- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-29
- Bylos Nr.
- 2S-1056-436/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Birutė Bobrel, Leonas Jachimavičius
- Pareiškėjas
- G. V., B. Ž., G. D., G. U.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijai, S. V., B. K., P. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. V. , B. Ž. , G. D. , G. U. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. nutarties, kuria byla nutraukta, civilinėje byloje Nr. 2-1345-774/2008 pagal pareiškėjų G. V. , B. Ž. , G. D. , G. U. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, S. V. , B. K. , P. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos kreipėsi į teismą prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamasis namas ir mūrinis ūkinis pastatas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausę K. G. buvo nacionalizuoti; atnaujinti pareiškėjoms terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nuosavybės teisėms į K. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą gyvenamąjį namą ir mūrinį ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini); panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2007 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. A-3361 „Dėl A. G. (įpėdinių) nuosavybės teisų atkūrimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 12 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-1345-774/2008 nutraukė, nustatęs, kad byla nenagrinėtina teisme (CPK 293 str. 1 p.). Teismas nutartyje nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismas negalėjo įsiterpti į viešosios teisės reglamentuojamų santykių sritį, todėl nepagrįstai priėmė pareiškimą nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjos prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad skundžiama nutartis naikintina dėl šių motyvų:
1. Teismas, nutraukdamas civilinę bylą nepagrįstai konstatavo, kad pareiškimas nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Nors kiekvienas atskirai pareiškime keliamas reikalavimas ir yra teismingas skirtingų kompetencijų teismams, tačiau Specialioji teisėjų kolegija ne kartą yra išaiškinusi, jog kuomet pareiškimu yra prašoma ne tik atnaujinti LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, bet kartu (kompleksiškai) taip pat prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, - abu šie reikalavimai yra nagrinėtini kartu bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė, negu administracinio teismo, ir apimta tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio teisinio pobūdžio. Tokie kartu viename pareiškime keliami reikalavimai yra tiesiogiai tarpusavyje susiję, t.y. kartu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o teismo sprendimas, kuriuo šis faktas būtų nustatytas, šiuo atveju, ir būtų tuo papildomu dokumentu, reikalingu nuosavybės teisių atkūrimui, kuriam pateikti ir yra prašoma atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą.
2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai rėmėsi civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. priimta nutartimi, kurioje yra išaiškinta, jog bendrosios kompetencijos teisme nenagrinėtinas pareiškimas atnaujinti terminą prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti, t. y. dėl Lietuvos Respublikos piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. nustatyto termino atnaujinimo. Nagrinėjamoje byloje buvo prašoma atnaujinti praleistą terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Sprendžiant analogiškų reikalavimų rūšinio teismingumo klausimą Specialioji teisėjų kolegija 2008 m. birželio 6 d. nutartyje konstatavo, kad byla pagal pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.
3. Teismas, konstatavęs, kad pareiškėjos dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos priimto administracinio akto panaikinimo turi kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą, nepagrįstai nesivadovavo CPK 26 str. 2 d. nuostata. Teismas neatsižvelgė į tai, kad bendrosios kompetencijos teismų kompetencija yra platesnė už administracinių teismų kompetenciją ir turi apimti atvejus, kai vienas iš byloje pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas civilinėje byloje. Tokiais atvejais bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą civilinio proceso tvarka, išsprendžia ir administracinio akto teisėtumo klausimą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir LR Teismų įstatymo 12 str. 3 dalyje, tokia yra ir Specialiosios teisėjų kolegijos praktika (2003 m. liepos 1 d. nutartis, 2003 m. spalio 29 d. nutartis).
4. Kauno miesto savivaldybė 2007 metais išnagrinėjusi 1991 m. gruodžio 31 d. pateiktą A. G. prašymą dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo bei prie jo pridėtus dokumentus, pripažino įrodytais ir nustatytais visus juridinius faktus, su kuriais LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas sieja teisės į nekilnojamąjį turtą atsiradimą, išskyrus juridinį faktą dėl turto nacionalizavimo. Vadovaujantis LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 str. 1 d., 2 str. 1 d. 3 p. ir CPK 444 str., nacionalizavimo fakto nustatymas pareiškėjoms sukeltų teisines pasekmes, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimą, todėl teisinis pagrindas kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo.
5. Teismui kilus abejonių, ar nagrinėjama byla priskirtina bendrosios kompetencijos teismui, turėjo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Tačiau to nepadarė, o priėmė nutartį, kuria bylą nutraukė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija nurodo, kad teismas priėmė teisėtą nutartį ir pagrįstai bylą nutraukė CPK 293 str. 1 p. pagrindu. Vienas iš pareiškėjų reikalavimų yra panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. A-3361. Todėl teismas teisingai konstatavo, kad nesutikdamos su priimtu įsakymu, pareiškėjos turėjo kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą, o ne į bendrosios kompetencijos teismą. Prašymas atkurti nuosavybės teises jau yra išnagrinėtas ir dėl jo yra priimtas sprendimas. Su tokiu sprendimu nesutinkantis asmuo turi ginčyti jo teisėtumą, bet ne prašyti teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kuris galėtų būti nurodyto sprendimo neteisėtumo pagrindas (LAT 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-444/2007). Suinteresuoto asmens nuomone, ginčijamo įsakymo panaikinimas yra pagrindinis klausimas, kadangi galiojant įsakymui, t. y. išnagrinėjus prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra baigtas, todėl juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nagrinėjamas. Tik išsprendus klausimą dėl ginčijamo įsakymo panaikinimo galima spręsti, ar buvo pažeistos pareiškėjų subjektinės teisės, ar ne. Pareiškėjos, nesutikdamos su teismo nutartimi, nepagrįstai vadovaujasi Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 6 d. priimta nutartimi, kadangi šioje byloje pareiškėjos prašo panaikinti ir administracinį aktą, o minėtoje byloje prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo dar nėra išnagrinėtas ir joks sprendimas nepriimtas.
Atskirasis skundas atmestinas. Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjos pareiškė tris savarankiškus reikalavimus: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamasis namas ir mūrinis ūkinis pastatas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausę K. G. buvo nacionalizuoti., 2) atnaujinti pareiškėjoms terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nuosavybės teisėms į K. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą gyvenamąjį namą ir mūrinį ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2007 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. A-3361 „Dėl A. G. (įpėdinių) nuosavybės teisų atkūrimo“. Atskirai paėmus, pirmasis pareiškėjų reikalavimas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos, o likusieji administraciniame teisme.
CPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos teismas civilinėje byloje nagrinėja reikalavimą dėl individualaus administracinio teisės akto teisėtumo, jeigu civilinio ir administracinio pobūdžio reikalavimai yra susiję. Taigi iš teismo reikalaujama civilines bylas nagrinėti greitai ir asmenų skirtingo pobūdžio reikalavimus tam tikrais atvejais spręsti koncentruotai, juos sujungiant į vieną bylą. Skirtingo pobūdžio reikalavimų sujungimo pagrindas yra tai, kad jie yra susiję. Ta aplinkybė, kad šie reikalavimai gali būti nagrinėjami vienoje byloje, nesudaro pagrindo spręsti, kad neturi būti laikomasi nuosavybės teisių atkūrimo įstatymų nustatytos tvarkos ir CPK nustatytos pareiškimų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nagrinėjimo tvarkos.
Asmenims nuosavybės teisės gali būti atkuriamos, jeigu jie iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino šiame įstatyme nustatyta tvarka pateikia 11 straipsnyje nustatyto turinio prašymus nuosavybės teisėms atkurti kartu su 10 straipsnio 4 punkte nustatytais dokumentais įstatymo 17 straipsnyje nustatytoms institucijoms. Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokie dokumentai patvirtina nuosavybės teises. Jeigu jų neišliko, tai asmenys turi teisę dėl atitinkamo juridinę reikšmę fakto nustatymo kreiptis į teismą CPK nustatyta tvarka (Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Atkūrimo įstatyme yra nustatytos kreipimosi į teismą sąlygos. Tokiu aspektu kasacinis teismas ne kartą pasisakė nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2006).
Asmuo kartu su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą bendrosios kompetencijos teisme gali reikšti ir reikalavimą atnaujinti terminą dokumentui pateikti, bet šis sprendimas dėl termino atnaujinimo galiotų tik teismo sprendimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o ne kitiems dokumentams. Jeigu asmuo kartu su prašymu teismui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą neapibrėžtai – nenurodydamas, kokiems dokumentams pateikti - prašo atnaujinti terminą dokumentams pateikti, tai teismas vadovaujasi tuo, kad pagrindinis reikalavimas yra nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Šis reikalavimas gali būti priimtas nagrinėti, jeigu yra visos sąlygos būtent šiam reikalavimui nagrinėti teisme. Jos nustatytos CPK 444, 445 ir kitose normose. Pareiškimo dalis dėl prašymo bendrosios kompetencijos teismui atnaujinti terminą nagrinėjama tik dėl teismo sprendimo kaip nuosavybės teisių atkūrimui reikalingo dokumento pateikimo, bet ne dėl kitų nuosavybės teisių atkūrimui galinčių turėti reikšmės dokumentų, nes reikalavimas dėl termino kitiems dokumentams pateikti nėra susijęs su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir neatitinka CPK 24 straipsnio reikalavimų. Dėl kitų dokumentų, kurie nesusiję su teismo sprendimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bet turintys reikšmės sprendžiant dėl asmens pažeistų nuosavybės teisių atkūrimo, priėmimo termino atnaujinimo turi būti sprendžiama atskirai bendra tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad šio termino atnaujinimo klausimas nagrinėjamas administraciniame teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008). Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjos pareiškime nenurodė kokiam dokumentui pateikti prašoma atnaujinti terminą.
Kasacinis teismas savo nutartyse taip pat yra nurodęs, kad Atkūrimo įstatyme nustatyti du pažeistų teisių gynimo būdai. Pirma, kai prašymą atkurti nuosavybės teises nagrinėjanti institucija atsisako atkurti nuosavybės teises dėl to, jog, jos vertinimu, nėra išlikusių nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, tai pretendentas turi teisę ypatingosios teisenos tvarka kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 444 straipsnis). Antra, nesutikdamas su kompetentingos institucijos priimtu sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo, asmuo gali ginčyti jo teisėtumą teisme ginčo teisenos tvarka. Jeigu yra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tai su tokiu sprendimu nesutinkantis asmuo turi ginčyti jo teisėtumą, bet ne prašyti teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kuris galėtų būti nurodyto sprendimo neteisėtumo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-444/2007). Pažymėtina, kad apie tai, jog dokumentų atkurti nuosavybės teises nepakanka, pareiškėjos buvo informuotos dar 2007 m. gegužės 30 d. Kauno savivaldybės administracijos raštu, kuriuo joms taip pat buvo išaiškinta teisė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tačiau šią savo teisę pareiškėjos ėmėsi realizuoti tik 2007 m. lapkričio 23 d., t.y. po to kai Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. spalio 2 d. įsakymu atsisakė atkurti nuosavybės teises į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) 17, Kaune. Todėl tik pripažinus šį įsakymą neteisėtu, pareiškėjoms atsirastų pagrindas kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo teismo sprendimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateikti institucijai, nagrinėjančiai prašymus atkurti nuosavybės teises. Kaip matyti iš pareiškimo turinio, pareiškėjos minėto įsakymo neteisėtumą sieja būtent su juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymu.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra, ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas juridinę reikšmę gali turėti tik pripažinus neteisėtu ir negaliojančiu įsakymą, kuriuo atsisakyta atkurti nuosavybės teises. Todėl pirmiausia turi būti išspręstas minėto įsakymo teisėtumo klausimas, nes priklausomai nuo to, koks bus priimtas teismo sprendimas, bus galima nuspręsti ar yra visos sąlygos likusiems pareiškėjų reikalavimams nagrinėti teisme.
Kadangi reikalavimas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu įsakymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėtinas administraciniame teisme, o prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas galiojant Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. spalio 2 d. įsakymui nesukurs teisinių pasekmių, teismas pagrįstai nutraukė bylą CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu kaip nenagrinėtiną bendrosios kompetencijos teisme. Todėl kolegija atskirąjį skundą atmeta, o nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.