Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas J.Furmanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-258-401/2009

Teisėjas D.Mazur Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.

2009 m. gegužės 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Furmanavičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Ramutei Budrytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009-02-12 nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. ši bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2008-05-20 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš R. K. ir H. Š. L. S. priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu, vadovaujantis LR BK 93 str. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas H. Š., jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. ir H. Š. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. už tai, kad 2008-04-21 apie 20.30 val., Kaune, Prancūzų gatvėje prie namo Nr.74, būdami nepilnamečiai, veikdami bendrininkų grupėje, panaudoję fizinį smurtą, t.y. R. K. užšokant nepilnamečiui nukentėjusiajam L. S., gim. 1992-06-26, ant nugaros ir parverčiant jį ant žemės, o H. Š. suduodant ne mažiau kaip 1 smūgį nukentėjusiajam L. S. į veidą, tuo padarant kraujosruvas lūpų vidiniuose paviršiuose, viršutinio žandikaulio dantenose, gleivinės nubrozdinimą apatinėje lūpoje vidiniame paviršiuje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, viršutinio žandikaulio vieno danties krašto nuskėlimą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip atimant galimybę priešintis, R. K. ištraukus iš nukentėjusiojo rankų jo motinai P. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 6151“ 700 Lt vertės, abu jį pagrobė.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo R. K. padarytą nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

R. K., būdamas nepilnametis, padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d., sankcijoje, už kurio padarymą nuteistas R. K., numatytos bausmės: areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), taip pat į jo gyvenimo sąlygas - bausmės skyrimo ypatumus nepilnamečiui (BK 91 str.). Todėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumų pirmos instancijos teismas nepažeidė.

Nors R. K. nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, tačiau parinkdamas bausmės rūšį-terminuotą laisvės atėmimą, kaip to reikalauja BK 91 str. 3 d., teismas nurodė pagrįstus motyvus, kodėl yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmės nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Buvo atsižvelgta kad R. K. ankstesniu 2008-05-20 nuosprendžiu teistas už keturis nusikaltimus: pagal BK 180 str. 1 d. už nusikaltimą padarytą 2008-01-19, pagal BK 178 str. 2 d. už nusikaltimą padarytą 2008-01-21, pagal 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. už nusikaltimą padarytą 2008-01-21, pagal BK 178 str. 2 d. už nusikaltimą padarytą 2008-01-21. Šiuo 2009-02-12 nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d. už nusikaltimą padarytą 2008-04-21. Iš to matyti, kad R. K. dviem nuosprendžiais nuteistas iš viso už penkis nusikaltimus, iš kurių keturi nusikaltimai apysunkiai ir vienas sunkus. Pripažintina, kad R. K. nusikalsta sistemingai, nusikaltimas, už kurį nuteistas šiuo nuosprendžiu, padarytas veikiant bendrininkų grupėje ir visa tai parodo didesnį asmens pavojingumą. Todėl pagrįstai manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus realia terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka.

Nustatant bausmės dydį, vadovaujantis BK 91 str. 2 d. nuostatomis, buvo atsižvelgta į šio kodekso 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, nepilnamečio gyvenimo sąlygas (BK 91 str. 2 d.). Skiriant bausmę teismas nuteistojo prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją atsižvelgė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išvardintų aplinkybių visumą ir vadovaudamasis BK 61 str. 2 d., bausmės dydį skaičiavo nuo jos vidurkio, už nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams, kuri yra žymiai mažesnė, nei nurodyto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, skirtinos nepilnamečiui. Teismas skirdamas bausmę R. K. atsižvelgė, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo nepilnametis, vadovavosi bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais ir nėra pagrindo dar kartą atsižvelgti į apeliaciniame skunde nurodytą tą pačią aplinkybę bei tuo remiantis mažinti paskirtą švelnią bausmę. Kolegija pripažįsta, kad paskirtoji bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir nėra per griežta.

Galutinės subendrintos 2 metų 5 mėnesių laivės atėmimo bausmės dydį apsprendė ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmė. Prie 2008-05-20 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta tik dalis – 3 mėnesiai skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės. Paskirta galutinė subendrinta bausmė negali būti švelnesnė nei atskirais nuosprendžiais paskirtos bausmės.

Nuteistasis R. K. teigia, kad jo charakteristika yra teigiama, tačiau toks teiginys neatitinka tikrovės. Iš Šakių rajono savivaldybės Lekėčių vidurinės mokyklos teismui pateiktos nuteistojo R. K. charakteristikos matyti, kad jis vertinamas, kaip geras sportininkas, norėjo būti lyderiu, dalyvaudavo klasės renginiuose ar išvykose, kurių metu būdavo aktyvus, darbštus talkose, atostogų metu dirbdavo pas aplinkinius žmones. Tačiau nurodyta ir tai, kad jis anksti pradėjo rūkyti, praleidinėjo pamokas be pateisinamos priežasties, dėl ko buvo paliktas kartoti 8 klasės kurso. Buvo atvejų, kai sukeldavo muštynes, būdavo agresyvus (t. 1, b.l. 100). Charakteristikoje nurodytos aplinkybės yra vertinamos visumoje ir teismas tokią jo charakteristiką gali vertinti tik patenkinamai.

Apeliaciniame skunde aiškinama, esą neteisinga, kad nusikaltimą padarė kartus su H. Š., tačiau pastarasis nubaustas tik neatlygintinai išdirbti 50 valandų. Pažymima, jog skiriant bausmę už nusikaltimą padarytą bendrininkų grupėje, bausmė skiriama atskirai kiekvienam bendrininkui, įvertinus jų atsakomybę pagal bausmės skyrimo pagrindus. Teismas spręsdamas nepilnamečio H. Š. atsakomybės klausimą įvertino jo asmenybę bei nustatė, jog yra visos sąlygos vadovaujantis BK 93 str. jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaip to reikalauja BK 93 str. 2 dalis, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybė nepilnamečiui H. Š., teismas paskyrė BK 82 str. numatytą auklėjamojo poveikio priemonę - nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus ir nustatė neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį. Bausmių individualizavimo ir proporcingumo principai skiriant bausmes abiems nuteistiesiems nebuvo pažeisti.

Skunde aiškinama, kad nuteistasis R. K. yra iš daugiavaikės šeimos, kurioje jis vyriausias vaikas ir jo pagalba reikalinga mamai. Tačiau toks skundo teiginys nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę atsižvelgus į aukščiau išdėstytus bausmės skyrimo motyvus. Nepagrįstas ir prašymas atleisti jį nuo bausmės. BK 93 str. 1 d. yra numatyta nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės galimybė jei jis pirmą kartą padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Kaip jau aukščiau paminėta, R. K. yra nuteistas dviem atskirais nuosprendžiais už penkis nusikaltimus. Pažymima, jog kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą, todėl vadovaujantis BK 93 str. R. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2K-395/2005, 2K-543/2006, 2K-P-85/2008).

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis būdamas laisvėje pastoviai dirbo nelegaliai statybose, tačiau šis teiginys negali būti objektyviai patikrintas. Šio teiginio nepakanka, kad nuteistąjį būtų galima vertinti kaip nepavojingą visuomenei asmenybę ir galinčią pasitaisyti be realios laisvės atėmimo bausmės, įvertinus padarytų nusikaltimų sunkumą ir jų skaičių.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.