Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. (toliau – R. B.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šios bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir skiriant R. B. subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant R. B. sumažintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu R. B. skirta bausme, prie skundžiamu nuosprendžiu jam skirtos bausmės pridedant visą Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu jam skirtą ir neatliktą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, R. B. skiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuteistąjį sulaikius, nuspręsta panaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš R. B. priteista 134,16 (vieno šimto trisdešimt keturių eurų 16 ct) nukentėjusiųjų gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. B. ir jo gynėjas pritarė apeliacinio skundo motyvams ir prašė jį tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi jokio pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų nuteistojo atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijama jo kaltė ar jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, nekeliamos abejonės ir dėl R. B. paskirtos bausmės rūšies ar jos dydžio, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija šioje dalyje, neturi jokio objektyvaus pagrindo, todėl šie klausimai apeliacinės instancijos teisme išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti nuteistojo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatų, prašant atidėti skundžiamu nuosprendžiu jam skirtos bausmės vykdymą.

7. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste. Be to, aptariamo įstatymo nuostatų taikymas galimas tik tada, kai be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio) teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad, kaip tai teisingai pažymima ir nuteistojo apeliaciniame skunde, BK 75 straipsnio nuostatose nenumatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiu atveju bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, ir, kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018). Iš aptarto seka, kad taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ar ne, yra teismo teisė (bet ne pareiga), įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes.

8. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad analizuojamu atveju R. B. padarė du nesunkius, tyčinius nusikaltimus. Abu jie buvo baigti ir pasižymėjo ypatingu ciniškumu – be jokios aiškios dingsties, siekdamas priešpastatyti save prieš visuomenę, R. B. smurtavo kitų asmenų atžvilgiu. Svarbu tai, kad praeityje R. B. buvo ne kartą teistas, tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Siekiant tinkamos jo elgesio korekcijos, praeityje R. B. atžvilgiu buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės – laisvės apribojimas, tiek ir jo teisinę padėtį švelninančios priemonės – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jam nepavykdavo, ką neabejotinai patvirtina ne tik jo ankstesni teistumai, bet ir skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybės – nusikalstamos veikos įvykdytos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas bei nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Jų egzistavimas neabejotinai patvirtina, jog vertinamu atveju R. B. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybę, yra itin aktualu, į ką, sprendžiant iš skundžiamo nuosprendžio turinio, buvo neabejotinai atsižvelgta skiriant R. B. realią laisvės atėmimo bausmę.

9. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, svarbu paminėti ir į tai, kad praeityje R. B. buvo ne tik teistas, bet ir už įvairaus pobūdžio bei pavojingumo administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų, padarymą ne kartą baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 1-5). Praeityje nuteistajam inkriminuoti administraciniai teisės pažeidimai/administraciniai nusižengimai yra susiję su nedideliu chuliganizmu, nedideliais viešosios tvarkos pažeidimais, alkoholinių gėrimų vartojimu viešosiose vietose arba girto pasirodymu viešosiose vietose bei tėvų valdžios nepanaudojimu arba panaudojimu priešingai vaiko interesams, kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja asmenį ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jokių išvadų iš savo išimtinai neigiamo elgesio R. B. nedaro, pažeidinėja visuomenėje priimtas elementarias elgesio normas bei įstatymus, tinkamos savo elgesio korekcijos nesiekia. Juo labiau, jog savo pobūdžiu R. B. praeityje inkriminuoti administraciniai teisės pažeidimai/administraciniai nusižengimai iš esmės yra analogiški skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinėms įvykdymo aplinkybėms.

10. Manyti priešingai ir taikyti R. B. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, pakankamo pagrindo nesudaro ir tai, kad nuteistasis turi darbą, kuriame jis charakterizuojamas išimtinai teigiamai, bei iš savo uždirbamų pajamų teikia išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų, egzistavo ir skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau, akivaizdu, jog jokios teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui jų egzistavimas neturėjo – jis ir vėl nusikalto, todėl manyti, kad šių aplinkybių egzistavimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio, atidėjus jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nepilnamečiai vaikai iš R. B. šeimos dėl jo nuolatinio smurto savo sugyventinės atžvilgiu, remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, yra paimti, o baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teismas buvo informuotas, kad 2019 m. gegužės mėnesį paimant R. B. vaikus iš šeimos, šio sugyventinė vėl buvo sumušta, jos pačios teigimu, R. B., tačiau kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl tokio savo sugyventinio elgesio ji atsisakė. Šių duomenų visuma suponuoja pagrįstą išvadą, kad R. B. elgesys net ir po skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo teigiama linkme nesikeičia, todėl manyti, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, kaip tai teisingai konstatuota ir skundžiamame nuosprendyje, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

11. Spręsti priešingai dėl nuteistojo apeliaciniame skunde minimo jo prisipažinimo padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, vėlgi nėra jokio objektyvaus pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu ši aplinkybė, nepaisant baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nuteistojo keltų versijų dėl nukentėjusiųjų kaltės, buvo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Į ją buvo atsižvelgta tiek sprendžiant R. B. skirtinos bausmės individualizavimo, tiek ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimą, būtent šios aplinkybės pagrindu nuteistajam skirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau švelninti jo teisinę padėtį, tenkinant nuteistojo prašymą taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, remiantis tais pačiais motyvais, teisinio pagrindo nėra.

12. Atsižvelgiant į išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, įvertinus tiek aukščiau aptartą R. B. asmenybę, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo buvusius teistumus bei baustumus administracine tvarka, praeityje taikytas švelnesnio pobūdžio bausmes, menkas pastangas koreguoti savo elgesį išimtinai teigiama linkme, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu R. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti R. B. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Juo labiau, jog, kaip minėta, praeityje R. B. atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesį laikotarpį. Tuo tarpu taikant asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus. Kartu pažymėtina, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti R. B. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus – aplinkybę, kad nuteistasis turi mažametę dukrą, jo norą gyventi laisvėje su šeima, jam pačiam neįvertinus galimo neigiamo (nusikalstamo) savo elgesio pasekmių, teisėjų kolegijos įsitikinimu, teisinio pagrindo nėra.

13. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.