- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- e2A-49-516/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00320-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- IS-Industry Solutions
- Kategorijos
- 2.6.18.1Bendrosios rangos sutarties nuostatos
- 2.6.18.3Statybos ranga
- 2.6.6.2Įskaitymas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romualdos Janovičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės IS-Industry Solutions a. s. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-842-258/2021 pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Energus“ ieškinį atsakovui IS-Industry Solutions, a. s dėl skolos priteisimo ir įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir RUAB) „Energus“ kreipėsi į teismą su ieškiniais, prašydama priteisti iš atsakovės IS-Industry Solutions, a. s. 229 959,12 Eur skolos už elektros, telekomunikacijos ir signalizacijos sistemų įdiegimo (montavimo) darbus, 46 574,07 Eur delspinigių, 8 proc. procesinių palūkanų, pripažinti atsakovės 2020 m. kovo 6 d. atliktą įskaitymą negaliojančiu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2019 m. kovo 13 d. su atsakove sudarė sutartį, pagal kurią šalys susitarė dėl rangos darbų atlikimo. Ieškovė įsipareigojo atlikti elektros, telekomunikacijos ir signalizacijos diegimo (montavimo) darbus atsakovės užsakovo Continental Automotive Lithuania, UAB objekte, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti. Ieškovė ir atsakovė 2019 m. kovo 13 d. sudarė priedą Nr. 4 prie Sutarties (toliau – Specialiosios sąlygos), kuriuo detalizavo savo teises ir pareigas. Šių sąlygų 2 punkte nustatyta, kad atsakovė turi priimti darbus ir medžiagas per penkias darbo dienas nuo ieškovės darbų priėmimo akto pateikimo atsakovei arba per nurodytą terminą reikia pateikti protingą ir pagrįstą atsisakymą. Jei per nurodytą terminą darbai ir medžiagos ar jų dalis nepriimama, t. y. nepasirašomas darbų priėmimo aktas ir nepateikiamas protingas ir pagrįstas atsisakymas, darbai laikomi tinkamai atliktais, o pristatytos medžiagos laikomos tinkamomis ir atsakovės priimtomis paskutinę pirmiau minimo termino dieną.
3. Pagal Sutartį ir Specialiąsias sąlygas nuo 2019 m. kovo mėnesio ieškovė atliko elektros, telekomunikacijos ir signalizacijos sistemų įdiegimo (montavimo) darbus, kuriuos atsakovė faktiškai priimdavo tokia tvarka: darbų perdavimas ir priėmimas kiekvieną mėnesį tarp ieškovės ir atsakovės vykdavo susirašinėjant elektroniniu paštu, ieškovės elektros projektų vadovui siunčiant „Excel“ formatu dokumentus (atliktų darbų sąmatas) suderintus su atsakovės projektų vadovu ir Objekto inžinerinių sistemų generaliniu rangovu. Atsakovės projektų vadovas arba Objekto inžinerinių sistemų generalinio rangovo atstovas elektroniniu laišku, atsiųsdamas atgal „Excel“ formatu dokumentus (juos pakoregavęs arba be koregavimo) ieškovei, patvirtindavo atliktų darbų sąmatas, pagal kurias ieškovė parengdavo pasirašymui atliktų darbų perdavimo priėmimo aktus ir sąskaitas faktūras už atitinkamo mėnesio darbus. Vėliau ieškovė elektroniniu paštu siųsdavo galutinai parengtus ir suderintus perdavimo priėmimo aktus bei sąskaitas faktūras, kuriuos pasirašydavo atsakovės atstovas.
4. Nurodė, kad atsakovė 2019 m. rugsėjo mėnesio darbus yra priėmusi, ieškovė už 2019 m. rugsėjo mėnesį atliktus ir perduotus atsakovei darbus 2019 m. rugsėjo 26 d. išrašė sąskaitą faktūrą, kurios atsakovė neapmokėjo. Atsakovė 2019 m. spalio mėnesio darbus taip pat yra priėmusi. Ieškovė 2019 m. spalio 14 d. pateikė atsakovės atstovui patvirtinti darbų perdavimo aktus už 2019 m. spalio mėnesį. Objekto inžinerinių sistemų generalinio rangovo atstovas, 2019 m. lapkričio 4 d. siųsdamas elektroniniu paštu dokumentus, patvirtino darbus. Atsakovės atstovas 2019 m. lapkričio 14 d. pasirašė tik ant 2019 m. spalio 25 d. sąskaitų faktūrų (ties skiltimi – „Prekes/paslaugas gavo“), o ant darbų perdavimo aktų už 2019 m. spalio mėnesį taip ir nepasirašė. Atsakovė pagrįsto atsisakymo dėl darbų nepriėmimo nepateikė, todėl 2019 m. spalio mėnesio darbai laikomi perduotais. Ieškovė 2019 m. lapkričio 19 d. pateikė atsakovei patvirtinti ir pasirašyti darbų perdavimo aktus už 2019 m. lapkričio mėnesį, tačiau atsakovė nepateikė jokio atsakymo dėl pateiktų dokumentų. Kadangi atsakovė nepasirašė ir nepateikė prieštaravimų, 2019 m. lapkričio mėnesio darbai laikomi perduoti be trūkumų nuo 2019 m. lapkričio 26 d. Ieškovė 2020 m. sausio 20 d. pateikė raštą dėl vienašališko 2019 m. lapkričio mėnesio darbų perdavimo, o 2020 m. sausio 29 d. pateikė atsakovei patvirtinti ir pasirašyti darbų perdavimo aktus už 2020 m. sausio mėnesį. Atsakovė nepateikė jokio atsakymo dėl pateiktų dokumentų. Kadangi atsakovė nepasirašė ir nepateikė prieštaravimų, 2020 m. sausio mėnesio darbai laikomi perduotais be trūkumų nuo 2020 m. vasario 3 d. Papildomai ieškovė 2020 m. kovo 3 d. pateikė raštą dėl vienašališko 2020 m. sausio mėnesio darbų perdavimo.
5. Nurodė, kad atsakovė nuolat vėluodavo atsiskaityti, perduoti ieškovei parengtą darbams atlikti Objektą, kad ieškovė galėtų tinkamai atlikti rangos darbus, dėl ko darbai užsitęsė. Pareiga apmokėti pateiktas sąskaitas atsakovei kilo Specialiųjų sutarties sąlygų 5 punkto pagrindu, todėl prašo iš sutartinių prievolių nevykdančios atsakovės priteisti 229 959,12 Eur skolą ir 0,2 procentus delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, kas sudaro 46 574,07 Eur ir 8 procentų dydžio procesines palūkanas.
6. Nurodė, kad atsakovė 2020 m. vasario 7 d. elektroniniu laišku pateikė ieškovei dokumentus, parengtus atgaline data, apie papildomus atsakovės darbuotojus, kurie neva padėjo atlikti ieškovei darbus Objekte, ir reikalauja atsiskaityti už šių darbuotojų darbą. Šie dokumentai suklastoti, nes jokio susitarimo dėl papildomų atsakovės darbuotojų pagalbos darbams atlikti nebuvo. Tikėtina, kad atsakovė pradėjo klastoti dokumentus ir reikšti nepagrįstas pretenzijas, norėdama nesąžiningai ir neteisėtai sumažinti ieškovei mokėtinas sumas.
7. Nurodė, kad atsakovės atliktas įskaitymas yra neteisėtas, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu. Atsakovė dirbtinai sukūrė tariamus ieškovės įsipareigojimus, kurie nėra galiojantys, neturi ir niekuomet neturėjo jokio teisinio pagrindo, todėl nėra vykdytini.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino atsakovės IS-Industry Solutions, a. s. 2020 m. kovo 6 d. atliktą įskaitymą RUAB „Energus“ atžvilgiu negaliojančiu, priteisė ieškovei iš atsakovės 229 959,12 Eur skolos, 35 319,78 Eur delspinigių, 8 proc. procesinių palūkanų, 15 203 Eur teismo išlaidų, priteisė iš atsakovės 31,10 Eur teismo išlaidų valstybei.
9. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje galutinis darbų priėmimo aktas nebuvo pateiktas.
10. Teismas nustatė, kad ieškovės atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas už 2019 m. rugsėjo mėnesį ir 2019 m. rugsėjo 26 d. sąskaita faktūra, kurioje nurodyta iki 2019 m. spalio 26 d. apmokėti 57 857,59 Eur sumą už atliktus darbus, abiejų šalių pasirašyta. Atsakovė šio akto pasirašymo fakto neneigė ir pripažino, kad už šiuos darbus nebuvo sumokėta. Teismas sprendė, kad abiejų šalių pasirašytas darbų atlikimo aktas už 2019 m. rugsėjo mėn. yra įstatyme įtvirtintas dokumentas ir įrodymų šaltinis, kad šiame akte nurodyti darbai buvo atlikti ir atitinka sutarties sąlygas. Teismo vertinimu, atsakovės 2019 m. spalio 23 d. pateiktas pranešimas dėl sumažėjusios darbo jėgos nesudaro pagrindo pripažinti, kad 6 etapo darbų perdavimas vėlavo tik dėl ieškovės kaltės, nes nėra pateikta įrodymų, kuriuos įvertinus galima būtų konstatuoti vėlavimo faktą dėl ieškovės kaltės. Teismas nurodė, kad atsakovė 2019 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų akte nurodytus darbus priėmė, o tai yra pagrindas atsiskaityti už priimtus darbus.
11. 2019 m. spalio 14 d. ieškovė pateikė atsakovei patvirtinti darbų perdavimo aktus už 2019 m. spalio mėnesį. Atsakovės 2019 m. spalio 23 d. pateiktas pranešimas dėl sumažėjusios darbo jėgos, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti, jog buvo pateiktas pagrįstas atsakovės atsisakymas priimti iki 2019 m. spalio 14 d. atliktus darbus. Teismas nustatė, kad ieškovės 2019 m. spalio 25 d. išrašytas sąskaitas faktūras atsakovė priėmė ir jas pasirašė.
12. Teismas nurodė, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus, jeigu rangovas pažeidžia visą darbų atlikimo galutinį terminą su sąlyga, kad dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę ir jeigu nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių darbų rezultato neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jei šių trūkumų rangovas ir užsakovas negali pašalinti. Užsakovas atsisakymo pasirašyti darbų perdavimo aktą priežastį turi nurodyti, padarydamas žymą darbų perdavimo akte. Teismas nustatė, kad neištaisytų darbų trūkumų aktai nepateikti, atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės nurodytuose aktuose atliktų darbų neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį. Teismas priėjo išvados, kad statybos techninės priežiūros subjektui patvirtinus ieškovės atliktus darbus, nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog egzistavo pagrindas atsakovei nepriimti ieškovės 2019 m. spalio mėnesį atliktus darbus. Užsakovui nepagrįstai atsisakius pasirašyti 2019 m. spalio mėn. atliktus statybos darbų aktus, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 4 dalimi, ieškovės vienašališkai pasirašytas aktas sudaro teisinį pagrindą atsakovei sumokėti už atliktus darbus.
13. Teismas nurodė, kad šalys Specialiosiose sąlygose susitarė, jog jeigu atsakovė neatsiskaito su ieškove daugiau nei septynias dienas, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės 0,2 proc. delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną (Specialiųjų sąlygų 5 punktas). Teismo vertinimu, ieškinio pateikimo dieną apskaičiuoti delspinigiai sudaro ne ieškovės prašomą priteisti 25 383,58 Eur sumą, o 23 675,07 Eur. Kartu su 122 037,58 Eur skola už atliktus darbus, ieškovės reikalavimas pripažintinas įrodytu dėl 145 712,65 Eur sumos.
14. Teismas, vertindamas ieškovės argumentus, kad 2019 m. lapkričio 19 d. pateikė atsakovei patvirtinti ir pasirašyti darbų perdavimo aktą už 2019 m. lapkričio mėnesį, konstatavo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų šį faktą. Iš ieškovės pateikto 2019 m. lapkričio 19 d. el. susirašinėjimo teismas nustatė, kad ieškovė išsiuntė tik sąskaitas faktūras, o darbų atlikimo aktą už 2019 m. lapkričio mėn. išsiuntė tik 2020 m. sausio 20 d. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2020 m. sausio 29 d. pateikė atsakovei patvirtinti ir pasirašyti darbų perdavimo aktus už 2020 m. sausio mėnesį, tačiau iš byloje ieškovės pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad 2019 m. sausio 29 d. darbų atlikimo aktas ir 2020 m. vasario 28 d. išrašytos sąskaitos faktūros atsakovei buvo išsiųstos tik 2020 m. kovo 3 d. Atsakovė paaiškino, kad darbų perdavimo aktai už 2019 m. lapkričio – 2020 m. sausio mėn. nebuvo pasirašyti, nes buvo praleisti darbų atlikimo terminai, o darbų kokybė neatitiko reikalavimų, defektai nebuvo pašalinti.
15. Teismas, vertindamas paminėtas aplinkybes, sprendė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog statybos objektas nebuvo laiku pastatytas ir priduotas. Nustatė, kad ieškovė buvo atsakinga tik už elektros, žaibosaugos, telekomunikacijos, signalizavimo darbų paketą ir nebuvo atsakinga nei už Objekto statinių statybą, medžiagų, reikalingų ieškovės darbams atlikti, tiekimą. Teismas nurodė, kad byloje nėra paneigta, jog pagal darbų atlikimo grafiką dalis pastatų net nebuvo pradėti statyti (sporto aikštyno pagalbiniai, apsaugos posto pastatai) ir dėl vykdomų statybos darbų Objektas nebuvo paruoštas lauko elektros komunikacijų vykdymo darbams. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, jog darbai vėlavo dėl ieškovės kaltės ir kad dėl to ieškovės atlikti darbai atsakovui prarado prasmę, taip pat nėra įrodymų, kurie tvirtintų faktą, kad konkretūs, nurodytos apimties ir vertės ieškovės atlikti darbai buvo nekokybiški, atsakovė jų negali naudoti pagal sutartyje nurodytą paskirtį. Teismo vertinimu, atliktų darbų aktuose nesant jokių atsakovės fiksuotų darbų defektų, atsakovė netenka teisės remtis darbų trūkumų faktu.
Atsiliepimas
16. Atsakovė nurodė, kad išrašytose sąskaitose nurodytų sumų apskaičiavimas nėra teisingas, tačiau nepateikė įrodymų, kuriais yra grindžiama ši aplinkybė.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas nurodė, kad nors byloje nėra pateiktas Galutinis darbų atlikimo aktas, tačiau ieškovė tvirtina, kad jos atliktais darbais faktiškai naudojamasi, todėl, teismo vertinimu, nepaneigus šių aplinkybių, pripažįstama, kad pareiga apmokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės reikalavimą apmokėti 107 921,54 Eur už atliktus darbus pripažino pagrįstu ir tenkino.
18. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. lapkričio mėn. ieškovės vienašališkai pasirašytas atliktų darbų aktas atsakovei buvo įteiktas tik 2020 m. sausio 20 d., o 2020 m. sausio mėn. atliktų darbų ieškovo vienašališkai pasirašytas aktas atsakovei įteiktas 2020 m. vasario 20 d., sprendė, kad atsiskaitymo terminas pagal šiuos aktus atitinkamai turėjo būti nukeltas 30 dienų. Atsižvelgdamas į tai, kad delspinigiai pradedami skaičiuoti tik po 7 dienų suėjus atsiskaitymo terminui, teismas sprendė, kad ieškovės prašomi priteisti 21 190,49 Eur delspinigiai pagal 2019 m. lapkričio 27 d. sąskaitas faktūras mažintini iki 11 644,71 Eur.
19. Teismas nustatė, kad Specialiųjų sąlygų 13 punktu šalys sutarė, jog atsakovė, esant pagrįstam sutarto darbų grafiko iš ieškovės pusės nesilaikymo faktui, turi teisę papildyti darbo komandą savo paskirtais darbininkais, dirbančiais už valandinį šalių sutartą tarifą, tačiau toks papildomos pagalbos susitariamas šalių sudaromas raštu. Nustatė, kad papildomas raštiškas susitarimas šalių ne tik nebuvo sudarytas, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog tarp šalių dėl papildomos darbo jėgos ieškovės sąskaita vyko derybos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo sutikti, jog atsakovė turėjo reikalavimo teisę į ieškovei išrašytas 470 065,97 Eur sumos sąskaitas.
20. Teismas nustatė, kad 2020 m. vasario 3 d. atsakovė išsiuntė ieškovei 108 576,50 Eur baudos sąskaitą, 2020 m. vasario 7 d. išsiuntė ieškovei 367 087,50 Eur baudos sąskaitą ir 2020 m. vasario 7 d. sąskaitą skubiam apmokėjimui už darbo jėgos pajėgumų padidinimą. Teismas konstatavo, kad įskaitymas negalėjo būti atliktas, nes atsakovė neturėjo galiojančio reikalavimo nei dėl nurodyto baudos dydžio, nei dėl darbo jėgos pajėgumų padidinimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Apeliaciniame skunde atsakovė IS-Industry Solutions a. s. prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Tarp ieškovės ir atsakovės kilęs ginčas yra tarptautinis, nes ieškovė yra Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, o atsakovė – Slovakijoje įregistruotas juridinis asmuo. Iš Vilniaus apygardos teismo sprendimo matyti, kad sprendimas buvo priimtas pagal klaidingai atliktus vertinimus, iš kurių darytina išvada, kad teismas akivaizdžiai, be jokio pagrindo, išimtinai palankiai vertina Lietuvos proceso šalį – ieškovę. Teismas, nagrinėdamas ginčą, įrodinėjimo pareigą priskyrė ne tam asmeniui, kuris teigė (ieškovei), o tam, kuris neigė (atsakovei). Atsakovės nuomone, būtent ieškovė turėjo įrodyti, kad ji laiku ir kokybiškai atliko darbus, tačiau ieškovė to nepadarė, o teismas nepagrįstai perkėlė visą įrodinėjimo naštą atsakovei. Atsakovei pateikus visą eilę įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės atliekami darbai buvo neatlikti, taip pat atlikti grubiai pažeidžiant terminus ir nekokybiškai, teismas šių įrodymų net nevertino.
21.2. Spręsdamas prašymus dėl liudytojų apklausos bei apklausdamas liudytojus, teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad liudytojų parodymai buvo šališki/paveikti dėl to, kad ieškovė yra buvusi liudytojų darbdavė. Liudytojai buvo ir yra tiesiogiai suinteresuoti duoti ieškovei palankius parodymus. Tokie parodymai turi būti vertinami ypač kritiškai. Liudytojų apklausa visiškai neatitiko teisingo ir sąžiningo proceso principų. Atsakovė kelis kartus teismo prašė bylą nagrinėti teismo salėje, liudytojus tiesiogiai ir betarpiškai apklausiant teisėjui. Nepaisant daugkartinių atsakovės prašymų, teismas savo nuožiūra nutarė nagrinėti bylą nuotoliniu būdu, per Zoom programą, nepaisant akivaizdžios procesinės problemos – nebuvimo jokių galimybių užtikrinti, kad liudytojai nebūtų instruktuojami ieškovės ir kad jie neturėtų galimybių bendrauti, susižinoti tarpusavyje teismo posėdžio metu. Tokios galimybės, kaip liudytojo apklausa nuotoliniu būdu vaizdo ir garso ryšio priemonėmis, įstatymas apskritai nenumato. Teismas, apklausdamas liudytojus šioje byloje, rėmėsi Lietuvos Respublikos Teisėjų Tarybos rekomendacijomis dėl bylų nagrinėjimo ir teismo posėdžių organizavimo karantino laikotarpiu. Tokios rekomendacijos yra tik patariamojo pobūdžio dokumentas, neprivalomas nei teismams, nei bylos dalyviams.
21.3. Kai teismo posėdis buvo visiškai baigtas, ieškovės atstovas į EPP posistemę (į bylą) įkėlė papildomą dokumentą – raštu surašytą baigiamąją kalbą, kuri realiai buvo daug išsamesnė, nei pati baigiamoji kalba, išsakyta teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad ieškovės atstovas neprašė šio dokumento prijungti prie bylos, o tik po posėdžio dokumentą įkėlė į bylos medžiagą, o teismas be jokio pagrindo šį dokumentą prijungė prie bylos medžiagos ir, akivaizdu, nepagrįstai rėmėsi jame nurodytais teiginiais, formuluodamas savo poziciją sprendime. Atsakovė neturėjo jokių galimybių oponuoti rašytinėje baigiamojoje kalboje išdėstytiems teiginiams, o taip pat tinkamai pasinaudoti replikos teise.
21.4. Ieškovė byloje pateikė 2 reikalavimus pagal tarp šalių 2019 m. kovo 13 d. sudarytą sutartį (pirkimo užsakymą) Nr. 4500020645. Tačiau savo sprendime teismas nusprendė, kad į teismo medžiagą taip pat turi būti įtraukta ir sutartis (pirkimo užsakymas) Nr. 4500020257 (skirta apsaugos nuo žaibo įrengimui). Teismas nors ir vertino pastarąjį užsakymą visos bylos kontekste, tačiau neturėjo jokios teisės priteisti pagal šį užsakymą (sutartį) sumų, nes savo ieškiniuose ieškovė to net neprašė. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė.
21.5. Teismas visiškai be jokio pagrindo laikė, kad byloje nėra patikimų įrodymų apie ieškovės netinkamai atliktus darbus. Visa dokumentacija buvo tvarkoma internete konkrečioje duomenų bazėje, kurioje taip pat buvo aprašyti visi defektai (plačios apimties išrašai iš šios duomenų bazės buvo pateikti teismui). Nepaisant to, teismas laikėsi siauro požiūrio, kad ieškovės darbų defektai turėjo būti surašyti raštu ir įtraukti į priėmimo aktą. Atsakovė pateikė daugybę dokumentų, įrodančių, kad ieškovė netinkamai ir nekokybiškai atliko savo darbą, kad ieškovės darbus taisė kiti asmenys ir ieškovė šių aplinkybių neginčijo. Atsakovė pateikė didžiulį sąrašą – daugiau nei 100 pozicijų – ieškovės vykdytų darbų defektų. Gamykla veikia tinkamai visiškai ne dėl to, kad šie defektai yra nereikšmingi, o dėl to, kad juos ištaisė pati atsakovė ar jos pasitelkti asmenys, todėl teismas be jokios priežasties padarė išvadą, kad nėra įrodymų apie rimtus ieškovės darbų padarytus trūkumus.
21.6. Teismas netinkamai išaiškino ieškovės darbų priėmimo aplinkybes. Įstatymas įpareigoja užsakovą priimti rangovo atliktus statybos rangos darbus tik tuo atveju, jeigu darbai yra faktiškai (tinkamai) atlikti. Atsakovei atsisakius pasirašyti darbų priėmimo aktus ir sumokėti pagal juos, teismas pritaikė teisinę fikciją – pripažino, kad vienašaliai ieškovės darbų atlikimo ir perdavimo aktai yra pakankamas pagrindas reikalauti apmokėjimo pagal juos. Ieškovė turėjo įrodyti teismui, kad ji išties tinkamai ir pilnai atliko darbus, nurodytus savo vienašaliuose priėmimo perdavimo aktuose, kad atlikti darbai egzistuoja. Ieškovė, nepaisant savavališkai ir vienašališkai surašytų jos pačios darbų aktų, neįrodė, kad tinkamai ir laikui atliko visus sutartyje numatytus darbus.
21.7. Teismas padarė neteisingą išvadą apie tai, kad darbų vėlavimai buvo neva ne tik dėl ieškovės kaltės, todėl vėlavimai yra toleruotini bei už juos neturi būti taikomos sankcijos. Tokia nuomonė nepagrista, nes ieškovė, pati sau prieštaraudama, nurodė, kad dėl neva nepastatytų/neįrengtų objektų jos darbai vėlavo iki 8 savaičių, tačiau realus darbų vėlavimas siekė net 7-9 mėnesius ir tai nebuvo paneigta. Nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad darbus vėlavo atlikti dėl projektavimo brėžinių pasikeitimo, atsakovė ne kartą akcentavo, kad keičiamos buvo tik nedidelės projektų dalys ir ieškovė turėjo visas galimybes dirbti kitose objekto vietose. Vietoj to ieškovė išvis nutraukdavo darbus ir palikdavo darbų teritoriją.
21.8. Teismas turėjo tinkamai patikrinti, ar sutartinė bauda ieškovei buvo pagrįsta. Atsakovė tinkamu būdu, forma ir visiškai pagrįstai pritaikė sankcijas ieškovei už vėlavimą atlikti darbus ir nekokybišką/pavėluotą darbų atlikimą ir tai pagrindė sutarties nuostatomis.
21.9. Atsakovė pateikė dokumentus, įrodančius, kad jos (jos užsakovo) taikomas valandinis mokestis už papildomus darbus (defektų taisymą/vėlavimų atsilikimo mažinimą) sudaro 25 Eur. Ieškovė buvo informuota apie tai dar 2019 m. birželio 26 d. ir jokių prieštaravimų dėl to nereiškė. Tik vėliau, kai tarp šalių atsirado nesutarimai, ieškovė ėmė kelti klausimą dėl neva rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų apmokėjimo nebuvimo ir apie darbuotojų valandinius įkainius.
Atsiliepimas
22. Ieškovė UAB „Energus“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Bylą nagrinėjant teisme nebuvo padaryti procesiniai pažeidimai, kurie turėtų įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Teismo posėdžio metu liudytojai buvo apklausti tinkamai. Vien tai, kad liudytojai dirba ar yra dirbę ieškovės bendrovėje neįrodo jų šališkumo. Jokių sunkumų apklausti asmenis, esančius kitoje šalyje, pavyzdžiui, atsakovės reziduojančioje šalyje Slovakijoje, bylą nagrinėjant nuotoliniu būdu nebūtų buvę. Apeliantė tokia teise ir galimybe nepasinaudojo. Apeliantė nenurodė, kokie liudytojų parodymai galimai buvo tarpusavyje „suderinti“. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai yra tik prielaidos, be jokių juos pagrindžiančių faktų.
Šalies argumentai
22.2. Ieškovė nesutinka su apeliantės argumentais, kad liudytojų apklausa yra negalima nuotoliniu būdu. Teismas laikėsi rekomendacijų šiuo ypatingu (COVID-19 pandemijos) laikotarpiu ir apklausą vykdė nuotoliniu būdu. Liudytojų apklausos nuotoliniu būdu negali lemti pagrįsto ir teisėto sprendimo panaikinimo. Argumentai dėl liudytojų apklausos pažeidimų yra deklaratyvūs, neįvardinant jokių konkrečių faktinių aplinkybių.
22.3. Apeliantė, teigdama, kad rašytinės baigiamosios kalbos, kuri buvo perskaityta teismo posėdyje, prijungimu, buvo pažeistos jo teisės, nenurodė, kokie argumentai rašytinėje baigiamojoje kalboje yra „siurpriziniai“, kurie nebuvo pasakyti žodžiu posėdžio metu ir nebuvo tirti bylos nagrinėjimo metu.
22.4. Apeliantė klaidina teismą, kad ieškovė net nereikalavo priteisti skolos už žaibosaugos sutarties pagrindu atliktus darbus. Civilinės bylos dvejuose ieškiniuose (2020 m. vasario 25 d. ir 2020 m. gegužės 4 d. ieškiniai, kurių pagrindu dvi bylos buvo sujungtos į vieną civilinę bylą) buvo nurodyta, kad reikalavimai priteisti skolą kyla iš Elektros sutarties Nr. 4500020645. Nors ieškiniuose buvo nurodyta tik viena Elektros sutartis, tačiau reikalavimų pagrindu išvardintos sąskaitos faktūros, kurios yra išrašytos pagal abi sutartis – tiek Elektros, tiek Žaibosaugos sutartis. Formaliai ieškovė prie ieškinio nepridėjo Žaibosaugos sutarties, tačiau šis nesklandumas buvo ištaisytas vėliau, pateikiant sutartį su prašymu prijungti papildomus įrodymus prie bylos.
22.5. Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas ir ieškovė byloje įrodė, kad ji tinkamai atliko darbus, atsakovė dalį darbų priėmė, likusioje dalyje atsakovė nepagrįstai atsisakė priimti darbus ir atsiskaityti, o darbų atlikimo terminų nesilaikymas buvo ne dėl ieškovės kaltės. Atsakovė, atlikusi įskaitymą, privalėjo įrodyti tokio įskaitymo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. kad sąskaitos ieškovei dėl baudos ir papildomos darbo jėgos pasitelkimo buvo išrašytos pagrįstai ir vadovaujantis sutarties sąlygomis. Atsakovė nepagrįstai atsisakė pasirašyti darbų, atliktų 2019 m. spalio mėn., priėmimo-perdavimo aktą, tačiau pasirašė sąskaitas faktūras. Tai, kad ieškovė tinkamai atliko 2019 m. rugsėjo ir spalio mėn. darbus patvirtino ir pati atsakovė, kuomet rugsėjo ir spalio mėn. sąskaitose faktūrose (ENER00001426, ENER00001427, ENERG00001428, ENER00001389) nurodytas sumas neteisėtai įskaitė į ieškovės atsakovei mokėtinas sumas (baudą ir papildomų pajėgumų pasitelkimą) ir tokiu būdu pripažino atliktų darbų tinkamumą ir atsakovės prievolę atsiskaityti su ieškove už jos atliktus darbus. Analogiška situacija susidarė ir dėl 2019 m. lapkričio-2020 m. sausio mėn. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų ir sąskaitų faktūrų pasirašymo bei atsiskaitymo. Atsakovė nepagrįstai atsisakė juos pasirašyti nurodydama, kad buvo praleisti darbų atlikimo terminai, o darbų kokybė neatitiko kokybės reikalavimų. Šalys buvo aiškiai susitariusios, kad tokiu atveju, jeigu pateikus atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus per šalių nustatytą terminą iš užsakovo (atsakovės) nėra gaunamas atsakymas dėl darbų atlikimo, laikytina, kad darbai laikomi tinkamai atliktais. Kadangi apeliantė nepateikė jokio atsakymo dėl pateiktų aktų, ieškovė išsiuntė pranešimą apie tai, kad darbai, remiantis sutartimi, nepateikus jokio pagrįsto atsakymo jų nepriimti yra laikomi tinkamai atliktais ir priimtais.
22.6. Atsakovė parengė darbų atlikimo grafiką, tačiau jis niekada nebuvo koreguotas reaguojant į kitų rangovų vėlavimą, todėl ieškovei nebuvo įmanoma laikytis terminų, kurie buvo suderinti pačioje darbų atlikimo pradžioje. Ieškovė, matydama kitų rangovų vėlavimą, 2019 m. liepos 23 d. pakvietė antstolę konstatuoti faktines aplinkybes dėl neperduotų darbų frontų. Surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo pateiktas į bylą.
22.7. Atsakovė neįrodė, kad ieškovės atlikti darbai yra su defektais. Atsakovė skunde nedetalizuoja ieškovės darbų defektų ir teigia, kad ieškovė privalėjo įrodyti, jog ji tinkamai atliko darbus. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent atsakovė savo atsikirtimus privalo įrodyti. Vadinasi, atsakovė privalėjo nurodyti ieškovės padarytų defektų reikšmingumą, įtaką darbų rezultatai ir atsakovei sukėlusius nuostolius. Byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodo tik tokius mažareikšmius ieškovės defektus: dviejų šviestuvų šviesos intensyvumas skirtingas, neveikia 4 šviestuvai, elektros lizdai nepažymėti (nesumarkiruoti) pagal reikalavimus, nepajungtas kabelis prie batų valymo kilimėlio ir kt. Šie nurodyti defektai negali būti traktuojami kaip žymūs ir nėra pagrįsta priežastis neapmokėti ieškovės išrašytų sąskaitų ar nepriimti atliktų darbų rezultato. Dėl dalies defektų apskritai nėra atsakinga ieškovė. Pvz., atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose kaip defektas nurodoma, kad atsirado vanduo elektros spintoje. Nesuprantama, kaip vandens atsiradimas gali būti siejamas su ieškovės atliktais žaibosaugos, elektros, signalizacijos ir telekomunikacijų montavimo darbais.
22.8. Atsakovė neįrodė, kad sąskaitos faktūros dėl būtino darbo jėgos pajėgumų padidinimo ir dėl baudos už darbų atlikimo terminų nesilaikymą yra išrašytos pagrįstai. Norėdama taikyti baudą atsakovė privalėjo pateikti ir įrodyti baudos skaičiavimus, o ne tik automatiškai taikyti maksimalią 10 procentų baudą. Apeliantė pripažino, kad rašytinio susitarimo dėl papildomos darbo jėgos pasitelkimo tarp šalių nebuvo. Atsakovė su ieškove neatsiskaitė ne dėl darbų atlikimo terminų vėlavimo ar ieškovės darbų defektų, o dėl atsakovės finansinių problemų su užsakovu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
24. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Energus“ ir atsakovė IS-Industry Solutions, a. s. 2019 m. vasario 12 d. sudarė rangos sutartį (pirkimo užsakymą) Nr. 4500020257, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti apsaugos nuo žaibo sistemos (žaibosaugos) tiekimo ir montavimo darbus, o 2019 m. kovo 13 d. sudarė rangos sutartį (pirkimo užsakymą) Nr. 4500020645, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti elektros, telekomunikacijos ir signalizacijos diegimo (montavimo) darbus atsakovės užsakovo Continental Automotive Lithuania, UAB objekte (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus. Ieškovė ir atsakovė 2019 m. kovo 13 d. pasirašė priedą Nr. 4 prie rangos sutarties, kuriame detalizavo savo teises ir pareigas (Specialiosios sąlygos).
25. Ieškovė 2019 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėn. ir 2020 m. sausio mėn. pateikė atsakovei atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus, šių aktų pagrindu išrašė sąskaitas faktūras, kurių atsakovė neapmokėjo.
26. Atsakovė 2020 m. kovo 6 d. raštu informavo ieškovę, kad atlieka tarpusavio reikalavimų įskaitymą, t. y. ieškovei išrašytas sąskaitas faktūras Nr. 3300000001, Nr. 1100000997 ir Nr. 1100000998 užskaito su atsakovei išrašytomis sąskaitomis faktūromis.
27. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo tiek dėl atsakovės IS-Industry Solutions, a. s. 2020 m. kovo 6 d. atlikto vienašalio įskaitymo teisėtumo, tiek dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą už atliktus rangos darbus pagal 2019 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėn. ir 2020 m. sausio mėn. atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras.
28. Apeliantė (atsakovė) IS-Industry Solutions, a. s., nesutikdama su skundžiamu sprendimu pripažinti negaliojančiu jos 2020 m. kovo 6 d. atliktą vienašalį įskaitymą ir priteisti skolą, teigia, kad ieškovė darbus atliko netinkamai (su defektais), pažeidė darbų atlikimo terminus, todėl pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškinį iš dalies, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Dėl atsakovės 2020 m. kovo 6 d. atlikto įskaitymo pripažinimo negaliojančiu
29. Kaip minėta, ginčas nagrinėjamoje byloje visų pirma kilo dėl atsakovės 2020 m. kovo 6 d. atlikto vienašalio įskaitymo teisėtumo.
30. Nustatyta, kad atsakovė 2020 m. vasario 3 d. pateikė ieškovei baudos sąskaitą Nr. 3300000001 už darbų atlikimo terminų pažeidimą, o 2020 m. vasario 7 d. pateikė sąskaitas Nr. 1100000997 ir Nr. 1100000998 už papildomas išlaidas, ieškovei neįvykdžius sutarties sąlygų (papildomų darbuotojų pagalba ieškovės darbams atlikti), iš viso reikalaudama iš ieškovės sumokėti pagal šias sąskaitas 470 065,97 Eur sumą. Atsakovė 2020 m. kovo 6 d. raštu informavo ieškovę, kad atlieka įskaitymą, t. y. paminėtas sąskaitas Nr. 3300000001, Nr. 1100000997 ir Nr. 1100000998 užskaito su ieškovės sąskaitomis.
31. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti negaliojančiu 2020 m. kovo 6 d. įskaitymą, teigia, kad ji tinkamu būdu, forma ir visiškai pagrįstai pritaikė sankcijas ieškovei už vėlavimą atlikti darbus ir nekokybišką darbų atlikimą, dėl ko ji turėjo samdyti papildomus darbuotojus ieškovės neatliktiems darbams pabaigti. Tuo tarpu ieškovės teigimu, darbų atlikimo terminai vėlavo ne dėl jos kaltės. Nurodė, kad rangos sutartyje numatytų darbų laiku negalėjo atlikti dėl to, kad vėlavo viso objekto statyba.
32. Įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-335-469/2019). Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-421/2019).
33. Taigi apeliantė, atlikusi įskaitymą, privalėjo įrodyti įskaitymo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. kad sąskaitos ieškovei dėl baudos už vėluojamus atlikti darbus ir papildomos darbo jėgos pasitelkimą buvo išrašytos vadovaujantis sutarties nuostatomis ir atitiko visas įskaitymui būtinas prieš tai paminėtas sąlygas.
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių argumentus ir bylos duomenis, sprendžia, kad atsakovė IS-Industry Solutions, a. s. paminėtų aplinkybių neįrodė.
35. Visų pirma, vertindama apeliantės skundo argumentą dėl terminų darbams atlikti pažeidimo, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip patvirtina bylos duomenys ir byloje tarp šalių dėl to ginčo nekilo, vėlavo viso objekto statyba, o ne tik konkrečiai ieškovės rangos sutartimi prisiimtų darbų atlikimas. Išskyrus apeliantės teiginius, byloje nėra jokių duomenų, kad darbų atlikimo terminai buvo pažeisti tik dėl ieškovės UAB „Energus“ kaltės.
36. Ieškovės teigimu, atsakovė parengė darbų atlikimo grafiką, kuris nebuvo koreguotas, reaguojant į kitų rangovų vėluojamus atlikti statybos darbus, todėl ir pačiai ieškovei nebuvo įmanoma laikytis terminų. Šias ieškovės aplinkybes, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, patvirtino ir liudytojai G. Š. bei T. M.. Liudytojas G. Š. posėdžio metu paaiškino, kad darbų grafiką parengė atsakovė, tačiau buvo neįmanoma jo laikytis, nes atsirado darbų fronto, medžiagų tiekimo iš Slovakijos problemos, už kurias rangovas nebuvo atsakingas. Liudytojas T. M. taip pat patvirtino, kad suėjus darbų atlikimo terminui dalis pastatų dar nebuvo pastatyti, iš esmės buvo naujai projektuojamas pastato antras aukštas, kuriame atsirado daug naujų gipso kartono sienų, stiklo pertvarų, todėl reikėjo grįžti prie jau atliktų darbų, perkelti rozetes, išvedžioti naujus tinklus. Pagal projektą rezervinėse spintose nebeliko laisvos vietos, reikėjo papildomų kabelių lovių, nes į esamus nebetilpo laidai, tam reikėjo naujų medžiagų, jos vėlavo. Darbų atlikimo grafikas niekada nebuvo atnaujintas, nors kito generalinio rangovo atliekami bendrastatybiniai darbai nebuvo laiku baigti. Nesant pastato, jo sienų, grindų, stogo, trūkstant medžiagų darbų pradėjimas ir užbaigimas nėra įmanomas, nepriklausimai nuo to, kiek darbo jėgos resursų iš ieškovės pusės būtų tuo metu buvę neparuoštame darbui objekte.
37. Pažymėtina, kad ieškovės ir liudytojų parodymus, jog darbų atlikimo terminai buvo pažeisti dėl vėluojančios objekto statybos ir kitų rangovų atliekamų statybos darbų, iš esmės patvirtina ir byloje esantis antstolės S. V. 2019 m. liepos 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 22, kuriame užfiksuotos tokios aplinkybės: PRO – Gamybos paskirties pastato su sandėliavimo ir administracijos patalpomis pastate neseniai išlietos grindys, kurios nėra apsaugotos apsauginėmis medžiagomis; PRO – Gamybos paskirties pastato su sandėliavimo ir administracijos patalpomis skydinėje MPS-1 nėra sumontuoti skydų rėmai; PRO – Gamybos paskirties pastato su sandėliavimo ir administracijos patalpomis pirmame ir antrame aukštuose tarp ašių 1-7 ir AD zonoje atliekami bendrastatybiniai darbai; PRO – Gamybos paskirties pastato su sandėliavimo ir administracijos patalpomis, produkcijos sandėliavimo zonoje tarp ašių 1-2 ir D-I sandėliuojamos medžiagos, nėra baigti bendrastatybiniai darbai; TEH – Techniniame pastate nepabaigtas techninės įrangos montavimas su prijungimais (vamzdynais ortakiais ir kt.); TEH – Techninio pastato skydinėje MPS-2 skydų vietoje nesumontuoti skydai; SPO – Sporto aikštyno pagalbinių patalpų pastatas faktinių aplinkybių konstatavimo metu nėra pastatytas; GTH – Kitos paskirties pastatas (apsaugos postas) faktinių aplinkybių konstatavimo metu nėra pastatytas.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad objekto statyba vėlavo ir kad darbų atlikimo terminų ieškovė negalėjo tinkamai laikytis ne dėl savo kaltės. Kaip patvirtina byloje esantis Darbų atlikimo grafikas (šalių sudarytos rangos sutarties Nr. 4500020645 priedas Nr. 2), ieškovė darbus SPO – sporto aikštyno pagalbinėse patalpose turėjo pradėti 2019 m. balandžio 22 d., o GTH – kitos paskirties pastate – 2019 m. balandžio 8 d. Tačiau paminėti pastatai antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo metu, t. y. 2019 m. liepos 23 d., dar nebuvo pastatyti. Akivaizdu, kad nesant pastatytų pastatų (SPO – Sporto aikštyno pagalbinių patalpų, GTH – kitos paskirties pastato) ar neatlikus bendrųjų statybos darbų, neįrengus pastatų konstrukcijų, įrengti elektros sistemą ir signalizaciją, t. y. atlikti darbus, kuriuos pagal šalių sudarytą rangos sutartį turėjo atlikti ieškovė, yra neįmanoma. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė, reaguodama į vėluojamus atlikti objekto statybos darbus, atitinkamai būtų koregavusi (nukėlusi) ieškovės atliktinų darbų terminus ir pan. Pažymėtina, kad šių aplinkybių, įskaitant ir antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytų duomenų, apeliantė nepaneigė.
39. Įvertinusi šiuos byloje esančius duomenis teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė neįrodė, jog šalių sudarytoje rangos sutartyje numatyti darbai laiku nebuvo atlikti tik dėl ieškovės kaltės. Kaip jau buvo minėta, bylos duomenys patvirtina, kad atlikti statybos darbus objekte buvo vėluojama, tačiau, išskyrus deklaratyvius teiginius, atsakovė nepateikė jokių priešingų įrodymų, patvirtinančių, kad darbų atlikimo terminai buvo pažeisti išimtinai dėl ieškovės kaltės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė neįrodė turėjusi teisę išrašyti ieškovei baudos sąskaitą faktūrą už darbų atlikimo terminų pažeidimą.
40. Minėta, kad apeliantė taip pat išrašė ieškovei sąskaitas faktūras už patirtas išlaidas, samdant papildomus darbuotojus UAB „Energus“ priklausantiems darbams atlikti. Apeliantės teigimu, ji 2019 m. birželio 26 d. raštu informavo ieškovę apie papildomų darbuotojų samdymą ir kad už papildomus darbus bus taikomas valandinis mokestis – 25 Eur.
41. Pažymėtina, kad šalių sudarytos rangos sutarties Specialiųjų sąlygų 13 punkte buvo nustatyta, jog jei bus pastebėta, kad tiekėjas (ieškovė) rimtai nesilaiko sutarto grafiko dėl tiekėjo kaltės, klientas (atsakovė) turi teisę papildyti darbo komandą savo paskirtais darbininkais, dirbančiais už valandinį šalių sutartą tarifą. Tiekėjas (ieškovė) turi vadovauti tokiems darbininkams, įtraukti juos į savo darbo komandą ir su jais elgtis kaip su nuosavais darbininkais. Dėl tokios papildomos pagalbos susitariama papildoma raštiška šalių sutartimi.
42. Byloje nėra ginčo dėl to, kad jokios papildomos raštiškos šalių sutarties ar bent raštiško susitarimo (pvz., susitariant el. paštu ar raštais), galinčio patvirtinti tarp šalių vykusias derybas ar, juo labiau, pasiektą susitarimą dėl papildomos pagalbos ieškovei, atsakovei pasamdant papildomus darbuotojus, jų skaičiaus, valandinio atlyginimo tarifo nustatymo, nebuvo. Byloje nėra ginčo, kad be ieškovės darbuotojų ginčo objekte dirbo ir kiti rangovai bei jų darbuotojai. Atsakovė, teigdama, kad jos pasitelkti darbuotojai atliko būtent ieškovės darbus, privalėjo pateikti teismui konkrečius įrodymus apie ieškovės darbų atlikimą, t. y. detalizuoti, kokie konkrečiai ieškovei priklausę darbai buvo atlikti atsakovės papildomai pasitelktų darbuotojų. Tokių įrodymų apeliantė nepateikė. Atsakovės pirmosios instancijos teismui pateikti pamainų sąrašai (tabeliai), kuriuose nurodytos tik darbuotojų pavardės ir jų darbo grafikas (datos) nepatvirtina, kad šiuose sąrašuose išvardinti darbuotojai atliko tuos darbus, kuriuos pagal sutartį turėjo atlikti ieškovė.
43. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pati apeliantė ne tik nesilaikė šalių rangos sutarties Specialiųjų sąlygų 13 punkte nustatytos sąlygos dėl papildomos pagalbos pasitelkimo sudaryti raštišką šalių susitarimą, bet ir nepateikė jokių įrodymų (pvz., atliktų darbų aktų ar kitų įrodymų), kurie galėtų patvirtinti jos dėstomus teiginius, t. y. kad atsakovės pasitelkti papildomi darbuotojai objekte iš tiesų atliko dalį ieškovei priklausančių darbų. Pažymėtina, kad byloje esantis atsakovės 2019 m. birželio 26 d. vienašalis raštas, adresuotas ieškovei, nesant byloje jokių kitų įrodymų, nepatvirtina šalių susitarimo dėl papildomos pagalbos, už kurią ieškovė turėtų atlyginti atsakovei pagal pateiktas sąskaitas faktūras.
44. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė IS-Industry Solutions, a. s. neįrodė, kad sąskaitas faktūras už papildomų darbuotojų pagalba ji ieškovei išrašė pagrįstai.
45. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė IS-Industry Solutions, a. s. neįrodė, jog ji teisėtai ir pagrįstai išrašė ieškovei sąskaitas faktūras už darbų atlikimo terminų pažeidimą ir papildomos darbo jėgos pasitelkimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad baudos sąskaitos faktūros už vėlavimą atlikti darbus ir papildomų darbuotojų samdymą buvo išrašytos atsakovei neturint jokio galiojančio reikalavimo, todėl jos 2020 m. kovo 6 d. raštu atliktas įskaitymas skundžiamu teismo sprendimu pagrįstai buvo pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu.
Dėl reikalavimo priteisti skolą už atliktus darbus pagrįstumo
46. Nustatyta, kad skundžiamu sprendimu, tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, buvo priteista skola už UAB „Energus“ atliktus darbus, nurodytus 2019 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėn. ir 2020 m. sausio mėn. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktuose.
47. Apeliantė, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, teigia, kad ieškovė rangos darbus atliko ne laiku ir nekokybiškai. Nurodė, kad įstatymas įpareigoja užsakovą priimti rangovo atliktus statybos rangos darbus tik tuo atveju, jeigu darbai yra faktiškai (tinkamai) atlikti. Atsakovė nepasirašė darbų priėmimo aktų ir nesumokėjo pagal juos dėl nekokybiškai atliktų darbų, tuo tarpu teismas nepagrįstai laikėsi siauro požiūrio, kad defektai turėjo būti įtraukti į atliktų darbų aktus.
48. Pagal teisinį reglamentavimą, rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.
49. Pažymėtina, kad įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. CK 6.662 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančių darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus.
50. Pažymėtina, kad šalių sudarytos rangos sutarties Specialiųjų sąlygų 2 punkte šalys aiškiai apsibrėžė atliktų rangos darbų priėmimo tvarką ir terminus, nustačiusios, kad tiekėjas (ieškovė) perduoda, o klientas (atsakovė) priima darbus ar jų dalį bei medžiagas ar jų dalį sudarydami darbų priėmimo aktą už per praėjusį mėnesį atliktus darbus. Atsakovė turi priimti darbus ir medžiagas per penkias darbo dienas nuo ieškovės darbų priėmimo akto pateikimo atsakovei arba per nurodytą terminą reikia pateikti protingą ir pagrįstą atsisakymą. Jei per nurodytą terminą darbai ir medžiagos ar jų dalis nepriimami, t. y. nepasirašomas darbų priėmimo aktas ir nepateikiamas protingas ir pagrįstas atsisakymas, darbai laikomi tinkamai atliktais, o pristatytos medžiagos laikomos tinkamomis ir atsakovės priimtomis paskutinę pirmiau minimo termino dieną.
51. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė pateikė atsakovei 2019 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėn. ir 2020 m. sausio mėn. atliktų darbų aktus bei šių aktų pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras, kurių atsakovė neapmokėjo. Nustatyta, kad atsakovė 2019 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų aktą ir 2019 m. rugsėjo 26 d. išrašytą sąskaitą faktūrą pasirašė, jokių pastabų dėl atliktų darbų (jų dalies) trūkumų akte nenurodė. Taigi, remiantis tiek prieš tai aptartu teisiniu reglamentavimu, tiek šalių pasirašytu Specialiųjų sąlygų 2 punktu, laikytina, kad atsakovė 2019 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų akte nurodytus darbus priėmė be išlygų, jokių pastabų dėl darbų kokybės ieškovei nereiškė, todėl turėjo pareigą apmokėti ieškovės pateiktą sąskaitą faktūrą už šių darbų atlikimą. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, abiejų šalių pasirašytas darbų atlikimo aktas už 2019 m. rugsėjo mėn. yra įstatyme įtvirtintas dokumentas ir įrodymų šaltinis, kad šiame akte nurodyti darbai buvo atlikti ir atitinka sutarties sąlygas.
52. Nustatyta, kad kitų ieškovės atliktų darbų aktų už 2019 m. spalio, lapkričio mėn. ir 2020 m. sausio mėn. atsakovė nepasirašė, tačiau nei paminėtuose aktuose, nei kituose dokumentuose, patvirtinančiuose darbų priėmimą, jokių pastabų apie atliktų darbų (jų dalies) kokybę (nustatytus defektus) nenurodė, neinformavo ieškovės, kad darbus priima iš dalies, su tam tikromis išlygomis ar išvis juos atsisako priimti, kartu nurodydama tokio atsisakymo ar darbų priėmimo su išlygomis priežastis. Atsakovei per Specialiųjų sąlygų 2 punkte nustatytą penkių darbo dienų terminą nepasirašius atliktų darbų aktų už 2019 m. spalio, lapkričio mėn. bei 2020 m. sausio mėn. ir kartu nenurodžius jokių darbų defektų ar atsisakymo priimti darbus priežasčių, konstatuotina, kad ieškovė visiškai pagrįstai, remdamasi šalių sudarytos rangos sutarties Specialiųjų sąlygų 2 punktu, laikė, kad jos atlikti darbai yra priimti.
53. Apeliantės teigimu, įstatymas įpareigoja užsakovą priimti rangovo atliktus statybos rangos darbus tik tuo atveju, jeigu darbai yra faktiškai (tinkamai) atlikti, todėl jai atsisakius pasirašyti darbų priėmimo aktus ir sumokėti pagal juos, reiškia, kad darbai nebuvo atlikti tinkamai.
54. Teisėjų kolegija sutinka, kad užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų įstatyme yra siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, atsakovės jai perduotų atliktų darbų aktų nepasirašymas, ne tik nenurodant jokių ieškovės netinkamai, su defektais atliktų darbų, bet ir aiškiai neišreiškiant atsisakymo priimti darbus, nurodant tokio atsisakymo priežastis, savaime neįrodo, kad darbai buvo atlikti netinkamai, ypač atsižvelgiant į rangos sutarties Specialiųjų sąlygų 2 punkte šalių sulygtą nuostatą, kad jei nepasirašomas darbų priėmimo aktas ir nepateikiamas protingas ir pagrįstas atsisakymas, darbai laikomi tinkamai atliktais. Nagrinėjamu atveju atsakovė, nepasirašiusi jai perduotų atliktų darbų aktų ir aiškiai nenurodžiusi atsisakymo pasirašyti aktus priežasčių, nesilaikė šalių sutartimi patvirtintos rangos darbų (ne)priėmimo tvarkos ir sąlygų (Specialiųjų sąlygų 2 punktas). Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad atsakovė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui gana deklaratyviai nurodo, kad ieškovės atlikti darbai buvo netinkami, tačiau detaliau neįvardina, kokie konkrečiai darbai, nurodyti kiekviename iš ieškovės pateiktų aktų už 2019 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėn. ir 2020 m. sausio mėn., už kuriuos atsakovė nesumokėjo, buvo atlikti netinkamai (nekokybiškai), ar paminėtuose aktuose nurodyti absoliučiai visi darbai buvo su trūkumais, ar tik dalis jų, ar jie yra (buvo) ištaisyti.
55. Iš byloje esančių atsakovės teismui pateiktų defektų aktų (pateikti su 2020 m. gruodžio 11 d. rašytiniais paaiškinimais) matyti, kad juose užfiksuoti tokie darbų trūkumai: neįžemintos kabelių kopėčios, nepritvirtinti kabeliai, nebaigtas kabeliavimas, kabeliai iškritę iš lovių, nesunumeruotos atramos, nėra kabelių markiravimo, skyduose nėra schemų ir pan. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė nurodė dar ir tokius defektus: dviejų šviestuvų šviesos intensyvumas skirtingas, neveikia 4 šviestuvai, prie įėjimo į pastatą šviestuvai neišsijungia ir šviečia visą laiką, elektros lizdai nepažymėti (nesumarkiruoti) pagal reikalavimus, nepajungtas kabelis prie batų valymo kilimėlio, oro kondicionavimo įranga neprijungta prie maitinimo ir pan.
56. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos atsakovės nurodytus darbų defektus, jų reikšmingumą, konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, jog paminėti darbų trūkumai buvo esminiai, turintys įtaką galutiniam atsakovės darbų rezultatui, t. y. kad atsakovė darbų negali naudoti pagal sutartyje nurodytą jų paskirtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovės nurodyti darbų defektai negali būti traktuojami kaip žymus ir sudarantys pagrindą visiškai atsisakyti priimti visus ieškovės atliktus darbus, nurodytus 2019 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėn. ir 2020 m. sausio mėn. darbų priėmimo aktuose, ir už juos sumokėti.
57. CK 6.662 straipsnio 2 dalis nustato, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti. Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 straipsnio 3 dalis).
58. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tokiu atveju, kai kyla ginčas dėl rangos darbų kokybės ir apmokėjimo, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).
59. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės nurodyti, prieš tai paminėti darbų trūkumai (neįžemintos kabelių kopėčios, nepritvirtinti kabeliai, kabeliai iškritę iš lovių, neveikiantys šviestuvai, šviestuvų šviesos intensyvumo skirtumai ir kt.) buvo akivaizdūs ir galėjo būti nustatyti darbų perdavimo–priėmimo metu, pažymint apie nustatytus trūkumus atitinkame darbų perdavimo akte, kartu reikalaujant ieškovės per atitinkamą terminą trūkumus ištaisyti. Nepaisant to, kaip minėta, atsakovė tokių veiksmų nesiėmė, t. y. nei viename iš ginčo darbų perdavimo–priėmimo aktų per sutartyje nustatytą terminą nenurodė jokių pastabų dėl ieškovės atliktų ir perduodamų darbų ar jų dalies trūkumų, nenurodė, ar darbus priima su išlygomis, ar atsisako juos priimti visus, nurodydama atitinkamo savo sprendimo priežastis. Kitaip tariant, pati atsakovė nesilaikė nei šalių sudarytos sutarties Specialiųjų sąlygų 2 punkte, nei CK 6.662 straipsnio 1-3 dalyse įtvirtintos atliktų darbų priėmimo tvarkos.
60. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovei IS-Industry Solutions, a. s. nepasinaudojus savo teise nustatytu terminu reikšti pastabas ir komentarus dėl ieškovės atliktų darbų kokybės, nurodant protingas ir pagrįstas ginčo 2019 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėn. ir 2020 m. sausio mėn. aktuose nurodytų darbų ar jų dalies nepriėmimo priežastis, laikytina, kad atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus, todėl jai kilo pareiga atsiskaityti už ginčo darbų perdavimo–priėmimo aktuose nurodytus darbus. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atliktų darbų aktuose nesant jokių atsakovės fiksuotų darbų defektų, atsakovė neteko teisės remtis darbų trūkumų faktu.
61. Kita atsakovės nurodyta ginčo darbų perdavimo–priėmimo aktų nepasirašymo ir atsisakymo už juos apmokėti priežastis – vėlavimas atlikti darbus, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra ir negali būti pakankamas pagrindas atsisakyti pasirašyti aktus, taigi ir priimti rangovo atliktus darbus, nebent dėl vėlavimo atlikti darbai atsakovei prarado prasmę. Apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme tokios aplinkybės neįrodinėjo. Pažymėtina, kad už vėlavimą atlikti darbus užsakovė turėtų teisę reikalauti netesybų, remiantis Specialiųjų sąlygų 4 punkte šalių nustatyta tvarka, o ne atsisakyti darbus priimti ir už juos apmokėti. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, apeliantė nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad darbų atlikimo terminai buvo pažeisti dėl ieškovės kaltės. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija detaliau pasisakė, vertindama atsakovės atlikto įskaitymo teisėtumą, todėl dar kartą šių argumentų nekartoja.
62. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs ieškovės ieškinį ir priteisęs skolą už atliktus rangos darbus, nurodytus 2019 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėn. ir 2020 m. sausio mėn. darbų priėmimo–perdavimo aktuose, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Dėl kitų apeliantės skundo argumentų
63. Apeliantės teigimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi, teisės į teisingą teismą principus, nes neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, palankiau vertino Lietuvos Respublikos proceso šalį – ieškovę ir jos pateiktus įrodymus, atsakovės įrodymus nepagrįstai atmesdamas.
64. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės skundo argumentais ir pažymi, kad IS-Industry Solutions, a. s. nesutikimas su skundžiamu sprendimu, sprendimo išvadomis ir argumentais, neįrodo, kad šalių ginčą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieškovę vertino palankiau ir ieškinį patenkino tik dėl to, kad ji yra Lietuvos Respublikos proceso šalis. Priešingai nei teigia apeliantė, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs teisės į teisingą teismą, rungimosi ir kitus principus ar kad būtų neteisingai paskirstęs įrodinėjimo pareigą.
65. Apeliantės teigimu, liudytojų G. Š. ir T. M. parodymai buvo šališki ir paveikti dėl to, kad ieškovė yra buvusi liudytojų darbdavė. Nepaisant daugkartinių atsakovės prašymų, teismas nutarė nagrinėti bylą nuotoliniu būdu, per Zoom programą, neįvertinęs akivaizdžios procesinės problemos – galimybių užtikrinti, kad liudytojai nebūtų instruktuojami ieškovės ir kad jie neturėtų galimybių bendrauti, susižinoti tarpusavyje teismo posėdžio metu, nebuvimo.
66. CPK 189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, nesvarbu, koks jo amžius ir giminystės ryšiai su byloje dalyvaujančiais asmenimis, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla. Taigi vien tai, kad posėdžio metu apklausti liudytojai G. Š. ir T. M. yra buvę ieškovės darbuotojai, nereiškia, kad jie negali būti liudytojais. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojų apklausa vyko pažeidžiant CPK 192 straipsnyje nustatytą tvarką. Pažymėtina, kad apeliantė skunde tik deklaratyviai nurodė, jog liudytojai buvo šališki ir paveikti ieškovės, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, detaliau neargumentavo, kurie būtent liudytojų parodymai buvo neteisingi ar paveikti, kaip pasireiškė pažeidimas (CPK 178 straipsnis).
67. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliante, kad liudytojų apklausa nepagrįstai vyko nuotoliniu būdu per Zoom programą. Atkreiptinas dėmesys, kad pati apeliantė skunde nurodė, jog teismas, apklausdamas liudytojus byloje, vadovavosi Lietuvos Respublikos Teisėjų Tarybos rekomendacijomis dėl bylų nagrinėjimo ir teismo posėdžių organizavimo karantino laikotarpiu, tačiau teigia, kad rekomendacijos yra tik patariamojo pobūdžio dokumentas, neprivalomas nei teismams, nei bylos dalyviams.
68. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas COVID-19 pandemijos laikotarpiu liudytojų apklausą vykdė nuotoliniu būdu, laikydamasis patvirtintų rekomendacijų dėl bylų nagrinėjimo ir teismo posėdžių organizavimo karantino laikotarpiu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad liudytojų apklausa vyko pažeidžiant proceso teisės normas, ypač atsižvelgiant į tai, kad pati apeliantė jokių konkrečių pažeidimų neįvardijo, o apeliacinės instancijos teismas tokių nenustatė. Vien tai, kad toks liudytojų apklausos būdas nebuvo priimtinas apeliantei, nereiškia, kad egzistuoja pagrindas panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
69. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo nuožiūra nustatė ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą. Tokį argumentą grindė tuo, kad ieškovė pateikė du ieškinius, kurie buvo sujungti, reikalaudama priteisti skolą pagal 2019 m. kovo 13 d. rangos sutartį (pirkimo užsakymą) Nr. 4500020645, tačiau teismas nusprendė į bylą įtraukti ir rangos sutartį (pirkimo užsakymą) Nr. 4500020257. Nors, apeliantės teigimu, teismas pastarąjį užsakymą Nr. 4500020257 vertino visos bylos kontekste, tačiau neturėjo teisės priteisti pagal šį užsakymą (rangos sutartį) sumų, nes ieškovė to net neprašė.
70. Bylos duomenys patvirtina, kad nors UAB „Energus“ ieškiniuose buvo nurodžiusi, kad reikalavimas priteisti skolą kyla iš 2019 m. kovo 13 d. rangos sutarties Nr. 4500020645, tačiau reikalavimų pagrindu įvardijo ir pateikė teismui sąskaitas faktūras, kurios buvo išrašytos pagal abi rangos sutartis: tiek 2019 m. vasario 12 d. rangos sutartį (pirkimo užsakymą) Nr. 4500020257, tiek 2019 m. kovo 13 d. rangos sutartį (pirkimo užsakymą) Nr. 4500020645, nurodžiusi, kad atsakovė nesumokėjo už atliktus darbus. Pirmosios instancijos teismas, pastebėjęs šį netikslumą, 2020 m. gruodžio 16 d. posėdžio metu paprašė ieškovės RUAB „Energos“ jį ištaisyti ir pateikti teismui 2019 m. vasario 12 d. rangos sutartį (pirkimo užsakymą) Nr. 4500020257, ką ieškovė padarė – 2020 m. gruodžio 22 d. pateikė prašymą prijungti papildomus rašytinius įrodymus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nustatė ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą bei priteisė ieškovei tai, ko ji neprašė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
71. Apeliantės IS-Industry Solutions, a. s. apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
72. Ieškovė RUAB „Energus“, pateikusi atsiliepimą į skundą, prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esanti 2021 m. kovo 31 d. sąskaita faktūra ir 2021 m. balandžio 28 d. AB SEB banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą įrodo, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė patyrė 4 719 Eur advokato pagalbos išlaidų.
73. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
74. Atsižvelgiant į tai, kad RUAB „Energus“ išlaidos už advokato pagalbą buvo patirtos 2021 m. balandžio mėn. (apmokėta sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2020 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 524,20 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 1 981,46 Eur (1,3 x 1 524,20 Eur). Kadangi ieškovės RUAB „Energus“ prašomos priteisti 4 719 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į IS-Industry Solutions, a. s. apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, šios išlaidos mažintinos iki 1 981,46 Eur ir, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš atsakovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Energus“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 981,46 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir 46 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės IS-Industry Solutions, a. s. (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).