Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos P. Z. skundą dėl antstolio V. Č. veiksmų, suinteresuoti asmenys G. Š., UAB (duomenys neskelbtini), BUAB „N. R.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. Č. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė nagrinėjimui teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0116/12/03434 jis vykdo Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro 2012 m. rugpjūčio 28 d. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. Pl-2804, Pl-2802, Pl-2800 dėl skolų išieškojimo iš skolininko BUAB (duomenys neskelbtini) išieškotojo UAB (duomenys neskelbtini) naudai, 2013 m. sausio 10 d. buvo areštuotas įkaito davėjui G. Š. priklausantis įkeistas turtas – 47/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2016-12-28 iki 2017-01-27 vyko G. Š. priklausančio turto varžytinės, turtas parduotas už 55 607 EUR sumą. Varžytines laimėjo UAB (duomenys neskelbtini). 2017-02-22 pareiškėja pateikė skundą su kuriuo antstolis visiškai nesutinka. Pareiškėja pateiktame skunde nurodo, kad antstolis pažeidė LR CPK 667 str. 1 d. ir 2 d., tačiau tokie pareiškėjos teiginiai yra visiškai nepagrįsti, kadangi šiuo atveju G. Š. dalis buvo nustatyta dar prieš pradedant vykdomąją bylą ir skelbiant turto varžytines. G. Š. konkrečiai priklausė 47/100 dalis šio buto, todėl antstolis aprašė ir areštavo ne bendrą turtą, o tik G. Š. priklausančią turto dalį. Antstolis neturėjo nei teisinio pagrindo, nei tuo labiau pareigos siūlyti išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Aplinkybė, kad nebuvo nustatytos G. Š. priklausančio turto realios dalys ir naudojimosi jomis tvarka, nėra ir negali būti kliūtis parduoti turtą iš varžytinių. LAT praktika aiškiai nurodo, kad idealioji turto dalis gali būti varžytinių objektu. Be to pati pareiškėja turėjo ir tebeturi galimybę susitarti su naujuoju turto savininku dėl naudojimosi butu tvarkos, o nepavykus pasiekti susitarimą – kreiptis į teismą. Taigi, šiuo atveju pareiškėjos teisės nebuvo ir nebus pažeistos. Taip pat nesutinka su kitu pareiškėjos argumentu, kad antstolis pažeidė skelbimo apie varžytines tvarką, nes apie paskelbtas varžytines neinformavo pareiškėjos asmeniškai. Tokie argumentai yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka CPK reikalavimų, kadangi pareiškėja nebuvo vykdomosios bylos šalis, o ir įstatymas nenumato reikalavimo antstoliui, atskirai informuoti bendrasavininkus apie skelbiamas varžytines. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, antstolis mano, kad pareiškėja šiuo atveju pasirinko netinkamą savo teisių ir interesų gynimo būdą, todėl pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas.

Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 str. 3 d., 153 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0116/12/03434 medžiagos nustatyta, kad antstolio V. Č. kontoroje vykdomi Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro 2012 m. rugpjūčio 28 d. išduoti vykdomieji įrašai Nr. Pl-2804, Pl-2802, Pl-2800 dėl skolos išieškojimo iš skolininko BUAB (duomenys neskelbtini) išieškotojo UAB (duomenys neskelbtini) naudai (vykdomosios bylos Nr. 0116/12/03434). Antstolis 2013 m. sausio 10 d. Turto arešto aktu areštavo G. Š. (įkaito davėjui) priklausantį turtą – 47/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). Nuo 2016-12-28 iki 2017-01-27 vyko G. Š. priklausančio turto varžytinės, turtas parduotas už 55 607 EUR sumą. Varžytines laimėjo UAB (duomenys neskelbtini). 2017-02-23 antstolio kontoroje gautas pareiškėjos P. Z. (parduoto iš varžytinių buto likusių 53/100 dalių savininkės) skundas dėl antstolio veiksmų, nurodant, kad ši nesutinka su antstolio veiksmais atliekant šias varžytines, kadangi ši apie šias vykstančias varžytines nebuvo informuota bei šios varžytinės buvo atliekamos nenustačius kokia yra naudojimosi buto dalimis tvarka, nurodo, jog antstolis padarė LR CPK 667 str. 1 d., 2 d. ir 633 str. pažeidimus.

Pareiškėja pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką.

LR Antstolių įstatymo 3 str. 2 d. nustatyta, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, t.y. turi būti taikomi proporcingumo ir interesų derinimo principai.

Šie principai taip pat taikomi ir atliekant turto pardavimo iš varžytinių procedūras.

Pareiškėja pateiktame skunde nurodė, kad pareiškėja yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė. A. V. Č. varžytinėse, kurios vyko nuo 2016-12-28 iki 2017-01-27, pardavė minėto buto 47/100 dalį, nenustatęs kokia yra naudojimosi buto dalimis tvarka, nesilaikė LR CPK 667 str. 1 d., 2 d. reikalavimų.

Tai šiuo atveju teismas pažymi, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Iš vykdomojoje byloje esančio VĮ (duomenys neskelbtini) pažymos apie nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), matyti, kad pareiškėjai priklauso 53/100 dalis šio buto, 47/100 dalių – suinteresuotam asmeniui G. Š.. Taigi, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens nekilnojamojo turto dalys yra nustatytos, todėl antstolis neturėjo įpareigoti išieškotojo kreiptis į teismą CPK 667 straipsnio tvarka, kad būtų nustatytos turto dalys. Antstolis šiuo atveju aprašė ir areštavo ne bendrą turtą, o tik įkaito davėjui G. Š. priklausančią turto dalį. Pažymėtina, kad išieškojimas galimas ir esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies (LAT 2007-12-05 nutartis Nr. 3K-3-542/2007). Todėl iš esmės šie pareiškėjos argumentai, jog antstolis atliko šiuo atveju kokius nors neteisėtus veiksmus nepagrįstas. Be to pažymėtina, kad nesant nustatytos turto naudojimosi tvarkos, nėra apribojama bendraturčių teisė bendru susitarimu nustatyti naudojimosi daiktu konkrečiomis dalimis tvarką (CK 4.81 straipsnio 1 dalis), o nesusitarus – įgyvendinti šią teisę teismine tvarka (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Todėl kaip teisingai antstolis nurodė 2017-02-28 patvarkyme, pareiškėja turėjo ir tebeturi galimybę susitarti su naujuoju turto savininku dėl naudojimosi butu tvarkos, o nepavykus pasiekti susitarimą – kreiptis į teismą. Savo skunde pareiškėja nenurodo dėl kokių priežasčių negali įgyvendinti šios savo teisės, tačiau nepagrįstai nurodo, jog antstolis turi kreiptis į teismą dėl buto naudojimosi tvarkos nustatymo.

Taip pat pareiškėja nurodo, kad antstolis pažeidė skelbimo apie varžytines tvarką, kadangi apie paskelbtas varžytines neinformavo pareiškėjos asmeniškai.

Šiuo atveju pareiškėja P. Z. nėra vykdomosios bylos šalis (LR CPK 633 str.), o yra tik parduoto iš varžytinių turto bendraturtė, kuriai priklauso likusi 53/100 šio buto dalis. LR CK 4.79 straipsnio 1 dalis nurodo, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Šios normos tikslas, kai bendraturtis parduoda jam priklausančią dalį, kitas bendraturtis turėtų teisę ją įsigyti, taip padidindamas savo dalį bendrojoje nuosavybėje arba tapdamas vieninteliu turto savininku. Apie savo ketinimą parduoti bendraturtis privalo raštu pranešti kitam bendraturčiui. Tačiau pirmenybės teisė pirkti parduodamą dalį netaikoma tuo atveju, kai bendraturčio dalis parduodama iš varžytynių (Vilniaus apygardos teismo 2009-02-13 nutartis Nr. 2SA-26-115/2009). Pagal šią įstatymo normą bendraturtis pirmenybės teisę pirkti turi tik tuo atveju, jeigu nuosavybės dalis perleidžiama laisvo pardavimo būdu. Įstatymo nustatytas bendraturčio teisės ribojimas negali būti aiškinamas ir taikomas plečiamai. Akivaizdu, kad antstolis neturėjo pasiūlyti pareiškėjai pirmai įsigyti butą, informuoti apie vykdymo procesą, kadangi butas parduodamas iš varžytinių, o ši nėra vykdomosios bylos šalis. Remiantis LR CPK 706 straipsnio 3 dalimi, apie turto pardavimo iš varžytinių laiką ir vietą antstolis pasirašytinai praneša išieškotojui ir skolininkui asmeniškai arba registruotu laišku. Kadangi pareiškėja nėra nei skolininkas, nei išieškotojas vykdomojoje byloje, antstolis neprivalėjo jos informuoti apie varžytines (Vilniaus apygardos teismo 2009-02-13 nutartis Nr. 2SA-26-115/2009). Taigi, nenustatyta jokių antstolio padarytų pažeidimų skelbiant varžytines bei informuojant apie jas suinteresuotus asmenis. Pareiškėjos skunde nėra nurodyta realių ir pagrįstų įrodymais duomenų apie pažeidžiamus pareiškėjos interesus, todėl pareiškėjos argumentai (dėl jos neinformavimo apie varžytinių procesą) yra taip pat nepagrįsti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antstolis V. Č. vykdydamas vykdomąją bylą Nr. 0116/12/03434), jokių konkrečių LR įstatymų bei poįstatyminių aktų nepažeidė ir tenkinti pareiškėjos skundą nėra pagrindo.

Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 176 – 179 str.)

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos P. Z. skundą dėl antstolio V. Č. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0116/12/03434 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.