Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2022-02-28 · Civilinė byla Nr. e2YT-545-1069/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-02-28
Bylos Nr.
e2YT-545-1069/2022
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00094-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Nainienė
Pareiškėjas
B. V.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas, A. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-545-1069/2022Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00094-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 28 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Lina Nainienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, A. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas B. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinės Z. V. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjas faktiškai priėmė palikimą pagal 2019-01-24 bendrą sutuoktinių testamentą ir jį valdo iki šiol.

2. Pareiškėjas nurodė, kad su Z. V. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini).Gyvendami santuokoje, 2005-04-06 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2SD-2800 pagrindu B. V. ir Z. V. įsigijo gyvenamąją patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Z. V. santuokos metu įgijo ½ gyvenamosios patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ji yra laikytina bendrąja jungtinę sutuoktinių nuosavybe, todėl kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas turėjo būti paveldimas. 2019-01-24 Z. V. ir B. V. sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo kiekvienas po savo mirties visą jam priklausantį turtą palieka jį pergyvenusiam sutuoktiniui. Taip pat, sutuoktiniai paskyrė ir kitą įpėdinį, kuris judviejų turtą paveldėtų po pergyvenusio sutuoktinio mirties – A. D.. (duomenys neskelbtini) mirus Z. V. pareiškėjas nesuprato, kad butas turi būti paveldimas pateikus pareiškimą notaro biurui per 3 mėnesius po jos mirties. B. V. manė, kad kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo reikia po 3 mėnesių, po sutuoktinės mirties, todėl (duomenys neskelbtini)buvo praleistas terminas palikimui priimti. Dėl neteisingai suprastos ir įvertintos situacijos pareiškėjas laiku nesikreipė dėl mirusios sutuoktinės turto paveldėjimo. Neišmanė teisinių paveldėjimo procedūrų, tačiau pareiškėjas nuo 2021 metų spalio mėnesio faktiškai priėmė ir valdo atsiradusį palikimą, moka mokesčius, rūpinasi juo ir laiko save turto savininku.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos Z. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį Z. V. paliktojo turto priėmimą valdyti. Visapusiškai ištyrus įrodymus neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

4. Suinteresuotas asmuo A. D. atsiliepime nurodė, kad su pateiktu pareiškėjo pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.

5. Kadangi tarp byloje dalyvaujančių asmenų ginčo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nekilo, teismas, įvertinęs turimų įrodymų visetą, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

6. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tačiau, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

8. Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

9. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, Z. V. mirė (duomenys neskelbtini) būdama santuokoje su pareiškėju B. V., kuri buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Būdami santuokoje B. V. ir Z. V. pirkimo pardavimo sutartimi 2005-04-06, Nr. 2SD-2800 nuosavybės teise įgijo butą, nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi nekilnojamasis daiktas buvo įgytas sutuoktiniams būnant santuokoje, jie laikomi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kurio ½ dalis priklausė kiekvienam iš sutuoktinių (CK 388 straipsnis 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjas ir toliau gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei deklaravo savo gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu, ką patvirtina duomenys iš viešai prieinamų registrų apie pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Būdami santuokoje B. V. ir Z. V. vaikų nenusilaukė. Taip pat nustatyta, kad per visą laikotarpį nuo Z. V. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjas pradėjo mirusiosios turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties, taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl B. V. teisės paveldėti Z. V. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.

11. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad po Z. V. mirties (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis, pareiškėjas B. V., priėmė Z. V. palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjo pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė Z. V. palikimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjo B. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Z. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jos sutuoktinis – pareiškėjas B. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėjęs turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo B. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Lina Nainienė