- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- I3-3808-644/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00267-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Ramūnas Šarka, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- Medžiotojų būrelio „Dubysa“
- Atsakovas
- Jurbarko rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- A. M., UAB "Colemont draudimo brokeris"
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Medžiotojų būrelio „Dubysa“ skundą atsakovei Jurbarko rajono savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys A. M. ir UAB "Colemont draudimo brokeris", dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti nuo priėmimo momento: 1) 2022 m. gruodžio 29 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių apskaičiavimo komisijos surašytą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktą Nr. MG-25; 2) 2022 m. gruodžio 29 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių apskaičiavimo komisijos sprendimą, dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo Nr. Žl-16.11-30; 3) 2022 m. gruodžio 29 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių apskaičiavimo komisijos surašytą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktą Nr. MG-26; 4) 2022 m. gruodžio 29 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių apskaičiavimo komisijos sprendimą, dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo Nr. Žl-16.11-31.
Pareiškėjas skunde (1 t., b. l. 1-15) bei jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Medžiotojų būreliui "Dubysa" (toliau – ir pareiškėjas, MB „Dubysa“) suteikta teisė naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Dubysa“, esančiame Jurbarko rajone. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Seredžiaus seniūnija informavo pareiškėją, kad 2022-03-28 ir 2022-03-30 į seniūniją su prašymais, dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo, kreipėsi A, M., kuris yra ir MB „Dubysa“ narys, prašydamas įvertinti jam nuosavybės teise priklausančiose žemės sklypuose medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą jo auginamiems žemės ūkio pasėliams. 2022-03-28 prašymu A. M. prašė nustatyti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą jam nuosavybės teise priklausančiuose 8 žemės sklypuose: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,04 ha (žala visame plote); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 7,2356 ha (žala visame plote); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,28 ha (žala visame plote); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 4,20 ha (žala visame plote); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 5,50 ha (žala visame plote); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 6,97 ha (žala 3,5 ha plote); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 8,00 ha (žala visame plote); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,34 ha (žala visame plote). 2022-03-30 prašymu A. M. prašė nustatyti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą jam nuosavybės teise priklausančiuose 4 žemės sklypuose: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 6,2131 ha (žala visame plote); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,50 ha (žala visame plote); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 10,2310 ha (žala visame plote); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,53 ha (žala visame plote). A. M. prašymuose buvo nurodyta, jog pirmiau išvardintuose žemės sklypuose buvo pasėtas rapsas. Kadangi žiema buvo šilta, tai laukiniai žvėrys dalį ploto ištrypė, o dalį nuėdė, taip padarydami žalą.
Pareiškėjas nurodė, kad Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala yra apskaičiuojama vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodika, kuri patvirtinta 2002 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 486/359 (toliau – ir Metodika). Pagal Metodikos 2 punktą medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui, hidrotechnikos įrenginiams, vadovaujantis šia metodika vertinama ir apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnyje numatytais atvejais. Metodikos 7 punktas reglamentuoja, jog žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų ir pasėlio pakenkimo intensyvumas. Žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽŪMPRIS) skelbiamos einamųjų metų spalio antrosios savaitės Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų (iš augintojų ir kitų vidaus rinkos ūkio subjektų) suvestinėje ataskaitoje (pagal formą GS-1) nurodytos vidutinės kainos eurais už toną (kaina su nuoskaitomis po valymo ir džiovinimo su priemokomis).
Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į nurodytus Metodikos reikalavimus, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams apskaičiuojama nustačius šias aplinkybes - plotą, kuriame pasėlis yra pakenktas, pasėlio pakenkimo intensyvumą ir dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos netekto derliaus kiekį. Plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų nustatyti pakenkimai (Metodikos 7.1. papunktis). Pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas remiantis Metodikos 7.2. papunktyje nustatyta formule, o derliaus netekimas apskaičiuojamas vadovaujantis Metodikos 8 punkte nurodyta formule.
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos komisija Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – ir Komisija) 2022-04-05, atlikusi A. M. prašymuose nurodytų žemės sklypų apžiūrą, surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. MG-3 bei jo priedą Nr. 1 ir Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. MG-4 bei jo priedą Nr. 1.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, kad 2022-04-10 Komisija pakartotinai atliko A. M. prašymuose nurodytų žemės sklypų apžiūrą ir surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktus Nr. MG-16 ir Nr. MG-17.
Komisijos akte Nr. MG-16 nurodyta, jog apžiūros dieną laukas piktžolėtas, tarp eilių auga varputis. Matosi šernų, stirnų arba elnių išmatos ir pėdų. Matuota 12 atskirų, atsitiktine tvarka parinktų, 1 m² dydžio plotų, bet akte nėra nurodyta koks Metodikos punktas numato tokį medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams galimai padarytos žalos nustatymo būdą. Toliau akte nurodyta, jog skaičiuoti sudygę rapsų daigai ir pažeisti, nustatytos 12 laukelių koordinatės. Iš tokios akto argumentacijos neaišku, kodėl buvo matuota 12 plotelių, o ne 14, 24, 30, 38 ar pan. Akte nurodyta, jog GPS aparatu buvo nustatyti 8 užmirkę laukai bendrame plote (8 sklypuose). Preliminarūs plotai - 0,021 ha, 0,18 ha, 0,235 ha, 0,511 ha, 0,355 ha, 0,614 ha, 0,220 ha ir 0,543 ha, jie bus patikslinti duomenis perkėlus į kompiuterį. Pareiškėjas nesupranta, kodėl užmirkę laukų plotai buvo nustatinėjami 8 žemės sklypuose, nors medžiojamųjų gyvūnų galimai padaryta žala buvo vertinama tik 5 sklypuose.
2022-04-10 Komisijos akte Nr. MG-17 nurodyta, jog apžiūros dieną pasėlis žieminis rapsas sudygęs nevienodai. Daigų aukštis vyrauja nuo 15 cm iki 60 cm aukščio. Buvo suskaičiuoti, išmatuoti 10 plotelių po 1 m² bendrame plote, bet akte taipogi nėra nurodyta koks Metodikos punktas numato tokį medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams galimai padarytos žalos nustatymo būdą. Toliau akte nurodyta, jog suskaičiuoti išdygę ir pažeisti, nustatytos koordinatės. Šioje akto dalyje yra padaryti pataisymai, bet kada jie padaryti ir kas juos padarė ir, kad su jais supažindinti apžiūroje dalyvavę asmenys, duomenų nėra. Iš tokios akto argumentacijos taipogi lieka neaišku kodėl šiuo atveju buvo matuojama 10 plotelių, o ne 14, 24, 30, 38 ar pan., nors kitame lauke (aktai Nr. MG-3 ir Nr. MG-16) buvo matuojama 12 plotelių.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, iš 2022-04-05 Komisijos aktų Nr. MG-3 ir Nr. MG-4 bei 2022-04-10 Komisijos aktų Nr. MG-16 ir Nr. MG-17 turinio matyti, kad medžiojamųjų gyvūnų galimai padaryta žala A. M. prašymuose nurodytuose žemės sklypuose auginamiems žemės ūkio pasėliams buvo nustatinėjama nesilaikant Metodikos reikalavimų. Nei vienu iš nurodytų atvejų nebuvo laikomasi Metodikos 7.1 punkto reikalavimų ir nei vienu iš nurodytų atvejų nebuvo išmatuotos visos pasėlio dalys, kuriose pastebimi galimai medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai. Komisija pasirinko pačios sugalvotą žalos nustatymo būdą, kuris nėra įtvirtintas nei Metodikoje, nei jokiame kitame norminiame teisės akte - išmatuojant 10 arba 12 vnt. žemės sklypo vietų, užimančių po 1 m², t. y. vienu atveju iš 31,91 ha išmatavus 12 m², kas sudaro tik 0,012 ha, o kitu atveju dar mažiau, t. y. iš 17,21 ha išmatavus 10 m², kas sudaro tik 0,01 ha., ir tokiu būdu gautus duomenis taikant visam nurodytam plotui atitinkamai 31,91 ha ir 17,21 ha, iš jų išminusavus vandens nugertus plotus. Pagal nurodytus, Komisijos atliktus, galimai pažeistų žemės ūkio pasėlių matavimus, Komisija, vadovaudamasi Metodikos 7.1. punktu, galėjo apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų galimai padarytą žalą A. M. auginamiems žemės ūkio pasėliams tik 0,022 ha plote. Dėl to jų pagrindu surašyti 2022 m. gruodžio 29 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktai Nr. MG-25 ir Nr. MG-26, bei 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimai dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo Nr. Žl-16.11-130 ir Nr. Žl-16.11-131, kuriais nurodyti aktai patvirtinti, negali būti laikomi nei pagrįstais, nei teisėtais ir turėtų būti panaikinti.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad iš minėtų aktų turinio akivaizdu, jog Komisijai iš bendro 49,12 ha ploto išmatavus tik 0,022 ha plotą, buvo konstatuotas labai skirtingas pasėlių pakenkimo intensyvumas. Atsižvelgiant į tai, Komisija, vadovaudamasi Metodika, pasėlių pakenkimo intensyvumą turėjo apskaičiuoti pagal Metodikos 7.2. punkte nurodytą formulę, kas nurodyta ir skundžiamuose, Komisijos surašytuose 2022-12-29 Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktuose Nr. MG-25 ir Nr. MG-26. Tačiau surašydama šiuos aktus, Komisija neturėjo net teorinės galimybės įvykdyti Metodikos 7.2. punkto reikalavimų, kadangi tam neturėjo vienos iš paminėtame Metodikos punkte nurodytos formulės dedamųjų dalių, t. y. daliklio, nes, atlikdama žemės sklypų apžiūrą, nesilaikė Metodikos 7.1. punkto reikalavimų ir neišmatavo visų pasėlių dalių, kuriose pastebimi galimai medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai. Dėl šios priežasties skundžiamų Komisijos aktų Nr. MG-25 ir Nr. MG-26 9-uose punktuose yra pateiktas vidutinio svertinio pasėlio pakenkimo intensyvumo apskaičiavimas procentais, kuris atliktas nesilaikant Metodikos 7.2. punkto reikalavimų, dėl ko nurodyti Komisijos aktai negali būti laikomi nei pagrįstais, nei teisėtais ir turėtų būti panaikinti.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nei viename iš skundžiamų Komisijos sprendimų nėra išreikšta jokia Komisijos pozicija, dėl agrotechninių reikalavimų laikymosi A. M. auginant pasėlius, nors iš Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktų Nr. MG-3, Nr. MG-4, Nr. MG-16 ir Nr. MG-17 turinio akivaizdu, kad jau pasėlių apžiūros metu, tarp apžiūroje dalyvavusių suinteresuotų asmenų, kilo ginčas, dėl agrotechninių reikalavimų laikymosi auginant apžiūrimus pasėlius. Tokiu būdu Komisija priėmė skundžiamus sprendimus nenustačiusi, kad žemės ūkio pasėlius, juose nurodytuose žemės sklypuose, A. M. augino laikydamasis agrotechninių reikalavimų, t. y. nesant vienos iš Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nurodytos sąlygos būtinos pareigai atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą atsirasti, dėl ko tokie Komisijos sprendimai negali būti laikomi pagrįstais bei teisėtais.
Taip pat pažymėjo, kad nei viename iš skundžiamų Komisijos sprendimų nėra nurodyta, jog A. M., augindamas žemės ūkio pasėlius, juose nurodytuose žemės sklypuose būtų vykdęs pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Metodikoje, kaip to reikalauja Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalis, kas reiškia, kad, priimdama skundžiamus sprendimus, Komisija nenustatė ir antros, Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, būtinos pareigai atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą atsirasti.
Pareiškėjo teigimu, atsakovės priimti aktai ir sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, nes neatitinka nei Metodikos, nei Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovė Jurbarko rajono savivaldybės administracija atsiliepimu (1 t., b. l. 60-65) bei atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė paaiškino, kad pakartotinė sklypų apžiūra buvo atlikta ne 2022-04-10, o 2022-05-10, todėl 2022-04-10 Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktuose Nr. MG-16 ir Nr. MG-17 dėl techninės klaidos nurodyta neteisinga data, turėtų būti – 2022-05-10.
Atsakovė nurodė, kad Komisija, vadovaudamasi Reglamento 6.1. papunkčiu, organizuoja Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo vietoje išvyką. Žalos įvertinimo išvyka yra teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių. Reglamento 10.6. papunktyje numatyta, kad Išvykoje privalo dalyvauti seniūnijos seniūnas. Reglamento 12 punkte įtvirtinta, kad į Komisijos atliekamą apžiūrą kviečiami medžiotojų būrelio ar klubo, kuriam priskirtame plote padaryta žala, pirmininkas ar kitas teisėtas jo atstovas ir draudimo bendrovės atstovas (kai tai yra reikalinga), o taip pat asmuo, kurio plote padaryta žala ir kiti Komisijos kviestieji asmenys, tačiau kviestųjų asmenų nedalyvavimas nesustabdo Komisijos darbo. Reglamento 13 punkte nurodyta, kad Išvykos metu Komisijos nariai, medžiotojų būrelio ar klubo atstovas (ai) arba asmuo, kurio plote padaryta žala, turi teisę visas pastabas ir pastebėjimus, susijusius su atliekamu medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos vertinimu, įrašyti į Apžiūros aktą, tačiau Reglamento 14 punktas aiškiai apibrėžia, kad kviestieji asmenys nėra Komisijos nariai, o jų pateiktos išvados yra patariamojo pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, komentarai įrašyti į apžiūros aktą yra tik savo nuomonės kaip suinteresuoto asmens išreiškimo pozicija, neturinti teisinio pagrindo Komisijos apžiūrai fiksuojant faktus, o vertinamos žalos procentą nustato Komisija.
Atsakovė nurodė, kad Komisijos apžiūros aktuose užfiksuota, jog žemės sklypuose matomos žvėrių pėdos ir išmatos, kas patvirtina žvėrių buvimą pasėlių lauke ir jų žalos padarymo faktą. Vykdant apžiūrą užfiksuota, kad yra nesudygusių daigų, taip pat buvo paimti daigai įvertinimui dėl ligų, o išanalizuota informacija Komisijos naudojama vėliau, jau vertinant derlingumo mažinimo koeficientą. Ligų vertinimas atliekamas Komisijos, vertinant derlingumo mažinimą, iššalimo duomenis, taip pat vertinami mažinant pasėlio bendrą derlingumą. Tai ir buvo atlikta, gavus papildomus dokumentus iš A. M.. Nei Metodikoje, nei Medžioklės įstatyme nėra nurodytos konkrečios agrotechninės taisyklės, kurias Komisija turėtų vertinti, todėl manytina, kad tai yra Komisijos narių sprendimas.
Atsakovė pažymėjo, kad nei Medžioklės įstatyme, nei Metodikoje nėra nurodytas būdas ir priemonės, kuriomis Komisija turi atlikti matavimus, o taip pat nėra nuostatų ir apie prievolę įvardyti komisijos naudojamus prietaisus. Reglamento 14 punkte įtvirtinta Komisijos teisė, turint technines galimybes, naudotis tiksliosiomis ir išmaniosiomis technologijomis ar kitomis kompiuterinėmis priemonėmis (Globalaus pozicionavimo (GPS) sistemomis, dronais ar kt.), galinčiomis padėti tiksliau užfiksuoti ir įvertinti padarytą žalą. Šiuo atveju buvo naudojamas GPS, tai yra globalinės padėties nustatymo sistema. Komisijos naudojamo prietaiso periodinė, neeilinė ar kokia kitokia patikra nėra reikalaujama jokiais teisės aktais, o šiam prietaisui taip pat nėra keliamas reikalavimas turėti kokį nors tai liudijantį sertifikatą.
Taip pat nurodė, kad Komisija naudojo globalinės padėties nustatymo sistemą (GPS) užmirkusiems plotams išmatuoti visame plote, nes laukas užsėtas rapsu ir žemės ūkio naudmenos deklaruojamos kaip vienas (vienas savininkas), atskiri žemės sklypai neatskirti riboženkliais leidžiančiais tiksliai orientuotis kuriame sklype Komisija vykdo matavimą, todėl šie plotai ir matuojami GPS aparatu, bendrai visam plotui ir gauti matavimų duomenys lyginami su VĮ Registrų centro žemės sklypų duomenimis, tai yra išimant iš vertinamų plotų tuos plotus, kuriuose Komisija nenustatinėja galimai padarytos žalos (tai yra iki 3 ha ploto sklypai esantys miško apsuptyje ir neapsaugoti nuo žvėrių).
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepimu (2 t., b. l. 113-127) bei teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti ir nurodė, kad pasėlis buvo pasėtas rugpjūčio pirmomis dienomis, sėjos gylis buvo toks, jog sėklą uždengė žemės, sėją prižiūrėjo agronomas profesionalas. Sudygusį pasėlį įvertino kompetentinga komisija iš draudimo bendrovės VH Lietuva ir pasėlį įvertino „gerai“. Trys dienas prieš Komisijos apsilankymą pasėlis buvo nupurkštas herbicidais. Be to, A. M. savo pasėlius deklaruoja žemės pasėlių informacinėje sistemoje, pasėlių atitikimą agrotechniniams reikalavimams prižiūri Nacionalinė mokėjimo agentūra, jokios pastabos ar nuobaudos dėl netinkamo pasėlių auginimo ar priežiūros nėra skirtos. Tokiu būdu pareiškėjo paaiškinimai dėl agrotechninių reikalavimų nesilaikymo yra visiškai nepagrįsti.
Taip pat nurodė, kad pareiškėjo pageidavimai, dėl to kaip turėtų būti vertinama medžiojamųjų gyvūnų pasėliams padaryta žala, yra neįgyvendinami. Į pažeistų pasėlių grupę buvo įtraukti tik tie daigai, kurie buvo nukąsti prie žemės. Atkreipė dėmesį, kad rapso šaknys yra apie vieno metro ir daugiau ilgio, todėl norint išmatuoti šaknų ilgį reikėtų iškasti vieno metro gylio duobę ir matuoti šaknų ilgį, kurios yra plauko storio. Akivaizdu, jog toks matavimo būdas yra neįmanomas, todėl tokie pareiškėjo paaiškinimai, jog Komisija netinkamais metodais vertino pažeistą pasėlį, yra visiškai nepagrįsti.
Paaiškino, kad Komisija skaičiavo tik esamus pažeistus daigus, o išminti daigai buvo suminti į žemę, jie liko neįtraukti į pažeistų pasėlių grupę. Tokiu būdu Komisija pagrįstai konstatavo, jog yra matomos medžiojamųjų gyvūnų pėdos, tačiau pažeidimas nėra matomas, kadangi dėl išmindžiojimo pasėliai atsidūrė po žeme, t. y. yra sumindyti. Tokia Komisijos išvada atitinka Metodikos 6.1. punktą, kuriame yra nurodyta, kad žala atsiranda dėl pasėlių ištrypimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad kuo daugiau pasėlių eilių yra išmatuojama, tuo labiau yra gaunamas tikslesnis rezultatas. Be to, patys medžiotojai taip pat dalyvavo apžiūroje ir lygiai taip pat teikė savo pageidavimus kaip turi būti atliekami pažeistų pasėlių plotų matavimai, o Komisija šiems pageidavimams neprieštaravo ir į juos atsižvelgė. Taigi pareiškėjas, manydamas, kad tam tikri matavimai yra atliekami netinkamai, ar būtų galima juos atlikti geriau, galėjo savo pageidavimus išdėstyti konkrečiai dar pasėlių apžiūros metu.
Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjo pozicija, kad nebuvo įvertinti visi pažeisti plotai neatitinka tikrovės, nes Komisija apžiūrėjusi žemės ūkio pasėlius atrinko didelį skaičių plotų, kuriuose nustatinėjo pažeidimus. Akto MG-26 atveju - tai sudaro 10 plotelių 11,1962 ha plote, o MG-25 akto atveju - 11 plotelių. Pareiškėjo pozicija, tvirtinat, kad šis parinktas plotelių skaičius tinkamai neatspindi visų pažeidimų, nėra pagrįstas pačio pareiškėjo atstovų, kurie dalyvavo apžiūros aktų surašyme, kad Komisijos parinktų plotelių skaičius yra per mažas.
Pareiškėjo pozicija, kad turėtų būti išmatuojami visi pažeisti plotai yra reikalavimas, jog Komisija atliktų sunkiai apibrėžiamos apimties, praktiškai neįgyvendinamą darbą. Visuotinai pripažintas teisės principas impossibilium nulla obligatio est (niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma) neleidžia reikalauti iš teisės subjekto atlikti veiksmus, kurie nėra realiai įmanomi. Jei vadovautis pareiškėjo pozicija, kad turi būti nustatomas ne pažeidimų intensyvumo vidurkis, o matuojami visi pažeisti laukeliai ir kiekviename jų nustatomas pažeidimo mastas, Komisija tokio darbo atlikti negalėtų dėl jo sunkiai aprėpiamos apimties.
Taip pat nurodė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog A. M. nenaudoja jokių apsaugos priemonių yra nepagrįstos jokiais byloje esančiais įrodymais.
Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija apžiūrėjusi laukus, įvertinusi pasėlių būklę ir gavusi draudimo duomenis, pasėlių derlingumą sumažino net 25 proc. Įvertinus rastus šakninius paslėptastraublius, pikžoliškumą, varputį, pasėlio derlingumas sumažintas 10 proc., o gavus draudiko informaciją dėl iššalimo - nustatytas 15 proc. iššalimas, atitinkamai 10 proc. buvo sumažintas ir MG-26 akto atveju.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, iš ginčijamų aktų ir jų pagrindu priimtų sprendimų turinio matyti, kad ginčijamuose individualiuose administraciniuose aktuose yra nurodyti pasėlių bendri plotai, pakenkti plotai, pakenkimo procentai, kultūros, derlingumas, taip pat konkrečiai įvardinti gyvūnai, padarę žalą, tai medžiojamieji žvėrys, kad pasėliai auginami laikantis agrotechninių reikalavimų, kad išimčių, šalinančių žalos atlyginimą, nėra, nurodytas žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydis pinigine išraiška, apskundimo tvarka, taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijami individualūs administraciniai aktai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo ir Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos II dalyje „Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiavimas“ bei Metodikos 1 priede keliamų reikalavimų.
Pareiškėjo skundas patenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) gavo Administracijos Seredžiaus seniūnijos 2022 m. kovo 28 d. raštą Nr. D2-1.7-13 “Dėl gyventojo prašymo nustatyti ir apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą“ su seniūnijoje registruotu A. M. prašymu ir jo priedais (1 t., b. l. 140). 2022-03-28 prašyme nurodyta, kad 2022-03-25 A. M. pastebėjo medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams 8 žemės sklypuose, kuriuose jis vykdo žemės ūkio veiklą (1 t. b. l. 141). Administracija taip pat gavo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Veliuonos seniūnijos 2022-03-30 raštą Nr. VSD-231 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos“ su seniūnijoje registruotu A. M. prašymu ir jo priedais (1 t., b. l. 100). 2022-03-30 prašyme nurodyta, kad 2022-03-25 A. M. pastebėjo medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams 4 žemės sklypuose, kuriuose jis vykdo žemės ūkio veiklą (1 t., b. l. 101).
2022-05-10 Komisijos akte Nr. MG-16 nurodyta, jog apžiūros dieną laukas piktžolėtas, tarp eilių auga varputis. Matosi šernų, stirnų arba elnių išmatos ir pėdų. Matuota 12 atskirų, atsitiktine tvarka parinktų, 1 m² dydžio plotų. Akte nurodyta, jog skaičiuoti sudygę rapsų daigai ir pažeisti, nustatytos 12 laukelių koordinatės. Akte nurodyta, jog GPS aparatu buvo nustatyti 8 užmirkę laukai bendrame plote (8 sklypuose). Preliminarūs plotai - 0,021 ha, 0,18 ha, 0,235 ha, 0,511 ha, 0,355 ha, 0,614 ha, 0,220 ha ir 0,543 ha, kurie bus patikslinti duomenis perkėlus į kompiuterį. Taip pat akte nurodyta, kad vizualiai matosi, jog rapsas sudygęs netolygiai.
2022-05-10 Komisijos akte Nr. MG-17 nurodyta, jog apžiūros dieną pasėlis žieminis rapsas sudygęs nevienodai. Daigų aukštis vyrauja nuo 15 cm iki 60 cm aukščio. Buvo suskaičiuoti, išmatuoti 10 plotų po 1 m² bendrame plote. Akte nurodyta, jog suskaičiuoti išdygę ir žvėrių pažeisti, nustatytos koordinatės.
2022 m. gruodžio 29 d. Komisija surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktą Nr. MG-26 bei priėmė Sprendimą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo Nr. Žl-16.11-131 (1 t., b. l. 44-52). Sprendimu Nr. Žl-16.11-131 buvo patvirtintas 2022-12-29 Komisijos aktas Nr. MG-26, kuriuo apskaičiuota padarytos žalos suma 1672,28 Eur. Nurodyta, kad šią žalą atlygina Medžiotojų būrelis „Dubysa“.
Byloje ginčas kilęs dėl 2022-12-29 Komisijos aktų Nr. MG-25 ir MG-26, bei 2022-12-29 Komisijos sprendimų Nr. Žl-16.11-130 ir Nr. Žl-16.11-131, kuriais buvo patvirtinti minėtais aktais apskaičiuota medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos suma, teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėjas savo nesutikimą su skundžiamais sprendimais, iš esmės, grindžia tuo, kad galimai medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala apskaičiuota pažeidžiant Metodikos reikalavimus.
Sprendžiant šalių argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (be kita ko) įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 punkte įtvirtintas objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.
Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, jog viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).
Nagrinėjamu atveju skundžiami atsakovės sprendimai neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punkto reikalavimų, nes yra nemotyvuoti, nepagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja: Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas, nustatantis visuomeninius santykius, susijusius su Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga ir jos racionaliu naudojimu, be kita ko, medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika (toliau - Metodika), detalizuojanti Medžioklės įstatyme nustatytus su žalos atlyginimu susijusius klausimus, t. y. dėl medžiojamųjų gyvūnų pakenkimų žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams padarytos žalos žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams piniginės išraiškos apskaičiavimą bei nustato pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, kurias turi taikyti žemės ūkio pasėlių savininkas.
Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija (Medžioklės įstatymo 18 str. 2 d.). Metodikos 2 punkte nurodyta, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui, hidrotechnikos įrenginiams, vadovaujantis šia metodika, vertinama ir apskaičiuojama Medžioklės įstatymo 18 straipsnyje numatytais atvejais. Vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, surašomas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas. Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams − žala, kurią medžiojamieji gyvūnai padaro javų, kukurūzų, bulvių, runkelių ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėliams, daugiametėms žolėms, vaistiniams augalams, pievoms ir ganykloms juos ištrypdami, išknisdami, išrausdami, nuskabydami, išraudami ar užtvindydami (Metodikos 6.1. p.).
Pagal Metodikos 7 punktą žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas. Plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (Metodikos 7.1. p.). Metodikos 7.2. papunktis numato, kad pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal formulę:
X – vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas, %;
S₁, S₂, S₃... Sn – pasėlio dalių, pakenktų nevienodai intensyviai, plotai, ha;
p₁, p₂, p₃... pn – atskirų pakenktų pasėlio dalių pakenkimo intensyvumas, %.
Iš aptartų Metodikos reikalavimų matyti, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams apskaičiuojama nustačius šias aplinkybes - plotą, kuriame pasėlis yra pakenktas, pasėlio pakenkimo intensyvumą. Plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų nustatyti pakenkimai (Metodikos 7.1. papunktis), o pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal Metodikos 7.2. papunktyje nustatytą formulę.
Nagrinėjamu atveju iš pirmiau aptartų 2022 m. balandžio 5 d. Komisijos aktų Nr. MG-3 ir Nr. MG-4 bei 2022 m. gegužės 10 d. Komisijos aktų Nr. MG-16 ir Nr. MG-17 turinio akivaizdu, kad medžiojamųjų gyvūnų galimai padaryta žala A. M. 2022 m. kovo 28 d. ir 2022 m. kovo 30 d. prašymuose nurodytuose žemės sklypuose auginamiems žemės ūkio pasėliams buvo nustatinėjama nesilaikant Metodikos reikalavimų. Nei vienu iš nurodytų atvejų nebuvo laikomasi Metodikos 7.1 papunkčio reikalavimų, t. y., nebuvo išmatuotos visos pasėlio dalys, kuriose pastebimi galimai medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai. Komisija, pasirinkusi žalos nustatymo būdą, kuris nėra įtvirtintas nei Metodikoje, nei jokiame kitame norminiame teisės akte, atsitiktinai pasirinkusi, išmatavo 10 ir 12 vnt. žemės sklypo vietų, užimančių po 1 m², t. y. vienu atveju iš 31,91 ha išmatavo 12 m², kas sudaro tik 0,012 ha, o kitu atveju išmatavo 10 m², iš 17,21 ha, kas sudaro tik 0,01 ha. Tokiu būdu gautus duomenis pritaikė visam nurodytam plotui, t. y., atitinkamai 31,91 ha ir 17,21 ha, iš jų išminusuodama vandens nugertus plotus. Be to, akcentuotina, kad Komisijai iš bendro 49,12 ha ploto išmatavus tik 0,022 ha plotą, buvo konstatuotas labai skirtingas pasėlių pakenkimo intensyvumas. Tai patvirtina 2022-12-29 Komisijos aktai Nr. MG-25 ir MG-26. Iš Komisijos akto Nr. MG-25 9.1 papunkčio matyti, kad 11 – oje atsitiktine tvarka parinktuose plotuose ženkliai skiriasi sudygusių rapsų skaičius (nuo 6 iki 21 vnt. viename m² plote), šiuose plotuose pažeistų rapsų skaičius svyruoja nuo 1 iki 16 (1 t., b. l. 28). Pagal šiuos duomenis paskaičiavus pasėlio pakenkimo intensyvumą Komisijos išmatuotuose plotuose, matyti, kad jis atskiruose plotuose svyruoja nuo 10% iki 80%. Iš Komisijos akto Nr. MG-26 9.1 papunkčio matyti, kad atsitiktine tvarka parinktuose 10 vnt. plotuose taip pat ženkliai skiriasi sudygusių rapsų skaičius (nuo 5 iki 30 vnt. viename m² plote), šiuose plotuose pažeistų rapsų skaičius svyruoja nuo 1 iki 10 (1 t., b. l. 45). Pagal šiuos duomenis paskaičiavus pasėlio pakenkimo intensyvumą Komisijos išmatuotuose plotuose, matyti, kad jis atskiruose plotuose svyruoja nuo 8% iki 60%.
Atsižvelgiant į minėtus Komisijos išmatuotų plotų (viso 21 vnt. plotų po 1 m²) duomenis, akivaizdu, kad atskiri pakenkti pasėlio plotai buvo pakenkti nevienodai intensyviai. Dėl šių priežasčių Komisija privalėjo plotą, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatyti išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (Metodikos 7.1 p.), o ne atsitiktine tvarka išmatuoti 22 vnt. plotų po 1 m², kas sudaro tik 0,022 ha ploto iš bendro 49,12 ha ploto, kuris buvo imamas už pagrindą skaičiuojant žemės ūkio pasėliams galimai padarytą žalą. Komisijai nustačius, kad atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinį svertinį pasėlio pakenkimo intensyvumą privalėjo suskaičiuoti pagal Metodikos 7.2 papunktyje nurodytą formulę, kas beje pažymėta ir skundžiamuose Komisijos aktuose Nr. MG-25 ir Nr. MG-26, tačiau to nepadarė.
Teismo vertinimu, Komisija, nesilaikydama Metodikos 7.1. papunkčio reikalavimų ir neišmatavusi visų pasėlių dalių plotų, kuriose pastebimi galimai medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai, bei neišmatavusi atskirų nevienodai pakenktų pasėlio plotų intensyvumo, neturėjo jokios galimybės suskaičiuoti vidutinį svertinį pasėlio pakenkimo intensyvumą pagal Metodikos 7.2 papunktyje nurodytą formulę. Dėl to, kad nebuvo nustatyti pirmiau minėti duomenys (t. y., jie buvo nustatyti nesilaikant Metodikos reikalavimų), Komisija neturėjo jokios galimybės suskaičiuoti ir derliaus netekimo (tonomis), kuris apskaičiuojamas padauginant einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto (jei tvarkoma dvejybinė apskaita) arba savivaldybės (jei tvarkoma supaprastintoji arba netvarkoma jokia apskaita) pasėlio vidutinį derlingumą iš vidutinio svertinio pasėlio pakenkimo intensyvumo ir ploto, kuriame pasėlis yra pakenktas, pagal Metodikos 8 punkte nurodytą formulę.
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, konstatuotina, jog Komisija, vadovaudamasi ne pagal Metodikos reikalavimus nustatytais anksčiau minėtais duomenimis, neteisingai ir nepagrįstai byloje skundžiamais aktais ir sprendimais apskaičiavo medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą A. M. žemės ūkio pasėliams, kurią turėtų atlyginti Medžiotojų būrelis „Dubysa“.
Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio nuostatas Komisija privalo apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, vadovaujantis imperatyviomis nuostatomis, įtvirtintomis Metodikoje. Teismas pažymi, kad toks žalos apskaičiavimas apima ne tik galutinį konkrečios aritmetinės išraiškos pateikimą administraciniame akte ir tuo pačiu suinteresuotiems asmenims, bet ir aiškų, suprantamą nurodymą, kaip paskaičiuotas pasėlio pakenkimo intensyvumas, kaip skaičiuojama derliaus netekimo žala, taip pat aptarimą aplinkybių, numatančių išimtis dėl žalos atlyginimo. Tai yra sudėtiniai žalos apskaičiavimo elementai, kurių konstatavimas (arba ne) yra teisiškai reikšmingas ne tik dėl galimybės visiškai eliminuoti arba patvirtinti teisę į žalos atlyginimą, bet ir dėl suinteresuotų pusių suvokimo, žalos paskaičiavimą įtakojusių veiksnių, reikšmingų aplinkybių. Vadinasi, Komisija administraciniame akte, dėl žalos apskaičiavimo, privalo konkrečiai apibrėžti žalos atsiradimo vietą, patvirtindama tai rašytiniais įrodymais, tiksliai nustatyti ir apskaičiuoti ne tik pasėlių pakenkimo plotą, bet ir atskirų pasėlio dalių pakenkimo intensyvumą pagal atitinkamą formulę, taip pat, esant prieštaravimams tarp suinteresuotų pusių, dėl agrotechninių reikalavimų laikymosi auginant ir nuimant pasėlius, šiuo klausimu išreikšti savo aiškią bei suprantamą poziciją.
Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalis numato, jog medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama tik tuo atveju, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Metodikoje. Nagrinėjamu atveju, nei viename iš skundžiamų Komisijos sprendimų nėra išreikšta jokia Komisijos pozicija, dėl agrotechninių reikalavimų laikymosi A. M. auginant pasėlius, nors iš Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktų Nr. MG-3, Nr. MG-4, Nr. MG-16 ir Nr. MG-17 turinio matyti, kad jau pasėlių apžiūros metu, tarp apžiūroje dalyvavusių suinteresuotų asmenų, kilo ginčas, dėl agrotechninių reikalavimų laikymosi auginant apžiūrimus pasėlius. Tokiu būdu Komisija priėmė skundžiamus sprendimus, jų nemotyvuodama, kad žemės ūkio pasėlius, nurodytuose žemės sklypuose, A. M. augino laikydamasis agrotechninių reikalavimų, kaip tai nurodyta Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, jog skundžiami atsakovės sprendimai priimti akivaizdžiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos reikalavimus, neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punkto reikalavimų, nes yra nemotyvuoti, nepagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Šie skundžiamų sprendimų faktinio bei teisinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjui suprasti jo atžvilgiu priimtų sprendimų esmę, dėl ko sprendimai negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais ir turi būti panaikinti kaip neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniui (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas V. de H. prieš Olandiją, 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Trečiojo suinteresuoto asmens A. M. atstovas advokatas A. Š. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.).
Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjo skundo nepalaikė ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, todėl laikytina, kad teismo sprendimas priimtas ne trečiojo suinteresuoto asmens naudai ir bylinėjimosi išlaidos trečiajam suinteresuotam asmeniui nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Medžiotojų būrelio „Dubysa“ skundą patenkinti.
1) 2022 m. gruodžio 29 d. Jurbarko rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių apskaičiavimo komisijos „Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktą“ Nr. MG-25;
2) 2022 m. gruodžio 29 d. Jurbarko rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių apskaičiavimo komisijos sprendimą „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ Nr. Žl-16.11-130;
3) 2022 m. gruodžio 29 d. Jurbarko rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių apskaičiavimo komisijos „Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktą“ Nr. MG-26;
4) 2022 m. gruodžio 29 d. Jurbarko rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių apskaičiavimo komisijos sprendimą „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ Nr. Žl-16.11-131.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.