Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-11-15 · Civilinė byla Nr. e2YT-36326-862/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-15
Bylos Nr.
e2YT-36326-862/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29995-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasita Kurakienė
Pareiškėjas
J. M., Ž. M.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublika
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-36326-862/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29995-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.5.; 3.4.5.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. M. ir Ž. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika atstovaujama valstybinės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. M. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą faktiniu valdymu yra priėmęs jos sutuoktinis J. M., miręs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jų mama V. M.. Po V. M. mirties nei vienas iš jos vaikų, t.y. pareiškėjų, nei jos sutuoktinis J. M., nei joks kitas suinteresuotas asmuo nesikreipė dėl V. M. palikimo priėmimo. J. M. toliau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė V. M. ir J. M.. (duomenys neskelbtini) mirė J. M.. Po J. M. mirties niekas kitas dėl atsiradusio palikimo nesikreipė. Pareiškėjams tik notarų biure tapo žinoma, jog nei jie patys, nei jų tėvas J. M. po V. M. mirties nebuvo įteisinę dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo ir minėto buto dalis vis dar registruota mirusiosios V. M. vardu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, jog pareiškimui neprieštarauja, prašė išnagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančio mirties liudijimo AA Nr. 840873, 2018-09-26 VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro išrašo, nustatyta, jog V. M. mirė (duomenys neskelbtini). Iš šių duomenų nustatyta, jog V. M. buvo sudariusi santuoką su J. M. ir santuokoje susilaukė vaikų – J. M. ir Ž. M. (pareiškėjai). 2018-09-26 VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro išrašas taip pat patvirtina, jog V. M. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Po V. M. mirties dėl jos palikimo priėmimo niekas nesikreipė (2018-09-26 VĮ „Registrų centras“ testamentų registro išrašas, Vilniaus miesto 21-ojo notarų biuro 2018-09-26 liudijimas).

Byloje esantis medicininis mirties liudijimas Nr. 18-11752075 patvirtina, jog J. M. mirė (duomenys neskelbtini). 2018-09-25 VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro pažyma Nr. 18772551 patvirtina, jog J. M. savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Po J. M. mirties jo palikimą priėmė pareiškėjai (Vilniaus miesto 21-ojo notarų biuro 2018-09-26 liudijimas).

VĮ „Registrų centras“ 20188-09-20 išrašas patvirtina, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendros jungtinės nuosavybės teise priklausė mirusiems V. M. ir J. M..

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. CK 5.51 straipsnis nustato vieną iš palikimo priėmimo būdų – įpėdinio faktiškas pradėjimas paveldimą turtą valdyti. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.

Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jų tėvas J. M. priėmė palikimą po sutuoktinės V. M. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Kitokia, negu teismo tvarka pareiškėjai negali gauti dokumentų, kurie patvirtintų, jog J. M. priėmė palikimą po sutuoktinės V. M. palikimo mirties.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Byloje nustatyta, kad po sutuoktinės V. M. mirties J. M. per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau toliau gyveno ir rūpinosi jam ir mirusiai sutuoktinei priklausančiu turtu – butu, esančiu Geležinio Vilko g. 25-308, Vilniuje. Nagrinėjamu atveju J. M. pradėjo valdyti kaip savą visą jam ir palikėjai V. M. iki mirties priklausiusį butą. Šias aplinkybes patvirtinta teismui pateikti komunalinių mokesčių mokėjimo kvitai.

Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad J. M. po sutuoktinės V. M. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl laikytina, jog J. M. sutuoktinės V. M. palikimą priėmė (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjų J. M. ir Ž. M. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą faktiniu valdymu yra priėmęs jos sutuoktinis J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimui įsiteisėjus, jį išsiųsti Testamentų registro tvarkytojui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasita Kurakienė