Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Kristinos Domarkienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovėms V. K., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto paskyrimo ir klaidos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė I. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms V. K., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto paskyrimo ir klaidos panaikinimo. Ieškovė nurodė, kad jos mama, atsakovės sesuo N. M. buvo paskirta atsakingu asmeniu už Lėbartų kapinių 23 kvartale esančio kapo (duomenys neskelbtini) priežiūrą ir šias pareigas vykdė iki savo mirties, tai yra (duomenys neskelbtini). Ieškovė paaiškino, kad organizuojant ieškovės mamos laidotuves, atsakovė nuvyko į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Kapinių priežiūros skyrių ir gavo leidimą laidoti ieškovės mamą N. M. bei tuo pačiu metu buvo paskirta šio kapo prižiūrėtoja. Ieškovė teigė, kad atsakovė neteisėtai buvo paskirta atsakingu asmeniu už kapavietės tvarkymą, nes visus kapo tvarkymo darbus ieškovė atliko savo lėšomis. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė kreipėsi į Kapinių priežiūros tarnybą su prašymu paskirti ją atsakingu asmeniu už ginčo kapavietės priežiūrą ir 2015-08-03 sprendimu šis ieškovės prašymas buvo patenkintas. Atsakovė pateikė skundą, kurį išnagrinėjus Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimu Kapinių priežiūros skyriaus 2015-08-03 sprendimas buvo panaikintas. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016-03-25 sprendimu konstatavo, kad esant asmenų ginčui dėl kapavietės priežiūros, viešojo administravimo institucija neturėjo teisės administraciniu aktu paskirti ieškovės atsakingu asmeniu už ginčo kapavietės priežiūrą, nes šis ginčas turi būti išspręstas bendrosios kompetencijos teisme. Dėl to ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė pripažinti neteisėtu atsakovės V. K. paskyrimą laidojančiu ir už Lėbartų kapinių 23 kvartale esančio kapo (duomenys neskelbtini) priežiūrą atsakingu asmeniu bei nustatyti, kad nuo 2010-09-06 atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens pareigas vykdė ieškovė I. Z., taip pat paskirti ieškovę atsakingu asmeniu už Lėbartų kapinių 23 kvartale esančio kapo (duomenys neskelbtini) priežiūrą bei priteisti ieškovei iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-09-19 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino neteisėtu atsakovės paskyrimą atsakingu asmeniu už Lėbartų kapinių 23 kvartale esančio kapo (duomenys neskelbtini) priežiūrą ir atsakingu asmeniu už šios kapavietės priežiūrą paskyrė ieškovę, kitą ieškinio dalį atmetė, civilinės bylos dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė bei priteisė ieškovei iš atsakovų po 398 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė atsakovei V. K. iš ieškovės 60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad Lėbartų kapinėse, 23 kvartalo (duomenys neskelbtini) esančiame kape yra palaidoti G. V., M. G. (ieškovės seneliai, atsakovės tėvai) ir N. M. (ieškovės mama, atsakovės sesuo). Teismas taip pat nustatė, kad iki mirties už šios kapavietės tvarkymą buvo atsakinga N. M. Byloje nustatyta, kad organizuojant N. M. laidotuves, atsakovė kreipėsi dėl leidimo mirusiąją laidoti ginčo kape ir tuo pačiu buvo paskirta atsakingu asmeniu už šios kapavietės priežiūrą, nors tarp šalių dėl to nebuvo susitarta, o Kapinių priežiūros tarnybos darbuotojai šių aplinkybių taip pat tinkamai neišsiaiškino. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė savo lėšomis organizavo N. M. laidotuves, sutvarkė kapavietę ir atliko kitus su kapavietės priežiūra susijusius veiksmus, todėl teismas sprendė, jog ieškovė nuo pat mamos mirties buvo faktinė G. kapavietės prižiūrėtoja. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovė buvo neteisėtai paskirta atsakingu asmeniu už ginčo kapavietės tvarkymą, todėl teismas sprendė, jog už šios kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu tikslinga paskirti ieškovę. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovės prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas jai nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl teismas nusprendė šią bylos dalį nutraukti.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė V. K. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-09-19 sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas viršijo savo kompetencijos ribas, nes išnagrinėjo administracinio pobūdžio ginčą dėl administracinio akto teisėtumo. Apeliantės teigimu, tarp šalių kilęs ginčas turėjo būti sprendžiamas administraciniame teisme, o skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimo.Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teismas pažeidė atstovavimą teisme reglamentuojančias CPK nuostatas, nes nepagrįstai apribojo atsakovės atstovo teisę dalyvauti bylos nagrinėjime. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. Z. prašo atsakovės skundą atmesti, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-09-19 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad byloje nebuvo sprendžiamas administracinio pobūdžio ginčas, todėl su tuo susiję atsakovės skundo argumentai yra nepagrįsti. Ieškovė nurodė ir tai, kad teismas pagrįstai neleido atsakovės įgaliotam asmeniui V. G. dalyvauti procese, todėl proceso teisės normos nebuvo pažeistos. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo atsakovės apeliacinį skundą patenkinti. Atsakovė nurodė, kad teismas neturėjo teisės šioje byloje panaikinti administracinį aktą ir priimti naują administracinį aktą dėl ieškovės paskyrimo atsakingu asmeniu už ginčo kapavietės priežiūrą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Atsakovė skunde nurodė, kad teismas viršijo savo kompetencijos ribas, nes išnagrinėjo administracinio pobūdžio ginčą dėl administracinio akto teisėtumo. Apeliantės teigimu, tarp šalių kilęs ginčas turėjo būti sprendžiamas administraciniame teisme, o skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimo. Su šia skundo nuostata negalima sutikti.CPK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus, žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir kt. (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bylų priskyrimo teismams institutas padeda nustatyti, kurio teismo kompetencija yra nagrinėti ginčą, tai yra rūšinio teismingumo taisyklės, kuriose, atsižvelgiant į nagrinėjamų santykių prigimtį, nurodyta teismo jurisdikcija išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2012). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis).Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių priežiūros taisyklių 21 punkte nustatyta, kad jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba (ir) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis, nurodytus šių taisyklių 20 punkte. Šioje byloje pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovė teismo prašė pripažinti neteisėtu atsakovės paskyrimą laidojančiu ir už Lėbartų kapinių 23 kvartale esančio kapo (duomenys neskelbtini) priežiūrą atsakingu asmeniu bei nustatyti, kad nuo 2010-09-06 atsakingo už šios kapavietės priežiūrą asmens pareigas vykdė ieškovė, taip pat prašė paskirti ieškovę atsakingu asmeniu už ginčo kapavietės priežiūrą. Iš patikslinto ieškinio reikalavimų pobūdžio, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, taip pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtų šalių paaiškinimų bei kitų įrodymų matyti, jog ieškovei ir atsakovei nepavyko susitarti dėl to, kuri iš jų turi būti paskirta atsakingu asmeniui už Lėbartų kapinių 23 kvartale esančio kapo (duomenys neskelbtini) priežiūrą po N. M. mirties. Taigi byloje yra kilęs giminaičių ginčas dėl teisės prižiūrėti šeimos kapavietę, todėl šis ginčas vertintinas kaip civilinio pobūdžio ginčas, kuris nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Pažymėtina, kad analogiškos aplinkybės dėl šalių ginčo pobūdžio ir šio ginčo sprendimo bendrosios kompetencijos teisme buvo nurodytos ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-03-25 sprendime administracinėje byloje Nr. eI-618-243/2016. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės ieškinys dėl neteisėto paskyrimo ir klaidos panaikinimo yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl ši byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta nepažeidžiant bylos rūšinio teismingumo taisyklių.Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teismas pažeidė atstovavimą teisme reglamentuojančias CPK nuostatas, nes nepagrįstai apribojo atsakovės atstovo teisę dalyvauti bylos nagrinėjime. Ši skundo nuostata taip pat nepagrįsta.Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2017-08-30 teismo posėdžio metu buvo nutarta neleisti dalyvauti procese atsakovės atstovui V. G., kuris atsakovei atstovavo pagal 2016-10-20 notaro patvirtintą įgaliojimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo 2017-07-01 įsigaliojo nauja CPK 56 straipsnio 3 dalies redakcija, kurioje numatyta, jog tais atvejais, kai reikia specialių žinių, susijusių su bylos dalyku, kartu su šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis, taip pat su šio straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis ir CPK 55 straipsnyje nurodytais asmenimis (kai atstovaujama juridiniam asmeniui) atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys – neteisinių sričių specialistai (auditoriai, buhalteriai, mokesčių konsultantai, patentiniai patikėtiniai ir kt.). Taigi pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą fizinių asmenų atstovais teisme pagal pavedimą kartu su CPK 56 straipsnio 1 dalyje nurodytais asmenimis gali būti specialių žinių turintys neteisinių sričių specialistai tais atvejais, kai byloje reikia spręsti specialių žinių reikalaujančius klausimus. Pažymėtina, kad kitiems asmenims įstatymas nenumato galimybės atstovauti fiziniam asmeniui teisme pagal pavedimą. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog atsakovės atstovas teisme veikė kaip specialių žinių turintis asmuo ir dėl to turėjo teisę atstovauti atsakovei pagal CPK 56 straipsnio 3 dalies nuostatas. Dėl to kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė neleisti dalyvauti procese atsakovės atstovui V. G. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2017-08-30 teismo posėdžio metu atsakovei atstovavo advokatas V. R., todėl atsakovės teisė į tinkamą teismo procesą nebuvo pažeista. Esant nurodytoms aplinkybės teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atstovavimą reglamentuojančios CPK 56 straipsnio 3 dalies nuostatos nebuvo pažeistos. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteisiama 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei I. Z. iš atsakovės V. K. 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.