Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.8; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.2.4.11; 3.3.1.19.2; 3.3.1.21

2025 m. gegužės 14 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Ramunės Čeknienės, Loretos Miltenytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimanto Misiūno, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui medžiotojų būreliui (toliau – ir MB, būrelis) „Dubysa“ dėl juridinio asmens valdymo organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais atsakovo valdybos 2023 m. rugsėjo 25 d. protokolinį sprendimą Nr. 23/09-1 dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių dėl būrelio valdybos ir visuotinio narių susirinkimo sprendimų nevykdymo ir veikimo prieš būrelio ir jo narių interesus ir 10 metų laikotarpio nustatymo, per kurį ieškovas bet kokiu pagrindu negali būti priimtas į būrelio narius ir/ar medžioti būrelio naudojamame medžioklės plotų vienete svečio teisėmis bei 2023 m. spalio 28 d. atsakovo visuotinio narių susirinkimo protokolinį sprendimą Nr. 23/09/28-1 dėl būrelio valdybos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių už būrelio valdybos ir visuotinio narių susirinkimo sprendimų nevykdymo ir veikimo ir prieš būrelio ir jo narių interesus, tai yra už įstatų 8.4 punkto reikalavimų pažeidimą, ir 10 metų laikotarpio nustatymo, per kurį ieškovas bet kokiu pagrindu negali būti priimtas į būrelio narius ir/ar medžioti būrelio naudojamame medžioklės plotų vienete svečio teisėmis, patvirtinimo.

2. Teigė, jog pašalinant ieškovą, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, dėl kurių ieškovas negalėjo galimybių tinkamai pasirengti jam svarbaus kausimo nagrinėjimui. Tvirtino, kad ieškovas jokių nesąžiningų veiksmų prieš būrelį neatliko, atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, siekė apriboti ieškovo teisę į žalos atlyginimą ir teisę kreiptis į teismą. Teigė, jog priimti sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – Medžioklės įstatymas) 18 straipsnio 1 dalies nuostatoms dėl pareigos atlyginti žalą.

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Tvirtino, jog ieškovas, įstodamas į būrelio narius, įsipareigojo besąlygiškai laikytis ginčo atsakovo valdymo organų sprendimų (nutarimų) dėl būrelio narių prisiimtų pareigų, susijusių su apsauga nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos jų auginamiems žemės ūkio pasėliams, žinojo jų turinį ir priėmimo datą.

4. Teigė, kad ieškovui buvo sudarytos sąlygos susipažinti su jam reiškiamomis pretenzijomis bei dėl jų išsakyti savo poziciją.

5. Pažymėjo, jog dauguma būrelio narių nepageidavo tęsti narystę būrelyje kartu su ieškovu. Tvirtino, kad sprendimas pašalinti ieškovą iš būrelio narių nesukels jam jokių nepatogumų, nes įstatymų nustatyta tvarka jis galės kreiptis dėl medžiojamųjų gyvūnų jo auginamiems žemės ūkio pasėliams padarytos žalos atlyginimo priteisimo ir medžioti jo nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teigė, jog nevykdant būrelio valdymo organų sprendimų (prisiimtos pareigos, susijusios su apsauga nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos jų auginamiems žemės ūkio pasėliams), prarandama draudiminė apsauga dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo.

6. Teigė, kad ieškovo pašalinimas iš būrelio narių už būrelio įstatų 8.4 punkto reikalavimų pažeidimą yra proporcinga ir vienintelė priemonė, siekiant teisingos pusiausvyros tarp vieno būrelio nario ir visų būrelio narių bendrų interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2025 m. vasario 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį iš dalies patenkino ir pripažino negaliojančia 2023 m. rugsėjo 25 d. MB „Dubysa“ valdybos protokolinio sprendimo Nr. 23/09-1 dalį, kuria nuspręsta nustatyti 10 metų laikotarpį, per kurį ieškovas A. M. bet kokiu pagrindu negali būti priimtas į MB „Dubysa“ narius ir/ar medžioti MB „Dubysa“ naudojamame medžioklės plotų vienete svečio teisėmis, ir 2023 m. spalio 28 d. MB „Dubysa“ visuotinio narių susirinkimo protokolinio sprendimo Nr. 23/09/28-1 dalį, kuria nuspręsta patvirtinti MB „Dubysa“ valdybos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą nustatyti 10 metų laikotarpį, per kurį ieškovas bet kokiu pagrindu negali būti priimtas į MB „Dubysa“ narius ir/ar medžioti MB „Dubysa“ naudojamame medžioklės plotų vienete svečio teisėmis.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo pašalinimo iš būrelio narių klausimas buvo iškeltas ir svarstomas, iš anksto apie tai informuojant, tokiu būdu suteikiant ieškovui galimybes tinkamai pasirengti šio klausimo nagrinėjimui, surinkti ir pateikti papildomos informacijos, suformuluoti atsikirtimus ir pan. bei sudarant galimybę tinkamai apsispręsti kitiems atsakovo nariams. Ieškovas elektroniniu paštu pateikė savo rašytinę poziciją būrelio valdybai, tačiau neteikė jokios savo rašytinės pozicijos, papildomos informacijos ar įrodymų minėto būrelio visuotiniam narių susirinkimui.

9. Atkreipė dėmesį į tai, jog, nors ieškovas teismo posėdyje nurodė, jog buvo nedarbingas vieną dieną, tačiau byloje nėra rašytinių įrodymų patvirtinančių, jog jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Ieškovo elgesį būrelio visuotinio narių susirinkimo dieną vertino kaip nepakankamai aktyvų ir neapdairų savo interesų atstovavimą.

10. Patvirtino, kad byloje buvo konkretizuota, koks ieškovo elgesys pažeidė įstatus, kas lėmė jo pašalinimą iš būrelio narių.

11. Pirmosios instancijos teismas nenustatė absoliučių negaliojimo pagrindų. Pažymėjo, jog ieškovas, stodamas į būrelio narius, patvirtino, kad yra susipažinęs su būrelio įstatais, laisva valia įsipareigojo laikytis būrelio valdymo organų nustatytų taisyklių.

12. Sprendė, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. būrelio valdybos protokolinio sprendimo Nr. 23/09-1 dalis dėl 10 metų laikotarpio nustatymo, per kurį ieškovas bet kokiu pagrindu negali būti priimtas į būrelio narius ir/ar medžioti būrelio naudojamame medžioklės plotų vienete svečio teisėmis ir 2023 m. spalio 28 d. būrelio visuotinio narių susirinkimo protokolinio sprendimo Nr. 23/09/28-1 dalis, kuria nuspręsta patvirtinti būrelio valdybos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą nustatyti 10 metų laikotarpį, per kurį ieškovas bet kokiu pagrindu negali būti priimtas į būrelio narius ir/ar medžioti būrelio naudojamame medžioklės plotų vienete svečio teisėmis yra perteklinės, neproporcingos jo atliktų veiksmų pobūdžiui ir neatitinka ginčo šalių interesų pusiausvyros principo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Ieškovas A. M. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kurioje ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2023 m. rugsėjo 25 d. medžiotojų būrelio „Dubysa“ valdybos protokolinį sprendimą Nr. 23/09-1, kuriuo buvo nuspręsta: „Už MB Dubysa valdybos ir visuotinio narių susirinkimo sprendimų nevykdymą ir veikimą prieš būrelio ir jo narių interesus MB „Dubysa“ narį A. M. pašalinti iš MB „Dubysa“ narių“ ir reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2023 m. spalio 28 d. medžiotojų būrelio „Dubysa“ visuotinio narių susirinkimo protokolinį sprendimą Nr. 23/09/28-1, kuriuo buvo nuspręsta: „Patvirtinti MB „Dubysa“ valdybos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą dėl MB „Dubysa“ nario A. M. pašalinimo iš MB „Dubysa“ narių už MB „Dubysa“ valdybos ir visuotinio narių susirinkimo sprendimų nevykdymą ir veikimą prieš būrelio ir jo narių interesus, tai yra būrelio įstatų 8.4. punkto reikalavimų pažeidimą“ buvo atmesti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo A. M. ieškinį tenkinti pilna apimtimi, priteisiant visas ieškovo A. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo medžiotojų būrelio „Dubysa“.

14. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino / nepasisakė, ar ieškovas buvo supažindintas su 2016 m. priimtais atsakovo valdybos ir visuotinio narių susirinkimo sprendimo protokolais, atsakovas visada žinojo apie ieškovo kasmet sėjamus pasėlius ir jų vietas, būrelyje nebuvo tokio tvarkos, pagal kurią atsakovas buvo informuojamas jo narių–ūkininkų apie pasėlius, ieškovas nebuvo informuotas apie atsakovo 2016 m. rugsėjo 12 d. ir 2016 m. spalio 8 d. priimtus sprendimus, ieškovas vykdė savo pasėlių apsaugą, bet dėl jų gausos ir buvimo šalia miško juos apsaugoti vienas pats neturi galimybių.

15. Teigė, jog teismas skundžiamo sprendimo motyvuose nenurodė, kodėl jis nesivadovavo liudytojų parodymais, nenurodė, jog bylos nagrinėjimo metu, išklausius būrelio vadovą ir išgirdus jo poziciją, kuri skyrėsi nuo kitų visuotinio narių susirinkimo dalyvių nurodytų aplinkybių, papildomai apklausė atsakovės narį A. P., jokia forma nepaminėjo minėto liudytojo liudijimo, nevertino jo duotų parodymų dėl bylai svarbių aplinkybių, jog visuotinio narių susirinkimo pirmininkas ir nariai žinojo ieškovui sirgus ir negalėjus dalyvauti susirinkime, ieškovas buvo šalinamas dėl to, kad reikalavo atlyginti žalą, o ne todėl, jog nepranešė apie sėjamus pasėlius, būrelyje nėra jokios tvarkos dėl pranešimo apie pasėtus pasėlius, atsakovės nariai žinojo apie ieškovo pasėlius, kuriuose yra ieškovo medžioklės bokšteliai bei važiuojama į medžiokles, ieškovas pats negali apsaugoti savo pasėlių nuo daromos žalos, nes turi daug žemės sklypų pamiškėse.

16. Tvirtino, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovas žinojo apie atsakovo valdybos ir visuotinio narių susirinkimo 2016 metais priimtus sprendimus, nes tokie dokumentai ieškovui nebuvo pateikti.

17. Nurodė, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, be teisinio pagrindo konstatavo, kad ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir informacijos pateikimo naštą perkėlė pačiam ieškovui, pats atsakovas, vadovaujantis minėtu įstatymu, privalo nustatyti informacijos teikimo tvarką; be teisinio ir faktinio bylos pagrindo konstatavo, kad ieškovas tokią tvarką žinojo ir dalyvavo jos priėmime 2016 metais savo laisva valia; be teisinio pagrindo nesivadovavo atsakovo įstatų 10.4. punktu, pagal kurį būrelio pirmininkas atsako už pranešimą būrelio nariams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės būrelio veiklai, būrelio veiklos organizavimą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas buvo priimtas į atsakovo narius 2016 m. spalio 8 d., kai tame pačiame susirinkime, kuriame buvo sprendžiamas klausimas ir dėl žalos atlyginimo įpareigojimų, ieškovas niekaip negalėjo susipažinti su tokiu sprendimu, nes dar negalėjo būti surašytas šio susirinkimo protokolas. Tai pat neaišku, kokiu faktiniu pagrindu teismas vadovavosi, darydamas išvadą, kad ieškovas, stodamas į būrelio narius, patvirtino, jog susipažinęs su būrelio įstatais, laisva valia įsipareigojo laikytis būrelio valdymo organų nustatytų taisyklių.

18. Teigė, jog pareikštu ieškiniu ieškovas siekė apginti savo pažeistas teises atsakovui neteisėtai pašalinant ieškovą iš būrelio narių, padarant tiek esminius pašalinimo procedūrinius pažeidimus, tiek nesant materialinių pagrindų pašalinti ieškovą iš būrelio narių, ieškovo pareikštas ieškinys bei jo teisminis nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas nepažeidė asociacijos autonomiškumo principo.

19. Tvirtino, kad pirmosios instancijos teismas be teisinio ir faktinio pagrindo jokių pažeidimų, susijusių su ieškovo teise būti asmeniškai išklausytam būrelio valdybos narių nenustatė. Teigė, kad būrelis užkirto kelią ieškovui būti išklausytam ir duoti savo paaiškinimus būrelio valdybos posėdyje. Pažymėjo, kad teismo išvada, jog ieškovui nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas neturi jokios teisinės reikšmės šiam ginčui.

20. Nurodė, jog teismas, pagrįsdamas išvadą dėl tariamo ieškovo nerūpestingumo, vadovavosi tik deklaratyviais ir šališkais būrelio pirmininko parodymais, kurių negalima patvirtinti jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis, ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, jog jis kreipėsi į medicinos įstaigą ir skambino būrelio pirmininkui. Tai pat neaišku, kodėl būrelio pirmininko parodymai, kad ieškovas esą į jį kreipėsi kaip į gydytoją yra patikimesni nei ieškovo. Nepagrįsta laikė teismo išvadą, esą ieškovas veikė nerūpestingai ir aplaidžiai, iš sprendimo turinio nesuprantama dėl kokių priežasčių ieškovas buvo laikomas kaip nepakankamai atidus ir apdairus.

21. Teigė, jog teismas nei vertino, nei pasisakė dėl būrelio sankcijos pašalinti ieškovą iš asociacijos narių proporcingumo jo neva padarytam pažeidimui, būrelis dėl ieškovo kreipimosi dėl žalos atlyginimo nepatyrė jokios žalos, nes teismo sprendime administracinėje byloje Nr. I3-3808- 644/2023 buvo konstatuota, kad savivaldybės komisija netinkamai atliko savo pareigas ir nesilaikė Metodikos reikalavimų nustatant žalos dydį, todėl sprendimas dėl žalos atlyginimo buvo panaikintas, sprendimas yra įsiteisėjęs.

22. Paaiškino, jog Medžioklės įstatyme aiškiai nurodyta kokiais atvejais medžiotojų būrelis turi teisę neatlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams. Teigė, jog toks pagrindas, kad medžiotojų būrelis turi teisę atsisakyti atlyginti medžiojamųjų gyvūnų pasėliams padarytą žalą, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas yra medžiotojų būrelio narys jokiame teisės akte nėra numatytas. Pridūrė, kad joks teisės aktas nesuteikia medžiotojų būreliui teisės apriboti jų narių teises reikalauti žalos atlyginimo dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams. Tvirtino, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidas, kurios nulėmė neteisingo ir neteisėto sprendimo priėmimą, nustatant, kad atsakovas turi teisę uždrausti savo nariams naudotis įstatymuose jiems suteiktomis teisėmis, tame tarpe ir kreiptis dėl patirtos žalos atlyginimo.

23. Teigė, jog ieškovas iš būrelio narių iš esmės buvo pašalintas tik dėl to, kad jis būdamas ūkininku ir augindamas žemės ūkio pasėlius, patyręs medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą kreipėsi į Jurbarko rajono savivaldybės administraciją bei komisiją ir prašė nustatyti jo patirtą žalą. Nurodė, kad būrelio valdymo organų protokoluose nurodyta, jog atsakovo valdymo organai nusprendė, kad būrelio nariai patyrę medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams, nesikreiptų nei į teismą, nei į savivaldybės komisiją, dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo išieškojimo iš būrelio. Tvirtino, jog teismas visiškai nevertino to ar ginčo valdymo organų sprendimai nepagrįstai neriboja būrelio narių teisės kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises teisinėmis priemonėmis, tik formaliai konstatavo, kad šie valdymo organų sprendimai nebuvo ginčijami, tačiau nevertino to, kad jeigu šie sprendimai yra niekiniai ir kad jie negalioja nepriklausomai nuo to, ar yra teismo sprendimas pripažinti tokius sprendimus kaip negaliojančius.

24. Tvirtino, kad ta aplinkybė, jog ieškovas kreipiasi į savivaldybės administraciją ir komisiją dėl padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo, niekaip nepažeidžia atsakovo teisų ar jo interesų, kadangi atsakovo pareiga atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą yra nustatyta įstatymo pagrindu ir atsakovas nesutikdamas su atitinkamais sprendimais, pats gali kreiptis į teismą ir prašyti tokius sprendimus panaikinti kaip neteisėtus ir nepagrįstus. Teigė nesant pagrindo konstatuoti, jog ieškovas, naudodamasis Medžioklės įstatyme numatytomis teisėmis, pažeidė būrelio įstatų 8.4 punktą, kadangi ieškovas jokių nesąžiningų veiksmų prie būrelį neatliko

25. Atkreipė dėmesį, jog didžiąją teismo sprendimo dalį sudaro įrodymų aprašymas, tačiau teismas nenurodė kaip yra vertinamas atitinkamas įrodymas, teismas nepasisakė dėl ieškinyje išdėstytų argumentų, kurie kartu yra ir esminiai, susijusių su juridinio asmens valdymo organo sprendimų prieštaravimų imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Pabrėžė, kad teismas turėjo pareigą vertinti, ar ieškovas vykdė 2016 metais priimtus būrelio valdymo organų sprendimus, prieš kreipdamasis į savivaldybės administraciją ir komisiją, turėjo vertinti, ar ieškovas turėjo galimybę vykdyti tokias priemones. Nurodė, jog teismo sprendimo motyvuose nėra nurodoma, kodėl teismas atmetė liudytojo R. M. paaiškinimus dėl pokalbių su būrelio nariais dėl būtinybės saugoti žemės ūkio pasėlius nuo daromos žalos, kaip pagrindžiančius, kad atsakovas nežinojo apie Ieškovo pasėlius ir jiems daromą žalą.

26. Tvirtino, kad atsakovas be jokio teisėto pagrindo apribojo ieškovo teisę verstis žemės ūkio veikla, įgyvendinant savo konstitucinę teisę reikalauti žalos atlyginimo už medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą. Teigė, jog teismas apskritai neįvertino, ar atsakovo valdymo organų 2016 metų sprendimų nuostatų, kurių pagrindu ieškovas buvo pašalintas iš būrelio narių, kaip pažeidęs įstatų 8.4 straipsnį, neva ieškovas nesąžiningai veikė prieš būrelio interesus, jo medžioklės plotų vientisumą ar būrelio kolektyvo narių vienalytiškumą, neteisėtai, nesant tam jokio pagrindo, nediskriminuoja ieškovo kitų asociacijos narių atžvilgiu.

27. Vertino, jog vadovaujantis minimais sprendimais, jis akivaizdžiai buvo diskriminuojamas kitų asociacijos narių, nesančių ūkininkais ir/ar neturinčių žemės sklypų atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete, atžvilgiu, kadangi dauguma atsakovo narių nėra ūkininkai, neturi žemės ūkio pasėlių ir todėl jiems nekyla pareiga pagal priimtus sprendimus susitaikyti su patirta žala medžiojamiesiems gyvūnams sunaikinu jų ūkių pasėlius.

28. Nurodė nebuvus atkreipta, jog atsakovo valdymo organai, patys nesiimdami jų galioje esančių sprendimų suburti visus būrelio narius siekiant apsaugoti pasėlius nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos, ir nustatydami diskriminacines sąlygas ūkininkams dėl pareigos nesikreipti dėl žalos atlyginimo, pažeidė atsakovo įstatų 8.4 straipsnį, tai yra patys veikė prieš kolektyvo narių vienalytiškumą.

29. Teigė, kad atsakovas nustatęs skirtingas narsytės sąlygas ūkininkams ir kitiems atsakovo nariams, nesilaikė konstitucinio visų lygybės prieš įstatymą principo, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnyje nustatytą draudimą.

30. Tvirtino, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai vadovavosi ir šiam ginčui taikė atsakovo valdymo organų 2016 metais priimtus sprendimus, kuriais neteisėtai apribota ieškovė teisė reikalauti jo ūkinėje veikloje patirtą žalą. Teigė, kad atsakovas savo įstatuose nenustatė reikalavimo savo nariams nesikreipti dėl žalos atlyginimo ją patyrus, nes negali tokių nuostatų įrašyti į savo įstatus dėl imperatyvo, kad atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja, o įstatai privalo atitikti įstatymų reikalavimus, todėl įstatų su tokiomis nuostatomis negalėtų būti registruojami, atsakovas negalėjo pašalinti ieškovo iš būrelio narių šiuo pagrindu. Darė išvadą, jog nei atsakovo įstatų 8.4. punkte, kuriuo vadovaujantis ieškovas yra pašalintas iš atsakovo narių, nei kituose atsakovo įstatų punktuose, nėra konkrečiai ir aiškiai nustatytos sąlygos, kurioms esant ieškovas galėtų būti pašalintas iš narių.

31. Atsakovas MB „Dubysa“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, o skundžiamą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. vasario 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

32. Teigė, jog ieškovo apeliacinio skundo teiginiai neatitinka nei bylos nagrinėjimo metu ištirtų rašytinių įrodymų turinio, nei jais nustatytų faktinių aplinkybių. Paaiškino, kad tiek 2023 m. rugsėjo 25 d. MB „Dubysa“ valdybos protokolinis sprendimas Nr. 23/09-1, tiek ir 2023 m. spalio 28 d. MB „Dubysa“ visuotinio narių susirinkimo protokolinis sprendimas Nr. 23/09/28-1 buvo priimti atsižvelgiant išimtinai į tai, kad ieškovas nevykdė MB „Dubysa“ valdymo organų, tai yra būrelio valdybos ir visuotinio narių susirinkimo 2016 m rugsėjo 12 d. ir 2016 m. spalio 8 d. sprendimų (nutarimų), kuriais visi būrelio nariai, įskaitant ir ieškovą, buvo įpareigoti organizuoti, bet ne asmeniškai saugoti jų auginamų žemės ūkio pasėlių, kurie yra tinkami laukinių gyvūnų mitybos racionui, apsaugą.

33. Tvirtino, kad ieškovas niekada neinformavo būrelio valdymo organų apie jo auginamus žemės ūkio pasėlius, nei prieš tai paminėtuose būrelio valdymo organų sprendimuose nurodytu, nei jokiu kitu būdu, ką pats pripažino, duodamas paaiškinimus pirmos instancijos teisme; niekada neprašė būrelio valdymo organų derinti su juo jokių ieškovo auginamų pasėlių apsaugą, dėl ko byloje nėra nei vieno tokius ieškovo apeliacinio skundo teiginius patvirtinančio įrodymo, išskyrus paties ieškovo ir jo sūnaus R. M. paaiškinimus.

34. Teigė, jog ieškovas, per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, teismui nepateikė nei vieno įrodymo, kuris bent jau sudarytų pagrindą manyti, kad ieškovui galėjo būti ribojama teisė medžioti MB „Dubysa“ naudojamame medžioklės plotų vienete, kuriame yra ir dalis ieškovo auginamų žemės ūkio kultūrų. Atkreipė dėmesį į tai, kad nors ieškovas buvo MB „Dubysa“ narys nuo 2016 metų iki 2023 metų, byloje nėra nei vieno ieškovo pateikto įrodymo, kuris patvirtintų, kad per tuos 7 (septynerius) metus ieškovas būtų nors kartą kreipęsis į MB „Dubysa“ valdymo organus dėl to, kad jam tariamai ribojama teisė medžioti MB „Dubysa“ naudojamame medžioklės plotų vienete, kad jam tariamai neišduodami medžioklės lapai ar, kad būtų kečiama būrelyje nustatyta medžioklės lapų išdavimo ir/ar medžioklių organizavimo tarka.

35. Siekdamas paneigti ieškovo teiginius jam nebuvus supažindintam su 2016 metų nutarimais, nurodė, kad iš 2016 m. spalio 8 d. MB „Dubysa“ visuotinio narių susirinkimo protokolo turinio akivaizdu, kad pagal susirinkimo darbotvarkę jame pirmiausia buvo svarstomas klausimas dėl MB „Dubysa“ valdybos 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimo patvirtinimo (3-as darbotvarkės klausimas) ir tik po to ieškovo ir jo sūnaus R. M. priėmimo į MB „Dubysa“ narius klausimas (7-as darbotvarkės klausimas). Atkreipė dėmesį, jog pats ieškovas neginčijo tos faktinės aplinkybės, kad jis asmeniškai dalyvavo visuotiniame narių susirinkime, asmeniškai girdėjo abiejų MB „Dubysa“ valdymo organų (valdybos ir visuotinio narių susirinkimo) priimtų sprendimų (nutarimų) turinį ir žinojo jų priėmimo datą, o stodamas į būrelio narius, įsipareigojo jų besąlygiškai laikytis iki jie bus panaikinti arba pakeisti kitais, MB „Dubysa“ valdymo organų priimtais, sprendimais (nutarimais).

36. Teigė, kad priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą (jo dalį), pirmos instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo ex officio (savo iniciatyva) pasisakyti dėl atsakovo valdymo organų priimtų sprendimų, kurių pats ieškovas niekada neginčijo (2016 m rugsėjo 12 d. ir 2016 m. spalio 8 d.), nes tam nebuvo jokio teisinio pagrindo, kurio savo apeliaciniame skunde nenurodo ir pats ieškovas, todėl teismas visiškai pagrįstai to ir nedarė. Pridūrė, jog pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai nepasisakė ir dėl ieškovo tariamos diskriminacijos kitų asociacijos narių atžvilgiu, nes tokio klausimo savo ieškinyje ieškovas nekėlė. Taip pat, teismas visiškai nevertino ieškovo teisės kreiptis į teismą dėl jam padarytos žalos atlyginimo, kurią ieškovui garantuoja įstatymas, ir jos ne tik neabejotinai nepaneigė, bet tuo klausimu skundžiamame sprendime netgi nepasisakė. Pažymėjo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą (jo dalį), pirmos instancijos teismas vertino išimtinai tik ieškovo, kaip asociacijos nario, elgesį (ne)vykdant būrelio valdymo organų priimtus sprendimus (nutarimus), kurie be išimties yra privalomi visiems būrelio nariams, įskaitant ir ieškovą. Skundžiamu sprendimu pirmos instancijos teismas nenustatė ir to, kad asociacijos nario kreipimasis į kompetentingas institucijas būtų laikomas priešingu asociacijos tikslams, kurie negali būti priešingi teisei ir to skundžiamame sprendime nenurodė.

37. Nurodė, jog sprendime pažodžiui nėra atsakyta į ieškovo apeliaciniame skunde suformuluotus, klausimus, bet iš paties skundžiamo sprendimo turinio visiškai akivaizdu, kad tai nepadaryta tik dėl to, nes nurodytos faktinės aplinkybės nebuvo nustatytos bylos nagrinėjimo metu, kadangi liudytojo A. P. parodymų, kurie akivaizdžiai prieštarauja teismui pateiktų rašytinių įrodymų turiniui, nepatvirtina jokie kiti, bylos nagrinėjimo metu ištirti, įrodymai.

38. Pažymėjo, kad sudaręs susitarimą su pasirinktu įgaliotoju atstovu, ieškovas, teikdamas 2023 m. rugsėjo 22 d. paaiškinimus, paprašė būrelio jam pateikti būrelio valdybos ir visuotinio narių susirinkimo 2016 m. rugsėjo 12 d. ir 2016 m. spalio 8 d. priimtus sprendimus, nesudaro pagrindo išvadai, kad jų turinys iki tol jam nebuvo žinomas. Be to, nei pagal 2016 metų spalio mėnesį galiojusį teisinį reglamentavimą, nei pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, atsakovui nėra numatyta pareiga visus būrelio valdymo organų priimtus sprendimus asmeniškai įteikti kiekvienam būrelio nariui. Pabrėžė, kad gavęs nurodytus būrelio valdymo organų sprendimus, tuo atveju, jeigu jų turinys ieškovui iki to laiko būtų buvęs nežinomas, ieškovas turėjo procesinę teisę juos skųsti teismui, per įstatyme nustatytą terminą (3 mėn.), tai yra iki 2024 m. sausio 7 d., jeigu būtų realiai manęs, kad jie pažeidžia kokias nors ieškovo, kaip MB „Dubysa“ nario, teises yra priimti pažeidžiant nustatytą tvarką ir / ar procedūras arba prieštarauja kokioms nors imperatyvioms įstatymo normoms, bet to nedarė.

39. Sutiko, kad atsakovas žinojo, jog ieškovas yra ūkininkas ir kiekvienais metais sėja žemės ūkio kultūras, tačiau žinant keik hektarų žemės dirba ieškovas, atsakovas neturi net teorinės galimybės patikrinti kur, kada ir ką pasėjo ieškovas, kadangi tam tikrų žemės ūkio kultūrų, pvz. rapso, daugiamačių žolių, miežių ir kt. kultūrų sėjimas nesukelia realios žalos padarymo rizikos, nes paminėtos kultūros iš esmės nėra tinkamos laukinių gyvūnų mitybos racionui.

40. Tvirtino, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, vadovavosi liudytojų parodymais, ieškovas nepagrįstai sutapatino vieno liudytojo A. P. parodymus su kitų būrelio narių, kurie nebuvo kviesti liudytojais, nuomone. Atkreipė dėmesį, jog liudytojas A. P. liudytoju apklaustas pirmą kartą nepatvirtino aplinkybės apie tariamą atsakovo valdymo organų priimtų ir skundžiamų sprendimų neteisėtumą ir tik antrą kartą teikęs parodymus, liudytojas bandė savo parodymus priderinti prie ieškovo argumentų, kas prieštaravo rašytinių įrodymų turiniui. Žymėjo, kad teismas neturėjo pareigos jame pasisakyti dėl kiekvienos liudytojų nurodomos faktinės aplinkybės ir to visiškai pagrįstai nedarė.

41. Nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovas nėra pateikęs teismui jokio įrodymo, kuris patvirtintų, kad ieškovas dėl savo sveikatos būklės negalėjo dalyvauti MB „Dubysa“ visuotiniame narių susirinkime 2023 m. spalio 28 d., išskyrus savo medicininių dokumentų išrašą, kuris patvirtina tik tai, kad 2023 m. spalio 28 d. ieškovui buvo padidėjęs kraujo spaudimas. Pažymėjo, kad duodamas paaiškinimus teisme, ieškovas nenurodė, jog 2023 m. spalio 28 d. paskambinęs būrelio pirmininkui, jis būtų prašęs atidėti klausimo, susijusio su jo (ne)pašalinimu iš MB „Dubysa“ narių, nagrinėjimą, ieškovas teigė pastarajam nurodęs tik tai, kad jam pakilo kraujo spaudimas ir jis klausė ar jam vykti į gydymo įstaigą, ar į visuotinį narių susirinkimą. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir būrelio vadovas.

42. Teigė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir tai, kad ieškovas iš MB „Dubysa“ narių buvo pašalintas dėl to, kad reikalavo atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, nes ieškovo apeliaciniame skunde cituojami liudytojo A. P. parodymai akivaizdžiai prieštarauja, tiek 2023 m. rugsėjo 25 d. valdybos, tiek ir 2023 m. spalio 28 d. būrelio visuotinio narių susirinkimo protokolų turiniui.

43. Paaiškino, kad atsakovas teismui negalėjo pateikti įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas balsavo už 2016 m. spalio 28 d. visuotinio būrelio narių susirinkimo nutarimų priėmimą, nes susirinkime buvo sprendžiamas ieškovo ir jo sūnaus priėmimo į būrelio narius klausimas ir tuo metu ieškovas dar neturėjo balso teisės visuotiniame būrelio narių susirinkime ir negalėjo jame balsuoti. Pažymėjo, kad ieškovas 2016 m. spalio 28 d. visuotiniame būrelio narių susirinkime dalyvavo ir tai patvirtina susirinkimo protokolo turinys, kuriame užfiksuoti susirinkimo dalyvių pasisakymai, adresuoti išimtinai ieškovui.

44. Teigė, jog ieškovo, kaip ūkininko, veiklos teisėtumas niekaip nėra susijęs su ginčijamais MB „Dubysa“ valdymo organų priimtais sprendimais. Paaiškino, kad dėl ieškovo, kaip ūkininko, veiklos teisėtumo tarp šalių nėra ir niekada nebuvo jokių ginčų, o MB „Dubysa“ valdymo organai ieškovo, kaip ūkininko, veiklos teisėtumo niekada nevertino ir tuo klausimu nėra nei pasisakę, nei priėmę kokių nors sprendimų.

45. Tvirtino, kad bylos nagrinėjimo metu ištirti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtino, jog atsakovas, priimdamas ginčijamus valdymo organų sprendimus, elgėsi sąžiningai ir ypatingai atidžiai bei rūpestingai ieškovo atžvilgiu, sudarydamas pastarajam galimybę tiek būrelio valdybai, tiek ir visuotiniam narių susirinkimui, išdėstyti savo nuomonę, dėl būrelio priimtų valdymo organų sprendimų nevykdymo ir jo galimo pašalinimo iš būrelio narių, jeigu tokius ketinimus ieškovas realiai būtų turėjęs, suteikdamas tam protingą ir pakankamą laiką, dėl ko jokių procesinių pažeidimų, tuo labiau šiurkščių, priimdamas ginčijamus valdymo organų sprendimus, atsakovas nepadarė.

46. Pažymėjo, jog kad ieškovo pašalinimas iš MB “Dubysa“ narių šiuo atveju iš esmės nesukėlė ir nesukels ieškovui jokių nepatogumų ar neigiamų pasekmių, susijusių tiek su jo vykdoma žemės ūkio veikla, tiek ir su jo teise naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius jo valdomose žemės sklypuose, išskyrus tai, kad jis nebebus MB „Dubysa“ narys, dėl ko jam nereikės vykdyti ir šios visuomeninės asociacijos valdymo organų priimtų sprendimų (nutarimų), tiek ir reikalauti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo iš MB „Dubysa“.

47. Sutiko su ieškovo apeliacinio skundo teiginiu, kad jokiame teisės akte nėra numatyta, jog medžiotojų būrelis turi teisę atsisakyti atlyginti medžiojamųjų gyvūnų pasėliams padarytą žalą, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas yra medžiotojų būrelio narys ir per visą būrelio egzistavimo laikotarpį nei vieną kartą nėra atsisakiusi atlyginti medžiojamųjų padarytą žalą ieškovo apeliaciniame skunde nurodytu pagrindu. Sutiko ir su ieškovo teiginiu, kad joks teisės aktas nesuteikia teisės medžiotojų būreliui apriboti jo narių teises reikalauti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams atlyginimo, būrelio valdymo organai niekada nėra priėmę jokių sprendimų (nutarimų), kurie draustų medžiotojų būrelio nariams įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl jų auginamoms žemės ūkio kultūroms medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo. Pabrėžė, kad 2016 metų MB „Dubysa“ valdymo organų sprendimais, kuriuos patys būrelio nariai vienbalsiai ir priėmė, būrelio nariai buvo įpareigoti, o tuo pačiu ir patys įsipareigojo tik organizuoti, bet ne asmeniškai saugoti jų auginamus žemės ūkio pasėlius nuo medžiojamųjų gyvūnų daromas žalos.

48. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovas sutiko ir pripažino, jog bet kuri visuomeninė organizacija, įskaitant ir atsakovą, turi teisę nusistatyti tam tikras, savo pačių, veiklos taisykles, kurios yra privalomos visiems asociacijos nariams, jose įtvirtinant tiek asociacijos narių teises, tiek ir jų pareigas, jeigu tai neprieštarauja asociacijos tikslams bei imperatyvioms įstatymo normoms ir pagal jas tvarkyti savo reikalus.

49. Nurodė, kad būrelio nariai buvo įpareigoti tik organizuoti jų naudojamuose žemės sklypuose auginamų pasėlių apsaugą, bet ne juos vienasmeniškai saugoti bei operatyviai ir savalaikiai raštu teikti būrelio valdymo organams informaciją ne apie visų, kaip savo apeliaciniame skunde teigia ieškovas, bet tik apie didesnę riziką keliančių, pasėlių sėją MB „Dubysa“ naudojamame medžioklės plotų vienete, kad būtų galima operatyviai imtis prevencinių apsaugos priemonių siekiant išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos, o tuo pačiu ir kreipimosi dėl tokios žalos atlyginimo.

50. Teigė, kad toks įpareigojimas būrelio nariams buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad būtent jie geriausiai žino su tuo susijusią faktinę situaciją ir gali apie tai operatyviai bei savalaikiai informuoti būrelio valdymo organus, siekiant bendrų būrelio narių interesų - išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žemės ūkio kultūroms, kurią privalo atlyginti būtent būrelio nariai savo asmeninėmis lėšomis, nors tokia pareiga numatyta juridiniam asmeniui, tai yra asociacijai, kuri yra nepelno siekianti ir jokių tam skirtų piniginių lėšų, išskyrus asociacijos narių piniginius įnašus, iš savo veiklos sugeneruoti negali.

51. Nurodė, kad būrelio valdybos nutarimas dėl įsipareigojimo buvo oficialiai išviešintas, kaip bus vertinami būrelio nariai, jų neveikimas ir ieškovui, kitiems būrelio nariams buvo suteikta galimybė iš anksto numatyti kokios aplinkybės ir kokie jų veiksmai gali sudaryti pagrindą pašalinti juos iš asociacijos narių, o tai žinant, pasirinkti jiems priimtiną elgesio variantą. Paaiškino, jog būrelio nariui įvykdžius paminėtus įpareigojimus, bet nepavykus išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos ir pastarajam dėl to kreipusis į savivaldybės komisiją medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai nustatyti, tokiais nebus laikomi, nes atsakovas nekvestionuoja ir niekada nekvestionavo nei ieškovo, nei kitų būrelio narių teisės verstis žemės ūkio veikla ar jų konstitucinės teisės reikalauti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos jų auginamiems žemės ūkio pasėliams.

52. Paaiškino, jog būrelio nariai galėjo nevykdyti paminėto valdybos sprendimo, jeigu jie neketina iš būrelio reikalauti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo, kreipiantis į savivaldybės komisiją medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, tokiu būdu patys, savo neveikimu, prisiimdami galimą tokios žalos atsiradimo riziką ir toks jų elgesys nebus laikomas priešingu būrelio narių interesams ir nesudarys būrelio įstatuose įtvirtinto pagrindo juos šalinti iš būrelio narių. Tokį elgesio modelį pasirinko ir teisme ieškovo iniciatyva apklaustas liudytojas A. P.. Be kita ko, nuo 2016 iki 2023 metų, tokį veikimo modelį buvo pasirinkęs ir pats ieškovas, nevykdydamas MB „Dubysa“ valdymo organų priimtų sprendimų ir nesikreipdamas į savivaldybės komisiją dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo, tokiu būdu pats, savo neveikimu, prisiimdamas galimą nurodytos žalos atsiradimo riziką, dėl ko jokių teisinių ginčų tarp ieškovo ir atsakovo nei dėl jo veikimo priešingai MB „Dubysa“ narių interesams, nei dėl jo narystės būrelyje, nei dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo, eilę metų tarp šalių nekilo.

53. Atkreipė dėmesį, ieškovas niekada neneigė, kad 2016 metais MB „Dubysa“ valdymo organų priimtų, sprendimų (nutarimų) jis nevykdė, tai yra, neorganizavo jo auginamų žemės ūkio pasėlių apsaugos nuo medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ir apie jo pasėlių, kurie patenka į padidintos rizikos kategoriją medžiojamųjų gyvūnų žalai padaryti, sėją raštu neinformuodavo jokių MB „Dubysa“ valdymo organų, todėl atsakovas turėjo neabejotiną pagrindą taikyti pastarajam sankciją už būrelio valdymo organų priimtų sprendimų (nutarimų) nevykdymą, nes pats ieškovas, dar 2016 m. spalio 8 d. susirinkime, buvo asmeniškai informuotas apie tai, kaip bus vertinamas aukščiau aptartas būrelio nario neveikimas, būrelio ir jo narių bendrų interesų kontekste ir, prašydamas priimti jį į būrelio narius, su tuo neabejotinai ir besąlygiškai sutiko.

54. Nurodė, jog ieškovo perrašyta kasacinio teismo nutartis nelaikytina precedentu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja nesivadovavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina, priimtina nauja sprendimo dalis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

55. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

56. Atsakovas MB „Dubysa“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė elektroninį laišką, kuriame pateikta informacija apie Jurbarko rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių apskaičiavimo komisijos pakartotinį vykimą į A. M. lauką pakartotiniam medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos vertinimui. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas, pateikdamas naują įrodymą, neprašė jį priimti, todėl teisėjų kolegija minėto elektroninio laiško priėmimo klausimo nesprendžia.

57. Nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 12 d. MB „Dubysa“ valdybos posėdyje buvo priimti nutarimai dėl A. M. bei kitų asmenų priėmimo į medžiotojus; įpareigoti būrelio narius, valdančius nuosavybės teise ar kitais pagrindais įvairius žemės ūkio sklypus ir juose auginančius įvairias žemės ūkio kultūras, asmeniškai organizuoti jiems nuosavybės teise priklausančių ar kitais pagrindais valdomų žemės sklypų ir juose auginamų kultūrų (pasėlių) apsaugą nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos, įrengiant medžioklės bokštelius bei naudojant kitas apsaugos nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones ir raštu informuoti būrelio valdybą ar pirmininką ne vėliau kaip per 2 dienas nuo pasėlių užsėjimo, apie pasėtas žemės ūkio kultūras, kurios labiausiai tinkamos medžiojamųjų gyvūnų mitybos racionui, dėl ko yra didžiausia tikimybė, kad tokioms žemės ūkio kultūroms gali būti padaryta žala (toliau – ir asmeninė pasėlių apsauga); būrelio narių veiksmus, nevykdant minėto įpareigojimo, bet kreipiantis į Jurbarko rajono savivaldybės komisiją medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti ir reikalaujant iš medžiotojų būrelio medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ar pradedant teisminį ginčą bet kurios instancijos teisme prieš patį būrelį dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo, priteisimo, laikyti priešingais būrelio narių interesams ir sudarančiais pagrindą tokį būrelio narį šalinti iš MB „Dubysa“ narių. 2016 m. spalio 8 d. atsakovo visuotinio, ataskaitinio narių susirinkimo metu buvo vienbalsiai pritarta 2016 m. rugsėjo 12 d. valdybos posėdyje priimtam siūlymui dėl pasėlių apsaugos ir siūlymui priimti A. M. būrelio nariu su sąlyga, kad nebus keliamos jokios pretenzijos dėl žalos atlyginimo jo žemės ūkio naudmenims.

58. Jurbarko rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių apskaičiavimo komisija 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimais Nr. Ž1-16.11-130 ir Ž1-16.11-131 nutarė patvirtinti Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktą, kuriais apskaičiavo bendrą 8 609,40 Eur žalą, kurią MB „Dubysa“ turės atlyginti A. M.. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai administracinėje byloje Nr. I3-3808-644/2023 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimu panaikino 2022 m. gruodžio 29 d. Jurbarko rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių apskaičiavimo komisijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktus ir sprendimus, kuriais minėti aktai buvo patvirtinti.

59. MB „Dubysa“ valdyba 2023 m. rugsėjo 25 d. posėdžio metu nutarė pašalinti A. M. už būrelio valdybos ir visuotinio narių susirinkimo sprendimų nevykdymą ir veikimą prieš būrelio ir jo narių interesus ir nustatyti 10 metų laikotarpį, per kurį A. M. bet kokiu pagrindu negali būti priimtas į MB „Dubysa“ narius ir / ar medžioti MB „Dubysa“ naudojamame medžioklės plotų vienete svečio teisėmis. MB „Dubysa“ 2023 m. spalio 28 d. visuotiniame narių susirinkime nutarė patvirtinti MB „Dubysa“ valdybos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą dėl būrelio nario A. M. pašalinimo iš MB „Dubysa“ narių už MB „Dubysa“ valdybos ir visuotinio narių susirinkimo sprendimų nevykdymą ir veikimą prieš būrelio ir jo narių interesus, tai yra būrelio įstatų 8.4 punkto reikalavimų pažeidimą, ir nustatyti 10 metų laikotarpį, per kurį A. M. bet kokiu pagrindu negali būti priimtas į MB „Dubysa“ narius ir / ar medžioti MB „Dubysa“ naudojamame medžioklės plotų vienete svečio teisėmis.

60. Kadangi apeliaciniu skundu neprašoma įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria apelianto ieškinys buvo iš dalies patenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija nevertins ir nepasakys dėl atsakovo valdymo organų priimtų sprendimų dalies dėl termino, kuriuo apribota apelianto galimybė tapti atsakovo nariu ir / ar galimybė medžioti svečio teisėmis atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete.

Dėl procedūrinių pažeidimų, priimant skundžiamus sprendimus

61. Atsakovo įstatų 8 punkte nurodyti pagrindai, kuriems esant būrelio narys gali būti šalinamas iš būrelio. Minėto punkto 8.4 papunktyje nurodyta, kad narys gali būti šalinamas, jeigu nesąžiningai veikė prieš būrelio interesus, jo medžioklės plotų vientisumą ar būrelio kolektyvo vienalytiškumą. Sprendimą dėl būrelio nario pašalinimo įstatų 8 punkte nurodytais pagrindais priima būrelio valdyba balsų dauguma, kurios sprendimas įsigalioja jį patvirtinus visuotiniame narių susirinkime.

62. Nustatyta, kad atsakovas 2023 m. rugsėjo 8 d. raštu pasiūlė apeliantui ne vėliau kaip iki 2023 m. rugsėjo 22 d. pateikti paaiškinimą dėl 2016 m. rugsėjo 12 d. ir 2016 m. spalio 8 d. atsakovo valdybos ir visuotinio narių susirinkimo sprendimų pažeidinėjimo bei tolimesnės narystės MB „Dubysa“, kartu nurodydamas, jog 2023 m. rugsėjo 25 d. bus šaukiamas būrelio valdybos posėdis. Apeliantas 2023 m. rugsėjo 22 d. pateikė atsakovui atsakymą į 2023 m. rugsėjo 8 d. raštą, kuriame, be kita ko, nurodė pageidaujantis dalyvauti atsakovo valdybos posėdyje ir išsamiai pateikti savo poziciją dėl rašte nurodytų aplinkybių. Apeliantas savo atsakymą išsiuntė atsakovo elektroninio pašto adresu.

63. Pagal atsakovo įstatų 5 punkte nurodyta, kad tarp visuotinių narių susirinkimų būrelio reiklaus ir jo darbą organizuoja valdyba, susidedanti iš septynių narių. Valdybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja daugiau kaip pusė narių. Taigi, būrelio steigiamasis dokumentas nenumato kitų, ne valdybos narių, dalyvavimo valdybos posėdžiuose, tačiau ir nenustato draudimo tokiems asmenims dalyvauti valdybos posėdžiuose.

64. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantui nebuvo sudarytos kliūtys dalyvauti 2023 m. rugsėjo 25 d. būrelio valdybos posėdyje. Tokią išvadą pagrindžia tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovą atsisakius leisti apeliantui dalyvauti valdybos posėdyje, nebuvimas. Tai, kad apeliantas neturėjo galimybės dalyvauti minėtame valdybos posėdyje, lėmė išimtinai paties apelianto veiksmai: i) 2023 m. rugsėjo 8 d. atsakovo rašte nebuvo nurodytas būrelio elektroninio pašto adresas, kuriuo jis galėtų pateikti atsakymą būreliui, – rašte nurodytas tik adresas korespondencijai, kas suteikia pagrindo teigti, kad apelianto atsakymas turėjo būti siunčiamas rašte nurodytu korespondencijai skirtu adresu; ii) teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, kad būrelio elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) buvo gavęs prieš penkis ar kelis metus, todėl turėjo galimybę įvertinti, ar jo atsakymas į 2023 m. rugsėjo 8 d. būrelio raštą pasieks adresatą (MB „Dubysa“ valdybą) laiku.

65. 2023 m. spalio 5 d. raštu atsakovas informavo apeliantą apie 2023 m. rugsėjo 25 d. būrelio valdybos sprendimą pašalinti jį iš būrelio narių ir apie 2023 m. spalio 28 d. šaukiamą būrelio visuotinį narių susirinkimą, kuriame bus nagrinėjamas ir apelianto pašalinimo iš būrelio narių klausimas.

66. Byloje nėra ginčo, kad 2023 m. spalio 28 d. MB „Dubysa“ visuotiniame narių susirinkime apeliantas nedalyvavo. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog apeliantas susirinkimo dieną skambino būrelio pirmininkui J. K., lankėsi VšĮ Raseinių ligoninėje dėl padidėjusio kraujospūdžio. Apeliantas teigė, jog skambindamas būrelio pirmininkui, klausė patarimo, ką jam daryti dėl didelio kraujospūdžio, būrelio pirmininkas jam pasiūlė išgerti vaistų arba vykti į gydymo įstaigą. Aiškinantis, ar minėto pokalbio metu buvo išsakyta mintis ir kieno iniciatyva, kad apelianto atleidimo iš būrelio narių klausimas susirinkime nebus svarstomas, bus atidėtas kitam susirinkimui, apeliantas negalėjo tiksliai nurodyti. Taigi, nebuvo nustatyta, jog apeliantas, telefoninio pokalbio metu, būtų aiškiai ir nedviprasmiškai pateikęs žodinį prašymą būrelio pirmininkui atidėti jo atleidimo iš būrelio narių svarstymą visuotiniame būrelio narių susirinkime.

67. Apeliantas teigė, kad 2023 m. spalio 28 d. būrelio visuotinio narių susirinkimo metu būrelio pirmininkas, žinodamas, kad apeliantui sutriko sveikata, galėjo atidėti pašalinimo iš būrelio narių klausimo svarstymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant aiškios apelianto pozicijos, kurią jis galėjo pateikti, kad ir būrelio pirmininkui telefoninio pokalbio metu, pripažinti, kad 2023 m. spalio 28 d. visuotiniame būrelio narių susirinkime, nepasiūlius atidėti apelianto pašalinimo klausimo svarstymą ir šį klausimą išsprendus be apelianto, buvo pažeista apelianto teisė pasisakyti, nepagrįsta. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad ir visuotiniame narių susirinkime prieš sprendimą pašalinti apeliantą iš būrelio narių pasisakęs, byloje dalyvavęs liudytoju, A. P., tokio siūlymo neteikė.

68. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į sprendimo 64, 66 punktuose nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, ir nesant ginčo dėl būrelio valdybos posėdyje dalyvavusių valdybos narių bei visuotiniame narių susirinkime dalyvavusių būrelio narių kvorumo, neturi pagrindo pripažinti, kad priimant skundžiamus valdymo organų sprendimus buvo padaryti procedūriniai pažeidimai (CPK 185 straipsnis).

Dėl materialinių pagrindų pašalinti iš būrelio narių egzistavimo

69. Medžiotojų būrelis, kaip asociacija, veikia laikydamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK), Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų, veiklą grindžia savo įstatais. Narystė asociacijoje yra grindžiama laisvos valios ir savanoriškumo principais, o asociacija įsteigiama ir veikia savo narių interesais, todėl asociacijos steigėjai ir dalyviai turi teisę laisvai ir savarankiškai, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, nusistatyti jiems priimtinas veiklos taisykles ir atitinkamai reglamentuoti vidaus reikalų tvarkymą, narystės asociacijoje santykius.

70. Kaip nurodyta sprendimo 61 punkte, vienas iš pagrindų pašalinti būrelio narį iš atsakovo narių yra tokio nario nesąžiningas veikimas prieš būrelio interesus, jo medžioklės plotų vientisumą ar būrelio kolektyvo vienalytiškumą.

71. Iš 2023 m. rugsėjo 5 d. atsakovo valdybos posėdžio protokolo matyti, jog būrelio pirmininkas valdybos posėdžio metu supažindino valdybos narius su siūlymu pašalinti iš būrelio narių apeliantą, kaip nevykdžiusį būrelio valdybos ir visuotinio narių susirinkimo sprendimų ir veikusį prieš būrelio ir jo narių interesus. Siūlymą iš esmės detalizavo įsipareigojimo dėl asmeninės pasėlių apsaugos nevykdymu ir apelianto kreipimųsi į Jurbarko rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių apskaičiavimo komisiją dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo, paminėjo ir sudarytos būrelio civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygą dėl frančizės (besąlyginės išskaitos) dydžio, jei medžiojamųjų gyvūnų žala padaroma žemės ūkio kultūroms, kurias augina asmuo, susijęs su būreliu.

72. 2023 m. spalio 28 d. atsakovo visuotiniame narių susirinkime apelianto pašalinimo iš būrelio narių klausimas buvo pristatytas pateikiant informaciją apie apelianto pareigos dėl asmeninės pasėlių apsaugos nevykdymą ir kreipimąsi į Jurbarko rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių apskaičiavimo komisiją ir būrelio civilinės atsakomybės draudimo sąlygą dėl frančizės. Minėto susirinkimo metu buvo pritarta būrelio valdybos sprendimui pašalinti apeliantą iš būrelio narių jam nevykdžius valdybos ir visuotinio narių susirinko sprendimų ir veikus prieš būrelio ir jo narių interesus (įstatų 8.4 papunktis).

73. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytoju dalyvavęs A. P. nurodė, jog jis dalyvavo 2023 m. spalio 28 d. visuotiniame narių susirinkime ir, jo manymu, apeliantas iš būrelio narių buvo pašalintas dėl reikalavimo atlyginti nuostolius už žemės ūkio pasėlius.

74. Kaip minėta sprendimo 57 punkte, 2016 m. rugsėjo 12 d. būrelio valdybos posėdžio ir 2016 m. spalio 8 d. būrelio visuotinio narių susirinkimo metu buvo priimtas / patvirtintas nutarimas dėl būrelio narių įsipareigojimo vykdyti asmeninę pasėlių apsaugą ir išaiškinimas, kad tokio įsipareigojimo nevykdymas ir kreipimasis į komisiją dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo ar kreipimasis į teismą dėl žalos atlyginimo iš būrelio bus laikomi priešingais būrelio narių interesams ir pagrindas pašalinti tokį narį iš būrelio.

75. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo įstatuose nurodytą nario pašalinimo iš būrelio narių pagrindą ir atsakovo nurodytą apelianto pašalinimo pagrindą, daro išvadą, jog apelianto pašalinimo iš būrelio narių pagrindas neatitiko būrelio įstatuose nurodyto pagrindo, prieštaravo Medžioklės įstatymo nuostatoms, CPK 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam imperatyvui.

76. Tokią išvadą leidžia daryti atsakovo įstatų 8.4 papunkčio formuluotė – „<...> nesąžiningai veikė prieš būrelio interesus <...>“. Atsakovas, pristatydamas tiek būrelio valdybai, tiek būrelio visuotiniam narių susirinkimui, apelianto pašalinimo iš būrelio pagrindą sudarančias aplinkybes, nepateikė jokių duomenų, kad apeliantas nesąžiningai veikė prieš būrelį. Šioje vietoje akcentuotina, jog atsakovas tvirtino apeliantą tik pažeidus būrelio valdymo organų priimtus sprendimus, kam būtų galima taikyti būrelio įstatų 8.3 papunktį – „<...> šiurkščiai pažeidė medžioklės taisykles, medžiotojo etiką ar įstatus, nevykdė pareigų <...>“. Įstatų 11.5 papunktis būrelio nariams nustatė pareigą vykdyti būrelio valdybos, visuotinio narių susirinkimo nutarimus.

77. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo apelianto veiksmus dėl kreipimosi apskaičiuoti medžiojamųjų gyvenų padarytą žalą traktuoti kaip nesąžiningus. Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnį, laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų CK 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Minėta įstatymo norma įtvirtina pareigą medžioklės plotų naudotojui atlyginti žemės sklypo savininkui žalą, kurią padarė laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai, kurią medžioklės plotų naudotojas gali nuginčyti.

78. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kuomet būrelio nariai, 2016 metais būdami atsakovo nariais, ir nauji nariai, tame tarpe ir apeliantas, būrelio valdymo organų nutarimais buvo įpareigoti asmeniškai organizuoti pasėlių apsaugą, o tokio įpareigojimo nevykdant ir kreipiantis dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo, būtų šalinami iš būrelio narių, kitaip tariant, būrelio nariams buvo palikta apsisprendimo laisvė nevykdyti būrelio valdymo organų priimtų nutarimų dėl asmeninės pasėlių apsaugos ir nereikalauti žalos, kurią padarytų medžiojamieji gyvūnai. Tokį aiškinimą nurodė ir pats atsakovas, teikdamas savo poziciją dėl ieškinio reikalavimų.

79. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendimo 78 punkte nurodyta atsakovo valdymo organų formuluotė naikina įstatyme nustatytą atsakovo, kaip medžioklės ploto valdytojo, pareigą atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ir tuo pačiu užkerta kelią nukentėjusiajam teisę apginti savo pažeistas teises. Kartu pabrėžtina, kad CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

80. Be to, atsakovo aiškinimas, kad būrelio nariai gali nesilaikyti 2016 m. būrelio valdymo organų priimtų nutarimų dėl įsipareigojimo dėl asmeninės pasėlių apsaugos, prieštarauja būrelio įstatų 11.5 papunkčiui dėl būrelio narių pareigos vykdyti būrelio valdybos, visuotinio narių susirinkimo nutarimus, kas gali būti pagrindu spręsti nario pašalinimą iš būrelio narių klausimą pagal būrelio įstatų 8.3 papunktį.

81. Kita vertus, net jei ir būtų vykdomi 2016 m. atsakovo valdymo organų priimti nutarimai, būrelio pareiga atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą išliktų.

82. Pagal CK 1.78 straipsnio 1 dalį, sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja savo iniciatyva (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

83. Kaip jau minėta, atsakovas 2016 m. savo valdymo organų priimtais nutarimais nustatė būrelio nariams, tiek esamiems, tiek būsimiems, įpareigojimą dėl asmeninės pasėlių apsaugos bei pateikė išaiškinimą dėl tokio įsipareigojimo nevykdymo pasekmių. Remiantis atsakovo valdymo organų įpareigojimo dėl asmeninės pasėlių apsaugos nevykdymo pasekmių aiškinimu – nariai, siekdami išlikti būrelio nariais ir nevykdę minėto įsipareigojimo, atsisako teisės kreiptis į komisiją dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo ar kreipimosi į teismą dėl tokios žalos atlyginimo iš būrelio, teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks atsakovo valdymo organų priimtas įpareigojimas ir nevykdymo pasekmių aiškinimas panaikina būrelio narių teises ginti teismine tvarka (CPK 185 straipsnis).

84. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta ar ginčijama jo teisė, o atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja (CPK 5 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju teisėjų kolegija turi pagrindą pripažinti, kad atsakovo valdymo organų 2016 metais priimtas nutarimas dėl įpareigojimo dėl asmeninės pasėlių apsaugos ir jo nevykdymo pasekmės prieštarauja CPK 5 straipsnio 1 ir 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatoms, todėl savo iniciatyva naikina kaip niekinius ir negaliojančius 2016 m. rugsėjo 12 d. būrelio valdybos posėdžio ir 2016 m. spalio 8 d. būrelio visuotinio narių susirinkimo metu buvo priimtą / patvirtintą nutarimą dėl būrelio narių įsipareigojimo vykdyti asmeninę pasėlių apsaugą ir išaiškinimą, kad tokio įsipareigojimo nevykdymas ir kreipimasis į komisiją dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo ar kreipimasis į teismą dėl žalos atlyginimo iš būrelio bus laikomi priešingais būrelio narių interesams ir pagrindas pašalinti tokį narį iš būrelio.

85. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į sprendimo 75-84 punktuose nurodytas aplinkybes bei pateiktas išvadas bei sprendimą, pagrįstai sprendžia, jog atsakovas byloje neįrodė buvus materialiniam pagrindui pašalinti apeliantą iš būrelio narių, todėl būrelio valdymo organų 2023 m. rugsėjo 25 d. ir spalio 28 d. priimtų sprendimų dalys dėl apelianto pašalinimo naikintinos (CPK 185 straipsnis).

86. Kiti apelianto ir atsakovo teiginiai bei argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nevertintini, kaip neturintys esminės teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.

87. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai pritaikytos įrodymų vertinimo taisyklės – netinkamai įvertinus apelianto atleidimo iš būrelio narių pagrindą, būrelio valdymo organų priimtų nutarimų atitikimą imperatyvioms įstatymų normoms, dėl ko naikintina skundžiamo sprendimo dalis, kuria ieškinys buvo atmestas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas, tenkinant apelianto ieškinio reikalavimų dalį dėl būrelio valdymo organų sprendimų dalių panaikinimo (CPK 326 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

88. Teisėjų kolegijai, kaip apeliacinės instancijos teismui, priėmus naują sprendimo dalį (sprendimo 84 punktas), apelianto ieškinys tapo patenkintu visiškai, todėl paskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas.

89. Už ieškinio pateikimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme apeliantas patyrė 110,00 Eur žyminio mokesčio, 1 694,00 Eur ieškinio parengimo ir pateikimo teismui bei 2 238,50 Eur atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidas. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 2 420,00 Eur atstovavimo išlaidas. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 111,00 Eur žyminio mokesčio bei 2 758,80 Eur apeliacinio skundo parengimo ir pateikimo išlaidas. Atsakovas savo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nenurodė.

90. Atsižvelgiant į tai, teismo posėdžiai pirmosios instancijos teisme užtruko 7 valandas, apelianto patirtos atstovavimo išlaidos teismo posėdžiuose mažintinos iki 1 600,00 Eur. Ieškiniui esant patenkintam, iš atsakovo priteistinos 3 405,00 Eur (110,00 Eur + 1 694,00 Eur + 1 600,00 Eur) bylinėjimosi išlaidos apelianto naudai; esant patenkintam apeliaciniam skundui, iš atsakovo priteistinos 2 869,80 Eur bylinėjimosi išlaidos apelianto naudai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio dalis buvo atmesta, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, išdėstant taip:

medžiotojų būrelio „Dubysa“ 2016 m. rugsėjo 12 d. valdybos priimtą nutarimą įpareigoti būrelio narius, valdančius nuosavybės teise ar kitais pagrindais įvairius žemės ūkio sklypus ir juose auginančius įvairias žemės ūkio kultūras, asmeniškai organizuoti jiems nuosavybės teise priklausančių ar kitais pagrindais valdomų žemės sklypų ir juose auginamų kultūrų (pasėlių) apsaugą nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos, įrengiant medžioklės bokštelius bei naudojant kitas apsaugos nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones ir raštu informuoti būrelio valdybą ar pirmininką ne vėliau kaip per 2 dienas nuo pasėlių užsėjimo, apie pasėtas žemės ūkio kultūras, kurios labiausiai tinkamos medžiojamųjų gyvūnų mitybos racionui, dėl ko yra didžiausia tikimybė, kad tokioms žemės ūkio kultūroms gali būti padaryta žala (toliau – ir asmeninė pasėlių apsauga); būrelio narių veiksmus, nevykdant minėto įpareigojimo, bet kreipiantis į Jurbarko rajono savivaldybės komisiją medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti ir reikalaujant iš medžiotojų būrelio medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ar pradedant teisminį ginčą bet kurios instancijos teisme prie patį būrelį dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo, priteisimo, laikyti priešingais būrelio narių interesams ir sudarančiais pagrindą tokį būrelio narį šalinti iš medžiotojų būrelio „Dubysa“ narių ir;

2016 m. spalio 8 d. medžiotojų būrelio „Dubysa“ visuotinio, ataskaitinio narių susirinkimo patvirtintą 2016 m. rugsėjo 12 d. valdybos priimtą nutarimą įpareigoti būrelio narius, valdančius nuosavybės teise ar kitais pagrindais įvairius žemės ūkio sklypus ir juose auginančius įvairias žemės ūkio kultūras, asmeniškai organizuoti jiems nuosavybės teise priklausančių ar kitais pagrindais valdomų žemės sklypų ir juose auginamų kultūrų (pasėlių) apsaugą nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos, įrengiant medžioklės bokštelius bei naudojant kitas apsaugos nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones ir raštu informuoti būrelio valdybą ar pirmininką ne vėliau kaip per 2 dienas nuo pasėlių užsėjimo, apie pasėtas žemės ūkio kultūras, kurios labiausiai tinkamos medžiojamųjų gyvūnų mitybos racionui, dėl ko yra didžiausia tikimybė, kad tokioms žemės ūkio kultūroms gali būti padaryta žala (toliau – ir asmeninė pasėlių apsauga); būrelio narių veiksmus, nevykdant minėto įpareigojimo, bet kreipiantis į Jurbarko rajono savivaldybės komisiją medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti ir reikalaujant iš medžiotojų būrelio medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ar pradedant teisminį ginčą bet kurios instancijos teisme prie patį būrelį dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo, priteisimo, laikyti priešingais būrelio narių interesams ir sudarančiais pagrindą tokį būrelio narį šalinti iš medžiotojų būrelio „Dubysa“ narių.

Pripažinti negaliojančia 2023 m. rugsėjo 25 d. medžiotojų būrelio „Dubysa“ valdybos protokolinio sprendimo Nr. 23/09-1 dalį, kuria buvo nuspręsta už medžiotojų būrelio Dubysa valdybos ir visuotinio narių susirinkimo sprendimų nevykdymą ir veikimą prieš būrelio ir jo narių interesus medžiotojų būrelio „Dubysa“ narį A. M. pašalinti iš medžiotojų būrelio „Dubysa“ narių;

Pripažinti negaliojančia 2023 m. spalio 28 d. medžiotojų būrelio „Dubysa“ visuotinio narių susirinkimo protokolinio sprendimo Nr. 23/09/28-1 dalį, kuria buvo nuspręsta patvirtinti medžiotojų būrelio „Dubysa“ valdybos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą dėl medžiotojų būrelio „Dubysa“ nario A. M. pašalinimo iš medžiotojų būrelio „Dubysa“ narių už medžiotojų būrelio „Dubysa“ valdybos ir visuotinio narių susirinkimo sprendimų nevykdymą ir veikimą prieš būrelio ir jo narių interesus, tai yra būrelio įstatų 8.4. punkto reikalavimų pažeidimą.

Priteisti iš medžiotojų būrelio „Dubysa“, juridinio asmens kodas 193215966, 3 405,00 Eur (trys tūkstančiai keturi šimtai penki eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš medžiotojų būrelio „Dubysa“, juridinio asmens kodas 193215966, 2 869,80 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai šešiasdešimt devyni eurai 80 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.