Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-334-961/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-04-06Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-1387-1202/2023Nutartis · 2023-07-13Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-06
Bylos Nr.
1-334-961/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23580-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
D. V.
Nukentėjusysis
P. J.
Advokatai
Kristina Sandaraitė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-334-961/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23580-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.14.5(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,dalyvaujant prokurorui Dariui Šneideriui,kaltinamajam D. V., jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei - Butvilienei,nukentėjusiajam P. J.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas:

1. 2007 m. lapkričio 28 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį - 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2009 m. rugsėjo 16 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalies 3 punktu, paleistas lygtinai neatlikus - 6 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmės;

2. 2011 m. rugpjūčio 3 d. Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį - 8 MGL (1040 litų) baudos bausme;

3. 2011 m. lapkričio 4 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 70 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirtos galutinės - 70 parų arešto ir 8 MGL (1040 litų) baudos bausmės;

4. 2011 m. lapkričio 17 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme. 2012 m. sausio 31 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 2011 m. lapkričio 17 d nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirtos galutinės - 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo ir 8 MGL (1040 litų) baudos bausmės;

5. 2012 m. balandžio 17 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 35 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartimis paskirta bausme ir paskirtos galutinės – 9 mėnesių laisvės atėmimo ir 8 MGL (1040 litų) baudos bausmės;

6. 2013 m. rugsėjo 13 d. Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 8 parų arešto bausme;

7. 2013 m. rugsėjo 26 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8. 2013 m. lapkričio 13 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) - 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9. 2014 m. vasario 19 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

10. 2014 m. kovo 7 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė - 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

11. 2014 m. balandžio 24 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d., Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė - 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

12. 2016 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalimi, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme;

13. 2016 m. gegužės 26 d. Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 60 parų arešto bausme;

14. 2017 m. spalio 17 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį - 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2016 m. balandžio 27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

15. 2019 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 14 parų arešto bausme;

16. 2020 m. sausio 6 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė - 44 parų arešto bausmė;

17. 2020 m. vasario 11 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį - 30 parų arešto bausme;

18. 2020 m. gegužės 29 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė - 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

19. 2020 m. birželio 2 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2020 m. rugpjūčio 13 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 sausio 6 d. baudžiamuoju įsakymu, patikslintu 2020 m. liepos 14 d. nutartimi, 2020 m. gegužės 29 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu ir 2020 m. birželio 2 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirta galutinė - 1 metų 7 mėnesių 44 dienų laisvės atėmimas. 2020 m. rugsėjo 2 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nutartimi, patikslintas 2020 m. rugpjūčio 13 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nutarties rezoliucinės dalies antrasis sakinys sekančiai: 2020 m. sausio 6 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų baudžiamuoju įsakymu, patikslintu 2020 m. liepos 14 d. nutartimi, 2020 m. gegužės 29 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu ir 2020 m. birželio 2 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti visiško jų sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 3 dalį ir galutinai paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams 14 dienų;

20. 2020 m. spalio 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. rugpjūčio 13 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme, patikslinta 2020 m. liepos 14 d. nutartimi, ir 2020 m. gegužės 29 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

21. 2020 m. spalio 15 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2020 m. gruodžio 1 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 2020 m. spalio 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. spalio 15 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė – 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

22. 2020 m. lapkričio 3 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2020 m. gruodžio 29 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie 2020 m. gruodžio 1 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi paskirtos 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta 2020 m. lapkričio 3 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis - 4 mėnesiai laisvės atėmimo ir paskirta galutinė subendrinta - 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė;

23. 2021 m. vasario 5 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta visiškai 2020 m. gruodžio 29 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi paskirta subendrinta bausmė pagal 2020 m. lapkričio 3 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų, 2020 m. spalio 15 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžius ir paskirta galutinė subendrinta - 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas pagal 2020 m. gruodžio 1 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartį atliktos ir įskaitytos bausmės laikas iki 2021 m. vasario 4 d. (nuosprendis įsiteisėjęs);

24. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2020 m. gruodžio 29 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutartimi subendrinta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Į bausmės laiką įskaityta 2020-12-29 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutartimi atlikta laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs);

25. 2021 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. vasario 5 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, ir D. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams. Į subendrintą bausmę įskaityti D. V. pagal 2021 m. vasario 5 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendį atliktos bausmės dalys ir įskaitytos bausmės laikas (nuosprendis neįsiteisėjęs);

26. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams (nuosprendis neįsiteisėjęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą P. J. priklausantį 2772 eurų vertės turtą, o būtent:

ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei iki 2019 m. gegužės 30 d., pasiūlius D. V. už piniginį atlygį suteikti banko sąskaitos, į kurią būtų galima pervesti ir išgryninti nusikalstamu būdu gautus pinigus, numerį, jis (D. V.), sutikus E. K., kuris nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, nurodė E. K. naudojamą AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos 2019 m. gegužės 30 d. neteisėtai įgijo P. J. prisijungimo prie AB „Swedbank“ banko naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, neteisėtai prisijungė prie nukentėjusiojo P. J. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir atliko finansines operacijas – piniginių lėšų pervedimus: 18.41.21 val. į E. K. naudojamą AB „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 1640 eurų, 18.44.21 val. į E. K. naudojamą AB „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 1132 eurus, po ko jis (D. V.), būdamas adresu Ozo g. 25, Vilnius, AB „Swedbank“ tinklo bankomate H782/HB, sutikus E. K., kuris nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, panaudojant E. K. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę, buvo atliktos pinigų išgryninimo operacijos: 18.45.40 val. 800 eurų, 18:46:36 val. išgryninta 600 eurų, 19:06:42 val. išgryninta 1200 eurų ir 19:07:28 val. išgryninta 90 eurų bei apie 18.53.52 val. ir 19.01.42 val. atsiskaityta E. K. vardu išduota banko mokėjimo kortele sporto priekių parduotuvėje „Sportdirect“, išleidžiant atitinkamai 32 eurus ir 46 eurus, po ko tyrimo metu tiksliai nenustatytą dalį išgrynintų pinigų adresu Ozo g. 25, Vilnius jis (D. V.) perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Šiais savo veiksmais jis (D. V.) savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą P. J. priklausantį 2772 eurų vertės turtą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. V. kaltę pripažino ir parodė, kad jam paskambino iš Marijampolės ar Kybartų pataisos namų ir paklausė, ar jis (D. V.) gali surasti banko sąskaitą, ar jis nori pinigų, jis atsakė, kad nori. Skambinantis asmuo žinojo, kad jis (D. V.) yra priklausomas nuo narkotikų. Jis nuo 2013 metų tokiais dalykais verčiasi, jau žino nuo pirmo žodžio, ką reikia padaryti. Supranta, kad tai yra neteisėta veika. Buvo susitarę, kad gaus 30 procentų už išgryninimą. 30 procentų nuo išgrynintos sumos gavo, neprisimena, kiek tiksliai. Jis surado banko sąskaitą ir iš jos išgrynino pinigus. Dalies pinigų negalėjo išgryninti Utenoje, nes nedirbo filialas, todėl važiavo į Vilnių gryninti likusiųjų pinigų. Jis nepervedinėjo pinigų iš vienos sąskaitos į kitą. Pripažįsta, kad grynino pinigus, tačiau neįgijo nukentėjusiojo duomenų, neprisijungė prie nukentėjusiojo banko sąskaitos ir pinigų iš vienos sąskaitos į kitą nepervedinėjo. Nepamena to asmens, kurio sąskaitos numerį surado, nes sąskaitą davė draugo draugas. Taip pat nepamena, kiek tiksliai išgrynino pinigų Utenoje. Atsimena, kad Utenoje išgrynino pinigų, buvo trise, su tuo nepažįstamu ir jo draugu. Po to nuvažiavo į Vilnių, nes bankomate baigėsi limitas. Vilniuje pinigus nuėmė tas žmogus, kieno kortelė buvo. Kai grižo, jis jam (D. V.) atidavė pinigus. Jis (D. V.) atsiskaitė ja du kartus Vilniuje, parduotuvėje „Sportdirect“. E. K. nepažįsta, žino, kad tai buvo jo kortelė, bet jo nepažįsta. Išgrynintus pinigus iš jo (D. V.) paėmė prie Akropolio atėjęs žmogus. Suprato, kokiu būdu tie pinigai bus pervesti, suprato, kad tai bus sukčiavimas. Pripažįsta, kad išgrynino pinigus iš bankomato. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, jeigu nebūtų priklausomas nuo narkotikų, tai nieko ir nebūtų buvę, šiuo metu laisvės atėmimo įstaigoje lanko reabilitacijos grupę, bando keistis iš pagrindų. Su civiliniu ieškiniu sutinka, tačiau Marijampolės pataisos namuose nėra darbo, todėl šiuo metu neturi lėšų atlyginti padarytą žalą, tačiau sutinka atlyginti žalą laikui bėgant, šiuo metu tam neturi galimybių.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis P. J. palaikė savo civilinį ieškinį, prašė tenkinti. Nurodė nežinantis jokių aplinkybių, kas prisijungė prie jo sąskaitos, D. V. ir E. K. nepažinojo. Palaiko savo atsiliepime išdėstytą poziciją dėl tyrimo inicijavimo prieš banko darbuotoją ir E. K., nes tai buvo sąskaitos numerio problema.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. D. V. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. V. parodė, kad jam pareikšto įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai ir šiuo metu duoti parodymus atsisako, juos duos teisme (2 t., b. l. 71-73).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. V. parodė, kad įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi. Dėl įtarimo parodymus duos teisme. Daugiau neturi ką pasakyti (2 t., b. l. 82-83).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis E. K. parodė, kad jis buvo prie ežero „Vestuvių kalnas“, kuris yra Utenos r. sav. (kaimo, kuriame yra ežeras, pavadinimo nežino), prie kurio dažnai važiuoja praleisti laiką. Apie 10 val. pastebėjo, kad prie anksčiau minėto ežero atvažiavo sidabrinės spalvos BMW automobilis (valstybinių numerių neįsidėmėjo), iš kurio išlipo vyriškis, jis buvo aukštas, apie 190 cm, vidutinio kūno sudėjimo, ovalios veido formos, buvo apsirengęs tamsios spalvos kelnes, mėlynos spalvos marškinėliais, avėjo mėlynos spalvos sportinius batus, plaukų spalvos nematė, kadangi ant galvos buvo užsidėjęs kepurę su snapeliu, su juo bendravo valstybine kalba, jokio akcento nebuvo, barzdos ūsų neturėjo ir jokių išskirtinių bruožų taip pat neturėjo, jį matė pirmą kartą. Minėtas vyriškis priėjo prie jo, pasisveikino, tačiau neprisistatė (nei vardo, nei pavardės nepasakė), tik paklausė, ar jis jam galėtų padėti, t. y. paprašė, kad jis pasakytų jam savo sąskaitos numerį (tuo metu naudojosi Swedbank paslaugomis, turėjo elektroninę bankininkystę, Smart ID paslaugą ir gaudavo pranešimus, kurie iššokdavo įjungus internetą, daugiau jokiomis kitomis paslaugomis nesinaudojo), ir į jo banko sąskaitą jo brolis galėtų pervesti pinigų (kiek ketina pervesti, nesakė), kuriuos jis vėliau turėtų išgryninti ir paduoti jam. Vyriškis paminėjo, kad į jo sąskaitą pinigų brolis pervesti negali, kadangi turi problemų su antstoliais. Jis sutiko, kadangi vyriškis neatrodė įtartinas ir jis norėjo jam padėti, jokio atlygio už tai, kad jis jam padės, nežadėjo. Tada jis tam vyriškiui padiktavo savo sąskaitos numerį (sąskaitos numerį padiktavo pažiūrėjęs į savo mobilųjį telefoną, kuriame buvo išsisaugojęs sąskaitos numerio nuotrauką, tuo metu jis naudojosi Huawei Honar P9), taip pat nurodė jam savo vardą ir pavardę, vyriškis viską užsirašė į savo mobilųjį telefoną (kokiu telefonu naudojosi, nematė). Jam sutikus vyriškiui padėti, jis jam pasakė, kad rytoj, t. y. įtarime minimą dieną, būtų vėl prie anksčiau minėto ežero, apie 10 val., kur vėl susitiks, ir jo brolis į jo sąskaitą perves pinigus, po ko važiuos jų išsigryninti. Įtarime minimą dieną susitiko su vyriškiu, kuris pasakė, kad sėstų į jo automobilį ir kad važiuos išgryninti pinigų, pradėjus važiuoti vyriškis pasakė, kad važiuos pinigų gryninti į Vilnių, kodėl važiuos į Vilnių, nepasakė, o jis ir nepaklausė. Važiuojant į Vilnių, vyriškiui kažkas atsiuntė SMS žinutę, po ko jis pasakė, kad į jo sąskaitą jau yra pervesti pinigai, kas vyriškiui parašė, nežino, taip pat nori pasakyti, kad jis nebuvo prisijungęs prie savo sąskaitos ir nežiūrėjo, ar tikrai pinigai yra sąskaitoje. Ir kadangi tuo metu jam buvo pasibaigęs mobilusis internetas, jokie pranešimai iš banko neiššoko. Nuvykus į Vilnių, nuvažiavo į PC Akropolis, kur apie 16 val. jis nuėjo į Akropolį prie Swedbank bankomato, kur įdėjo savo banko mokėjimo kortelę ir iš jos išgrynino 600 Eur (t. y. visą dienos leistiną limitą), kiek jo sąskaitoje buvo pinigų, jis neperžiūrėjo. Po to jis dar kartą bandė iš savo sąskaitos išgryninti pinigų, kiek prisimena, 400 Eur, tačiau operacija buvo atmesta, kadangi jau buvo viršytas dienos limitas. Jam vyriškis buvo sakęs, kad jo sąskaitoje turi būti pervesta virš 1000 Eur, kiek tiksliai, nepasakė. Todėl jis nuėjo į PC Akropolyje esantį Swedbank padalinį, kur pasididino dienos pinigų išgryninimo limitą (kiek padidino banko darbuotoja limitą, jis nežino, ji jam iš karto davė kitą banko mokėjimo kortelę). Pasididinti dienos limitą užtruko apie 5-10 min. Tada jis vėl vienas nuėjo iki bankomato ir tada dar išgrynino 1500 Eur. Iš viso per du kartus iš savo banko kortelės išgrynino apie 2400 Eur (tiksliai neprisimena). Jis iš kortelės grynino pinigus du kartus, per kuriuos išgrynino virš 2000 Eur, gal apie 2500 Eur, kiek tiksliai, neprisimena. Visą laiką vyriškis, kuriam padėjo ir leido į savo sąskaitą pervesti pinigus, buvo automobilyje, jo su juo nebuvo. Išgryninęs pinigus, jis nuėjo į automobilį ir visus pinigus padavė vyriškiui, jis jam buvo sakęs, kad iš sąskaitos išgrynintų visus pinigus, kiek bus, parnešė jam ir atidavė. Jis vyriškiui parnešė daugiau išgrynintų pinigų, nei jis buvo minėjęs, kad jo sąskaitoje bus, bet vyriškis dėl to nenustebo, jokių emocijų nerodė. PC Akropolis jis buvo tik prie bankomato ir Swedbank banko padalinyje, jokiose kitose vietose, t. y. parduotuvėse ar pan., nesilankė ir niekur kitur savo banko kortele neatsiskaitinėjo, niekam savo banko kortelės davęs ar jos pametęs nebuvo. Jam įlipus į automobilį, vyriškis padėkojo, kad jam padėjo, jokio piniginio atlygio už tai negavo, po ko jie išvažiavo atgal į Uteną, ir jį vyriškis parvežė namo. Visą kelionės laiką su vyriškiu nesikalbėjo, jiems važiuojant grojo muzika ir jis nieko neklausinėjo, tik norėjo jam padėti. Kodėl atvažiavo pinigų gryninti į Vilnių, jis nežino, to neklausė. Vyriškio, kuriam padėjo, nepažįsta, jį matė pirmą kartą ir jokių jo duomenų nežino (nei tel. numerio, nei vardo nei pavardės, nei adreso). Sutiko padėti jam, kadangi, kaip ir minėjo, vyriškis neatrodė įtartinas, minėjo, kad pinigus perves brolis, ir jam dėl to nekilo joks įtarimas. Pinigus iš bankomato grynino jis vienas, vyriškio tuo metu šalia nebuvo. Daugiau po to, kai padėjo vyriškiui, prie ežero dažnai nesilankė, nes nebūdavo gero oro. Taip pat vyriškio daugiau po to, kai jam padėjo, nematė, su juo nebendravo. Taip pat nori pasakyti, kad jam apklausos metu buvo parodytos nuotraukos iš Swedbank, su kuriomis susipažinęs gali pasakyti, kad vyriškio, užfiksuoto ir rankose laikančio mobilaus ryšio telefoną, jis nepažįsta, kitas vaikinas nuotraukose yra jis. Daugiau neturi ko pasakyti (2 t., b. l. 41-43).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis E. K. parodė, kad pareikšto įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai ir nori pasakyti, kad D. V. pažinojo apie 1 mėn. laiko, sutarė normaliai, nesipykdavo, kur su D. susipažino, neprisimena. 2019 m. gegužės 27 d. susitiko su D. kieme prie „Jaunimo“ mokyklos, Utenoje. Susitikus su D., šis paprašė jo banko mokėjimo kortelės, į kurią jo draugas galėtų pervesti pinigus. Už ką jam draugas turi pervesti pinigų, jis neklausė, o jis (D.) jam ir nesakė, kiek prisimena, D. minėjo, kad kam draugas turi pervesti apie 600 Eur. Jis sutiko paskolinti D. savo banko mokėjimo kortelę, nes jį pažinojo ir nebuvo gaila, kodėl D. pinigų nepersivedė į savo sąskaitą, nežino. Jis savo sąskaitos numerį padiktavo D., jį pasižiūrėjo prisijungęs prie savo Swedbank mobiliosios programėlės, tada D. kažkam SMS žinute jo sąskaitos numerį nusiuntė, kam, nežino. Po to jis su D. susitiko įtarime minimą dieną, t. y. 2019 m. gegužės 30 d., kartu autobusu važiavo į Vilnių (į Vilnių važiavo, kad galėtų pasididinti pinigų išgryninimo limitą, kadangi, kiek prisimena, pas jį buvo padarytas tik 500 Eur, o kaip D. sakė, jo draugas į jo sąskaitą turi pervesti apie 600 Eur). Apie 17 val. jam ir D. būnant Vilniuje, PC Akropolis, adresu Ozo g. 25, Vilniuje, jis nuėjo į Swedbank padalinį pasididinti savo išgryninamų pinigų limitą, banko padalinyje jam išdavė kitą banko mokėjimo kortelę, kurioje yra neribotas pinigų išgryninimo limitas (kortelė galiojo 1 mėn. laiko), ir tada pamatė, kad į jo banko sąskaitą yra pervesti pinigai, kiek tiksliai pinigų buvo pervesta, neprisimena, žino, kad buvo virš 1000 Eur. Pamačius, kad pinigai yra sąskaitoje, kartu su D. nuėjo prie Swedbank bankomato, kur išgrynino pinigus. Pinigus išgrynino per du-tris kartus. Pinigus išgrynino nemažomis sumomis, kokiomis tiksliai, neprisimena. Kiek prisimena, du kartus pats išgrynino pinigus nuo savo banko mokėjimo kortelės ir vieną kartą D., kol grynino pinigus, D. visada buvo šalia jo. Kai D. grynino pinigus nuo jo banko kortelės, jis stovėjo šalia. D. jo banko mokėjimo kortelės PIN kodą žinojo, kadangi jis jam buvo pasakęs. Išgryninus pinigus, jis išėjo į lauką parūkyti, jo banko mokėjimo kortelė buvo pas D., ar jis dar kur nors ja pasinaudojo, nežino. PC Akropolis pabuvo apie 1 val., po ko jis su D. autobusu vyko atgal į Uteną. Jo banko mokėjimo kortelę D. jau atidavė tik važiuojant autobusu. Taigi nori pasakyti, kad jis sutiko, jog į jo banko sąskaitą būtų pervesti pinigai, tačiau jam D. nepasakė, iš kokio asmens sąskaitos pinigai bus pervesti, nurodė tik, kad iš kažkokio jo draugo, iš kokio konkrečiai draugo bus pervesti pinigai, nesakė, o jis ir neklausė. Labai gailisi, kad prieš sutikdamas padėti D. ir prieš duodamas savo sąskaitos numerį, nepasigilino į situaciją, t. y. nepasiteiravo, koks draugas perves pinigus, už ką perves jam pinigus į jo banko sąskaitą ir pan. (2 t., 47-49).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis E. K. parodė, kad ankstesniuose, t. y. 2020 m. kovo 31 d. parodymuose, nurodė, kad savo banko sąskaitą davė nepažįstamam žmogui, nes jam taip buvo nurodęs sakyti D. V., kadangi jis jo pažįstamas, todėl jo klausė ir taip pasakė, nenorėjo jo išduoti. Savo apklausoje nurodė, kad pinigus grynino du ar tris kartus todėl, nes tik tiek prisimena, tikslaus skaičiaus pasakyti negali, nes neprisimena. Visus išgrynintus pinigus atidavė D., jis už tai, kad paskolino savo banko mokėjimo kortelę, pinigų iš D. neprašė ir negavo jų iš jo. Kur D. padėjo, t. y. kur išleido pinigus, nežino (2 t., b. l. 50-51).

2020 m. rugsėjo 14 d. prokuroro nutarimu E. K. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo (2 t., b. l. 52-55).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas P. J. parodė, kad 2019 m. gegužės 30 d., apie 10 val. jam būnant darbe pamatė, kad ant stalo gulinčiame telefone įsijungė „Smart ID“ langas ir paprašė jo tapatybės patvirtinimo. Jis tą prašymą atmetė. Maždaug apie 11 val. vėl įsijungė šis langas, jis vėl patvirtinimą atmetė. Kadangi per žiniasklaidą buvo girdėjęs, kad per „Smart ID“ prisijungimo programėlę žmonės jau yra praradę savo sąskaitas, jis nusprendė užblokuoti savo sąskaitą ir apie 12 val. trumpuoju numeriu, kurio dabar nepamena, paskambino į „Swedbank“ banką ir paprašė užblokuoti jo sąskaitą. Prieš tai dar naudodamasis „Smart ID“ kodais pasitikrino savo sąskaitą, joje buvo 2900 Eur. Kadangi jo sąskaita buvo užblokuota ir su „Smart ID“ prisijungimais vyksta tokie dalykai, jis nusprendė pasikeisti savo vartotojo prisijungimo vardą ir atsisakyti prisijungimų su „Smart ID“, todėl apie 16 val. nuvyko Panevėžyje į „Swedbank“ banką ir paprašė išduoti naują vartotojo prisijungimo vardą. Jam išdavė blanką, kaip tuo metu suprato, su nauju prisijungimo vardu, tuo metu jis į jį nežiūrėjo, ir grįžo namo. Apie 17-18 val. nusprendęs susimokėti mokesčius, išsiėmė banke išduotą blanką ir pamatė, kad prisijungimo vardas užrašytas yra senas. Prisijungė vėl su tuo senuoju vardu naudojantis „Smart ID“ programėle, pamatė, kad sąskaitoje bėra likę tik 13 Eur ir yra padaryti pavedimai 1132 Eur ir 1640 Eur į E. K. sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Tada vėl trumpuoju numeriu paskambino į banką ir operatoriui pasakė, kad iš jo sąskaitos dingo pinigai. Operatorius pasakė, kad užblokuos jo internetinę prieigą prie sąskaitos. Tada nusprendė ištrinti iš savo telefono „Sony Xperia XZ3“ „Smart ID“ paskyrą ir prieš patvirtinant ištrynimą telefono ekrane pamatė savo telefono ištrynimo patvirtinimą, o po to atsidarė langas su dar viena paskyra „Samsung Galaxy J5“, kurią jis irgi ištrynė, nors niekada tokio modelio telefonu nesinaudojo. Prašo nustatyti, kokiu būdu ir kas pasinaudojo jo prisijungimais prie jo sąskaitos, įpareigoti jį gražinti padarytą nuostolį ir jį nubausti įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 49-52).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas P. J. parodė, kad ankstesnius savo parodymus atsimena, juos tvirtina. Papildomai gali nurodyti, kad savo prisijungimo kodo prie „Smart ID“ programėlės bei nei 1 nei 2 prisijungimo PIN kodų jis užsirašęs niekur nebuvo, todėl jų, apart jo bei banko AB „Swedbank“, niekas nežinojo. Šių kodų niekas neturėjo galimybės pamatyti bei įsidėmėti. Iš jam pažįstamų asmenų rato jis nežino nei vieno asmens, kuris naudotųsi „Samsung Galaxy J5“ modelio mobilaus ryšio telefonu. Tokio asmens kaip E. K. jis nepažįsta ir su juo niekada nėra susitikęs ar bendravęs. 2019 m. gegužės 30 d., kai jis savo mobilaus ryšio telefonu „Sony Xperia XZ3“ ištrynė iš savo telefono „Smart ID“ programėlę, tada dar savo telefone pamatė kitą užklausą, kurią jis užsirašė ((duomenys neskelbtini) sukurta 2019-05-30 Sansung Galaxy J5). Ir buvo klausimas, ar tikrai nori savo telefonu ištrinti ir šią „Smart ID“ paskyrą. Jis patvirtino, kad taip, ir ši „Smart ID“ programa taip pat buvo ištrinta. Jis savo jokio asmens dokumento niekada nebuvo pametęs ar kaip kitaip praradęs, todėl nežino, kaip ir kokiu būdu kažkas galėjo sužinoti jo asmens kodą ir juo pasinaudoti (1 t., b. l. 54-57).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas P. J. parodė, kad prijungimams prie sąskaitos 2019 m. gegužės 30 d. naudojosi tiek mobiliuoju telefonu, tiek stacionariu kompiuteriu, jų IP adresus galės nurodyti vėliau. Supažindinus jį su garso įrašo stenograma, kurioje yra užfiksuotas pokalbis su banko darbuotoju, kur jis prašo užblokuoti jo sąskaitą ir nurodo, „kad kažkas skambina iš saugos tarnybų, iš policijos, tipo kažkas jungiasi prie jo sąskaitų, bando nurašyti tuos pinigus“, jis pasakyti nieko negali, kadangi neprisimena. Pasakyti, ar iš tikrųjų jam tuo metu kažkas skambino ar neskambino, taip pat negali, taip pat negali pasakyti, kad jam nebuvo tą dieną skambinta iš asmenų, prisistačiusių minėtų tarnybų atstovais. Jeigu taip ir nurodė banko darbuotojams, tai galėjo pasakyti iš streso. Dar nori pasakyti, kad savo mobiliojo ryšio telefono numerio išklotinių pateikti galimybės neturi, kadangi prisijungęs prie savo Telia paskyros to mėnesio išklotinių nemato. ID kodą (duomenys neskelbtini), kurį Swedbanko darbuotojai padiktavo, tai padarė suklydęs, tai yra jo SEB banko ID kodas. Asmens vardu K. R. B. nepažįsta (1 t., b. l. 59-61).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota CD disko, kurį pateikė 2019 m. birželio 14 d. „Swedbank“, apžiūra. Atidarius CD diską yra matoma E. K. 2019-05-20 – 2019-06-13 IP adresai, kuriais buvo naudojamasi. Taip pat yra 24 nuotraukos, fotografuotos „Swedbank“ bankomato kamera. Nuotraukų kairės pusės viršuje matyti užrašas, kuriame nurodyta data (2019-05-30) ir laikas (nuo 18:44:49 val. iki 19:07:42 val.), bankomato numeris (H782), fiksuoti kortelės įdėjimai, gryninimai, taip pat matyti du vyriškiai – kaip nustatyta, D. V., kalbantis telefonu, ir E. K. Taip pat CD diske yra E. K. 2019-05-20 – 2019-06-14 sąskaitos išrašas bei informacija apie banke nuo 2019-05-20 iki 2019-06-14 (imtinai) gautas operacijų autorizavimo užklausas atlikti operacijas (2 t., b. l. 1-27).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra CD diskas, kurį pateikė 2019-07-10 „Swedbank“. Atidarius CD yra matomi 4 garso įrašai. Atidarius CD diske esantį garso įrašą pavadinimu (duomenys neskelbtini) yra girdima, kaip P. J. skambina į Swedbank aptarnavimo skyrių ir teiraujasi, kaip būtų galima užblokuoti savo banko sąskaitą. Atidarius CD diske esantį garso įrašą pavadinimu (duomenys neskelbtini), yra girdimas pokalbio tęsinys tarp P. J. ir Swedbank aptarnavimo skyriaus darbuotojos, P. J. toliau teiraujasi dėl banko sąskaitos ID ((duomenys neskelbtini)) užblokavimo, banko darbuotoja praneša, kad šis naudotojo ID yra užblokuojamas. Atidarius CD diske esantį garso įrašą pavadinimu (duomenys neskelbtini), yra girdimas P. J. ir Swedbank aptarnavimo skyriaus darbuotojos pokalbis, kurio metu P. J. prašo užblokuoti banko sąskaitos ID ((duomenys neskelbtini)). Atidarius CD diske esantį garso įrašą pavadinimu (duomenys neskelbtini), yra girdimas P. J. ir Swedbank aptarnavimo skyriaus darbuotojo pokalbis, kurio metu P. J. prašo užblokuoti banko sąskaitos ID ((duomenys neskelbtini)), tačiau banko konsultantas jam nurodo, jog šis banko sąskaitos naudotojo ID priklauso kitam asmeniui. Tuomet P. J. pakartoja anksčiau minėtą banko sąskaitos naudotojo ID ((duomenys neskelbtini)) ir pasiteirauja, ar šis naudotojo ID yra užblokuotas, Swedbank konsultantas informuoja, kad taip, šis naudotojo ID yra užblokuotas. Taip pat CD diske yra P. J. IP adresai ir išrašas, gautas iš Swedbank (1 t., b. l. 179-180).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra CD diskas, kurį pateikė AB „Swedbank“. Atidarius CD yra matomi trys garso įrašai. Atidarius CD diske esantį garso įrašą pavadinimu 20190530_1900_84551436_8100 yra girdima, kaip P. J. skambina į Swedbank aptarnavimo skyrių ir praneša, kad jam nutiko bėda, t. y. iš jo banko sąskaitos dingo 3000 eurų. P. J. nurodo savo naudotojo ID ir sugeneruotą prisijungimo kodą, nurodo, jog susiruošė mokėti mokesčius ir staiga nėra pinigų sąskaitoje, beveik 3000 eurų. Taip pat patikino, kad niekas kitas neturi jo prisijungimo ID. Atidarius CD diske esantį garso įrašą pavadinimu 20190530_1905_84551436_8100 yra girdimas P. J. ir Swedbank aptarnavimo skyriaus pokalbio tęsinys, iš kurio matyti, jog Swedbank atstovui pasiteiravus, ar P. J. kas nors skambino ir ar jis diktavo savo prisijungimo duomenis, šis patikina, kad niekas neskambino ir jokių duomenų niekam nediktavo. Taip pat nurodo, jog asmens, kuriam pervesti pinigai, nepažįsta. Banko darbuotoja P. J. išaiškina, kad reikia padaryti mokėjimo pavedimo atšaukimą. Atidarius CD diske esantį garso įrašą pavadinimu 20190530_1917_8100_84551436 yra girdima, kaip Swedbank darbuotoja skambina P. J. ir nurodo, jog dėl saugumo blokuoja P. J. interneto banką, kad daugiau niekas nevyktų. Taip pat informuoja, kad reiks apsilankyti banko padalinyje, išsiimti naujas prisijungimo priemones dėl saugumo ir būtinai kreiptis į policiją dėl šio įvykio (2 t., b. l. 28-29).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, konstatuoja, kad kaltinamojo D. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta paties D. V. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad jam paskambino iš pataisos namų su prašymu surasti banko sąskaitą bei pasiūlymu užsidirbti. Suprato, kokiu tikslu jo buvo prašoma surasti banko sąskaitą, suprato, kad į sąskaitą bus pervestos sukčiavimo būdu įgytos piniginės lėšos. Nebe pirmą kartą tuo užsiėmė, surado sąskaitą (E. K.) bei kartu su juo kaltinime nurodytu laiku ir vietoje grynino pinigus, nepamena kiek išgrynino, bet už tai gavo 30 procentų nuo išgrynintos sumos bei apsipirko parduotuvėje „Sportdirect“; ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo P. J. parodymais, kad ryte gavęs programėlės „Smart ID“ prašymą patvirtinti tapatybę iš karto paskambino į banką ir paprašė blokuoti jo ID numerį, tuo metu jo banko sąskaitoje buvo apie 3000 eurų, tačiau vakare norėdamas susimokėti mokesčius vėl prisijungė prie sąskaitos ir pamatė, kad joje likę tik 13 eurų, yra padaryti pavedimai 1132 ir 1640 eurų į E. K. sąskaitą, kurio jis nepažįsta; ikiteisminio tyrimo metu liudytojo E. K. duotais parodymais, kad D. V. paprašė jo paskolinti savo banko sąskaitos numerį, į kurią jo (D. V.) draugas turįs atsiųsti jam pinigų. Pasitikėjo D. V. ir sutiko tai padaryti, kadangi jo kortelėje buvo nustatytas nedidelis pinigų gryninimo limitas, nuvažiavo į Vilnių jo pasididinti, tada išgrynino pinigus Swedbank bankomate, esančiame Vilniuje, prekybos centre Akropolis. Visus išgrynintus pinigus atidavė D. V., nieko iš to neuždirbo ir neįtarė, kad daroma nusikalstama veika; P. J. ir E. K. banko sąskaitų išklotinių duomenimis, iš kurių matyti, kad prisijungus „Smart ID“ programėle iš P. J. banko sąskaitos į E. K. banko sąskaitą buvo padaryti du pavedimai: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos 2019 m. gegužės 30 d. neteisėtai įgijo P. J. prisijungimo prie AB „Swedbank“ banko naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, neteisėtai prisijungė prie nukentėjusiojo P. J. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir atliko finansines operacijas – piniginių lėšų pervedimus: 18.41.21 val. į E. K. naudojamą AB „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 1640 eurų, 18.44.21 val. į tą pačią E. K. naudojamą AB „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 1132 eurus, po to apie 18.53.52 val. ir 19.01.42 val. atsiskaityta E. K. vardu išduota banko mokėjimo kortele sporto priekių parduotuvėje „Sportdirect“, išleidžiant atitinkamai 32 eurus ir 46 eurus; prekybos centre Akropolis esančio Swedbank bankomato duomenimis, kurie patvirtina, jog D. V. ir E. K. išgrynino iš E. K. banko kortelės: 18.45.40 val. 800 eurų, 18:46:36 val. išgryninta 600 eurų, 19:06:42 val. išgryninta 1200 eurų ir 19:07:28 val. išgryninta 90 eurų.

D. V. pripažino, kad suvokė darantis nusikalstamą veiką, teigė, kad vartojo narkotines medžiagas ir jam reikėjo pinigų. Nukentėjusiojo jis nepažinojo, suprato, kad prisijungimo duomenys gauti neteisėtu būdu. Iš aptartų duomenų akivaizdu, kad joks draugas jam neturėjo atsiųsti pinigų, kaltinamasis suprato, jog trečiojo asmens (šiuo atveju – E. K.) sąskaita buvo reikalinga apsunkinti kaltųjų asmenų nustatymą ir pinigų grąžinimą. Todėl darytina išvada, kad D. V. kaltė yra visiškai įrodyta, o jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusiojo teigimu, už nusikaltimą turėtų atsakyti ir E. K. bei banko darbuotojas, kuris neužblokavo sąskaitos dar ryte, kuomet jis (P. J.) skambino į banką, pastebėjęs įtartinus programėlės „Smart ID“ pranešimus. Kaip minėta, E. K. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepavyko paneigti E. K. versijos, kad jis nežinojo, jog į jo banko sąskaitą bus pervestos nusikalstamu būdu įgytos piniginės lėšos. Šis prokuroro nutarimas yra įsiteisėjęs, byloje nenustatyta jokių duomenų, kad E. K., be savo banko sąskaitos ir kortelės paskolinimo, būtų atlikęs kokius nors nusikalstamus veiksmus, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad ikiteisminis tyrimas jam buvo nutrauktas nepagrįstai. Dėl banko atsakomybės P. J. išaiškinama, kad baudžiamojoje byloje sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas, byloje nėra duomenų, kad banko darbuotojai nusikalstamais veiksmais (neveikimu) būtų prisidėję prie aptariamo nusikaltimo. Iš pokalbių išklotinių matyti, kad nukentėjusysis skambino bankui ir ryte, t. y. dar kol jo pinigai buvo jo sąskaitoje (1 t., b. l. 179-180); tuo atveju, jei, nukentėjusiojo nuomone, banko darbuotojas netinkamai atliko savo pareigą, turėjo užblokuoti sąskaitą ir jos neužblokavo, nukentėjusiajam išaiškinama, kad jis turi teisę savo interesus ginti kreipdamasis į banką ar į teismą civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kaip minėta, sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas asmeniui, ne aplaidžiais ar neatsargiais veiksmais, o tyčiniais nusikalstamais veiksmais padariusio nusikaltimą.

Dėl bausmės

D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas D. V. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – labai daug kartų teistas, tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (2 t., b. l. 92-110), daug kartų baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 85-89), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, tai, kad kaltinamasis teisiamas nebe pirmą kartą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, manytina, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskyrus griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas artimas šios bausmės vidurkiui, nustatytam straipsnio sankcijoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, D. V. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendis (kuriuo bausmė subendrinta su 2020 m. gruodžio 29 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutartimi subendrinta laisvės atėmimo bausme) neįsiteisėjęs; 2021 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis (kuriuo bausmė subendrinta su 2021 m. vasario 5 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu paskirta bausme) neįsiteisėjęs, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. kovo 24 d. nuosprendis neįsiteisėjęs. Esant šioms aplinkybėms, nagrinėjamoje byloje skiriama bausmė šiuo metu nebendrintina su minėtais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.

Nagrinėjamoje byloje D. V. laikinai sulaikytas nebuvo, kardomoji priemonė nepaskirta. Kadangi jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, skirti jam kardomąją priemonę netikslinga.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt.

Nukentėjusysis P. J. byloje yra pareiškęs 2772 eurų dydžio civilinį ieškinį (1 t., b. l. 70). Byloje pateiktos banko sąskaitų išklotinės patvirtina, kad būtent tokio dydžio bendra suma per du kartus buvo pervesta iš P. J. sąskaitos į E. K. sąskaitą. Padaryta 2772 eurų dydžio turtinė žala, kuri nėra atlyginta. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsižvelgus į tai, kad P. J. D. V. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala, kuri pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, jis privalo šią žalą atlyginti, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Kiti klausimai

Keturios CD laikmenos, esančios prie bylos viršelio, paliktinos saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. V. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteisti iš D. V. civiliniam ieškovui P. J. 2772 Eur (du tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt du eurus) turtinės žalos atlyginimo.

Keturias CD laikmenas, esančias prie bylos viršelio, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė