Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Ražinskaitės ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams. S. L. įpareigotas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 68² straipsniu, S. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje 3 (trejiems) metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl teisės į privatumą užtikrinimo ir R. K. padaryto garso įrašo pripažinimo įrodymu

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos įrodytumo ir kvalifikavimo

BK 225 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai didesnės negu 250 MGL vertės kyšis priimamas, pažadama ar susitariama jį priimti, reikalaujama ar provokuojama jį duoti už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Neteisėtas neveikimas tokiais atvejais suprantamas kaip sąmoningas susilaikymas nuo veiksmų, kuriuos valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus. Neteisėtas veikimas suprantamas kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus. Inkriminuojant kyšininkavimą, nebūtina, kad veiksmai, už kuriuos reikalaujamas kyšis, būtų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, kuriuo reglamentuojamos asmens pareigos. Pakanka, kad tokie veiksmai neperžengtų šio asmens tarnybinių galimybių ribų, t. y. kad toks asmuo, nesąžiningai vykdydamas pareigas, galėtų sudaryti palankias sąlygas priimti sprendimą, kuriuo suinteresuotas kyšio davėjas.Nekyla abejonių, jog S. L. yra šio nusikaltimo subjektas. NŽT prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1P-69-(1.3) patvirtintame vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas yra karjeros valstybės tarnautojas, kuris atlieka žemės sklypų kadastro duomenų tikrinimą kameraliai ir žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo teisingumo patikras vietovėje, taip pat pagal kompetenciją nagrinėja ir dalyvauja nagrinėjant piliečių, kitų asmenų, įstaigų ir institucijų pateiktus prašymus, paklausimus, pareiškimus ir skundus bei rengia ir dalyvauja rengiant atsakymus į juos. Su šiuo pareigybės aprašymu S. L. susipažino 2015 m. balandžio 1 d. (t. 2, b. l. 1–3). Liudytoja S. N., kuri dirbo NŽT (duomenys neskelbtini) vedėja, parodė, kad S. L. buvo atsakingas už kadastrinių bylų tikrinimą ir kad jam jos žodiniu nurodymu buvo pavesta spręsti klausimus, susijusius su R. K. kreipimusi dėl žemės sklypo formavimo ir nuomos. Taigi, S. L. turėjo valdingus įgaliojimus spręsti šiuos visus klausimus ir priimti atitinkamus sprendimus, nepriklausomai nuo to, kad galutinai visus priimamus sprendimus pasirašinėjo liudytoja S. N.. Tai patvirtina ir bylos rašytiniai įrodymai. 2017 m. sausio 30 d. ir 2017 m. sausio 31 d. apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, gauti apžiūrėjus 2017 m. sausio 26 d. iš NŽT prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) gautus dokumentus – 12 segtuvų ir 24 susiūtus lapus. Iš jų matyti, kad vyr. specialistas S. L. ne vieną kartą tikrino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą ir priėmė dėl to sprendimus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. L. reikalavo didesnės negu 250 MGL vertės kyšio už tai, kad, atlikdamas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos patikrinimą, užfiksuotų tikrovės neatitinkančius duomenis, jog visas sklypo plotas naudojamas jame esančių pastatų eksploatacijai, ir taip sudarytų prielaidas R. K. vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomoti 0,2406 ha didesnį valstybinės žemės plotą, nei būtina pastatams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, t. y. už tai, kad atlikdamas savo tiesiogines pareigas veiktų neteisėtai.Bylos medžiaga rodo, kad apygardos teismas atliko visapusišką byloje surinktų įrodymų analizę, savo išvadas išsamiai pagrindė. Nuteistojo S. L. kaltumas pagrįstas ne tik liudytojo R. K. duotais parodymais, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais.Iš 2017 m. sausio 19 d. apžiūros protokolo ir jo priedo, t. y. skaitmeninės laikmenos „Verbatim DVD+R“, matyti, kad joje yra vienas garso formato (*.m4a) failas, failo dydis 21,5 MB, garso įrašo trukmė 12 min. 59 sek. Garso įraše girdėti kalbantys du vyrai, kalbama apie žemės sklypo dokumentų rengimo procesą (t. 1, b. l. 180–187). 2017 m. gegužės 31 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad specialisto tyrimui pateiktame garso įraše užfiksuotas R. K. bei S. L. balsas ir kalba. Garso įrašas užfiksuotas tyrimui pateiktu mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ ir yra originalus (t. 2, b. l. 114–126). Nesutiktina su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, jog šis garso įrašas neįrodo jo kaltės, nes specialisto išvadoje nurodyta ir tai, jog galima sustabdyti įrašą, o vėliau jį tęsti, galima redaguoti (ištrinti tam tikrą fragmentą), ir vienareikšmiškai nustatyti, kokiu būdu buvo pažeistas tiriamojo garso įrašo vientisumas, nėra galimybės, o tai yra pagrindas abejoti įrašu. Minėtoje specialisto išvadoje, atsakant į užduoties 7–8 klausimus, nurodyta, jog tiriamajame garso įraše užfiksuoto pokalbio loginis vientisumas nepažeistas, pasakytos frazės motyvuotos, nėra kalbinių anomalijų – atskirų žodžių ar frazių semantinio neatitikimo bendrame pokalbio kontekste, atskirų žodžių ar frazių intonacijos ar kalbos lygio neatitikimo, fiziologiškai būtinų pauzių tarp atskirų kalbos garsų nebuvimo, atskirų kalbos garsų pradžios ar pabaigos nebuvimo ir t. t. Be to, nurodyta, jog tyrimui pateiktame įrenginyje nėra galimybės valdyti failų, todėl darytina išvada, kad pokalbio įrašas padarytas tyrimui pateiktu įrenginiu. Taigi, specialisto išvadoje nustatytas tik skirtumas tarp garso įrašo trukmės ir laiko trukmės nuo garso įrašymo pradžios iki garso įrašo išsaugojimo – 4 min. 23 sek., o ne dėl pokalbio turinio tikrumo.Pirmosios instancijos teismas labai išsamiai išanalizavo garso įrašo turinį, nuosprendyje aprašydamas R. K. ir S. L. pasakytas frazes. Teismas, atlikęs šio pokalbio analizę, pagrįstai nustatė, jog pokalbį, susijusį su žemės sklypo nuoma, inicijavo S. L., nes jis pradeda pokalbį dėl žemės. Iš jo klausimų, pateiktų R. K., matyti, kad kažkoks pokalbis žemės klausimais tarp jų jau yra buvęs, o šio pokalbio metu tik tęsiamas šio klausimo tolesnis sprendimas. S. L. klausia R. K.: „Nu, galvojai kažką?, ką, ką gali, sakyk, nes aš tau, nes aš tau tuoj aritmetiką išvesiu.“ Iš S. L. išsakytų žodžių: „šitaip va praeitume; va, šitaip, va; <...> va tai va, su tokiu, būtum praėjęs; nu, nu va, matai; nu grynai kaip yra va taip ta vieta; va, nu, kita likusi dalis, va irgi sakau, tiek yra sumaišties“, galima spręsti, kad šis kalbėdamas kažką R. K. rodė ir aiškino. Taigi šios aplinkybės atitinka liudytojo R. K. parodymus, kad S. L. į susitikimą atsinešė žemės sklypo planą, jame buvo nurodyti numatomi sklypo padalijimai bei rodomas ir skaičiuojamas sklypo plotas, t. y. pagal S. L. paaiškinimą „vedama aritmetika“. S. L. išsakyta pozicija dėl aikštelės įrengimo ar tarpininkavimo ją įrengiant už 10 000 Eur iš esmės prieštarauja įrašyto pokalbio turiniui. Nustatyta, kad pokalbio metu S. L. nerimauja, jaudinasi, kalba ir apie atsakomybę, tai kelia abejonių dėl jo išsakytos versijos. S. L. sako: „Ir aš matai, kas yra durniausia, aš tikrinu ten natūroj, supranti kaip yra?“, po to: „Ir, jeigu aš tikrinu natūrą, aš daugiausiai atsakomybės apsiimu <...>“, į tai R. K. atsakius žodžiais: „Nu,<...> tave gaudyt tenais <...>“, S. L. tęsia: „Ne, ne aš apie tai nešneku, bet ee <...>“, ir žodžiais: „Pagal tai, kad žinai, jeigu kažkas iškiltų, žinai...“, „Tas dalykas turi būti, kaip ir sakiau nafik..“, „Jis turi būti visas išpjautas būt, žinai...“ Paskui toliau pokalbio metu S. L. sako: „Ne, tai matai kas yra, matai kas yra, išsivyniot yraaa <...> Durniausia yra tame vyniotis, kad jis yra dabar nenaudojamas ir <...> iš karto, iškerta“, į tai R. K. atsakius žodžiais: „Nu, čia gali rodyt tą naudojimąsi, žinai, nu <...>“, S. L. tęsia: „Jeigu, jeigu aš tau nesakyčiau, jeigu aš tau nebūčiau sakęs, nebūtumėm šnekėję, tai čia būtų iš karto, galiu pasakyt. Nu nebent sakau į teismą tu būtum ėjęs ir tave tada teisme, tada automatiškai jau ta...tada va...varai žinai, kad tau nenuomoja tiek, nes va dabar to... tokių bus N...va, jau pasirašiau planus su mažesniais.“ R. K. nesutikus dėl nurodytų 10 000 Eur sumos S. L. paaiškina: „ne, ne, čia nėra nei ką šnekėt, nėra nei ką šnekėt tada. Čia aš ne, aš net už tokius pinigus. Sakau tu pagalvok, nu. Aš nespaudžiu, nu, tu pagalvok kiek, žinai, kie-kie… Ė, iš savo pusės pasakiau aš čia tokią tą realią, žinai, į tą pusę. Žinoma, aaa, gal biškį per daug, žinai, gal kažkiek, bet šiaip, nu, į tą pusę irgi, va.“ Be to, S. L. aiškina S. K. ir dėl galimos tolesnių įvykių eigos, jeigu jis nesutiks su siūlomomis sąlygomis, esmę – „ne, ne, nes, matai, kaip yra, nes man, nes man, nes man buvo pasakyta iškart. Iškart man buvo pasakyta. Tai jeigu aš, va, tarkim, nepasirašau, aš, va, aš pasišneku su kitu žmogu, kur, kur ta prasme, mes apsiimam tai, žinai, nu, ir tada tu eini, eini toliau. O jeigu ne, nu tai į viskas. <...> Nu svarstymas, aš iškart automatiškai atmetu, pasakau ne taip dalys suskirtos yra, nu. Arba taip gali būti suskirtos tik tai, tačiau, ėėė, tau nenuomos, nu. Tau to ploto nenuomos, nu, tau automatiškai atrašys, kad… Nu, jau ne vieną turim, nu. Tokią nuomą, tokio ploto nenuom… Nuvažiuos komisija į vietą iš karto po savaitės, nu“ (t. 2, b. l. 121–123).Vien tik iš šio pokalbio turinio galima spręsti, kad S. L. išmanė teisės aktus, suprato, ko ir kodėl reikalauja, taip pat jis nurodė veiksmus, kuriuos jis savo einamų pareigų pagrindu, „pasišnekėjęs su kitu žmogu“, atliks už įvardytą sumą, paaiškina įvykių seką, kas nutiks, jeigu R. K. nesutiks su jo pasiūlymu. Tai, kad Žemėtvarkos skyrius neteisingai traktavo nutarimą, patvirtino pirmosios instancijos teisme ir pats nuteistasis S. L., nurodydamas: „<...> neteisingai traktuojame nutarimą“, „manėme ir galvojome, kad esame teisūs, kad taip elgėmės, kad reikia išskyrinėti dalis, ten buvo valstybinė žemė, centro paklausėm ir jie pasakė, kad nereikia išskyrinėti. Prieš tai mes būstinės centrinės neklausėme, nes mes taip traktavome. R. K. buvo prieš išskyrinėjimą, su juo mes bendravome ne vieną kartą dėl tų dalykų. Jis buvo prieš išskyrimą“. Tai patvirtina, kad S. L. neteisingai traktavo minėtą Vyriausybės nutarimą, neatsižvelgė į R. K. paaiškinimus ir iš pastarojo neteisėtai reikalavo susimokėti 10 000 Eur.Nuteistojo S. L. kaltės nepaneigia ir liudytojų S. N., E. P., A. T. parodymai. Iš šių liudytojų parodymų matyti žemės sklypo nuomos klausimo sprendimo eiga, o ne S. L. veiksmai reikalaujant kyšio. Šių liudytojų parodymai dėl žemės sklypo nuomos sprendimo visiškai atitinka liudytojo R. K. parodymus.Nuteistojo S. L. kaltei pagrįsti neturi reikšmės, kieno iniciatyva 2016 m. gegužės 10 d. įvyko jo ir liudytojo R. K. susitikimas, nes susitikimas vyko ne S. L. darbo kabinete, o susitikimo vietą prie fontano (duomenys neskelbtini) nurodė pats nuteistasis ir jis išreiškė reikalavimą sumokėti 10 000 Eur už palankų R. K. sprendimo priėmimą, žemės matavimo bylos patvirtinimą ir netrukdymą išsinuomoti visą norimą žemės sklypo dydį. Kaip jau minėta, pokalbį, susijusį su žemės sklypo nuoma, inicijavo S. L., nes jis pradeda pokalbį dėl žemės.Apygardos teismo išvada dėl S. L. kaltės formos – tiesioginės tyčios – yra pagrįsta. Tai matyti iš nuosprendyje aptartų įrodymų vertinimo. Byloje nėra aplinkybių, rodančių, kad teismai savo išvadas grįstų neleistinais ar nepatikrintais duomenimis, suteiktų kuriam nors įrodymui pirmenybę ir nemotyvuotai atmestų ar ignoruotų kitus reikšmingus duomenis, nevertintų įrodymų visumos, nepaaiškintų, kodėl vienais įrodymais rėmėsi, o kitais – ne. S. L. suprato pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo būtent taip veikti. Nuteistojo S. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, nes jis, būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai reikalavo duoti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. vykdydamas savo tarnybines funkcijas pareikalavo, kad R. K. duotų 10 000 Eur kyšį už tai, kad, atlikdamas žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos patikrinimą, užfiksuotų tikrovės neatitinkančius duomenis, jog visas sklypo plotas naudojamas jame esančių pastatų eksploatacijai, ir taip sudarytų prielaidas R. K. vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomoti 0,2406 ha didesnį valstybinės žemės plotą, nei būtina pastatams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį.

Dėl bausmės

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, Nr. 2K-429-303/2015, Nr. 2K-477-746/2015, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-481/2014). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas minėtas nuostatas ir nuteistajam paskyrė tinkamą bausmę. S. L. padarė vieną sunkų korupcinį nusikaltimą, siekdamas turtinės naudos ir neteisėtai pasipelnyti. S. L. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą BK 225 straipsnio 3 dalies sankcijos vidurkiui. Vertinant S. L. asmenybę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis turi šeimą, socialiniai ryšiai tvirti, anksčiau neteistas bei nebaustas administracine tvarka, ir pripažino, jog šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsniu (redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), pagrįstai pripažino, jog yra įstatymų numatytas pagrindas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti maksimaliam terminui – 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nusikaltimas padarytas pasinaudojant tarnyba, S. L. paskyrė ir BK 68² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje 3 (trejus) metus atėmimą. Taigi, paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti ar keisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžio nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. L. apeliacinį skundą atmesti.