Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2011-06-14 · Civilinė byla Nr. 2-464-287/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-14
Bylos Nr.
2-464-287/2011
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00396-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Pareiškėjas
P. K.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Registrų centro
Civilinė byla Nr. 2-464-287/2011 m.Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00396-2011-1

Procesinio dokumento kategorija 106; 106.8; 106.8.1; 113; 113.2; 128; 128.2.

(S)

PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. birželio 14 d.

PakruojisPakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė,

gavusi pareiškėjo P. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centro Šiaulių filialui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir rašytinio proceso tvarka spręsdama jo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas P. K. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis valdo nuosavybės teise gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad 1980-09-23, tuometinio Pakruojo rajono „Nemuno“ kolūkio, kuriame jis dirbo, valdybos posėdyje, išnagrinėjus jo prašymą dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo, nuspręsta prašymą patenkinti. Pastatus pareiškėjas nurodė nupirkęs už 3000 rublių, kuriuos sumokėjo kolūkio kasoje, tačiau kvitas neišliko dėl gaisro. Nurodė, jog 1989-08-15 buvo suformuota pastatų techninė apskaitos byla, kur savininku nurodytas pareiškėjas. Jis su šeima pastatuose gyvena iki šiol. 2010 m. pabaigoje pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centro Šiaulių filialą dėl nuosavybės teisės įregistravimo į šiuos pastatus, tačiau jo prašymas 2010-12-27 sprendimu netenkintas, nes pateikti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimo. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Centriniam registratoriui, tačiau analogiškais motyvais pareiškėjo prašymas atmestas ir paliktas galioti VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2010-12-27 sprendimas. Kadangi neturi kitų galimybių įrodyti nuosavybės teisių į nusipirktus pastatus, todėl tam, kad galėtų atlikti pastatų teisinę registraciją, įregistruojant juos pareiškėjo nuosavybės teise, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis valdo nuosavybės teise gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti, nes jis nenagrinėtinas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka (CPK 444 str. 2 d. 5 p., 445 str., 137 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 5 p. nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatymų nustatytoms prielaidoms, t.y. juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra visuma šių aplinkybių: prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nenagrinėtinas teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimas, pareikštas CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu dėl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise, nustatomas, jeigu yra visuma šių sąlygų: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimas Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“, 1.2 p., 1.3 p., 10.1 p., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-12 nutartis Nr. 3K-3-406/2009, 2009-12-21 nutartis Nr. 3K-3-563/2009 ir kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į pastatus ir koks šios teisės turinys, pastato valdymo nuosavybės teise juridinis faktas negali būti nustatinėjamas; tokie klausimai turi būti sprendžiami teismui nagrinėjant su pastatais susijusį teisminį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-30 nutartis Nr.3K-3-451/2001, 2007-04-16 nutartis Nr. 3K-3-164/200 ir kt.).

Iš pareiškimo ir prie jo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas nori įregistruoti nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą su priklausiniais, kuriuos įsigijo, kaip pats nurodo, patenkinus jo prašymą dėl šių pastatų pirkimo tuometiniame Pakruojo rajono „Nemuno“ kolūkyje ir už juos sumokėjus į kasą atitinkamą kainą, kurios patvirtinimo dokumentas (kvitas) neišliko - sudegė. Kaip matyti iš visų duomenų, pastatų pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo sudarytas notarine tvarka, be to, nekilnojamasis daiktas nebuvo įregistruotas viešame registre, ką patvirtina VĮ Registrų centro sprendimai. Tokiu būdu pareiškėjas siekia išspręsti nesudaryto įstatymų reikalavimų atitinkančio gyvenamojo namo su priklausiniais pirkimo-pardavimo sandorio klausimą (notarinio – kaip reikalavo ir tuo metu galiojęs 1964 m. Civilinis kodeksas). Kaip jau minėta aukščiau, nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas esant visumai paminėtų sąlygų, viena jų – pareiškėjas nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą turėjo būti įgijęs įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindu – atitinkamu sandoriu, kuris įrodinėjamas laikantis sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusių materialiosios teisės normų, nustatančių tokio sandorio galiojimo sąlygas. Tuo tarpu pareiškėjo P. K. reikalavimas, pareikštas CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, negali būti nagrinėjamas teisme CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka, nes nėra specialiųjų sąlygų: nekilnojamojo daikto įgijimo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu, nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento – notarinės nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutarties ir ji net nėra dingusi (neprarasta).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjo P. K. pareiškimą dėl gyvenamojo namo su priklausiniais valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 444 str. 2 d. 5 p., 445 str., 137 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 1 p., 444 str. 2 d. 5 p., 445 str., teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo P. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rima Razumienė