- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-09
- Bylos Nr.
- I-2805-171/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00767-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- G. O.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. O. (G. O.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. O. (G. O.) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–18), kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Paaiškina, kad nuo 2012 m. lapkričio 13 d. iki 2014 m. birželio 12 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kaip suimtasis teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, t. y. kameros buvo perpildytos, jose buvo sunku judėti, trūko kėdžių. Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinta galimybė sportuoti, lankytis įvairiuose renginiuose, dirbti. Pasivaikščioti kiemelyje buvo suteikiama tik 1 valanda per dieną, nors turėjo teisę 8 valandas per dieną praleisti lauke. Kiemeliuose nebuvo šiukšlių dėžių ir peleninių, todėl jie nuolat buvo šiukšlini, sienas dengė sienų grybeliai, pelėsiai. Kiemelių stogas buvo iš asbesto, tai kėlė pavojų jo sveikatai.
Pirmo, antro ir trečio korpuso gyvenamosiose kamerose nebuvo užtikrinta galimybė iškviesti budintį pareigūną, pasinaudojant signalizacijos mygtuku, kadangi pirmame ir trečiame korpuse jie neįrengti, o antrame korpuse nors ir įrengti, tačiau neveikia, todėl suimtiesiems nėra užtikrinamas pakankamas saugumas, jeigu kameroje kyla grėsmė.
Kamerose neveikė ventiliacija, nebuvo tinkamo apšvietimo, vasarą buvo karšta, o žiemą šalta, švaraus oro kiekis neatitiko reikalavimų, vyravo drėgmė, puvo čiužiniai, veisėsi parazitai, rūdijo lovos. Ant langų įrengtos grotos ribojo tiek vėjo, tiek šviežio oro patekimą į kamerą. Kamerose tiek lubos, tiek sienos buvo padengtos pelėsiais ir grybeliais, atsilupę dažai, sienos nepritaikytos valyti. Dėl šių aplinkybių nuolat skaudėdavo galvą ir gerklę, kildavo temperatūra.
Nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, čiužiniai nedezinfekuojami, nesuteikta galimybė išsiskalbti ir džiovinti apatinius ir viršutinius drabužius. Išduoto pusės rulonėlio tualetinio popieriaus dviem savaitėms neužtekdavo. Nuo šalia gyvenamųjų kamerų langų esančių šiukšlių konteinerių nuolat sklido nemalonus kvapas.
Nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu). Visose kamerose unitazas buvo gyvenamojoje patalpoje, atskirtas ne aukštesne nei 1,35 m sienele, nebuvo jokios kabinos. Be to, ne kartą naudojantis tualetu pareigūnai atidarydavo duris neįspėję ir neįsitikinę, ar jis juo naudojasi. Kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, taip pat nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, todėl kameroje nuolat tvyrojo nemalonus kvapas. Dažnai nebūdavo šilto vandens, nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu. Dušo patalpos nešvarios, praustuvai sulaužyti.
Kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių ir blakių. Administracija laiku nevykdė deratizacijos ir dezinfekcijos arba ji būdavo neefektyvi. Be to, ją atlikus patalpos nebūdavo išvėdinamos, todėl tekdavo kvėpuoti nuodais, skirtais buitiniams parazitams.
Nebuvo užtikrinamas kaloringas ir skanus maistas, dienos maisto davinio energinė vertė buvo nuo 1 300 iki 1 500 kcal. Paduodamas maistas nebuvo sveriamas, todėl dažnai neatitiko nustatyto kiekio. Nebuvo užtikrinamos tinkamos sąlygos pavalgyti, nes maistą atnešdavo tiesiai į gyvenamąją kamerą. Kol jis buvo padalijamas 25 kameroms, atšaldavo. Sąlygų eiti pavalgyti į valgyklą sudaryta nebuvo. Ne kartą matė, kaip maisto dalintojas maistą dalija be higieninių pirštinių, kompotui (arbatai) skirtą indą tiesiog panardina į specialų kompotui (arbatai) skirtą didelį termosą.
Laikymo Lukiškių TI-K metu nebuvo užtikrinami ilgalaikiai pasimatymai su gyvenimo drauge (žmona), kadangi įstaigoje nėra įrengtų ilgalaikiams pasimatymams skirtų patalpų.
Taigi tokie Lukiškių TI-K veiksmai sukėlė ne tik fizinius, bet ir psichologinius išgyvenimus, baimę, nevisavertiškumo jausmą, pažemino garbę ir orumą.
Prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą, kadangi tuo metu, kai buvo pažeidžiamos jo teisės, jis nesuprato ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, nes neturi teisinio išsilavinimo, apie pažeidimus sužinojo iš televizijos. Teismui nusprendus taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, prašo kompensacijos neskaičiuoti, tačiau konstatuoti faktą, kad tuo laikotarpiu buvo padaryti higienos normų pažeidimai.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimuose į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 23–39, 175–176). Taip pat prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas reikalauja atlyginti neturtinę žalą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų nuo 2012 m. lapkričio 13 d. iki 2014 m. birželio 12 d., o į teismą kreipėsi tik 2017 m. kovo 6 d.
Nurodo, kad, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-212 „Dėl Bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, buvo nustatyta Bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklė, kurios lentelės 6.34 punkte nustatyta, kad Suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus patikrinimo žurnalo minimalus saugojimo terminas – 3 metai, todėl remiantis šia nuostata duomenų apie pareiškėjo judėjimą (kameros, skaičius jose bei plotas) laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 13 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neturi galimybės pateikti.
2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Sutinka, kad kai kurios kameros gali būti perpildytos, tačiau Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras.
Atkreipia dėmesį, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Įstaigos administracija nuolat iš jų reikalauja tą tvarką palaikyti. Reikalingas inventorius išduodamas į kameras. Taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklėms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“.
Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, langus, stiklus, klozetus, taip pat griaudami atitvarų sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinį remontą.
Kamerose pavojaus mygtukai įrengti, tačiau labai dažnai juos gadina ir laužo kamerose sėdintys suimtieji bei nuteistieji.
Lukiškių TI-K kameros įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintomis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), kurios nustato, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, įrengti stalai, sukomplektuoti kartu su dviem pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau nei 4 lovos. Kiekvienoje kameroje, atsižvelgiant į lovų skaičių, yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji, palikti dirbti ūkio darbus.
Dušų patalpos sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Patalpose esantys grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė valomi kiekvieną dieną su dezinfekcinėmis priemonėmis. Dušuose karštas vanduo tiekiamas nuolat, todėl suimtiesiems (nuteistiesiems) yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
Lietuvos higienos norma HN 76:2010 nustato, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte įtvirtinta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Be to, asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose pakabinamos užuolaidos.
Pažymi, kad maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Teisės aktai nustato, kad nedirbančiam vyrui per parą maisto energinė vertė turi būti ne mažesnė kaip 2 298 kcal. Kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybę tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojas ir patvirtina tai parašu pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale. Leidimą išduoti pagamintą maistą išduoda įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas. Pažymi, kad visi maisto dalintojai yra sveiki, jų sveikatos būklė patikrinta, taip pat jie nuolat privalo rūpintis asmens higiena, rankos turi būti visada švarios, išplautos.
Norėdami dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, asmenys, laikomi Lukiškių TI-K, turi parodyti iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką. Lukiškių TI-K suimtieji asmenys dalyvauja laisvalaikio užimtumo programoje: organizuojami stalo žaidimų turnyrai, šiltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos. Įstaigoje įrengtoje koplyčioje vyksta religinio pobūdžio renginiai, aukojamos Šv. Mišios, asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija. Organizuojami profesionalų ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai. Įstaigoje veikia biblioteka, kurios paslaugomis gali naudotis visi norintieji. Taip pat suimtieji vedami į sporto salę, kino salę, dalyvauja ŽIV ir narkomanijos prevencijos programoje, vedami pasivaikščioti.
Patalynė, tualetinis popierius (1 rulonas per mėnesį) išduodami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“. Pareiškėjui tualetinis popierius buvo išduotas, todėl Lukiškių TI-K savo veiksmais jo teisių nepažeidė.
Sąlygos skalbti ir džiovinti apatinius ir viršutinius drabužius yra sudarytos. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai, jie tą pačią dieną nuteistiesiems grąžinami sausi. Suimtieji ir nuteistieji asmeninių viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis sumokėti už suteiktą skalbimo paslaugą.
Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose patikrinimai dėl šviesos, šilumos ir drėgmės neatliekami, jei nėra suimtųjų ar nuteistųjų nusiskundimų.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga. Pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat valomi, valymo darbus atlieka kiemsargis. Dalis nuteistųjų taip pat padeda tvarkyti Lukiškių TI-K teritoriją ir pasivaikščiojimo kiemelius.
Lukiškių TI-K 1-ojo, 2-ojo ir 3-iojo gyvenamųjų korpusų, kuriuose apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra. Nelaužomi šiferio lakštai žmogaus sveikatai nekenkia. Pasivaikščiojimo kiemeliuose esančius stogelius pasiekti įmanoma tik pastačius pakylą ar kopėčias. 3-iojo korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrus dengiantis šiferis visiškai pakeistas cemento plokšte. Šiferis baigiamas keisti ir 1-ojo korpuso pasivaikščiojimo kiemeliuose.
Lukiškių TI-K nėra įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nustatytas reikalavimas įrengi tik trumpalaikių pasimatymų su giminaičiais ar kitais asmenimis patalpas.
Lukiškių TI-K buitinių atliekų saugojimo aikštelė įrengta greta 1-ojo korpuso. Aikštelė betonuota, buitinių atliekų konteineriai sandarūs, su dangčiais.
Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
Atsakovės atstovas prašo iš pareiškėjo priteisti atlyginti 7,68 Eur patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 13 d. iki 2014 m. birželio 12d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams atlyginti žalą taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies prašymui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju atsakovės atstovas atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė (b. l. 23–39).
Pareiškėjas prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą, kadangi pažeidimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, nes neturi teisinio išsilavinimo, apie teisių pažeidimus sužinojo iš televizijos.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismų praktiką, paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013), todėl darytina išvada, kad pareiškėjas per visą jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį suvokė, kad atitinkamos jo teisės galėjo būti pažeidžiamos.
Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismui sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, šalys turi pateikti argumentus, įrodymus dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1671-858/2015).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2017 m. kovo 6 d. (b. l. 19), nors Lukiškių TI-K, kaip pats nurodė, buvo laikomas nuo 2012 m. lapkričio 13 d. iki 2014 m. birželio 12 d.
Taigi atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikant jį Lukiškių TI-K galimai netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 13 d. iki 2014 m. kovo 5 d., nes paskutinė diena kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo minėtu laikotarpiu buvo 2017 m. kovo 6 d. Pareiškėjo nurodyta priežastis dėl teisinio išsilavinimo neturėjimo nelaikoma svarbia, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą atmetamas.
Pareiškėjas skunde prašo konstatuoti padarytus higienos normų pažeidimus, jei būtų nuspręsta taikyti ieškinio senaties terminą.
Šis pareiškėjo prašymas atmestinas. Teismas atkreipia dėmesį, kad administracinių teismų kompetencijai nėra priskirtina nustatyti juridinių faktų buvimą ar nebuvimą, jeigu toks nustatymas nesukelia jokių teisinių padarinių, todėl šiuo atveju net ir nustačius, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 13 d. iki 2014 m. kovo 5 d. buvo pažeidžiamos higienos normos, tai teisinių pasekmių nesukeltų, kadangi kreipimosi į teismą ieškinio senaties terminas yra praleistas ir neturtinės žalos atlyginimas nebegali būti priteistas.
Nagrinėjamu atveju žalos atlyginimo klausimas nagrinėjamas dėl pareiškėjo nurodytų jo teisių pažeidimų laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2014 m. birželio 12 d.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnio), atlyginimo, taikomos CK normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011).
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Dėl minimalaus ploto kamerose
Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Pareiškėjas neginčija atsakovės atstovo nurodytų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus. Teismas neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti.
Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2014 m. kovo 11 d., 2014 m. balandžio 2 d., 2014 m. balandžio 4–13 d., 2014 m. balandžio 18–23 d. ir 2014 m. balandžio 25– gegužės 15 d., iš viso 39 dienas, buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. 2014 m. gegužės 16 d. pareiškėjas išvyko iš Lukiškių TI-K į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją. Įvertinus aplinkybę, kad tenkantį plotą dar mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sąlygomis jis turėjo praleisti didžiąją dalį paros laiko, pripažintina, kad pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktį.
Dėl netinkamos ventiliacijos, šviesos trūkumo
Pareiškėjas teigia, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamo apšvietimo, ventiliacijos, vasarą buvo karštą, o žiemą šalta.
Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose (b. l. 92, 96, 116), Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nebuvo nustatyta. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K direktorių dėl to, kad kameroje jam buvo per šalta ar per karšta.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taigi Lukiškių TI-K įrengdamas grotas ant langų vykdė nurodytų taisyklių reikalavimus, todėl teigti, kad buvo padarytas pažeidimas, nėra pagrindo.
Dėl pasivaikščiojimo kiemeliuose
Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo suteikta galimybė 8 valandas per dieną būti pasivaikščiojimų kiemelyje.
Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą antrojo bendrojo pranešimo Nr. CPT/Inf(92)3 47 punkte nustatytas 8 valandų terminas yra taikomas ne pasivaikščiojimui gryname ore, o įvairiai veiklai kalinimo metu, 48 punkte nustatyta, kad 1 valandos per dieną pasivaikščiojimas yra pakankamas.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Taigi, pareiškėjas, teigdamas, jog jam turėjo būti suteikta galimybė 8 valandas praleisti ne kameroje, yra neteisus. Byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K šios savo pareigos neįgyvendino ar įgyvendino netinkamai, todėl pareiškėjo argumentas atmestinas.
Pareiškėjas teigia, kad pasivaikščiojimų kiemelių stogas yra iš asbesto, todėl buvo daroma žala jo sveikatai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 papunktis nustato, kad nuo 2000 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti lygius ir banguotus asbestcemenčio šiferio lapus statomuose gyvenamuosiuose namuose ir visuomeninės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose ir kt.), 3.2 papunktis nustato, kad nuo 2002 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti lygius ir banguotus asbestcemenčio šiferio lapus statomuose kituose objektuose. Atsakovo atstovas atsiliepime patvirtina, kad Lukiškių TI-K 1-ojo, 2-ojo, 3-iojo gyvenamųjų korpusų, kuriuose apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra. 3-iojo korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrų padengimas šiferiu visiškai pakeistas cemento (cetrio) plokšte. Šiferis baigiamas keisti ir 1-ojo korpuso pasivaikščiojimo kiemeliuose. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginį, kad kiemelius dengiančiose plokštėse yra asbesto, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl pavojaus mygtukų
Pareiškėjas teigia, kad nebuvo pavojaus mygtuko pagalbai išsikviesti.
Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad kamerose pavojaus mygtukai įrengti, tačiau nuteistieji dažnai patys juos sugadina.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti aliarminis iškvietimas.
Pareiškėjas neneigia, kad pavojaus mygtukai kamerose buvo įrengti. Byloje nepateikta įrodymų, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių dėl pavojaus mygtukų neveikimo. Taigi, šiuo atveju nėra Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl galimybės sportuoti, dirbti, lankytis įvairiuose renginiuose neužtikrinimo
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinta galimybė sportuoti, lankytis įvairiuose renginiuose, dirbti.
Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas, norėdamas dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu. Taip pat paaiškino, kad suimtieji vedami į sporto salę, Lukiškių TI-K organizuojami stalo žaidimų turnyrai, profesionalų ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai, šiltuoju metų laiku rengiamos įvairios varžybos, veikia biblioteka.
SVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji gali dirbti tardymo izoliatoriuose, jei yra galimybė dirbti, ir tik jų rašytiniu prašymu ir šių suimtųjų ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, prašydamas suteikti galimybę dirbti. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K direktorių, norėdamas dalyvauti Lukiškių TI-K užimtumo programose arba dėl to, kad būtų varžoma galimybė dalyvauti įvairiuose Lukiškių TI-K renginiuose, todėl ir šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl tarakonų, graužikų, vabzdžių ir kitų kenkėjų
Pareiškėjas teigia, kad kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių ir blakių. Atlikus deratizaciją ir dezinfekciją, patalpos nebūdavo išvėdinamos, todėl tekdavo kvėpuoti nuodais, skirtais buitiniams parazitams.
Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
2013 m. gruodžio mėnesį Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį (b. l. 162–164) dvylikai mėnesių su UAB „Dezinfa“ vykdyti vabzdžių, graužikų ir kitų kenkėjų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Iš graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo (b. l. 152–155) matyti, kad sutartis buvo vykdoma, o kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, buvo rasta tarakonų ir panaudotos priemonės jiems sunaikinti. Byloje nėra duomenų apie deratizacijos ir dezinsekcijos priemonių kenksmingumą, pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo argumentai dėl to, kad kameroje pilna tarakonų ir kitokių kenkėjų, kad patalpos nebūdavo vėdinamos po deratizacijos ir dezinsekcijos, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl maitinimo
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinamas kaloringas ir skanus maistas, tinkamos sąlygos pavalgyti, maistą į kamerą atnešdavo atšalusį, maisto dalintojas maistą dalijo be higieninių pirštinių.
Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybę tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojas ir patvirtina tai parašu pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale. Leidimą išduoti pagamintą maistą išduoda įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (redakcija nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. balandžio 1 d.) (toliau – Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės) 24 punktą kamerose laikomiems suimtiesiems ar nuteistiesiems maistas į kameras arba specialias gamybines patalpas pristatomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose. Byloje nėra pareiškėjo skundų Lukiškių TI-K direktoriui, kad jis gavo atšalusį maistą, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. kovo 20 d. pranešimas (b. l. 54) patvirtina, kad pareiškėjas buvo apgyvendintas kamerose, kuriose buvo stalas, kėdutės, suolai, todėl argumentas, kad nebuvo vietos pavalgyti, atmestinas kaip nepagrįstas.
Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėse nenustatyta pareiga maisto dalintojams dėvėti pirštines. Nėra pagrindo abejoti atsakovės atstovo paaiškinimu, kad maisto dalintojų sveikatos būklė patikrinta, todėl pareiškėjo argumentas, kad maisto dalintojai nedėvėjo higieninių pirštinių, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl patalynės, tualetinio popieriaus, skalbimo
Pareiškėjas teigia, kad nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, čiužiniai nedezinfekuojami, nesuteikta galimybė išsiskalbti ir džiovinti apatinius ir viršutinius drabužius, nepakako tualetinio popieriaus.
Pagal teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) patvirtintoje Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normoje nustatyta, kad vyrams 1 mėnesiui išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 200 g skalbiamojo muilo ir 100 g tualetinio muilo. SVĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suimtieji gali naudotis savo patalyne, jeigu to pageidauja. Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad patalynė buvo išduodama vadovaujantis minėtu įsakymu, todėl pareiškėjo argumentas dėl netinkamo aprūpinimo patalyne atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas neneigia, kad Lukiškių TI-K vykdė reikalavimus, t. y. išduodavo tualetinio popieriaus, taigi jo argumentai, kad turėjo būti išduodama daugiau tualetinio popieriaus, vertinami kaip papildomi asmeniniai poreikiai ir negali būti pripažįstami kaip netinkamas Lukiškių TI-K pareigų vykdymas.
SVĮ 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius.
Atsakovės atstovas patvirtina, kad Lukiškių TI-K yra sudarytos sąlygos skalbti, patalynė ir apatiniai skalbiami nemokamai, o viršutinius drabužius gali išsiskalbti, jei asmeninėje sąskaitoje turi pakankamai pinigų sumokėti už skalbimo paslaugą. Šiuo atsakovės atstovo paaiškinimu nėra pagrindo abejoti. Kadangi nei SVĮ, nei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nenustatytas nemokamas viršutinių drabužių skalbimas ar dažnesnis patalynės ir apatinių drabužių skalbimas, nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimas (b. l. 54–55) patvirtina, kad Lukiškių TI-K patalynė dezinfekuojama įstaigoje esančiose dezinfekavimo kamerose. 2013 m. gruodžio mėnesio sutartimi (b. l. 162–164) UAB „Dezinfa“ įsipareigojo Lukiškių TI-K teikti kenkėjų kontrolės paslaugas, t. y. lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir naikinimą (deratizaciją) du kartus per mėnesį (sutarties 2.1.1 papunktis), atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją) du kartus per mėnesį (sutarties 2.1.2 papunktis). Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo duomenys (b. l. 152–155) patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu UAB „Dezinfa“ įsipareigojimus pagal minėtą sutartį vykdė.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atmestinas pareiškėjo argumentas dėl čiužinių nedezinfekavimo, kadangi rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K buvo vykdoma deratizacija ir dezinsekcija, o patalynė buvo dezinfekuojama.
Dėl ilgalaikių pasimatymų
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinami ilgalaikiai pasimatymai su gyvenimo drauge (žmona), kadangi nebuvo įrengtos ilgalaikiams pasimatymams skirtos patalpos.
Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.
Dėl privatumo sanitariniame mazge
Pareiškėjas teigia, kad nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), nes jis atskirtas ne aukštesne nei 1,35 m sienele, dažnai nebūdavo šilto vandens.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte įtvirtinta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 papunktis nustato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
Lietuvos higienos norma HN 76:2010 nenustatė, kad sanitariniuose mazguose privalomai turi būti įrengta šilto vandens tiekimo sistema, todėl Lukiškių TI-K, sanitariniame mazge įrengusi tik šalto vandens tiekimo sistemą, pažeidimo nepadarė, o pareiškėjo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.). Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą teigė, kad sanitarinis mazgas (tualetas) nuo gyvenamosios patalpos atskirtas 1,5 metro aukščio pertvara. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą.
Kadangi sanitariniai mazgai (tualetai) kamerose nėra pakankamai izoliuoti, darytina išvada, jog tualetas nėra tinkamai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, o tai ribojo pareiškėjo privatumą ir galėjo sukelti jam nemalonių išgyvenimų. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad tualetus skiriančios sienelės užtikrina būtiną privatumą. Toks sanitarinio mazgo įrengimas laikytinas pareiškėjo kalinimo sąlygų bloginimu ir teisių pažeidimu, sukėlusiu neigiamus išgyvenimus, sietinus su atsakovės pareigos užtikrinti teisę į privatumą nevykdymu.
Dėl dušo įrengimo
Pareiškėjas teigia, kad dažnai nebūdavo šilto vandens, todėl nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu. Dušo patalpos nešvarios, praustuvai sulaužyti.
Atsakovės atstovas paaiškino, kad dušų patalpos sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Patalpose esantys grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė valomi kiekvieną dieną dezinfekcinėmis priemonėmis. Dušuose karštas vanduo tiekiamas nuolat, todėl suimtiesiems (nuteistiesiems) yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
Teismui nėra pagrindo abejoti šiuo atsakovės atstovo paaiškinimu, pareiškėjas nepateikė jį paneigiančių įrodymų, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl šiukšlių konteinerių
Pareiškėjas nurodo, kad nuo šalia gyvenamųjų kamerų langų esančių šiukšlių konteinerių nuolat sklido nemalonus kvapas.
Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad buitinių atliekų saugojimo aikštelė įrengta greta 1-ojo korpuso, aikštelė betonuota, buitinių atliekų konteineriai sandarūs, su dangčiais.
Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių dėl nuo konteinerių į gyvenamąsias kameras sklindančio nemalonaus kvapo, todėl šie jo teiginiai vertintini kaip nekonkretūs ir nepagrįsti, todėl atmestini.
Dėl žalos dydžio
Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kalint Lukiškių TI-K pareiškėjui 39 dienas teko mažesnis plotas, nei nustatyta Įsakyme Nr. V-124, tai yra 3,6 kv. m vienam asmeniui. Taigi, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį.
Konstatuotina, kad dėl laikymo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, į tai, kad pareiškėjas perpildytose kamerose buvo laikomas 39 dienas, pažeidimai tęsėsi su pertraukomis, nes pareiškėjas kelis kartus buvo išvykęs į Radviliškio areštinę, Šiaulių tardymo izoliatorių, taip pat buvo perkeltas į kameras, kuriose minimalus plotas asmeniui atitiko teisės aktų reikalavimus ir visą buvimo laiką buvo pažeistas jo privatumas. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes.
Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti nurodoma 10 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.
Teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1541-624/2016), įvertinęs priklausančio ploto, teisės į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), pažeidimus, vadovaudamasis teisingumo kriterijumi, Lietuvoje egzistuojančiomis ekonominėmis, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygomis, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 420 Eur sumos priteisimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų, kurios priteistinos iš pareiškėjo. Teismas konstatuoja, kad Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas.
Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – Tvarka), 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. O. (G. O.) skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti G. O. (G. O.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 420 (keturis šimtus dvidešimt eurų) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.