Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. S., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 2 punktą, vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio asmens turto, turtinių teisių ir pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Taigi pavelėjimo esmė yra ta, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

8. Taigi įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).

9. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių objektyvias kliūtis pareiškėjui per įstatymo nustatytą terminą įgyvendinti savo paveldėjimo teisę, tačiau pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateiktų įrodymų visuma pagrįstai leidžia spręsti, kad nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės nulėmė tai, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nepateikė pareiškimo notarui dėl motinos palikimo priėmimo. Iš pareiškėjo paaiškinimų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, matyti, kad po jo tėvų santuokos iširimo (Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad santuoka nutraukta 1996 m.) jis liko gyventi su tėvu, su mama retai matėsi, mažai bendravo, kas neabejotinai lėmė tai, kad apie motinos gyvenimą jam buvo mažai žinoma. Ta aplinkybė, kad po motinos mirties namuose, kuriuose iki savo mirties ji gyveno, ir toliau liko gyventi jos sugyventinis, neabejotinai galėjo sudaryti įspūdį, kad gyvenamasis namas su ūkio pastatais priklauso būtent motinos sugyventiniui. Visuma aplinkybių pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas dėl pašlijusių jo ir motinos santykių, kurie susiklostė ne dėl pareiškėjo kaltės, o motinos apsisprendimų ir pasirinkimų, apie motinos palikimą sužinojo tik 2025 m. pavasarį ir neatliko įstatymo nustatytų palikimo, atsiradusio po savo motinos mirties, priėmimo veiksmų. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės – nuo vaikystės nutrūkęs ryšys su motina, nežinojimas apie palikimą - gali būti laikomos svarbiomis. Aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą manyti, kad pareiškėjas atsisakė motinos palikimo, nenustatyta, priešingai, sužinojęs apie palikimą ir praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, jis ėmėsi aktyvių veiksmų, kad palikimą galėtų priimti, - kreipėsi teisinės pagalbos, rinko dokumentus. Mirusios V. S. palikimas iki šiol nepriimtas, kitas įstatyminis įpėdinis – suinteresuotas asmuo A. S. dėl motinos palikimo priėmimo nesikreipė, jam šios bylos procesiniai dokumentai įteikti, dėl pareiškimo patenkinimo prieštaravimų jis neišsakė, aplinkybių ir įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nepateikė. Kadangi kitų įpėdinių, priėmusių mirusios V. S. palikimą, nėra, todėl atnaujinus terminą pareiškėjui palikimui priimti, kitų asmenų interesai nebūtų pažeisti ir kitų asmenų teisėti lūkesčiai nenukentėtų. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), teismas konstatuoja, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą pareiškėjui jo motinos palikimui priimti.

10. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, tačiau pareiškėjas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei atleistas, suteikus jam valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti An. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą terminą V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Nustatyti, kad An. S. veiksmus V. S. palikimui priimti turi atlikti per tris mėnesius po šios nutarties įsiteisėjimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.