Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), einantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) teisių interesus: jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi ir žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, t. y. kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turėdama susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdama užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2018 d. birželio 30 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais: 1) 2018 m. gegužės 16 d. atliktas apmokėjimas darbo užmokesčiui, atsiskaitymo suma 397,47 Eur, nors ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nes atsiskaitymo dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo skolinga 246 669,39 Eur; 2) 2018 m. gegužės 21 d. atliktas apmokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitymo suma 2 100,00 Eur, nors ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nes atsiskaitymo dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo skolinga 246 545,79 Eur; 3) 2018 m. gegužės 21 d. atliktas mokėjimas AB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitymo suma 316,24 Eur, nors ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nes atsiskaitymo dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo skolinga 246 545,79 Eur; 4) 2018 m. birželio 26 d. atliktas apmokėjimas H. U., atsiskaitymo suma 136,80 Eur, nors ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nes atsiskaitymo dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo skolinga 253 261,60 Eur, ir tokiais savo neteisėtais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M. savo kaltę pripažino ir parodė, kad atliko mokėjimus, nurodytus pareiškime ir nutartyje. Taip pasielgė, nes reikėjo žmogui per mėnesį gauti atlyginimą, todėl buvo išmokėta. Kitą kartą irgi taip pasielgtų. Pavedimas „(duomenys neskelbtini)“ - tai buvo skirti tos įmonės darbuotojų atlyginimams, Sodrai ir GPM sumokėti. Jis toliau šitaip nedarys. Žmonės dirba, jiems reikia atlyginimus mokėti. Daugiau taip nepasikartos. „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtas įsiskolinimas, kad nenutrauktų šilumos tiekimo. Pažeidimai buvo padaryti ne iš blogos valios. Prašo sumažinti baudą arba visai neskirti. Pripažįsta tuos 2 epizodus, o dėl 2 nėra tikras, kur tiesiogiai išmokėti atlyginimai ir mokesčiai. Tai galėjo būti klaida, kur kitoms įmonėms sumokėta. Pripažįsta, kad jo neapsižiūrėjimas, galėjo kitaip padaryti. Prašo skirti kiek įmanoma mažesnę nuobaudą arba neskirti.

VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad Bendrovė yra VMI skolininkė. Mokestinės nepriemokos integruota kliento informacija, 2018 m. rugsėjo 18 d. balansu Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 265 920,60 Eur. Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2018 m. liepos 12 d. buvo pradėtas operatyvus patikrinimas. Operatyvaus patikrinimo metu Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 260 491,99 Eur. Atlikus operatyvų patikrinimą buvo surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nustatyta, kad Bendrovė atsiskaitymus atliko tiekėjams ir kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Iš pateiktų atsiskaitymus patvirtinančių dokumentų matyti, kad CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų tvarkos nebuvo laikomasi. Toliau nurodomos finansinės operacijos, kurios pagrindžia, jog buvo pažeista CK 6.930¹ straipsnyje numatyta atsiskaitymo tvarka: iš bendrovės pateiktos kasos knygos išrašų matyti, kad Bendrovė vykdė tokius atsiskaitymus, kurie pažeidė VMI interesus: 1) 2018 m. gegužės 16 d. atliktas apmokėjimas darbo užmokesčiui, atsiskaitymo suma 397,47 Eur, nors ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nes atsiskaitymo dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo skolinga 246 669,39 Eur; 2) 2018 m. gegužės 21 d. atliktas apmokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitymo suma 2 100,00 Eur, nors ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nes atsiskaitymo dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo skolinga 246 545,79 Eur; 3) 2018 m. gegužės 21 d. atliktas mokėjimas AB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitymo suma 316,24 Eur, nors ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nes atsiskaitymo dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo skolinga 246 545,79 Eur; 4) 2018 m. birželio 26 d. atliktas apmokėjimas H. U., atsiskaitymo suma 136,80 Eur, nors ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nes atsiskaitymo dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo skolinga 253 261,60 Eur. Nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas V. M. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne VMI. Dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. VMI teismo prašė: iškelti administracinio nusižengimo bylą Bendrovės vadovui V. M. ir už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą bei paskirti jam ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudą (b. l. 3-7).

VMI 2018 m. rugpjūčio 30 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis pavedimo išrašymo datai 2018-07-12 Bendrovės įsiskolinimas valstybės ir savivaldybės biudžetams buvo 255180,05 Eur, iš jų: 4,77 Eur gyventojų pajamų mokestis (susidarė 2018-05-16) ir 0,21 Eur delspinigiai, 246,00 Eur nekilnojamojo turto mokestis (susidarė 2018-06-16) ir 0,97 Eur delspinigiai, 3000,00 Eur pelno mokestis (susidarė 2018-06-16) ir 42,32 Eur delspinigiai, 224397,68 Eur PVM (susidarė nuo 2018-05-15 pagal 2018-05-14 pateiktą deklaraciją už 2016 m. gruodžio mėn.) ir 27488,10 Eur delspinigiai. Mokestinės nepriemokos išieškojimas buvo vykdomas nuo 2018-05-28, priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų, taip pat parengtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.

Pagal Bendrovės pateiktus laikotarpio nuo 2017-06-01 iki 2018-06-30 banko atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus:

1) Swedbank AB LT927300010086019164 sąskaitoje 2017-06-01 pinigų likutis 57,50 Eur, gauta 108517,01 Eur, išleista 108571,89 Eur , iš jų nuo 2018-05-15 (mokestinės nepriemokos susidarymo datos) apmokėta prekių ir paslaugų tiekėjams: 2100,00 Eur 2018-05-21 sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini) (111491523), 316,24 Eur 2018-05-21 sumokėta AB „(duomenys neskelbtini)“, 322,24 Eur 2018-05- 16 išmokėta darbo užmokesčio, 452,4 Eur pervesta VMI prie FM, 339,80 Eur pervesta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (Sodrai), 2018-06-30 likutis 2,62 Eur.

2) Luminor Bank AB LT 424010049500740480 sąskaitoje 2017-06-01 pinigų likutis 0,00 Eur, ₄ gauta 44114,90 Eur, išleista 44114,89 Eur , iš jų nuo 2018-05-15 (mokestinės nepriemokos susidarymo datos) 58,52 Eur pervesta VMI prie FM, kitų mokėjimų nebuvo, 2018-06-30 likutis 0,01 Eur.

3) AB Šiaulių banko LT207180300003467175 ir LT217180300003070039 sąskaitose piniginių lėšų judėjimas nevyko, likučiai 0,00 Eur.

Pagal Bendrovės pateiktą laikotarpio nuo 2017-06-01 iki 2018-06-30 kasos knygos išrašą nustatyta, kad laikotarpio pradžioje grynųjų pinigų likutis Bendrovės kasoje buvo 6094,95 Eur, gauta 17717,00 Eur, patirta 23136,80 Eur išlaidų, iš jų po mokestinės nepriemokos susidarymo datos, t.y. 2018-06-26 išmokėta 136,80 Eur valytojai H. U., kitų išmokų nebuvo, grynųjų pinigų likutis laikotarpio pabaigoje 675,15 Eur.

Pagal Bendrovės pateiktą atskaitingo asmens I. J. avanso apyskaitą už laikotarpį nuo 2017-06-01-2018-06-30 atskaitingo asmens likutis laikotarpio pradžioje 2800,00 Eur, atskaitingas asmuo laikotarpiu 2017-10-10 - 2018-03-21 gavo 760,00 Eur, 2017-06-20 - 2018-04-09 išleido 3560,00 Eur (detalios informacijos nepateikta), likutis laikotarpio pabaigoje 0,00 Eur. Pažymėtina, kad po 2018-05-15 atskaitingo asmens atsiskaitymai nevyko.

Pagal Bendrovės pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus 2017-12-31 Bendrovė turėjo turto už 10019539,00 Eur, kurį sudarė 1366214,00 Eur ilgalaikis materialusis turtas, 7782583,00 Eur trumpalaikis turtas (140183,00 Eur atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 7634580,00 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 7820,00 Eur pinigai ir jų ekvivalentai). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2017-12-31 sudarė 9335597,00 Eur, iš jų - 2332989,00 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Bendrovės pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos 2017-12-31 duomenimis, 79403,00 Eur sudarė Bendrovės pardavimo pajamos, -36988,00 Eur pardavimo savikaina, -58754,00 Eur bendrosios ir administracinės sąnaudos, -80318,00 Eur kitos veiklos rezultatai, 84894,00 Eur grynasis nuostolis.

VĮ „Registrų centras“ 2018-08-27 duomenimis Bendrovės vardu nuosavybės teise Įregistruota 19 nekilnojamojo turto objektų, VĮ „Regitra“ duomenimis registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 33-35).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M. yra Bendrovės direktorius. Byloje esančių įrodymų (VMI pareiškimo, Operatyvaus patikrinimo pažymos, Bendrovės mokestinės nepriemokos balansų kopijų, Bendrovės sąskaitos AB banke išrašo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytinių paaiškinimų, jų priedų ir parodymų teisme) visuma patvirtina, kad Bendrovė nuo 2018 m. gegužės 16 d. turėjo mokestinę nepriemoką VMI, kuri sudarė 246669,39 Eur. 2018 m. birželio 26 d. ši nepriemoka padidėjo iki 253261,60 Eur. Bendrovės vadovui apie Bendrovės įsiskolinimą VMI buvo žinoma. Bendrovė 2018 m. gegužės 16 d. atliko apmokėjimą darbo užmokesčiui, atsiskaitymo suma 397,47 Eur; 2) 2018 m. gegužės 21 d. atliko apmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitymo suma 2 100,00 Eur; 3) 2018 m. gegužės 21 d. atliko mokėjimą AB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitymo suma 316,24 Eur; 4) 2018 m. birželio 26 d. atliko apmokėjimą H. U., atsiskaitymo suma 136,80 Eur. Nurodytomis datomis Bendrovė jau turėjo mokestinę nepriemoką kreditoriui VMI, kurio reikalavimas privalėjo būti patenkintas anksčiau nei minėtų Bendrovės kreditorių, su kuriais Bendrovė atsiskaitė nurodytomis datomis, nes Bendrovė tuo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Bendrovė, tenkindama Bendrovės kreditorių reikalavimus, neturėdama pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalėjo atsiskaitymus su Bendrovės kreditoriais atlikti CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nurodyta eile. Nagrinėjamu atveju Bendrovė, pirmiau patenkindama Bendrovės minėtų kreditorių reikalavimus nei VMI, nesilaikė CK 6.930(1) straipsnio 1 dalyje numatytos atsiskaitymų atlikimo eiliškumo tvarkos, tokiu būdu pažeisdama VMI, kaip Bendrovės kreditoriaus, turėjusio pirmenybės teisę prieš kitus minėtus Bendrovės kreditorius, teisių interesus. Pažymėtina, kad Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Šiuo atveju vykdomųjų dokumentų dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių nebuvo, o darbo užmokestis buvo išmokėtas pagal darbo sutartis, todėl tokie reikalavimai tenkinami tik po atsiskaitymų su valstybe.

Taigi įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Bendrovės vadovas V. M., žinodamas, jog jo vadovaujama įmonė turėjo nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2018 d. birželio 30 d. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti atsiskaitymai pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, V. M. įmonės finansinių sunkumų laikotarpiu privalėjo vykdyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios būtent ir nustato atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą tokiu atveju, jeigu turimų lėšų nepakanka atsiskaityti su visais esamais kreditoriais, bet to tyčia nedarė, tokiu būdu pažeisdamas savo kreditoriaus – VMI teises.

Taigi V. M. veika atitinka administracinio nusižengimo – kreditoriaus teisių pažeidimo, t. y. kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo, sudėtį, ir kvalifikuotina pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Dėl nuobaudos paskyrimo

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (Bendrovė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu; kita vertus, vėliau buvo pervedama dalis piniginių lėšų ir į valstybės biudžetą, darbuotojams, mokėjimai atlikti toms įmonėms, be kurių paslaugų tiekimo nebūtų įmanoma Bendrovės veikla). Taip pat teismas įvertina tai, kad šioje byloje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be kita ko, teismas atsižvelgia ir į pažeidėjo asmenybę – teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis administracine tvarka nebaustas, neteistas.

Įvertinęs visas šias aplinkybes, ypatingai atkreipdamas dėmesį į kreditorius, kuriems buvo mokamos lėšos ir kokiu tikslu tai buvo daroma, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta paskyrus V. M. mažesnę baudą negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda (ANK 34 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadele“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB Luminor banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 banko kodas 21400; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo paskirties lauke turi būti nurodomas įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje turi būti nurodomas administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-2842-988/2018. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1-2 dalys).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.