Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2SA-26-115/2009

Teisėjas Alfonsas Guobys Procesinio sprendimo kategorijos 122.4; 128.11; 129.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. vasario 13 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Virginijos Volskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria pareiškimas netenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-14957-235/2008 pagal pareiškėjo T. J. skundą suinteresuoti asmenys antstolis Mindaugas Dapkus, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, A. K. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-02-11 Vilniaus apygardos teisme gautas pareiškėjo atskirojo skundo papildymas ir prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad šis ištirtų, ar LR CPK 336 straipsnio nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio 1 daliai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo T. J. atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis Mindaugas Dabkus paskelbė 4800/6711 dalių trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytines. Butas yra atidalintas, likusi dalis priklauso pareiškėjui. Todėl pareiškėjas mano, kad antstolis pažeidė jo pirmenybės teisę pirkti kitą buto dalį, nes apie varžytines pareiškėjui nepranešė. LR CK 4.79 straipsnio 1 dalis nurodo, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Šios normos tikslas, kai bendraturtis parduoda jam priklausančią dalį, kitas bendraturtis turėtų teisę ją įsigyti, taip padidindamas savo dalį bendrojoje nuosavybėje arba tapdamas vieninteliu turto savininku. Apie savo ketinimą parduoti bendraturtis privalo raštu pranešti kitam bendraturčiui (bendraturčiams). Tačiau pirmenybės teisė pirkti parduodamą dalį netaikoma tuo atveju, kai bendraturčio dalis parduodama iš varžytynių. Pagal šią įstatymo normą bendraturtis pirmenybės teisę pirkti turi tik tuo atveju, jeigu nuosavybės dalis perleidžiamal laisvo pardavimo būdu. Įstatymo nustatytas bendraturčio teisės ribojimas negali būti aiškinamas ir taikomas plečiamai. Akivaizdu, kad antstolis neturėjo pasiūlyti pareiškėjui pirmam įsigyti butą, kadangi butas parduodamas iš varžytinių. Be to, pareiškėjas nėra parduodamos iš varžytinių buto dalies bendrasavininkas, nes iš varžytinių parduodama 4800/6711 buto dalis priklauso Lietuvos Respublikai, o pareiškėjui šiame bute priklauso 1911/6711 ir ši dalis nėra parduodama. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad varžytinės buvo paskelbtos teisėtai, nepažeidžiant pareiškėjo teisių. Atmestinas pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, kad antstolis negalėjo skelbti varžytinių, kadangi 4800/6711 buto dalis priklauso Lietuvos Respublikai. Nustatyta, kad Lietuvos valstybė perėmė mirusiojo M. J. materialines teises ir pareigas pagal notaro 2006-02-10 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2293 ir pakeitė M. J. vykdomojoje byloje, kur išieškomos iš jo skolos AB „Hansabankui“ ir UAB „Vilniaus energijai“. Kadangi vykdomoji byla nebuvo nutraukta, o tik įvyko skolininko teisių perėmimas, todėl nėra jokio pagrindo manyti, jog Lietuvos valstybei priklausantis turtas negali būti parduotas iš varžytinių.

Remiantis LR CPK 706 straipsnio 3 dalimi, apie turto pardavimo iš varžytinių laiką ir vietą antstolis pasirašytinai praneša išieškotojui ir skolininkui asmeniškai arba registruotu laišku. Kadangi pareiškėjas nėra nei skolininkas, nei išieškotojas vykdomojoje byloje, antstolis neprivalėjo jo informuoti apie varžytines. Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis apie varžytines viešai buvo paskelbęs interneto tinklapyje ir laikraštyje, o pačiam pareiškėjui, vadovaudamasis LR CPK 704 str. 4 d., nusiuntė pranešimą apie varžytines, kaip suinteresuotam asmeniui (vykdomosios bylos t. II, b.l. 128-130). Taigi, teisėjų kolegija nenustatė jokių antstolio padarytų pažeidimų skalbiant varžytines bei informuojant apie jas suinteresuotus asmenis. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas žinojo apie vykdomą išieškojimą ir numatomas varžytines, tačiau faktiškai dalyvauti jose nesirengė, o tik siekia joms sutrukdyti dėl nevisiškai suprantamų priežasčių.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindė tuo, jog yra pasibaigęs vykdymo senaties terminas, todėl negali būti atliekamas priverstinis išieškojimas. Pagal LR CPK 606 straipsnio 2 dalį vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus (teismo nutartys) gali būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos. Šis terminas nagrinėjamoje byloje nepažeistas, kadangi vykdomasis dokumentas yra pateiktas nepraleidus dešimties metų senaties termino. CPK nenustato senaties termino per kurį laiką turi būti įvykdyti vykdomieji dokumentai, todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentas dėl senaties taikymo atmestinas, kaip nepagrįstas. Be to, pareiškėjas nėra nei skolininkas, nei išieškotojas, todėl atliekamas vykdymas jo teisių pažeisti negali.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodė, kad pirmos instancijos teismo teisėjas A. Guobys klastoja procesinius dokumentus. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, tokių pažeidimų nenustatė. Pažymėtina, kad šioje byloje sprendžiamas tik Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, todėl kolegija pasisako tik dėl tų atskirojo skundo argumentų, kurie susiję su nagrinėjamu dalyku. Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi juridinės reikšmės priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Pareiškėjas prašė atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau teisėjų kolegija netenkino apelianto prašymo ir šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, kadangi nėra pagrindo manyti, jog atskirasis skundas rašytinio proceso tvarka nebus tinkamai išnagrinėtas. Pareiškėjas 2009-02-11 pateikė teismui prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, jog šis ištirtų, ar LR CPK 336 straipsnio nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio 1 daliai. Pareiškėjas mano, kad atskirojo skundo nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka, pažeidžia jo konstitucinę teisę betarpiškai dalyvauti bylos nagrinėjime. LR CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Taigi, įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis, t.y. kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylos aplinkybes nenustatė, jog atskirąjį skundą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka būtų pažeidžiamos apelianto teisės. Kolegija taip pat nenustatė ir aplinkybių, jog skundą būtina nagrinėti žodžiu. Be to, rašytinis bylos nagrinėjimas labiau atitinka civilinio proceso koncentruotumo ir operatyvumo principus (LR CPK 7 str.). Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjas 2009-02-11 pateikė teismui atskirojo skundo papildymus ir paaiškinimus dėl skundžiamos nutarties. Teisėjų kolegija pažymi, kad LR CPK 42 str. 1 d. numato šalims galimybę teikti teismui paaiškinimus žodžiu ar raštu, tačiau šiame straipsnyje nurodytos procesinės teisės nėra absoliučios. LR CPK 335 straipsnis nurodo, kad atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Pareiškėjas pateikė teismui 2008-11-25 atskirąjį skundą, o 2009-02-11 atskirojo skundo papildymus ir paaiškinimus. Pažymėtina, kad civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, pateikti teismui paaiškinimus ar atskirojo skundo papildymus. Teisėjų kolegija mano, kad pareiškėjas T. J. savo poziciją išdėstė ir ją pagrindė atskirajame skunde, todėl atsisakytina priimti 2009-02-11 jo pateiktus paaiškinimus ir atskirojo skundo papildymus, kurių dauguma net nėra susiję su nagrinėjamo ginčo dalyku.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį. Kadangi pareiškėjo T. J. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-14957-235/2008 palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti pareiškėjo T. J. atskirojo skundo papildymus bei paaiškinimus ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.