- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-01
- Bylos Nr.
- BIK-448/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47160-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gabrielė Juodkaitė-Granskienė (pirm.), Albinas Antanaitis, Tomas Šeškauskas
- Nuteistasis
- D. B.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Tomo Šeškausko, spręsdama nuteistojo D. B. kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nuosprendžio dalies ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 3 d. nutarties dalies priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistasis D. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 3 d. nutarties dalį, kuria pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nuosprendis, ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nuosprendį – D. B. dėl dalies nusikalstamų veikų išteisinti, už kitas jo padarytas nusikalstamas veikas paskirti kitokio dydžio laisvės atėmimo bausmes, šias bausmes subendrinti, subendrintą bausmę subendrinti su kitu nuosprendžiu paskirta ir subendrinta bausme, dalį civilinių ieškinių palikti nenagrinėtus.
Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisingą teismą, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 3 dalį, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, neišdėstė motyvuotų argumentų dėl apeliaciniame skunde keliamų kaltės klausimų, kaip tai nurodyta BPK 332 straipsnio 3, 5 dalyse. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas dalies nuosprendžio dėl nusikalstamų veikų nemotyvavo, kvestionuoja įrodymų, kuriais grindžiamas nuosprendis, pagrįstumą ir pakankamumą. Be kita ko, kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą bausmę, nes netinkamai taikė BK įtvirtintas ir bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas, tuo tarpu abiejų instancijų teismai turėjo kitaip vertinti jį charakterizuojančius duomenis, jie nesivadovavo kasacinės instancijos teismo praktika, kurioje nurodoma, kad, skiriant bausmę, turi būti įvertintos visos (įstatyme įtvirtintos ir byloje nustatytos) aplinkybės. Nurodoma ir tai, kad dėl vienos iš vagysčių nepagrįstai nebuvo pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o apeliacinės instancijos teismas šį apeliacinio skundo argumentą ignoravo. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė non reformatio in peius (draudimo pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) principą, nes iš naujo nesubendrino ir nepaskyrė jam galutinės bausmės, taip sudarydamas prielaidas teismui vykdymo metu bendrinant bausmes pabloginti jo padėtį.