Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. M., jo atstovui advokatui Robertui Skėriui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1981-03-31 Tauragėje, LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini),, dirbantis „(duomenys neskelbtini),“ vadybininu, baustas admininstracine tvarka, kaltinamas pažeidimais, numatytais Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, 2013 m. lapkričio 11 d., apie 12.00 val. prie Gedminų g. namo Nr. 4, Klaipėdos mieste, vairuodamas transporto priemonę „FORD TRANSIT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino eismo saugumu ir kliudė stovintį automobilį. Vairuotojas nepranešęs apie įvykusį eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemones. Tuo T. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 132, 234 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino iš dalies ir paaiškino, kad važiavo pietauti į Gedminų gatvėje esančią mokyklą. Išvažiuodamas nuo šaligatvio visą dėmesį sutelkė į atvažiuojančias transporto priemones. Automobilio gabaritai yra nemaži, kaip ir variklio garsas yra didelis. Nuvažiavo nuo „bordiūro“, kuris buvo aukštas. Nepajuto to kontakto. Sąmoningai tikrai nepabėgo iš įvykio vietos. Kitą dieną tik sužinojo apie įvykį. Dokumentai automobilio buvo tvarkoje, neturėjo priežasties bėgti, juolab, kad autobusiukas buvo pastebimas. Byloje, esančias nuotraukas matė. Mašinos gabaritai dideli, buvo didelis variklio garsas, buvo pravažiuojančių automobilių garsas. Kitą darbo dieną sužinojo, kad yra įtariamas pažeidimo padarymu, buvo paliktas lapukas ant automobilio. Jam nesimatė jo automobilio sugadinimų, jis net nesuvokė, kad padarė eismo įvykį, apie jį nežinojo visą dieną. Kitą dieną atvyko su tyrėju, apžiūrėjo, sulygino, pripažino, kad galėjo jis tai padaryti. Kitoj vietoj dažai nebuvo nusitrynę, kitoj buvo dažas nusitrynęs. Jis buvau užvažiavęs ant šaligatvio galiniais ratais ir ties ratais yra šaligatvio nelygumai. Buvo gan sudėtinga išvažiuoti. Jis galėjo tik pro keleivio veidrodėlį matyti, ar atvažiuoja mašinos.

Liudytoja A. M. paaiškino, kad baigusi darbą rado apgadintą savo automobilį. Prieš tai buvo pastebėjusi, kad šalia stovėjo baltos spalvos autobusiukas. Atėjus, nebuvo jokios informacijos, jokio lapelio nebuvo, kas apgadino. Išsikvietė pareigūnus, kurie atvyko po pusantros valandos. Prie jos priėjo žmogus, kuriam perdavė informaciją, kas galimai apgadino jos automobilį, perdavė automobilio valstybinį numerį. Policijoje parašė paaiškinimą. Sekančią dieną su policijos pareigūnais įvykio vietoje modeliavo situaciją. Jai ir galimam pažeidėjui parodė tas žymes, kurios liko ant jos ir ant jo automobilio. Tuo metu, kai pareigūnas klausė, T. M. aiškino, kad lyg ir nepastebėjo, nesuprato iš kur sugadinimai. Jos automobilio sugadinimai buvo žymūs. Pareigūnas ekspertas aiškino, kad yra žymės raudono žibinto ant autobusiuko šono, kiti apgadinimai. Matė autobusiuką, kai atvažiavus reikėjo sulyginti. Virš galinio rato buvo įlenkimas, jos žibintas pažeistas ir tokiame pačiame aukštyje buvo žymės ant mikroautobusiuko. Ji seniai vairuoja automobilį, apie 17 metų. Ji mikroautobuso nevairuoja, tačiau iš patirties žino, jei truputėli stukteli, pajauti. Į kitą transporto priemonę jai neteko atsiremti. Jos automobilis buvo apdraustas, tačiau draudimas išlaidas apmokės po teismo sprendimo.

Liudytojas O. D. paaiškino, kad buvo perduota medžiaga, iš kurios gautas pareiškimas dėl „Mazda“ automobilio. Liudytojas, kuris neprisistatė, pateikė valstybinį numerį automobilio, kuris kliudė „Mazda“. Per jo tarnybos laiką, į policiją atvyko vairuotojas T. M., kuris paaiškino, kad vairavo mikroautobusą. Kad įsitikinti, jog automobiliai kontaktavo, buvo nutarta nuvažiuoti į įvykio vietą ir išsiaiškinti. Nuvykus, vairuotojas neneigė, kad buvo ten pasistatęs automobilį. Matėsi, kad kontaktas buvo, tačiau T. M. teigė, kad nieko nepajautė. Žibintai „Mazdos“ paliko pėdsaką ant mikroautobuso dešinio šono. Transporto priemonė stovėjo ant bortelio, vairuotojas teigė, dėl nuvažiavimo nepajuto, nors išvažiuodamas iš vietos, vairuotojas privalo žiūrėti į abi pusės, kad nekliudyti kitų transporto priemonių. Ant mikroautobuso palikti apgadinimai - šoninis slydimo pėdsakas paliktas. Įlenkimo įbrėžimo ant autobuso nerasta. To automobilio, kurį kliudė, skarda įlinko į vidų. Vairuotojas privalo jausti kontaktą, tačiau nuvažiuojant nuo šaligatvio, sunku atsakyti galėjo pajusti šoninį slydimą. Gedminų gatvėje esant, T. M. parodžius pėdsakus jis pripažino, kad pėdsakai atitinka vieni kitus. Atvykęs į Kelių policijos biurą T. M. aiškino, kad jokio eismo įvykio nepadarė.

Liudytojas A. Š. paaiškino, kad gavo iškvietimą, jog asmuo pasišalino iš eismo įvykio. Buvo nukentėjusioji, kuri paaiškino, kad pašalinis asmuo nurodė valstybinius numerius. Tas pilietis nurodė, kad jam praeivis nurodė mikroautobuso duomenis. Buvo nuvykęs į įvykio vietą. Nubraižė schemą, nufotografavo. Nukentėjusios moters automobilį matė. Ten buvo apgadinti kairės pusės galinis sparnas, bamperis. Buvo stiprus apgadinimas ir sulankstyta. Su kolega iš budinčios dalies kartu nuvyko į vietą, kur stovėjo iš eismo įvykio vietos pasišalinęs automobilis- „Moki veži“ aikštelę. Dešinės pusės galinis sparnas buvo apgadintas. Apžiūrėjo tą mikroautobusą, tai nebuvo stiprios žymės, buvo dažų nubrozdinimai – tokie patys kaip nuo rūdžių, įlenkimų nesimatė, nes jau buvo tamsu. Užklijavo lipduką, kad atvyktų į Kelių policiją. Jo pamaina vėliau baigėsi. Su įtariamu pažeidimu asmeniu jis nebendravo.

Fotolentelėse matyti automobilio „Mazda“ ir mikroautobuso „Ford Transit“ sugadinimai (b. l. 4-12).

Iš A. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gautas pranešimas dėl automobilio, kuris apgadino kitą transporto priemonę, pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir nustatyta, kad pasišalinęs automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini),“ (b. l. 13).

Iš O. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad T. M. sutiko, kad kontaktas tarp jo vairuojamos transporto priemonės „Ford Transit“ ir „Mazda“ buvo, tačiau T. M. teigė, kad kontakto nejuto. Nustatyti ar T. M. pajuto kontaktą tarp transporto priemonių nebuvo galimybių (b. l. 14).

Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad T. M. sutiko su nurodytomis įvykio vietos aplinkybėmis (b. l. 16).

Iš A. M. paaiškinimo matyti, kad 2013-11-11 d. apie 12 val. pasistatė automobilį „Mazda 5“ Gedminų g. ir grįžusi pastebėjo, kad jos autmobilis apgadintas. Neprisistatęs praeivis padiktavo automobilio numerį, kurį šiam pasakė neprisistatęs įvykį matęs asmuo (b. l. 21).

Iš T. M. paaiškinimo matyti, kad jis pripažino, jog jo vairuojama transporto priemonė kliudė kitą automobilį, tačiau jis susidūrimo momento nepajuto (b. l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

T. M. kaltinamas dviejų administracinių teisės pažeidimų padarymu, t.y. dėl to, kad nesilaikęs Kelių eismo taisyklių apgadino kitam asmeniui, priklausančią transporto priemonę (LR ATPK 127 str. 2 d.) bei iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai (LR ATPK 130 str. 1 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad T. M. neneigia apgadinęs kitą transporto priemonę, tačiau teigia, kad dėl mikroautobuso gabaritų nejuto smūgio ir nežinojo, jog apgadino kitą automobilį, todėl iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tai, kad būtent T. M. apgadino A. M. priklausančią transporto priemonę, įrodo ir fotolentelės, kuriose užfiksuoti identiški įbrėžimai ant abiejų transporto priemonių (b. l. 4-12). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad T. M. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tad objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, ir nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (2013-03-26 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 132 punkte įtvirtina nuostata, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. KET 234 punkte numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Teismas, vertindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius, pirmiausiai atsižvelgia į A. M. priklausančio automobilio padarytus apgadinimus. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad automobiliui „Mazda 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas galinis kairės pusės bamperis ir galinis bamperis. Kad A. M. automobilio apgadinimai žymūs, matyti iš byloje esančių foto lentelių. Be to, šį faktą patvirtino ir liudytojas A. Š., nurodęs, kad automobilio „Mazda 5“ apgadinimas buvo stiprus, automobilis buvo įlenktas (b. l. 52). Todėl T. M. teiginai, kad jis nejautė, jog įlenkė kitą automobilį, vertintini kritiškai. Pastebėtina ir tai, kad eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, t.y. apie 12 val. dienos, todėl nebuvo tokių aplinkybių, kurios trukdė matyti ir suvokti apie padarytą teisės pažeidimą. Be to, analizuodamas T. M. pateiktus paaiškinimus, teismas pastebi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo judėjo iš stovėjimo vietos atbuline eiga, ir, kaip pažymėjo pats T. M., jis galėjo tik pro keleivio pusės galinio vaizdo veidrodėlį matyti ar atvažiuoja kitos mašinos. Kadangi A. M. automobilis stovėjo mikroautobusui iš keleivio pusės, tai paneigia aplinkybę, kad T. M. nematė ir nejuto kontakto su greta stovėjusiu automobiliu. Taigi įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad T. M. pažeidė KET 9, 132 punktų reikalavimus ir supratęs, jog kliudė greta stovėjusį automobilį bei siekdamas išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie tai nepranešęs policijai. Todėl jo veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.

Byloje T. M. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į pažeidimų pobūdį – T. M. padaręs eismo įvykį, pasišalino iš jos apie tai nepranešęs policijai ir taip tikėjosi išvengti jam gresiančios atsakomybės, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – nors baustas administracine tvarka, tačiau pažeidimai padaryti seniai, t.y. 2006 m., todėl manytina, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus minimalią nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 293 str.

nutaria:

T. M. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirti nuobaudą -100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

T. M. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipnio 1 dalį paskirti nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu paskirtąsias nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Išaiškinti T. M., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą būtina pateikti Klaipėdos AVPK Kelių policijos biurui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.