Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Eduardas MaškevičiusTeisėja Laimutė VenckuvienėBaudž. byla Nr. 1A-20-417/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03288-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.; 1.2.23.3.; 2.4.6.; 2.4.7.

2016 m. sausio 28 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. G. ir A. A. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo

S. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 str. 1 d., ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 65 str. 1 d. 1 p. a papunkčiu ši bausmė subendrinta apėmimo būdu su 2015 m. rugsėjo 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė S. G. paskirta – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas S. G. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas ir 20 parų arešto bausmė, atlikta pagal 2015 m. rugsėjo 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį;

A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d., ir jam paskirtas laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti K. V. ir R. F., tačiau jie nuosprendžio apeliacine tvarka neapskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. nuteistas už tai, kad 2015 m. sausio 22 d., apie 17.15 val., prie sveikatos priežiūros centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), iš bendrai veikusių A. A. ir R. F. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, už 300 litų įgijo 0,399 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,179 g narkotinės medžiagos – heroino, juos laikė ir gabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir joje laikė iki tol, kol tą pačią dieną apie 18.19 val. išfasuotą į du folijos lankstinukus šią narkotinę medžiagą už 50 eurų pardavė K. V..

A. A. nuteistas už tai, kad su R. F. veikdamas bendrininkų grupe iki 2015 m. sausio 22 d., apie 17.15 val., neteisėtai laikė 0,399 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,179 g narkotinės medžiagos – heroino, turėdamas tikslą juos parduoti, automobiliu „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno iki sveikatos priežiūros centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), kur šią medžiagą 2015 m. sausio 22 d., apie 17.15 val., už 300 litų pardavė S. G..

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo S. G. apeliacinio skundo

Pagrindinis skundo motyvas, kodėl galėtų būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, yra aplinkybė, kad nors apeliantas yra teistas, jo teistumas išnykęs, be to, realus laisvės atėmimas pakenktų jo sveikatos būklei, kuri šiuo metu nėra gera. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien šios aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą dėl priemonių bausmės tikslams pasiekti negalima neatsižvelgti į tai, kad S. G. 2014 m. gruodžio 23 d. baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką ir, nors teistumas išnykęs, tačiau šie faktai prisideda prie bendro asmenybę apibūdinančio vaizdo (LAT nutartis Nr. 2K-405/2012). Nustatydamas bausmės rūšį ir trukmę kaltinamajam S. G., apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į tyčinę kaltę, į tai, kad padaryta nusikalstama veika kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. Taip pat atsižvelgė į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo ir jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai S. G. gali būti pasiekti be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl taikyti BK 75 str. nuostatas negalima.

BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c p.) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija mano, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš S. G. nepriteistinos.

Dėl nuteistojo A. A. apeliacinio skundo

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nuosprendį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą arba taikyti BK 54 str. 3 d. arba BK 62 str. ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

BK 54 str. 1 d. įtvirtinta bendra taisyklė – teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Skirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmės rūšį teismas gali vadovaudamasis BK 62 str. 1–2 d. ir BK 54 str. 3 d. normomis.

Sankcija yra įstatymu numatytos bausmės skyrimo riba ir pagal bendrą taisyklę teismas negali peržengti sankcijoje numatytų ribų. Specialiai įstatymo numatytais atvejais teismas gali paskirti bausmę, švelnesnę už sankcijoje numatytąją. Pagal BK 54 str. 3 d. teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę tais atvejais, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d. Nors BK ir neapibrėžia teisingumo principo sąvokos, teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas. Bausmės dydis už konkretų nusikaltimą yra numatytas įstatymu, teismo uždavinys – neperžengiant sankcijos ribų parinkti optimalų bausmės dydį, reikalingą nuteistojo pataisymui. Pirmosios instancijos teismas nenustatė byloje išimtinių aplinkybių, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, todėl darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai A. A. netaikė BK 54 str. 3 d.

BK 62 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu be to, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, taip pat visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis BK 62 str. 1 d. nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad A. A. ne pats savu noru atvyko ir apie padarytą nusikalstamą veiką pranešė teisėsaugos institucijoms, netgi priešingai, kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d., visiškai neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis su narkotikais niekaip nėra susijęs, narkotikų nevartoja, jų nepardavinėja ir nėra net matęs, kaip atrodo narkotinės medžiagos. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo taikyti BK 62 str. nuostatų.

BK 75 str. numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apelianto vertinimu, teistumas neužkerta kelio taikyti BK 75 str. nuostatas, o kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas nėra kliūtis taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Apeliantas nurodo, kad anksčiau Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 235 str. 1 d., 178 str. 1 d. ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. paskirtas bausmes yra atlikęs. Visos šios aplinkybės apibūdina nuteistojo asmenybę, rodo, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas. Šių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių visuma tik pagrindžia apylinkės teismo išvadą, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus bausmės vykdymo. Akivaizdu, kad ankstesnėmis švelnesnėmis bausmėmis bausmės tikslai pasiekti nebuvo.

Apeliantas skunde nurodo, kad laisvės atėmimo bausmė jam skiriama pirmą kartą, tačiau tai nesudaro pagrindo taikyti BK 75 str. nuostatų ir konstatuoti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos vykdymo. BK 55 str. nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Tai reiškia, kad su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė yra tipinė bausmė asmeniui, kuris pirmą kartą teisiamas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą, tačiau A. A. nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 11 str. 5 d., 260 str. 1 d.), be to, jis buvo teisiamas Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. pagal BK 235 str. 1 d., 178 str. 1 d.; Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. pagal BK 178 str. 4 d.; Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. pagal BK 227 str. 2 d.

Skunde nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į aplinkybę, jog A. A. gailisi, visiškai prisipažino, netgi atskleidė kaltinime nenurodytų aplinkybių, o tai pagal formuojamą teismų praktiką pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį įvertino, kad nuteistasis pripažino kaltę ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, bei pripažino tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į kurią teismas atsižvelgė skirdamas bausmę, žymiai mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė – suėmimas jam pakeista į švelnesnę – užstatą, ir tai, pasak nuteistojo, rodo, kad jis nėra pavojingas visuomenei. BPK 122 str. 1 d. numato, kad suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis: bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; trukdys procesui; darys naujus labai sunkius, sunkius ar BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 187 str. 2 d. numatytus apysunkius nusikaltimus. Akivaizdu, kad aplinkybė, jog nėra pagrindų taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, nesudaro pagrindo manyti, kad laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos vykdymo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. A. nori pasitaisyti, šiuo metu apeliantas dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ žuvies fasuotoju. Pabrėžia, kad nors po nusikalstamos veikos padarymo praėjo nemažai laiko, jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog, skirtingai, nei nurodo nuteistasis apeliaciniame skunde, 2015 m. gruodžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu jis nubaustas pagal BK 227 str. 2 d. už tai, kad 2015 m. lapkričio 5 d. būdamas apsvaigęs nuo psichoaktyviųjų medžiagų, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. pažeidimus, prašydamas nesiimti prieš jį būtinųjų teisinių priemonių, tiesiogiai pasiūlė kyšį, siekdamas neteisėtos policijos pareigūnų veikos vykdant įgaliojimus.

Nuteistasis A. A. padarė vieną sunkų nusikaltimą, anksčiau teistas. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Nustatant bausmės rūšį ir trukmę nuteistajam, atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į tyčinę kaltę, į tai, kad padaryta nusikalstama veika kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. Taip pat atsižvelgta į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jis yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo ir jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Teismas įvertino, kad nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis registravosi darbo biržoje. A. A. yra baustas administracine tvarka. Atsižvelgta į tai, kad parduotos narkotinės medžiagos kiekis buvo nedidelis. Nenustatyta duomenų, kad A. A. aktyviai siūlė kitiems asmenims įsigyti narkotinių medžiagų, jas pardavinėjo dideliais kiekiais, naujų nusikalstamų veikų, dėl kurių pradėti ikiteisminiai tyrimai, nebuvo padaręs, todėl teismas siekdamas nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo nuteistajam skyrė realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau žymiai mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra teistas, neišnykus teistumui toliau nusikalsta, į kitą jį neigiamai charakterizuojančią medžiagą, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas jam negali būti taikomas.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. A. apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių, kad pirmosios instancijos teismas BK 54 str. 3 d., 62 str., 75 str. nuostatų netaikė pagrįstai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę laikyti aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų S. G. ir A. A. apeliacinius skundus atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą iš S. G. priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios sudaro 46,32 Eur, atmesti.