- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-14
- Bylos Nr.
- e2YT-7554-457/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00650-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos
- Suinteresuotas asmuo
- Joniškio rajono savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centrui
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko pareiškimą suinteresuotiems asmenims Joniškio rajono savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centrui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad ½ dalis tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.
Pareiškime nurodė, kad pareiškėja 2023 m. vasario 24 d. kreipėsi su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butas-patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3984-457/2023 pareiškimą tenkino ir nustatė minėtą juridinį faktą. Pareiškėja nurodo, kad per apsirikimą buvo prašyta nustatyti juridinį faktą tik į pagrindinį daiktą ir nebuvo suformuluotas prašymas dėl priklausinių – ½ dalies tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalies viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), – pripažinimo valstybės nuosavybe. Susidariusioje situacijoje pareiškėja neturi kitos išeities kaip tik kreiptis su savarankišku reikalavimu naujojoje byloje dėl nurodytų priklausinių pripažinimo valstybės nuosavybe. Pareiškėja pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. balandžio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-3984-457/2023 vertintinas kaip prejudicinis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priklausiniais laikytini savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.19 straipsnio 1 dalis). Dalis tvarto, viralinės, taip pat malkinės pagal savo prigimtį ir pobūdį vertintini kaip priklausiniai, tarnaujantys pagrindiniam daiktui – butui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini). Pareiškėja gavo Joniškio rajono savivaldybės 2022 m. vasario 7 d. pranešimą, kuriuo informuojama apie galimai bešeimininkį turtą butą-patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Savivaldybė nurodė, kad „(duomenys neskelbtini) esančio dviejų aukštų namo antras aukštas (butas Nr. 2) yra daugelį metų neprižiūrimas, apleistas. Į šią namo dalį buvęs pastato savininkas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonė (likviduota) buvo apgyvendinusi darbininką, po kurio mirties niekas šioje namo dalyje negyvena“. Taip pat, prašoma inicijuoti jo kaip bešeimininkio perėmimą valstybei procedūrą. Pareiškėja 2022 m. birželio 2 d. kreipėsi dėl informacijos apie butą į VĮ Registrų centrą, Šiaulių regioninį valstybės archyvą ir Joniškio rajono savivaldybės administraciją. Gauta papildoma informacija iš esmės patvirtino, kad butas (vadinasi ir priklausiniai), priklausęs (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei, išregistravus bendrovę taip ir liko niekam neperduotas (neprivatizuotas). Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą, priklausiniai, kaip ir butas, pastatyti 1973 m., todėl tai tarybinio laikotarpio statinys. Pastebėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Pareiškėjos įsitikinimu, priklausiniai, kaip ir butas, buvo sukurti kaip valstybės nuosavybė ir nuo pat jo sukūrimo iki šio momento išsaugojo valstybės nuosavybės statusą. Nėra duomenų apie buto ir priklausinių privatizavimą teisės aktų nustatyta tvarka, todėl darytina išvada, kad priklausiniai liko valstybės nuosavybe.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl reikalavimo pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Joniškio rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad neturi suinteresuotumo dėl priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir neprieštarauja, jog būtų nustatytas pareiškėjos pareiškime prašomas juridinę reikšmę turintis faktas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. Alyta v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. G. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-175/2009; kt.).
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3984-457/2023 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad butas-patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs.
Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą matyti, kad butas/patalpa Nr. 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), turi priklausinius, t. y. ½ dalį tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).
Kadangi priklausiniai yra antraeiliai daiktai, skirti pagrindiniam daiktui tarnauti, ir jie yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu, todėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3984-457/2023 nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad pagrindinis daiktas (butas/patalpa) yra valstybės nuosavybė, leidžia daryti išvadą, kad ir jo priklausiniai (1/2 dalis tvarto, ½ dalis viralinės, dvi malkinės), taip pat yra valstybės nuosavybė.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai sukuria teisines pasekmes – pareiškėja įgyvendins teisę įregistruoti nekilnojamąjį turtą savo vardu. Pareiškėjos reikalavimas pagrįstas, kadangi kitu būdu ji negali gauti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti ginčo turto nuosavybės teises valstybei patvirtinančių dokumentų, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad valstybė nuosavybės teise valdo ½ dalį tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (CPK 178, 185 straipsniai, ankstesnio CK 95 straipsnio galiojusi redakcija iki 1994 m. gegužės 17 d.).
Juridinio fakto nustatymas reikalingas tam, kad būtų įregistruotos daiktinės teisės į turtą valstybės nuosavybės teise.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 445-448 straipsniais, 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ½ dalis tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad būtų įregistruotos daiktinės teisės į turtą valstybės nuosavybės teise.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.