kontroliuoja globos ir rūpybos institucijos, tai neįeina į atsakovo kompetenciją. Be to, NMA kvestionuoja teismo parinktą administratoriaus kandidatūrą, nors teismo proceso metu davė sutikimą jo kandidatūros tinkamumui.
Nesutiktina su NMA argumentais, kad Įgyvendinimo taisyklėse nenumatytas atstovavimo institutas teikiant paraiškas. Pažymėtina, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklės numato, kad paraiška gali būti teikiama asmeniškai ar per įgaliotą asmenį (31 p.). Atstovavimas gali atsirasti tiek sutartiniu, tiek ir įstatyminiu pagrindu. Nėra ginčo, kad pareiškėjo atstovavimo pagal teismo sprendimą faktas ir įrodymai buvo NMA pateikti ar žinomi. Tai, kad paraiškoje galbūt tinkamai nebuvo nurodytas šis faktas (šis argumentas pateiktas atsiliepime į skundą) sudarė atsakovui pagrindo spręsti dėl paraiškos duomenų patikslinimo.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, skundžiami sprendimai negali būti palikti galioti ir turi būti panaikinti. Panaikinus skundžiamus sprendimus, NMA įpareigotina iš naujo vertinti pareiškėjo 2019 m. gruodžio 12 d. pateikė paraišką Nr. 17VM-KU-19-2-09991-PR001.
Dėl termino apskųsti NMA sprendimą
NMA taip pat teigia, kad pareiškėjas, jo atstovas praleido terminą apskųsti NMA sprendimą, todėl šioje dalyje prašo administracinę bylą nutraukti. Pareiškėjo atstovė advokatė teismo posėdį nurodė, kad pareiškėjas, jam atstovaujantis turto administratorius nepraleido NMA sprendimo apskundimo termino, nes jam nebuvo tinkamai paaiškinta sprendimo apskundimo tvarka. Jeigu teismas laikytų, kad pareiškėjo atstovas turto administratorius praleido NMA sprendimo apskundimo tvarką prašo jį atnaujinti.
Pareiškėjo prie skundo pateiktame 2020-03-03 sprendime Nr. KK-314(10.6.1E) nurodyta „šį sprendimą Jūs galite apskųsti Žemės ūkio ministerijai, esančiai adresu: Gedimino pr. 19, 01103 Vilnius, raštu per 15 darbo dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos arba Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo dienos Lietuvos administracinių ginčų komisijai, esančiai adresu: Vilniaus g. 27, 01402 Vilnius, ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo dienos Vilniaus apygardos administraciniam teismui, esančiam adresu: Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius.“
Nustatyta, kad pareiškėjo atstovas, nesutikdamas su NMA sprendimu, 2020 m. kovo 24 d. su skundu kreipėsi į skundžiamame sprendime nurodytą instituciją - Žemės ūkio ministeriją, prašydamas panaikinti NMA sprendimą. Žemės ūkio ministerija išnagrinėjusi pareiškėjo atstovo skundą, padarė išvadą, kad NMA sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Po to pareiškėjo atstovas 2020 m. gegužės 8 d. kreipėsi į teismą.
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų 2014 m. rugpjūčio 26 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-507, 211 punktas numato, kad Pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, nesutinkantys su Mokėjimo agentūros ir (arba) vadovaujančioji institucija (ŽŪM) priimtais sprendimais, veikimu arba neveikimu, susijusiais su paramos paraiškų, pateiktų pagal Programos priemonę, administravimu, vertinimu, atranka ir mokėjimo prašymų administravimu, turi teisę juos apskųsti. <...> Mokėjimo agentūros sprendimus, veikimą arba neveikimą pareiškėjas gali apskųsti ŽŪM raštu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius sprendimus, veiksmus (neveikimą). Mokėjimo agentūros sprendimus, veikimą ar neveikimą, kuriuos ŽŪM jau buvo nagrinėjusi ir priėmusi sprendimą, taip pat Mokėjimo agentūros priimtus sprendimus dėl pažeidimų, kurie buvo tirti Ministerijos, pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas gali apskųsti savo pasirinkimu ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai arba teismui. Pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, nesutikdami su Mokėjimo agentūros ir (arba) ŽŪM sprendimais, veikimu ar neveikimu, gali tiesiogiai kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją arba Vilniaus apygardos administracinį teismą teisės aktų nustatyta tvarka (213 p.). Administravimo taisyklėse nėra atsakovo NMA atsiliepime nurodomos nuostatos, kad pasinaudojimas išankstine ginčo nagrinėjimo ŽŪM tvarka atima iš asmens galimybę pasinaudoti teismine pažeistų teisių gynimo tvarka.
NMA iš esmės teismui teigia, kad Žemės ūkio ministerija nėra ikiteisminio ginčo nagrinėjimo institucija. Tokiu atveju teisėjų kolegijos vertinimu, NMA, nurodydama apskundimo tvarką, t. y. jog Žemės ūkio ministerija priima pareiškėjų skundus dėl NMA sprendimų ir pasisako būtent dėl NMA sprendimo pagrįstumo, iš esmės klaidina pareiškėjus. Išanalizavus Žemės ūkio ministerijos rašto turinį matyti, jog jame iš esmės pasisakoma dėl NMA sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas prieina prie išvados, kad pareiškėjas nepraleido skundžiamų sprendimų apskundimo tvarkos: skundas dėl NMA sprendimo jame nurodyta tvarka buvo nustatytais terminais apskųstas ŽŪM, o pastarajai priėmus sprendimą, per mėnesį ABTĮ nustatyta tvarka skundas buvo paduotas teismui. Priešingas Administravimo taisyklėse numatytas apskundimo tvarkos aiškinimas paneigtų asmens teisę į teisminę gynybą ir NMA skundžiamame sprendime nurodytos apskundimo tvarkos prasmę. Pasinaudojimas ikiteismine ar išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka neatima iš asmens galimybės skųsti ginčijamą sprendimą teismui. Priimamų sprendimų apskundimo tvarką privalo aiškiai išdėstyti skundžiamame sprendime viešojo administravimo subjektas, priimantis skundžiamą sprendimą. Tai, kad atsakovas priėmė skundžiamo sprendimo papildomą versiją, kur numatyta kitokia apskundimo tvarka (jog sprendimo apskundimas ŽŪM nestabdo skundo padavimo teismui termino), neatitinka gero administravimo principo, kadangi pareiškėjas objektyviai negali tikėtis, jog tuo pačiu klausimus ir data bus priimtas sprendimas su keliomis versijomis. Atsakovo NMA nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-3728-261/2020, esant kitokioms faktinėms aplinkybėms nei aptariamoje byloje. Dėl to nėra teisinio pagrindo nutraukti administracinę bylą dalyje dėl NMA sprendimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo skundas iš esmės patenkintas, teismas sprendžia, jog jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjui atstovavo advokatė Gražina Versockienė 2020 m. gegužės 7 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad pareiškėjas, jį atstovaujantis turto administratorius iš viso patyrė 573 eurų bylinėjimosi išlaidų: už skundo parengimą 250 eurai, 300 eurų už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje ir 23 eurų žyminis mokestis.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Šiuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2020 m. II ketvirtį (teiktas skundas Žemės ūkio ministerijai), 2020 m. IV ketvirtį (atstovavimas teismo posėdyje) todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2019 m. IV ketvirčio – 1 358,6 eurų, 2020 m. II ketvirčio – 1 398,5 eurų.
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5 (maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 3 396,50 eurus). Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimą derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (maksimalus sudarytų 139,85 eurai).
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui, veikiančiam per turto administratorių, iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos priteistina 412,85 eurų (250 eurai už skundo parengimą + 139,85 eurų už dalyvavimą teismo posėdyje (posėdis truko vieną valandą) + 23 eurų sumokėto žyminio mokesčio). Atsižvelgus į tai, kad ginčo materialinio teisinio santykio šalys yra pareiškėjas ir NMA, o ŽŪM, nors ir nurodomas atsakovu yra ikiteismine tvarka ginčą nagrinėjusi institucija, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš priešingos materialinio teisinio santykio šalies, t. y. NMA.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjo neveiksnaus tam tikrose srityse A. J., atstovaujamo turto administratoriaus D. J., skundą.
Panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2020 m. balandžio 9 d. raštą, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Kauno paramos administravimo skyriaus 2020 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. KK-314 (10.6.1E) ir įpareigoti NMA iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. gruodžio 12 d. paraišką Nr. 17VM-KU-19-2-09991-PR001.
Iš dalies patenkinti pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti pareiškėjui A. J. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 412,85 eurų (keturis šimtus dvylika eurų ir 85 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.