- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-15
- Bylos Nr.
- e2S-2294-880/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01182-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- M. E.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Šviesos loftai“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos loftai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės M. E. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šviesos loftai“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. E. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Šviesos loftai“: 1) priteisti 7 350 Eur skolos; 2) 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 7 350 Eur, skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 1 d. iki visiško prievolės įvykdymo dienos, pervedant pinigines lėšas į ieškovės nurodytą banko sąskaitą; 3) skirti atsakovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. baudos sumokėti ieškovės naudai; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „Šviesos loftai“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises neviršijant 7 350 Eur sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 21 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškinio reikalavimams užtikrinti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo areštavo atsakovės UAB „Šviesos loftai“ nekilnojamąjį turtą (daiktus) 7 350 Eur sumai, o jų nesant ar nepakankant, leido areštuoti kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises 7 350 Eur sumai, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuoto turto atsiskaityti su ieškove.
4. Teismas nurodė, kad preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, konstatavo, kad ieškinys yra prima facie (tikėtinai) pagrįstas.
5. Vertindamas grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui, teismas pažymėjo, kad atsakovė po preliminarios sutarties nutraukimo 2022 m. birželio 1 d. elektroniniu laišku pripažino savo prievolę grąžinti ieškovei prašomą priteisti sumą, tačiau pagal preliminariąją sutartį sumokėto avanso ieškovei nesumokėjo. Ieškiniu prašoma priteisti 7 350 Eur dydžio suma, atsižvelgiant į tai, kad reali atsakovės turtinė padėtis sudėtinga (įmonės veikla nuostolinga), t. y. neturi nuolatinio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, pareikšti kreditoriniai įsipareigojimai, dėl kurių vyksta teisminiai procesai ir pan., atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, laikytina didele bei sudaro objektyvų pagrindą užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą taikant laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų stabilią, gerą atsakovės turtinę padėtį ir taip paneigtų grėsmę, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl yra pagrindas atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodant, kad areštuojamo turto vertė turi būti ne didesnė nei 7 350 Eur (CPK 144 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė (apeliantė) UAB „Šviesos loftai“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2-19962-909/2022. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad nuo 2015 m. Lietuvos apeliacinis teismas pradėjo formuoti praktiką, nurodančią, jog didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir todėl negali būti vertinama kaip vienas iš pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6.2. Teismo nurodyta aplinkybė, kad reali atsakovės turtinė padėtis sudėtinga ir atsakovė neturi nuolatinio nekilnojamojo turto yra teisiškai nepagrįsta, kadangi atsakovė valdo ne vieną nekilnojamojo turto vienetą, kurio vertė yra keliasdešimt kartų didesnė, nei ieškinio suma, todėl tampa neaišku kokiu faktiniu pagrindu teismas grindė savo motyvą, kad atsakovas neturi nuolatinio nekilnojamojo turto. Teismas vertino senus, t. y. 2020 m., atsakovo finansinius duomenis, nagrinėdamas 2022 m. bylą.
6.3. Teismas nepagrįstai vertino, kad teisminių bylų turėjimas gali būti laikoma teisiniu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Kiekviena veikianti įmonė iš esmės turi kreditorinių įsipareigojimų bei teisminių bylų, kurie nėra būtinai susiklostę dėl atsakovės kaltės ar finansinės padėties. Atsakovo kreditorių ar kitų teisminių ginčų egzistavimas nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovas yra ar ketina būti nesąžiningu ir/ar egzistuoja galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.c
Žemesnės instancijos teismas
6.4. Teismas, skundžiama nutartimi nepaisė, kad asmens (šiuo atveju atsakovės) nesąžiningumas nėra preziumuojamas, ir jį turi įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis), tuo tarpu ieškovė objektyvių duomenų nepateikė ir rėmėsi tik subjektyviais, daugiau emociniais išgyvenimais savo paties teiginiais bei įsitikimui dėl galimos grėsmės pagrįsti. Pažymėtina, kad jokių atsakovo nesąžiningų veiksmų, nukreiptų į jo turto masės sumažinimą, siekiant išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, nenurodė ir neįrodinėjo.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė M. E. prašė palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-19962-909/2022. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Didelė reikalavimo suma buvo vertinta tik kaip vienas iš kriterijų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kas visiškai atitinka formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką. Atsakovė netinkamai interpretuoja naujai formuojamą teismų praktiką teigdama, kad didelė ieškinio suma negali būti vertinama kaip vienas iš pagrindinių kriterijų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pačios atsakovės nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodyta, kad didelei ieškinio sumai nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė.
7.2. Atsakovės UAB „Šviesos loftai“ atstovas direktorius atskirajame skunde melagingai nurodo, kad jos finansinė padėtis nėra sudėtinga. Tokie teismui nurodomi argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti, neatitinka esamos faktinės atsakovės turtinės padėties ir ją patvirtinančių įrodymų, iš kurių matyti, kad piniginių lėšų atsakovė banko sąskaitose neturėjo, o turimas turtas nėra pakankamas įsipareigojimams padengti.
7.3. Atsakovės nesąžiningi veiksmai ieškovės atžvilgiu pasireiškia visa eile jos atliktų veiksmų, visų pirma tuo, kad atsakovė meluoja, kad atsiskaitys iki jos nurodomo ir žadamo atsiskaityti termino, bet jį nuolat nukelia, teikia akivaizdžiai nepagrįstus ir nemotyvuotus prieštaravimus į priimtą teismo įsakymą, ieškovei pateikus ieškinį dėl skolos priteisimo, atsakovė per įstatymo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikia, prašo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, nors prievolei esant neginčijamai ir galiojančiai vienintelis tinkamas procesinis elgesys būtų sutikimas su ieškiniu jį pripažįstant (CPK 140 straipsnio 2 dalis, 142 straipsnio 2 dalis).
7.4. Atsakovės UAB „Šviesos loftai“ sunkią finansinę padėtį ir jos nesąžiningą elgesį įrodo tai, kad paskutinę atsiliepimo į ieškovės M. E. ieškinį pateikimo dieną atsakovės atstovė pasiūlė ieškovei sudaryti taikos sutartį, nors nebuvo linkusi derėtis dėl taikos sutarties sąlygų, o tik siekė užvilkinti teismo sprendimo įsiteisėjimą ir įsipareigojimų įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).
10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nustatęs abiejų sąlygų egzistavimą. Atskirajame skunde apeliantė kvestionuoja ieškinio prima facie pagrįstumą bei teigia esant netinkamai įvertintą grėsmės egzistavimą, nes ieškovė neįrodė apeliantės nesąžiningumo.
11. Spręsdamas, ar yra pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, teismas pirmiausia turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
12. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, kt.). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
13. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės priteisti 7350,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 7350,00 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 1 d. iki visiško prievolės įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas, skirti atsakovei 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų baudos sumokėti ieškovės naudai. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atmestini. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.
14. Susipažinus su byloje pareikšto ieškinio turiniu, šioje civilinio proceso stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar neįmanomą civilinių teisių gynybos būdą arba nepagrindė ieškinio atitinkamomis aplinkybėmis. Pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ieškovė pasirinko galimą jos galbūt pažeistų teisių gynimo būdą, ieškinio reikalavimų pagrindu išdėstytoms aplinkybėms pagrįsti pateikė įrodymų, o prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su siekiamais užtikrinti ieškinio reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmoji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (tikėtinas ieškinio pagrįstumas) yra nustatyta, tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje. Tai konstatavus, spręstina, ar yra antroji būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui.
15. Atsakovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo nutartį, rėmėsi aplinkybėmis, kad teismas šiuo atveju nepagrįstai nustatė antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmę ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovė nurodė, kad teismas nepagrįstai nustatydamas šią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą neatsižvelgė į jos turimą nekilnojamąjį turtą, kadangi sprendžiant šį klausimą yra reikšminga ne ieškinio suma, o galimas atsakovės nesąžiningumas, kuris byloje nėra įrodytas.
16. Visų pirma, pažymėtina, kad pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, asmens, kurio atžvilgiu siekiama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis ar ieškinio sumos kriterijus, priklausantis vien tik nuo paties ieškovo valios, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant ar egzistuoja būtinybė konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-105-196/2019, 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1199-553/2020 ir kt.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie tai, kad atsakovas galimai atlieka nesąžiningus veiksmus, sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019). Todėl, sprendžiant dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones esminės reikšmės turi aplinkybė, ar asmuo, kurio atžvilgiu siekiama taikyti šiuos apribojimus, yra sąžiningas.
17. Atsakovo nesąžiningumas sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nustatomas, be kita ko, kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovui galimybę įvykdyti jam palankų teismo sprendimą. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiančiam asmeniui kyla pareiga jį įrodyti. Toks asmuo turi pateikti teismui konkrečių duomenų apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, nesuderinamus su sąžiningo elgesio standartu. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo, tiek ir veiksmai, atlikti jos nagrinėjimo metu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018), todėl tai, kad asmuo dar iki bylos iškėlimo galimai elgėsi nesąžiningai gali sukelti pagrįstų abejonių dėl jo sąžiningumo vykdant jam galbūt nepalankų teismo sprendimą.
18. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tiek ieškovės, tiek pirmosios instancijos teismo argumentams, kad atsakovės elgesys tiek iki bylos iškėlimo, tiek bylos nagrinėjimo metu vertintinas kaip keliantis pagrįstų abejonių dėl jo sąžiningumo vykdant jam galbūt nepalankų teismo sprendimą.
19. Pirmiausiai pažymėtina, kad 2022 m. balandžio 13 d. bylos šalys pasirašė susitarimą dėl 2020 m. spalio 15 d. Preliminariosios būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2020.10.15/PUS5-22 nutraukimo, kuriuo nutraukė Preliminarią sutartį nuo 2022 m. balandžio 13 d., o atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovės sumokėtą 7 350 Eur avansą ne vėliau nei iki 2022 m. gegužės 31 d. Šalių sutartu laiku avansas nebuvo grąžintas. Taip pat iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovei pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipusis dėl avanso priteisimo, atsakovė pateikė nemotyvuotus prieštaravimus, kuriais nesutiko su priimtu įsakymu. Tuo tarpu vėliau pateiktame atsiliepime į ieškovės ieškinį atsakovė jau nurodė, kad neginčija, jog ieškovės sumokėtą avansą gavo ir pripažino, kad vėluoja jį grąžinti. Atsiliepime atsakovė siūlo ieškovei sudaryti taikos sutartį, pagal kurią visą avansą grąžintų ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 15 d., t. y. dar vėlesniu terminu nei buvo susitartas šalių. Tokie atsakovės veiksmai tik patvirtina, kad atsakovė, pripažinusi skolą, vengia atsiskaityti su ieškove, vilkina teismo procesą ir elgiasi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu.
20. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į nurodytų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-156-910/2022 ir joje nurodytą teismų praktiką).
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje prašoma iš atsakovės priteisti 7 350 Eur suma turėtų būti vertinama kaip didelė. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš viešai prieinamos informacijos, esančios svetainėje www.rekvizitai.lt, matyti, kad atsakovė nutarties priėmimo dieną turi tik 1 darbuotoją (apeliacinės intancijos teismo nutarties priėmimo momentu atsakovė darbuotojų išvis nebeturėjo), o 2020 m. grynuoju nuostoliu nurodyta - 237 108 Eur suma. Nors apeliantė atskirajame skunde teigė, kad teismas rėmėsi nebeaktualiais duomenimis apie jos finansinę padėtį, vis tik duomenų, patvirtinančių gerą jos finansinę padėtį nepateikė. Be to, iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų nustatyta, kad šiuo metu yra iškeltos šešios civilinės bylos dėl skolų priteisimo iš atsakovės, taip pat per 2021-2022 m. buvo patenkinti trys civiliniai ieškiniai, kuriais priteistos skolos iš atsakovės (teismų sprendimai įsiteisėję), o vienu atveju civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Pažymėtina, kad dauguma civilinių bylų, taip pat kaip ir nagrinėjamu atveju, yra dėl negrąžintų avansų priteisimo.
22. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejant ir su didele ieškinio suma, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovei, t. y. būtent ji turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovei nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo šiuo aspektu (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip jau buvo minėta, atsakovė nepateikė duomenų apie kitą turimą nekilnojamąjį turtą, gerą finansinę padėtį, t. y. atsakovė nepaneigė, kad ieškinio suma jai yra didelė (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju atitinka šio instituto konservacinę paskirtį ir užtikrina atsakovės turto išsaugojimą, kad būtų užtikrintas galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas, t. y. išieškojimas iš atsakovės turto.
23. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atsakovės (apeliantės) UAB „Šviesos loftai“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.