- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-08
- Bylos Nr.
- 1-1603-899/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35850-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- G. J.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, profesinio išsilavinimo, išsiskyrusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vedėja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. J. 2023 m. rugsėjo 18 d. apie 03.00 val. (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6820“ Nr. ARHM-0384 (patikros sertifikato Nr. 1937824), jai buvo nustatytas 1,64 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
Kaltinamoji G. J. teisiamojo posėdžio metu pagal jai inkriminuotiną kaltinimą kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 17 dieną su draugu G. B. traukiniu važiavo į (duomenys neskelbtini) žiūrėti krepšinio varžybų. Prieš krepšinį su draugais išgėrinėjo, rungtynių metu taip pat išgėrė, dar po rungtynių išgėrė ir paskutiniu autobusu grįžo į namus. Galėjo grįžti apie 22.30 val., tada nuėjo miegoti. Gal apie 02.30 val. jai paskambino iš apsaugos tarnybos ir pranešė, kad suveikė parduotuvės signalizacija. Ji staigiai atsikėlė ir su savo automobiliu išvažiavo iki parduotuvės. Apsižiūrėjo viską, įsilaužimo pėdsakų nebuvo ir išvažiavo į namus. Važiuojant namo ją sustabdė pareigūnai. Paskutinį kartą alkoholio gėrė gal apie 22.00 val. Labai pasimetė dėl tos signalizacijos, negalvojo, kad taip gali būti. Bandė išsikviesti taksi, bet nepavyko. Net nepagalvojo, kad gali kažkam paskambinti, kad ją nuvežtų iki parduotuvės. Automobilis priklauso jai, jį pirko iš brolio už 500 eurų. Jos vairavimo stažas siekia 23 metus. Iki tol nebuvo bausta už panašius dalykus, tik buvo viršijusi leistiną greitį. Sutinka, kad automobilis būtų konfiskuotas. Žino, kad jai bus atimta teisė vairuoti transporto priemones. Dėl savo poelgio labai gailisi.
Apklausta kaip galima laiduotoja D. J. parodė, kad palaiko prašymą dėl laidavimo. Paaiškino, kad jos dukra padarė klaidą. Ji galės daryti gerą įtaką dukrai. Kalbėjosi su ja dėl šio įvykio, sakė, kad daugiau nevairuotų išgėrusi. Jos abi yra artimos, dažnai susitinka, susiskambina kiekvieną dieną. Blogai vertina dukros veiksmus, pabarė ją. Pati yra neteista, administracine tvarka nebausta. Ankščiau dirbo, dabar yra senatvės pensininkė.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes G. J. nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
Be G. J. visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltę įrodo ir kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai:
- įvykio vietos ir objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad jog atvykus nurodytu adresu, matomas mėlynos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilio kėbulą, matoma daug smulkių įbrėžimų, taip pat matoma, kad priekinis bamperis yra apgadintas. Apžiūrint automobilio salono priekį, ant sėdynės matomas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat automobilio užvedimo rakteliai spynelėje. Apžiūrint automobilio priekį, tyrimui reikšmingų objektų nepastebėta. Apžiūrint automobilio salono galinę dalį, už vairuotojo sėdynes matomas tuščias 0,5 l 38 proc. alkoholio butelis „(duomenys neskelbtini)“, daugiau automobilio galinėje dalyje tyrimui reikšmingų objektų nepastebėta. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta fotografuota (b. l. 8-21);
- policijos pareigūnės R. J. tarnybinis pranešimas dėl gauto pranešimo ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 18 d. dirbant kartu su vyr. patruliu A. B. ekipaže „(duomenys neskelbtini)“, apie 03.00 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje pastebėtas įtartinai važiuojantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, pamačius juos, pradėjo didinti greitį, taip sukeldamas įtarimą. Automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) panaudojus tarnybinio automobilio “ (duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pažymėtas specialiaisiais policijos ženklais, specialiaisiais garso ir mėlynos bei raudonos spalvos švyturėliais. Nuėjus prie automobilio vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo, tai G. J., ir paklausus, ar ši nėra vartojusi alkoholinius gėrimus, ši atsakė, kad prieš 6 val. yra vartojusi alkoholinius gėrimus. Patikrinus bekontakčiu „Drager ARNC 0258“, šis iškvėptame ore užfiksavo alkoholio kvapą. Patikrinus „Drager Alcotest 6820 ARHM 0384“, patikros sertifikato Nr. 1937824, galioja nuo 2023-05-26 iki 2023-11-23, pirmu įpūtimu buvo nustatytas 1,71 prom. girtumas. Po 15 min., bet ne vėliau nei 30 min., atliktas antras pūtimas, kurio metu nustatytas 1,64 prom. girtumas. G. J. su pažeidimu, kad vairavo neblaivi, sutiko. G. J. įteiktas šaukimas atvykti į Šiaulių AVPK 10.00 val. G. J. buvo leista iš automobilio pasiimti svarbiausius daiktus, kurie neįeina į automobilio komplektaciją. Automobilis nutemptas į automobilių saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta fotografuota ir surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas bei sudaryta fotolentelė. Filmuota kūno kamera (b. l. 22-23);
- neblaivumo nustatymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog G. J. nustatytas neblaivumas: pirmu tikrinimu 03.10 val. - 1,71 promilių girtumas, antru tikrinimu 03.27 val. – 1,64 promilių girtumas (b. l. 29);
- VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacija bei VĮ „Regitra“ išduoto registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja - savininkė yra G. J. (b. l. 36-38);
- VšĮ Emprekis pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kaina su PVM yra 900 eurų. (b. l. 39);
- kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrimi kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai, kurie buvo atsisiųsti iš kūno kameromis užfiksuoto vaizdo tvarkymo sistemos. Apžiūrimi 2 failai. Apžiūrimas failas (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai garso bei švyturėlių pagalba, kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo bylos, (duomenys neskelbtini), sustabdo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą G. J.. Pareigūnas, priėjęs prie automobilio, vairuotojos G. J. klausia, ar nevartojo alkoholio, moteris atsakė kad ne. Patikrinus bekontakčiu matuokliu, ore užfiksuojamas alkoholio kvapas, dar kartą klausia, ar moteris nevartojus alkoholio, G. J. sako, kad iš vakaro vartojo. Pareigūnas paprašo pateikti vairuotojo pažymėjimą ir išlipti iš automobilio, paaiškina, kad reikės pasitikrint neblaivumą alkoholio matuokliu. Pareigūnas klausia, prieš kiek laiko vartojo alkoholį ir kiek, G. J. sako apie devintą vakaro išgėrė alaus. Į alkoholio matuoklį G. J. įpučia 1,71 promilę, pareigūnas pasako, kad po 15 min. pakartos pūtimą, alkoholio matuoklio parodymus pareigūnė užrašo į žurnalą. Pareigūnas klausia, kam priklauso automobilis, G. J. sako kad jai. G. J. aiškina kad dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, važiavo į parduotuvę, nes suveikė signalizacija. G. J. į alkoholio matuoklį pučia pakartotinai, įpučia 1,64 promiles. Pareigūnas G. J. paaiškina, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, automobilis bus nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, o jai bus įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą. Pareigūnas G. J. leidžia iš automobilio susirinkti į automobilio komplektaciją neįeinančius daiktus, moteris pareigūnui pateikia automobilio registracijos liudijimą, pareigūnas paima automobilio raktelius. Pareigūnai formina įvykį, vaizdo įrašas toliau neturi tyrimui reikšmingų duomenų, todėl jis tik peržiūrimas ir detaliai neaprašomas. Įrašo trukmė 30.00 min. Apžiūrimas failas (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnė sėdi tarnybinio automobilio viduje ir pildo dokumentus. Matoma, kaip prie tarnybinio automobilio stovi G. J. ir kitas policijos pareigūnas. Matoma, kaip policijos pareigūnas pasižiūri, kada buvo atliktas pirmas pūtimas. Matoma, kaip policijos pareigūnė pildo dokumentus. Girdima, kaip G. J. klausia, kas bus su automobiliu. Pareigūnas pasako, kad priklausys nuo antro pūtimo į alkoholio matuoklį, tai yra jei bus virš 1,5 promilės, tada automobilį paims pareigūnai, o jei bus mažiau nei 1,5 promilių, tai galės automobilį pasiimti pati G. J., susiradusi blaivų vairuotoją. Praėjus 07.46 min. nuo vaizdo įrašo pradžios, matoma kaip G. J. pučia į alkoholio matuoklį. G. J. nustatomas 1,64 promilių girtumas. Policijos pareigūnas G. J. paaiškina, kad bus paimtas automobilis, o jai įteiktas šaukimas dėl atvykimo į policijos komisariatą. Matoma, kaip automobilyje sėdinti policijos pareigūnės G. J. paduoda pasirašyti knygoje, G. J. pasirašo. Policijos pareigūnas G. J. nurodo, jog ji turės atvykti į policijos komisariatą. G. J. nurodo, kad tą pačią dieną atvykti negalės. Policijos pareigūnas pasako, kad ant dokumento bus nurodytas telefono numeris, kuriuo pasiskambinus bus galima suderinti atvykimo laiką. Matoma, kaip automobilyje sėdinti pareigūnė pildo dokumentus, tai yra užrašo G. J. nustatyto girtumo duomenis. Matoma, kaip policijos pareigūnas pildo šaukimo dokumentą, kurį duoda pasirašyti G. J., jog jį gavo. Taip pat matoma, kaip policijos pareigūnas G. J. duoda pasirašyti ant dokumento, kur surašytas jai nustatytas girtumas. Matoma, kaip G. J. pasirašo ant dokumento. Girdima, kaip policijos pareigūnas G. J. nurodo, jog ji iš automobilio gali pasiimti viską, kas neįeina į automobilio komplektaciją. Policijos pareigūnas G. J. pasiteirauja, kur yra automobilio registracijos dokumentas. Matoma kaip G. J. kartu su policijos pareigūnų nueina. Policijos pareigūnė lieka sėdėti tarnybiniame automobilyje ir telefonu fotografuoja dokumentus. Policijos pareigūnas kartu su G. J. grįžta prie tarnybinio automobilio, kur G. J. yra įteikimas šaukimas. Policijos pareigūnė tarnybiniame automobilyje pildo dokumentus. Girdima kaip policijos pareigūnas G. J. pasiteirauja, ar automobilyje turi vertingų daiktų. G. J. nurodo, kad bagažinė neatsidaro, bet joje nieko vertingo nėra. Matoma, kaip policijos pareigūnė toliau pildo dokumentus. Vaizdo įrašas toliau neturi tyrimui reikšmingų duomenų, todėl jis tik peržiūrimas ir detaliai neaprašomas. Įrašo trukmė 20.01 min. (b. l. 42-44).
Išdėstyti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad G. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 str. 1 d. G. J. teisiamajame posėdyje pripažino, kad vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, sutiko su jai nustatytu girtumo laipsniu. Šį faktą taip pat patvirtina ir jos pozicija, išreikšta ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigūnės R. J. tarnybinis pranešimas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad G. J. užfiksuotas 1,71 prom. ir 1,64 prom. neblaivumas, bei kiti įrodymai. Teismo vertinimu, visi duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama nusikalstamos veikos aplinkybėms atskleisti Akivaizdu, kad G. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Jos tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281-1 str. 1 d.
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Įstatyme nustatyta, jog dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma.
BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis.
Kaltinamosios motina D. J. pateikė prašymą atleisti G. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisiamajame posėdyje kaltinamoji G. J. prašė teismo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
G. J. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdama neteista (b. l. 57-59), duomenų apie tai, jog anksčiau būtų buvusi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, byloje nėra. Nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str.) nenustatyta. Praeityje bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 51-56), dirbanti (b. l. 49). Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra išpildytos visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, ir yra pagrindo manyti, kad ateityje G. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, jog yra verto teismo pasitikėjimo asmens – D. J., gim. (duomenys neskelbtini) (neteista, administracine tvarka nebausta, anksčiau dirbo, šiuo metu pensijoje), kuri, kaip G. J. motina, tikrai turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, prašymas perduoti G. J. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje, todėl G. J. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotina D. J., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).
G. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesių, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023-09-19 (BK 68 str.). Toks terminas parinktas įvertinus tai, jog G. J. dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, tuo palengvindama nusikalstamos veikos ištyrimą, dėl savo veikos nuoširdžiai gailisi, iki tol nebuvo padariusi grubių administracinių nusižengimų, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, taip pat įvertinus ir G. J. nustatytą girtumo laipsnį. Tuo pačiu pastebėtina, jog G. J. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, dėl ko jos veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, bet pagal BK nuostatas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį už vairavimą neblaiviam (kai nustatytas nuo 0,41 iki 1,5 promilių neblaivumas) yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių, o šiuo atveju G. J. vairavo transporto priemonę, kai jai buvo nustatytas 1,64 promilių (pirmu pūtimu – 1,71 prom.) neblaivumas, t. y. vidutinis girtumo laipsnis, be to, automobilį vairavo mieste, kas galėjo būti skaudaus įvykio tiesiogine priežastimi.
BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-511/2023).
G. J. nusikaltimą padarė naudodamasi automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi, minėta transporto priemonė laikytina nusikaltimo padarymo priemone. Pastebėtina, kad kaltinamoji panaudojo transporto priemonę darydama tyčinę nusikalstamą veiką, ji pati yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), darbinga, dirbanti. Teismo vertinimu, šiuo atveju nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021 ir kt.). Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaltinamojo asmenybė, jo ar šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019 ir kt.). Sutiktina, kad automobilio konfiskavimas sukels papildomų nepatogumų atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės G. J. ir jos artimiesiems, tačiau atsižvelgus į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami sunkumai paprastai nėra laikytini pagrindu nekonfiskuoti transporto priemonės. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams. G. J. žinojo, kad už tokią veiką gresia baudžiamoji atsakomybė ir transporto priemonės konfiskavimas, jai taip pat buvo žinomos jos turtinės aplinkybės, tačiau šios aplinkybės jos nesulaikė nuo nusikalstamos veikos, jai nustatytas gana nemažas girtumas rodo, kad kitiems asmenims kelyje buvo kilusi reali grėsmė ir toks vairuotojos elgesys negali būti toleruotinas. Priešingu atveju, būtų pažeisti teisingumo, proporcingumo, asmenų lygybės prieš įstatymą principai, visuomenėje įsivyrautų nebaudžiamumo už padarytus nusikaltimus tendencijos.
G. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 74-77) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos.
- automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie bylos galinio viršelio, - perduotinas konfiskavimą vykdančiai institucijai;
- G. J. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie bylos galinio viršelio, - perduotinas VĮ „Regitra“;
- skaitmeninė laikmena su kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, esanti voke prie bylos galinio viršelio, - paliktina prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
G. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą G. J. atžvilgiu nutraukti.
G. J. perduoti D. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, G. J. skirti baudžiamojo poveikio priemones:
- uždrausti G. J. naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 19 d.;
- konfiskuoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jo užvedimo rakteliu bei signalizacijos pulteliu, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
G. J. paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, dokumentų paėmimo ir specialiosios teisės sustabdymo - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
Įspėti G. J., kad jei per vienerius metus ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai D. J., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
- automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie bylos galinio viršelio, - perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai;
- G. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie bylos galinio viršelio, - perduoti VĮ „Regitra“;
- skaitmeninę laikmeną su kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, esančią voke prie bylos galinio viršelio, - palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.