Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nebaigto vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 167 straipsnio 1 dalyje, 295 straipsnyje, 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. neteisėtai įrengė ir panaudojo specialią techniką žmogui sekti ir informacijai apie fizinį asmenį rinkti bei neteisėtai rinko informaciją apie asmens privatų gyvenimą, o būtent: ne vėliau kaip 2019 m. sausio 2 d. į automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo naudojasi šios įmonės direktorius J. F. (J. F.), įdėjo Globalios padėties nustatymo sistemos (toliau – GPS) įrenginį, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įstatyta UAB „Bitė Lietuva“ išankstinio apmokėjimo paslaugos SIM kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini), po ko naudodamasis UAB „Bitė Lietuva“ išankstinio apmokėjimo paslaugos SIM kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini) iš planšetinio kompiuterio „Samsung“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. sausio 15 d. 18 kartų skambino numeriu (duomenys neskelbtini) ir po kiekvieno skambučio į planšetinį kompiuterį gaudavo trumpąjį pranešimą (SMS) su nuoroda į internetinę žemėlapių tarnybos „Google maps“ programą, nurodančią J. F. naudojamo automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo vietos koordinates, tai yra tokiu būdu neteisėtai, panaudodamas specialią techniką, rinko informaciją apie J. F. privatų gyvenimą.

Šiais savo veiksmais R. Č. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 167 straipsnio 1 dalyje, 295 straipsnyje.

R. Č. 2019 m. sausio 18 d., apie 23.49 val., atvyko prie R. M. priklausančio namo Nr. 4, esančio (duomenys neskelbtini), kur atsineštu purkštuvu pripildytu sieros rūgštimi apipurškė šia rūgštimi minėtą namą juosiančios tvoros 14 segmentų ir tokiu būdu sugadino R. M. priklausantį turtą bei padarė pastarajai 1789,98 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais R. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. Č. pripažino savo kaltę ir dėl BK 167 straipsnio 1 dalyje, 295 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų parodė, kad asmuo, kurį sekė, yra jo kaimynas. Jo mama norėjo daryti namuose remontą, o kaimynas tuo užsiima, tačiau niekaip nepavyko jo surasti namuose, telefono neturėjo, todėl pastatė GPS, kuris buvo jo mašinoje tam, kad jei mašina dingtų, galėtų ją rasti. GPS pirko pagal skelbimą. Manė, jog, kai kaimynas bus kažkur netoli, jį sutiks ir pakalbės, bet po to mama jam pasakė, kad remontą darys per savo pažįstamus ir jis nuėmė GPS, pagalvojo, kad jo nereikia. Negali tiksliai pasakyti, kiek laiko sekė J. F., prisimena, kad pastatė GPS, keletą kartų pažiūrėjo ir viskas. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini), važinėdavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Nepagalvojo, kad visa tai yra labai blogai, dabar jau supranta, kad tai nenormalu. Po įvykio su J. F. bendravo, santykiai normalūs, bet paskutiniuoju metu tik pasisveikina. Ikiteisminio tyrimo metu nepasakojo apie statybas, nes buvo kaltinamas baisiais nusikaltimais, nenorėjo kalbėti. Nieko nežino apie J. F. skolas D. B. Labai gailisi dėl to, ką padarė. R. Č. dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos parodė, kad priežastis, dėl ko visa tai įvyko yra ta, kad S. jo šeimai sugadino gyvenimą, šiuo metu šeimoje yra labai blogi santykiai. Tiksliai nepamena, bet turbūt 2019 m. sausio 18 d., naktį, nuvyko prie R. namo ir apipurškė tvorą. Buvo piktas dėl to, kad S. jo žmonai papasakojo, kad jis yra blogas vyras, kad su juo negyventų, kitokių blogų dalykų. Visa tai jam papasakojo žmona, todėl su S. nekalbėjo. Norėjo jai atkeršyti, tą naktį negalėjo užmigti ir todėl taip padarė. Sieros rūgštį pirko gal prieš mėnesį mašinos diskams valyti, tačiau nežino, kas užėjo, nuvažiavo ir apipurškė tvorą. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. Č. parodė, kad dėl BK 167 straipsnio 1 dalies, 295 straipsnio savo kaltės nepripažįsta, J. F. pažįsta, šis asmuo yra jo kaimynas. Jis J. F. į automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jokios sekimo įrangos nestatė ir jos neišiminėjo. Į tyrėjo klausimą, kaip gali paaiškinti tai, kad yra užfiksuotas vaizdo stebėjimo kamera 2019 m. sausio 24 d., apie 23.30 val., prieinantis prie J. F. automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasilenkiantis po galiniu bamperiu ir išimantis juodos spalvos stačiakampio formos įrenginį, atsakė, kad neprisimena šio dalyko. Dėl epizodo pagal BK 187 straipsnį atsisakė duoti parodymus, apie tai pasisakys teisme (4 t., b. l. 61-64). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamuoju R. Č. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta, lieka prie savo ankstesnių parodymų. Nieko naujo pridurti neturi. Į tyrėjo klausimus neatsakinės, visa ši byla sufabrikuota (4 t., b. l. 66-68).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. B. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas namas priklauso jos motinai R. M., gim. (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu ji deklaruota ir gyvena nuo pat namo pastatymo, t. y. namo išlaikymu rūpinasi ji. 2019 m. sausio 19 d., apie 10 val., išėjo į lauką su šunimi ir pastebėjo, kad namo tvora iš dešinės pusės, jeigu žiūrėti į namą iš kelio pusės, apgadinta neaiškia medžiaga. Priėjus prie tvoros pastebėjo, kad šalia tvoros ant sniego yra vieno žmogaus pėdsakai. Iš viso apgadinta 14 tvoros segmentų, žala 1000 Eur. Namas apdraustas, namo teritorija filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Apžiūrėjus vaizdo įrašą, pastebėjo, kad apie 23.49 val. nuo (duomenys neskelbtini), ateina viena vyras, juodai apsirengęs, su juodos spalvos kuprine, su gaubtu ant galvos, galimai su kauke, rankoje laikė baltos spalvos purkštuvą. Minėtas vyras priėjo prie tvoros ir purkšdamas ant tvoros iš baltos spalvos purkštuvo, ėjo palei tvorą link (duomenys neskelbtini) namo. Minėtą vaizdo medžiagą prideda. Kas tai galėjo padaryti, ji nežino. Taip pat nori parodyti, kad 2018 m. gruodžio 2 d., apie 5 val., kažkas apipylė namo sieną, nuo kelio pusės, automobilio tepalais. Tą kartą į policiją nesikreipė, nes namas nebuvo apdraustas. Galvoja, kad minėti du įvykiai yra susiję. Daugiau apie įvykį nieko negali pasakyti (3 t., b. l. 192-195). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoja S. B. parodė, kad po to, kai buvo apgadinta gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), juosianti tvora, ji kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad būtų paskaičiuota tvoros taisymo po apgadinimo sąmata, kadangi to reikalavo draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskaičiavo sąmatą, kuri siekia 2983,30 Eur. Ši sąmata buvo pateikta draudimo bendrovei ir ši pervedė tik dalį pinigų iš sąmatos, t. y. 1749,98 Eur. Kitą likusią dalį draudimo bendrovė perves tada, kai darbai bus padaryti. Jei jie nuspręs darbų iki galo nedaryti, pvz., tik padažys tvoros segmentus, likusios dalies draudimo bendrovė nepervedinės. Ji dar nenusprendė, ar jie keis segmentus, nes pergyvena dėl saugumo, nes kažkiek laiko reikėtų būti be tvoros, ji to nenori, nes bijo dėl savo ir vaikų saugumo. Prie apklausos protokolo prideda sąmatos kopiją ir „Lietuvos draudimas“ pranešimą (3 t., b. l. 199-201).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. M. parodė, kad jai priklauso namas esantis (duomenys neskelbtini), bei jį juosianti tvora. Šiame name gyvena jos dukra S. B. su dukromis ir ji jį išlaiko ir rūpinasi buitimi. Šis namas ir jį juosianti tvora yra apdrausti. Laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 18 d., 23 val., iki 2019 m. sausio 19 d., 10 val., šį namą juosianti tvora buvo apgadinta, o būtent kažkokiu skysčiu apipurkšta 14 tvoros segmentų. Kadangi ji (R. M.) yra namo šeimininkė, draudimo sutartį buvo pasirašiusi ji ir draudimo išmoką, kuri siekia 1749,98 Eur, gavo ji (R. M.). Ji nėra nukentėjusioji dėl šio įvykio ir civilinio ieškinio nereikš. Daugiau nieko pridurti neturi (4 t., b. l. 1-4).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. F. parodė, kad naudojasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jau trejus metus. Iš Vilniaus apskrities VPK KPONTV pareigūnų sužinojo, kad šiais metais sausio mėnesį į jo naudojamą automobilį buvo įstatyta sekimo įranga ir jis buvo sekamas. Jis gali pareikšti, kad nėra nieko prašęs, kad jam įstatytų sekimo įrangą į automobilį. Jis mano, kad sekimo įrangą jam galėjo įstatyti jo kaimynas R., jo pavardės nežino, nes galimai jis turėjo interesą jo paskoliniuose santykiuose su vienu asmeniu ir šis nežinojo, kad jo paskoliniai santykiai su tuo asmeniu jau pasibaigė. Kokį interesą jis (R.) galėjo turėti, negali įsivaizduoti, tačiau gali pasakyti, kad tik šį žmogų gali įtarti, kad gali užsiiminėti tokiomis nesąmonėmis. Jis buvo pasiskolinęs pinigų – 10 000 Eur iš tokio D., kuris dabar sėdi kalėjime už didelį kiekį narkotinių medžiagų ir padirbtų pinigų laikymą. Matė apie tai reportažą per televiziją, kad viskas buvo rasta pas D. rūsyje. R. yra pažįstamas su D. Kol kas pasakyti, ar turi pretenzijų dėl to, kad buvo sekamas, negali. Taip pat kol kas nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju, nes jam reikia suprasti informaciją, kurią šiandien jis sužinojo (4 t., b. l. 6-9).

Įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), apžiūros objektas yra pilkos spalvos metalinė panelinė tvora. Apžiūrint tvorą ant 14 panelių matomos neaiškaus skysčio dėmės. Peilio pagalba nuo tvoros iš lauko pusės nuo apatinės dalies buvo nugramdyti dažai su neaiškios kilmės skysčio pavyzdžiais, kurie buvo supakuoti į voką (2 t., b. l. 25-32).

Užduotyje atlikti objektų tyrimą nustatyta, kad tyrimui pateikti objektai yra tvoros dažų dangos pavyzdžiai (2 t., b. l. 33-35).

Specialisto išvadoje Nr. 11-212(19) nurodyta, kad tirti pateikti tvoros dažų dangos pavyzdžiai, paimti apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), yra paveikti sieros rūgštimi (2 t., b. l. 37-38)

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas filmuojamo kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašas, kurį pateikė S. B. (liudytojo apklausos protokolas, 2019 m. sausio 19 d.). Matyti, kaip 2019 m. sausio 18 d., 23.49 val., nuo (duomenys neskelbtini), prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tvoros prieina vyras, kuris yra tamsiai apsirengęs, su tamsios spalvos kuprine ant pečių, kairėje rankoje laiko baltos spalvos sifoną. Minėtas vyras priėjęs prie minėto namo tvoros, nukreipęs baltos spalvos sifoną į minėto namo tvorą, eina palei namo tvorą link namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 42-44).

2019 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi leista nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. R. Č. atžvilgiu atlikti veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės (2 t., b. l. 88-90).

Slaptų veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2019 m. sausio 18 d. nuo 16.35 val. iki 16.45 val. adresu (duomenys neskelbtini), buvo patekta į R. Č. naudojamą automobilį „Mercedes-Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas automobilio salonas ir bagažinė, sumontuotos garso įrašymo technines priemonės ir buvimo vietos nustatymo įranga (GPS) (2 t., b. l. 91-92).

Slapto sekimo protokole užfiksuota, kad 2018 m. sausio 18 d., 16.26 val., automobilis „Mercedes-Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi kieme, adresu (duomenys neskelbtini); 23.29 val. automobilis „Mercedes-Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja (duomenys neskelbtini); 23.31 val. automobilis „Mercedes-Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja (duomenys neskelbtini); 23.33 val. automobilis „Mercedes-Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja (duomenys neskelbtini); 23.35 val. automobilis „Mercedes-Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi adresu (duomenys neskelbtini); 23.47 val. automobilis „Mercedes-Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja (duomenys neskelbtini); 23.49 val. automobilis „Mercedes-Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja (duomenys neskelbtini); 23.51 val. automobilis „Mercedes-Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja (duomenys neskelbtini); 23.55 val. automobilis „Mercedes-Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi sankryžoje (duomenys neskelbtini); 23.59 val. automobilis „Mercedes-Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi kieme, adresu (duomenys neskelbtini); 2019 m. sausio 19 d., 00.07 val., automobilis „Mercedes-Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi automobilio stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini); 00.09 val. iš automobilio „Mercedes-Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš vairuotojo pusės išlipo R. Č. ir nuėjo link namo (duomenys neskelbtini), su savimi nešėsi juodos spalvos kuprinę; 00.11 val. R. Č. laikydamas rankoje juodos spalvos kuprinę, atrakino bendro naudojimo rūsio duris adresu (duomenys neskelbtini), ir nusileidus laiptais į apačią, nuėjo į kairę, palikęs bendro naudojimo rūsio duris atviras; 00.15 val. R. Č. išėjo iš rūsio adresu (duomenys neskelbtini), į lauką, su savimi juodos spalvos kuprinės neturėjo ir užėjo į laiptinę adresu (duomenys neskelbtini); 00.18 val. R. Č. bute adresu (duomenys neskelbtini), užsidegė šviesą ir pastarasis pasirodė prie lango; 00.19 val. sekimas baigtas (2 t., b. l. 93-95).

2019 m. sausio 18 d. priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria leista nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. R. Č. atžvilgiu atlikti veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės (2 t., b. l. 100-102).

Veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole užfiksuota, kad 2019 m. sausio 18 d. nuo 15.30 val. iki 16.00 val. buvo patekta į R. Č. naudojamą butą su rūsiu adresu (duomenys neskelbtini), patalpos apžiūrėtos, nufotografuoti bei pažymėti bylai reikšmingi daiktai, sumontuotos garso įrašymo techninės priemonės. Bute, koridoriuje, ant spintelės rastas tuščias baltos spalvos plastikinis purkštuvas su raudonos spalvos dangteliu. Purkštuvas nufotografuotas ir pažymėtas (ant jo dugno buvo padaryti keli pabraižymai). Miegamajame priešais lovą stovinčios komodos viršutiniame kairės pusės stalčiuje rasti 2 SIM kortelių apvalkalai, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). SIM kortelių apvalkalai nufotografuoti. Patekus į rūsį jame buvo rastas 5 litrų plastikinis bakelis užsuktas raudonos spalvos kamšteliu su beveik iki viršaus pripiltu skysčiu viduje. Bakelis nufotografuotas ir pažymėtas (ant jo dugno ir kamštelio buvo padaryti keli pabraižymai). Taip pat rūsyje buvo rastas 25 litrų bakelis, užsuktas juodos spalvos kamšteliu, iki pusės pripiltas skysčio, su paaiškinamais užrašais. Bakelis nufotografuotas ir pažymėtas (ant jo dugno buvo padaryti keli pabraižymai) (2 t., b. l. 103-113).

Veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole užfiksuota, kad 2019 m. sausio 19 d. nuo 00.20 val. iki 00.35 val. slaptai patekus į R. Č. naudojamą rūsį (ant durų užrašyta „5“) adresu (duomenys neskelbtini), tiesiai nuo įėjimo durų kartoninėje dėžėje buvo pastebėta juodos spalvos kuprinė. Kuprinės viduje, pagrindiniame skyriuje matyti baltos spalvos plastikinis purkštuvas su raudonos spalvos dangteliu su skysčiu viduje. Apžiūrėjus purkštuvą nustatyta, kad tai yra tas pats purkštuvas, kuris buvo aptiktas bei pažymėtas (ant jo dugno buvo padaryti keli pabraižymai) 2019 m. sausio 18 d. nuo 15.30 val. iki 16.00 val. atliekant slaptą patekimą į R. Č. naudojamą butą adresu (duomenys neskelbtini). Iš minėto purkštuvo buvo paimti skysčio pavyzdžiai (perpilti į stiklainį Nr. 1). Taip pat tiesiai nuo įėjimo durų ant grindų buvo pastebėtas 5 litrų plastikinis bakelis, užsuktas raudonos spalvos kamšteliu su iki pusės pripiltu skysčiu viduje. Apžiūrėjus bakelį buvo nustatyta, kad tai yra tas pats bakelis, kuris buvo aptiktas bei pažymėtas (ant jo dugno buvo padaryti keli pabraižymai) 2019 m. sausio 18 d. nuo 15.30 val. iki 16.00 val. atliekant slaptą patekimą į R. Č. naudojamą butą ir rūsį adresu (duomenys neskelbtini). Iš minėto bakelio buvo paimti skysčio pavyzdžiai (perpilti į stiklainį Nr. 2). Šalia bakelio rastas baltos spalvos plastikinis piltuvėlis su skysčio pėdsakais (2 t., b. l. 118-126).

Užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodyta, kad pateikti tyrimui objektai: 2019 m. sausio 21 d. policijos pareigūnams atliekant veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, rūsio patalpoje Nr. 5, esančioje (duomenys neskelbtini), iš baltos spalvos plastikinio purkštuvo paimtas skysčio pavyzdys Nr. 1, iš baltos spalvos plastikinio bakelio – skysčio pavyzdys Nr. 2. (2 t., b. l. 127 – 130).

Specialisto išvadoje Nr. 11-495(19) nurodyta, kad stiklainiuose Nr. 1 ir Nr. 2 tirti pateikti skysčiai yra sieros rūgšties vandeniliniai tirpalai, kuriuose esantys milteliai yra tereftalio rūgštis (2 t., b. l. 132-133).

Savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad buvo paimtas vaizdo įrašas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei sąskaita faktūra EKS Nr. 400023714, kuri išrašyta privačiam asmeniui 4,24 Eur sumai už pirkinį – sieros rūgštį. Ties prekių gavėju yra įrašas ranka R. Č. ir parašas (2 t., b. l. 67-72).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus filmuojamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidinio kiemo adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašą, kurį pateikė V. B., gim. (duomenys neskelbtini) (Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, 2019 m. sausio 22 d.), matoma, kaip 2019 m. sausio 3 d., 13.55 val., nuo (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidinį kiemą adresu (duomenys neskelbtini), įeina du vyrai. Vienas vyras, kuris buvo su juodos spalvos striuke, juodos spalvos žiemine kepure, juodos spalvos kelnėmis, iš kūno sudėjimo, eisenos ir drabužių identifikuotas kaip N. G., gim. (duomenys neskelbtini). Kitas vyras, kuris buvo su juodos spalvos striuke, su gaubtu su kailiu ant galvos bei ant kairės peties laikė nedidelė tamsios spalvos kuprinę ir dešinėje rankoje laikė baltos spalvos popieriaus lapą, iš kūno sudėjimo, eisenos ir drabužių identifikuotas kaip R. Č.. N. G. ir R. Č. nuėjo link UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio. 13.57 val. abu vyrai grįžo iš sandėlio pusės, N. G. dešinėje rankoje laikė baltos spalvos bakelį. N. G. ir R. Č. nuėjo link (duomenys neskelbtini), ir pasuko į dešinę (2 t., b. l. 73-75).

Kratos protokole nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu buvo rasta ir paimta: MRT iPhone, GPS įrenginys, kameros valdymo įrenginys, USB raktas, du juodos spalvos dėklai su mėtomomis žvaigždėmis, MRT iPhone su SIM kortele, kietasis diskas Seagate, nešiojamas kompiuteris Apple su pakrovėju, juodos spalvos kuprinė (rūsyje) (3 t. b. l. 131-133).

Užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodyta, kad tyrimui pateikti objektai: 2019 m. rugpjūčio 26 d. atliekant kratą kaltinamojo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame rūsyje rasta kuprinė, kurios viduje guminė kepurė, kurios paviršiuje yra skysčio liekanos, o kuprinės išorė yra apgadinta, galimai sieros rūgštimi. Kuprinė supakuota į popierinį paketą (3 t., b. l. 146-148).

Specialisto išvadoje Nr. 11-1648 (19) nurodyta, kad tirti pateikta kuprinė ir joje esanti plaukimo kepuraitė yra sulietos agresyviu, ėsdinančiu skysčiu – sieros rūgštimi (3 t., b. l. 150-151).

Veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole užfiksuota, kad 2019 m. sausio 25 d. nuo 09.30 val. iki 10.00 val. buvo patekta į R. Č. naudojamą butą adresu (duomenys neskelbtini), patalpos apžiūrėtos, nufotografuoti bylai reikšmingi daiktai. Bute, koridoriuje, ant spintelės rastas tamsios spalvos stačiakampio formos buvimo vietos nustatymo įrenginys (GPS), į kurį įdėta „labas 4G“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), minėti daiktai nufotografuoti (2 t., b. l. 134-141).

SIM kortelės priklausomybės nustatyme nurodyta, kad SIM kortelei yra priskirtas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 142).

Veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole užfiksuota, kad 2019 m. birželio 26 d. nuo 11.00 val. iki 11.30 val. buvo patekta į R. Č. naudojamą butą adresu (duomenys neskelbtini), patalpos apžiūrėtos, užfiksuoti bylai reikšmingi daiktai. Bute, miegamajame, ant spintelės rastas juodos spalvos mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini). Daugiau tyrimui reikšmingų daiktų nerasta (2 t. b. l. 151-152).

2019 m. vasario 5 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus priimtas nutarimas susipažinti su informacija, o būtent su telefonų numeriais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių ir SMS žinučių išklotines su celių bokštų koordinatėmis nuo 2018 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. sausio 24 d. (2 t., b. l. 162 - 165).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. C. 2019 m. vasario 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, jog R. Č., gyv. (duomenys neskelbtini), naudojosi SIM kortelėmis, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (UAB „Bitė Lietuva“ išankstinio apmokėjimo paslauga), bei GPS sekimo įrenginiu, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir planšetiniu kompiuteriu „Samsung“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu yra gauta duomenų, kad R. Č. SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) įstatė į GPS sekimo įrenginį IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), po ko šį įrenginį įmontavo į automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi įmonės direktorius J. F. SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įstatyta į planšetinį kompiuterį „Samsung“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Skambinant iš Nr. (duomenys neskelbtini) R. Č. atgal atsakymu gaudavo SMS pranešimus su automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo vietos koordinatėmis. 2019 m. sausio 24 d., apie 23.30 val., R. Č. GPS įrenginį išmontavo iš automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Siekiant surinkti duomenis, patvirtinančius arba paneigiančius R. Č. galimai padarytą nusikalstamą veiką, remiantis priimtu nutarimu, 2019 m. vasario 5 d. patvirtintu Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Valdo Bugelevičiaus, susipažinti su dokumentais (informacija), iš telekomunikacinių bendrovių: „Bitė Lietuva“, UAB, Žemaitės g. 15, LT-03504 Vilnius, buvo gautos R. Č. naudojamų ir naudotų mobilaus ryšio telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS žinučių ir duomenų perdavimo išklotinės nuo 2018 m. sausio 3 d. 00:00:00 val. iki 2019 m. sausio 24 d. 23:59:59 val. Atlikus R. Č. SIM kortelių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) telekomunikacinių įvykių išklotinės analizę, buvo nustatyta, kad R. Č. skambindavo iš numerio (duomenys neskelbtini) į numerį (duomenys neskelbtini) ir iškarto gaudavo trumpąją SMS žinutę iš Nr. (duomenys neskelbtini) į Nr. (duomenys neskelbtini). Išanalizavus telekomunikacinių įvykių išklotinėje pateiktus duomenis nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 2 d. 20:22:01 val. iki 2019 m. sausio 10 d. 14:23:18 val. tarp R. Č. naudojamų SIM kortelių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vyko susižinojimas, kai iš SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinama į SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (kuri buvo įstatyta į GPS sekimo prietaisą automobilyje „Chrysler Voyager“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi įmonės direktorius J. F.), po to iš SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) buvo siunčiama trumpoji SMS žinutė, su galimai buvimo koordinatėmis į SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), taip galimai buvo renkami duomenys apie asmens privatų gyvenimą (2 t., b. l. 166-172).

Savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad J. F. pateikė vaizdo įrašą iš (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 155-156).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad filmuojamo kiemo adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo įraše, kurį pateikė J. F. (Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, 2019 m. sausio 30 d.) matyti, kaip 2019 m. sausio 24 d., 23.30 val., nuo (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės prie automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieina vyras. Minėtas vyras iš kūno sudėjimo, eisenos ir drabužių identifikuotas kaip R. Č., gim. (duomenys neskelbtini). R. Č. priėjo prie automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsižvalgė, pasilenkė prie minėto automobilio galinės dalies ir kairėje rankoje laikant tamsios spalvos stačiakampio formos daiktą nuėjo link (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės (2 t., b. l. 159-161).

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos rašte nurodyta, kad įrenginys GPS Tracker GPS104B (be identifikavimo numerio, sutektas RRT Nr. (duomenys neskelbtini)) yra vietos nustatymo įrenginys, galintis komunikuoti viešajame judriojo telefono ryšio tinkle. Jo paskirtis – teikti informaciją apie stebimo objekto geografinę padėtį realiu laiku (3 t., b. l. 157).

2019 m. birželio 18 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus nutarimu prie šio ikiteisminio tyrimo prijungtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02721-19, kuris atliekamas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 25-26). 2019 m. rugpjūčio 26 d. R. Č. pranešta apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, 213 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 167 straipsnyje (4 t., b. l. 59-60). 2019 m. lapkričio 11 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus nutarime nurodyta, kad vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas R. Č. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, 213 straipsnio 2 dalyje (4 t., b. l. 154-160).

R. Č. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados, įrodymų vertinimas

Dėl kaltinimo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, 295 straipsnį

Pagal BK 167 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą. Šios nusikalstamos veikos objektas – asmens privataus gyvenimo neliečiamumas, dalykas – informacija, kurios turinį sudaro žinios apie privatų žmogaus gyvenimą. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu, o nusikaltimas laikomas baigtu atlikus veiksmus, kuriais neteisėtai buvo renkama informacija apie privatų žmogaus gyvenimą.

Fizinių ir juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės įtvirtinimas BK 167 straipsnyje padeda siekti Konstitucijoje, Konvencijoje ir kituose teisės aktuose numatytų tikslų, t. y. saugoti privatų asmenų gyvenimą nuo pavojingos, neteisėtos kitų asmenų veiklos – neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, ir užtikrinti, kad būtų veiksmingai (realiai) gerbiamas privatus asmenų gyvenimas. Taigi šio nusikaltimo objektas – prigimtinė, konvencinė ir konstitucinė vertybė – žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas. Ši teisė apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 200 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d., 2003 m. kovo 24 d. nutarimai). Europos Sąjungos pagrindinių laisvių chartijos (toliau – ir Chartija) 7 straipsnyje yra nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir komunikacijos slaptumas. Privatus gyvenimas gali apimti profesinę ar verslo veiklą; taip pat teisę gyventi privačiai, nesant nepageidaujamo dėmesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84-489/2018).

Objektyviai šis nesunkus nusikaltimas pasireiškia neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu. Tokią informaciją rinkti draudžiama, išskyrus atvejus, kai tai leidžia įstatymas ar teismas. Rinkimo neteisėtumas nesietinas su tais atvejais, kai ji renkama iš viešai prieinamų šaltinių, pavyzdžiui, naudojantis interneto vieša paieška, ar asmuo pats informaciją apie privatų gyvenimą atskleidžia ją teikdamas į viešus registrus ar duodamas sutikimą ją skelbti.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. Č. savo kaltę pripažino ir parodė, kad asmuo, kurį sekė, yra jo kaimynas. Jo mama norėjo daryti namuose remontą, o kaimynas tuo užsiima, tačiau niekaip nepavyko jo surasti namuose, telefono neturėjo, todėl pastatė GPS, kuris buvo jo mašinoje tam, kad jei mašina dingtų, galėtų ją rasti. GPS pirko pagal skelbimą. Manė, jog, kai kaimynas bus kažkur netoli, jį sutiks ir pakalbės, bet po to mama jam pasakė, kad remontą darys per savo pažįstamus ir jis nuėmė GPS, pagalvojo, kad jo nereikia. Negali tiksliai pasakyti, kiek laiko sekė J. F., prisimena, kad pastatė GPS, keletą kartų pažiūrėjo ir viskas. Nepagalvojo, kad visa tai yra labai blogai, dabar jau supranta, kad tai nenormalu.

Išdėstyti įrodymai šiuo atveju vienareikšmiškai patvirtina, kad R. Č. įvykdė jam inkriminuojamą veiką, numatytą BK 167 straipsnio 1 dalyje. Tokias išvadas leidžia daryti tiek kaltinamojo R. Č. duoti išsamūs paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, taip pat kita bylos medžiaga: liudytojo J. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės protokolai, tarnybiniai pranešimai, savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, vaizdo įrašo apžiūros protokolas. Akivaizdu, kad tai buvo nevienkartinio pobūdžio, iš anksto suplanuoti R. Č. tyčiniai veiksmai J. F. atžvilgiu, panaudojant technines priemones (GPS įrenginį) ir tokiu būdu kontroliuojant asmens judėjimo laisvę – neteisėtai renkant informaciją apie J. F. privatų gyvenimą. R. Č. įvykdyta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 167 straipsnio 1 dalį.

Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamajame akte kaltinamojo veika kvalifikuota pagal BK 167 straipsnį, nors minėtame straipsnyje yra dvi dalys. Tai vertintina kaip techninė, rašymo apsirikimo klaida, todėl teismas kaltinimą šioje dalyje patikslina, tai jokiu būdu nesunkina ar nekeičia kaltinimo esmės ar kaltinamojo padėties.

Pagal BK 295 straipsnį atsako tas, kas neteisėtai įrengė ar panaudojo specialią techniką žmogui sekti, informacijai apie valstybės, savivaldybės instituciją, įstaigą ar jų tarnautoją, politinę partiją, visuomeninę organizaciją ar jų narį, kitą juridinį ar fizinį asmenį rinkti.

Kaltinamasis R. Č. savo kaltę pripažino dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir dėl šios nusikalstamos veikos parodė, kaip aptarta aukščiau, kad asmuo, kurį sekė, yra jo kaimynas. Jo mama norėjo daryti namuose remontą, o kaimynas tuo užsiima, tačiau niekaip nepavyko jo surasti namuose, telefono neturėjo, todėl pastatė GPS, kuris buvo jo mašinoje tam, kad jei mašina dingtų, galėtų ją rasti. GPS įrenginį pirko pagal skelbimą.

Kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad nesutinka su kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 295 straipsnį. Teigė, kad jeigu teisėsaugos pareigūnai naudoja tokius ir analogiškus įrenginius, tai pagal kriminalinės žvalgybos įstatymą negalima laikyti, kad tai yra speciali technika. Pripažįsta, kad R. Č., neturėdamas leidimo, rinko duomenis apie privatų asmens gyvenimą, t. y. jis nesilaikė tos specialios tvarkos, tačiau nemano, kad tas įrenginys, pirktas pagal skelbimą, yra speciali įranga. Su šiais argumentais sutikti negalima.

Visų pirma, pažymėtina, jog nusikaltimo, numatyto BK 295 straipsnyje, dalykas yra speciali technika, t. y. techninės priemonės, naudojamos slapta kontroliuoti ir (ar) fiksuoti asmenų veiksmus, jų pokalbius, kitokį susižinojimą. Paprastai speciali technika yra skirta telefoniniams pokalbiams ar kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolei ir (ar) fiksavimui, taip pat gyvenamųjų, administracinių ir kitokių patalpų garso ar vaizdo kontrolei bei įrašams daryti. Pabrėžtina, kad specialia technika nelaikytinos techninės priemonės, naudojamos kontroliuoti ir (ar) fiksuoti asmenų veiksmus, kai tai daroma laikantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis (213–320 straipsniai). II dalies 2 knyga. Vilnius, 2010, p. 497).

Teismas pažymi, kad specialios technikos sąvoka nėra reglamentuota teisės aktuose, tačiau tai nėra kliūtis spręsti dėl kaltinamojo naudoto GPS įrenginio atitikties specialiai technikai, kaip tai numatyta BK 295 straipsnio dispozicijoje. Nors kaltinamojo gynėjas rėmėsi Ryšių reguliavimo tarnybos raštu dėl GPS įrenginio, kuriame nurodyta, jog specialus leidimas laikyti ir naudoti šį įrenginį nereikalingas, jis pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus šis įrenginys gali būti grąžintas savininkui, todėl šis įrenginys nelaikytinas specialia technika, šie argumentai nepagrįsti.

BK 295 straipsnio dispozicijoje nenumatyti jokie specialūs reikalavimai specialiai technikai, todėl vien tai, kad GPS įrenginiui įsigyti nereikalingas leidimas, nereiškia, jog jis neatitinka specialiai technikai keliamų reikalavimų. Kaip teisingai baigiamųjų kalbų metu nurodė prokuroras, vien tai, kad, R. Č. teigimu, šis GPS įrenginį įsigijo pagal skelbimą, nereiškia, jog tai nelaikytina specialia technika, juolab, kad pagal skelbimą galima įsigyti įvairių (taip pat ir nelegalių) daiktų. Taip pat svarbu tai, jog kriminalinės žvalgybos pareigūnai, kurie savo darbe naudoja specialią techniką, t. y. technines priemones, tai daro įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka. Šioje byloje R. Č. tokią techniką (GPS įrenginį) naudojo, neturėdamas tam leidimo, ir dėl to ginčo byloje nėra. Taip pat byloje nustatyta, jog R. Č., pritvirtindamas prie J. F. automobilio GPS įrenginį, veikė nesilaikydamas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, BPK ir Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytos specialios technikos įrengimo ar panaudojimo tvarkos. Pats R. Č. teisiamajame posėdyje pripažino, jog įrengė ir panaudojo GPS įrenginį J. F. sekti.

Tai, kad minėta specialia technika pripažintinas GPS įrenginys, įtaisytas į automobilį, kurį norima sekti, patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-160-518/2018). Nors šioje byloje yra skirtingos faktinės aplinkybės, pažymėtina, jog teisėjų kolegija byloje padarė išvadą, jog tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 295 straipsnyje, požymiai nustatyti tinkamai. Be to, šioje byloje nusikalstamos veikos mechanizmas iš esmės buvo panašus – nuteistieji neteisėtai įrengė (sumontavo) VSAT tarnybiniuose automobiliuose specialią techniką (GPS įrenginius), skirtą informacijos rinkimui apie valstybės tarnautojų – pasienio pareigūnų dislokacijos vietas vykdant tarnybos užduotis tarnybiniu transportu. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad jei neteisėtai įrengdamas ar panaudodamas specialią techniką informacijai rinkti kaltininkas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, jo veika kvalifikuotina kaip atitinkamai neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo (BK 167 straipsnis) ir neteisėto specialios technikos įrengimo ar panaudojimo informacijai rinkti (BK 295 straipsnis) sutaptis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis (213–320 straipsniai). II dalies 2 knyga. Vilnius, 2010, p. 498).

Taip pat iš teismų praktikos matyti, kad specialia technika, pavyzdžiui, pripažįstama radijo stotis, perprogramuota į policijos komisariato radijo dažnį, kuria rinkta informacija apie policijos komisariato policijos pareigūnų dislokaciją tarnybos metu (Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-75-531/2009). Taigi, manyti, jog R. Č. panaudotas GPS įrenginys neatitinka specialiai technikai neva keliamų reikalavimų, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visetą, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo R. Č. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 295 straipsnį.

Dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį

BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori, arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti (kilti).

Ikiteisminio tyrimo surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visuma nustatyta, kad R. Č. 2019 m. sausio 18 d., apie 23.49 val., atvyko prie R. M. priklausančio namo Nr. 4, esančio (duomenys neskelbtini), kur atsineštu purkštuvu pripildytu sieros rūgštimi apipurškė šia rūgštimi minėtą namą juosiančios tvoros 14 segmentų ir tokiu būdu sugadino R. M. priklausantį turtą bei padarė pastarajai 1789,98 Eur turtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. Č. pripažino, kad sugadino R. M. priklausantį turtą ir parodė, kad priežastis yra tai, jog S. sugadino gyvenimą jo šeimai. Tiksliai nepamena, bet turbūt 2019 m. sausio 18 d., naktį, nuvyko prie R. namo ir apipurškė tvorą. Buvo piktas dėl to, kad S. jo žmonai papasakojo, kad jis yra blogas vyras, kad su juo negyventų, kitokių blogų dalykų. Visa tai jam papasakojo žmona, todėl su S. nekalbėjo. Norėjo jai atkeršyti, tą naktį negalėjo užmigti ir todėl taip padarė. Sieros rūgštį pirko gal prieš mėnesį laiko mašinos diskams valyti, tačiau nežino, kas užėjo, nuvažiavo ir apipurškė tvorą. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. Č. dėl šios veikos atsisakė duoti parodymus, nurodė, jog apie tai pasisakys teisme (4 t., b. l. 61-64).

Be kaltinamojo prisipažinimo teisiamajame posėdyje, kuriuo nėra pagrindo abejoti, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios S. B., liudytojos R. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 192-193, 199-200, 4 t., b. l. 2), įvykio vietos apžiūros protokolas (2 t., b. l. 25-31), vaizdo įrašų apžiūros protokolai (2 t., b. l. 42-43, 73-75), specialistų išvados (2 t., b. l. 37-38, 132-133, 3 t., b. l. 150-151), slaptų veiksmų atlikimo ir slapto sekimo protokolai (2 t., b. l. 91-92, 93-95), taip pat veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolai (2 t., b. l. 103-113, 118-126), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (2 t., b. l. 67-72), kratos protokolu (3 t., b. l. 131-133).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad surinkta pakankamai įrodymų, jog kaltinamasis R. Č. suprato, kad savo veiksmais sugadins svetimą turtą ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis) bei tokiais savo veiksmais sugadino svetimą turtą.

R. Č. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes sugadinto turto vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Dėl R. Č. skirtinos bausmės

BK 167 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 295 straipsnio sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo R. Č. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino padarytą žalą (5 t., b. l. 26) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas įvertino prokuroro pasiūlytas bausmes, paskiriant R. Č. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą, jos vykdymą atidedant, kartu su bauda, tačiau su tuo nesutiktina.

Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nėra nustatyta draudimo skirti laisvės atėmimo bausmę ir atidėti jos vykdymą, jeigu galima paskirti sankcijoje numatytą kitą švelnesnę bausmę, bet visais atvejais, o ypač skiriant bausmę asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), kai BK specialiosios dalies straipsnio sankcija numato ne tik laisvės atėmimą, bet ir kitas alternatyvias bausmes, teismas neturėtų skirti laisvės atėmimo bausmės ir atidėti jos vykdymą. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas nėra speciali bausmės rūšis. Bausmių rūšys padariusiam nusikaltimą pilnamečiui asmeniui pagal eiliškumą nuo švelniausios iki griežčiausios yra išdėstytos BK 42 straipsnio 1 dalyje. BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose, numatančiose baudžiamąją atsakomybę už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą, dažniausiai nustatomos kelios alternatyvios bausmės. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymo esmė yra ta, kad teismas, įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nusprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti realiai jos neatliekant, tačiau BK specialiosios dalies straipsnio sankcija nenustato jokių alternatyvų laisvės atėmimo bausmei. Tuo tarpu, jeigu teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės ir BK specialiosios dalies straipsnio sankcija, be laisvės atėmimo bausmės, nustato ir kitas alternatyvių bausmių rūšis, teismas turėtų skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Iš to seka, kad teismas BK 75 straipsnį turi taikyti tais atvejais, kada BK specialiosios dalies straipsnio sankcija jam nesuteikia pasirinkimo iš kitų alternatyvių bausmių rūšių, o bylos aplinkybės ir kaltininko asmenybė leidžia pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2011).

BK 55 straipsnyje numatyta, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pažymėtina, kad prokuroras baigiamųjų kalbų metu niekuo nepagrindė motyvo skirti kaltinamajam R. Č. pačią griežčiausią iš BK 295 straipsnio sankcijoje numatytų bausmių rūšių – laisvės atėmimo – bausmę. Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai ir vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas) bei į dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant kaltinamajam būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, taip pat nėra ir BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyto pagrindo skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamajam R. Č. skirtina BK 167 straipsnio 1 dalies, 187 straipsnio 1 dalies bei BK 295 straipsnio sankcijose numatyta bausmės rūšis – bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmė pagal BK 295 straipsnį bausmių apėmimo būdu subendrintina su bausme pagal BK 167 straipsnio 1 dalį (ideali nusikalstamų veikų sutaptis). Paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su bausme pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo R. Č. asmenybę, kuris anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, taigi laikytinas teisiamu pirmą kartą, administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 11-12), duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė, sprendžia, kad kaltinamajam skirtinos bausmės dydis turi būti ženkliai mažesnis nei įstatyme numatytas bausmės dydžio vidurkis.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Be to, nors prokuroras prašė kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šis prašymas nepagrįstas. BK 67 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama (2019 m. liepos 6 d. įstatymo redakcija). Nors R. Č. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė iki 2019 m. liepos 6 d., veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas R. Č. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d., 09.30 val. iki 2019 m. lapkričio 11 d. (4 t., b. l. 22, 168-170).

R. Č. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas bei užstatas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, 7500 Eur dydžio užstatas grąžintinas užstato davėjui G. Č.

Dėl civilinio ieškinio

AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė byloje 1789,49 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (2 t, b. l. 48). Kaltinamasis R. Č. teisminio nagrinėjimo metu pateikė mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad minėta žala AB „Lietuvos draudimas“ atlyginta (5 t., b. l. 26), todėl, vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesas dalyje dėl civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio dėl 1789,49 Eur priteisimo iš kaltinamojo nutrauktinas, nes nusikalstama veika padaryta žala atlyginta.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: tvoros dažų pavyzdžiai, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK daiktų saugyklą, kvitas BBB Nr. LS003850 (2 t., b. l. 39-41), kuprinė ir plaukimo kepuraitė, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK daiktų saugyklą, kvitas BBB Nr. LS004294 (3 t., b. l. 152-154), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, CD laikmena su vaizdo įrašais, saugoma prie bylos 5 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 150 MGL (7500 Eur) dydžio baudą.

R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 295 straipsnyje, ir skirti jam 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą.

R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 150 MGL (7500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmę paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnio 1 dalį bausmių apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 295 straipsnį, ir paskirti subendrintą bausmę – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, ir paskirti subendrintą bausmę R. Č. – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir R. Č. skirti 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. Č. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d., 09.30 val. iki 2019 m. lapkričio 11 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti R. Č. nubaustu galutine 46 MGL (2300 Eur) dydžio bauda.

R. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir užstatą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti ir 7500 Eur dydžio užstatą grąžinti užstato davėjui G. Č..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, procesą dalyje dėl AB „Lietuvos draudimas“ civilinio ieškinio nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – tvoros dažų pavyzdžius, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklą, kvitas BBB Nr. LS003850, kuprinę ir plaukimo kepuraitę, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklą, kvitas BBB Nr. LS004294, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, CD laikmeną su vaizdo įrašais, saugomą prie bylos 5 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801.

1. Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.