Telšių apylinkės teismo nutartis

2025-09-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-86-1257/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-09-23
Bylos Nr.
eII-86-1257/2025
Teisminio proceso Nr.
4-47-3-00031-2025-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Deimantė Montvydaitė
Pareiškėjas
G. V.
Suinteresuotas asmuo
D. D.
Kategorijos
  • 16.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-86-1257/2025Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00031-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 21.10.4 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. rugsėjo 23 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Deimantė Montvydaitė,sekretoriaujant Jurgitai Rulevičienei,

dalyvaujant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Donatui Miliui,

pareiškėjui G. V.,suinteresuotam asmeniui D. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) G. V. nubaustas už tai, kad jis 2024 m. gegužės 26 d., 11.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas atbuline eiga iš privataus namo kiemo neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiai transporto priemonei Subaru Legacy ir su juo susidūrė, ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje. Už šio administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda.

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. V. pateikė skundą dėl 2025 m. liepos 22 d. nutarimo, kuriuo prašo panaikinti nutarimą kaip nepagrįstą, bylą gražinti tolimesniam, išsamiam, objektyviam, tyrimui; esant galimybei, atnaujinti tyrimą, įvertinant visų įvykio aplinkybių visumą, liudytojų parodymus, eismo įvykio schemą, priimti sprendimą dėl eismo įvykio kaltininko nustatymo, nes automobilio Subaru Legacy vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) KET 9, 219, 222 punktus. Skunde nurodė, kad 2024 m. gegužės 26 d., 11.30 val., pareiškėjo vairuojamas automobilis Skoda Superb jau buvo išvažiavęs iš kiemo ir stovėjo pagrindinio kelio šalikelėje. Tuo metu į kairįjį galinį kampą atsitrenkė pagrindiniu keliu iš dešinės pusės atvažiavęs automobilis Subaru Legacy. Po susidūrimo Subaru Legacy vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, apie įvykį nepranešęs ir nesustojęs. Dėl šio Subaru Legacy vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos nebuvo sudaryta galimybė įvykio vietoje objektyviai įvertinti eismo įvykio aplinkybių – apklausti dalyvių ar liudytojų, užfiksuoti faktinę transporto priemonių padėtį bei apgadinimus ar surašyti bendrą eismo įvykio deklaraciją. Jei pareiškėjas būtų nedavęs pirmumo pagrindiniu keliu važiuojančiam Subaru Legacy automobiliui, tai automobilio apgadinimai būtų dešinėje pusėje ar automobilio galinėje dalyje, bet ne kairėje pusėje. Pareiškėjo vairuojamos transporto priemonės esami apgadinimai parodo, kad jo vairuojamas automobilis jau stovėjo šalikelėje ir Subaru Legacy vairuotoja nepastebėjo jo jau šalikelėje stovėjusios transporto priemonės. Po kelių dienų sutikta Subaru Legacy vairuotoja patvirtino, kad įvykio metu jautė smūgį, bet sustojusi tik po maždaug kilometro ir neaptikusi matomų pažeidimų savo automobilyje, nusprendė, kad nieko rimto neįvyko. Ji pasiūlė pareiškėjui piniginę kompensaciją, tačiau jis pasiūlė kartu užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Iš pradžių ji sutiko, tačiau vėliau persigalvojo ir atsisakė bendradarbiauti. Remiantis šiomis aplinkybėmis, pareiškėjas mano, kad nusižengimo nepadarė, o atsakomybę už įvykį turėtų prisiimti Subaru Legacy vairuotoja, kuri be to, galimai pažeidė KET 9, 219, 222 punktus ir pasišalino iš įvykio vietos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad įvykis įvyko šių metų vasarą ar pavasarį, tiksliai nepamena, pietų metu, adresu (duomenys neskelbtini). Važiuodamas atbuline eiga iš kiemo įsitikino, kad nėra kliūčių išvažiuoti ir įvažiavęs į pagrindinį kelią, išsitiesinęs, įjungęs pirmą pavarą tiesiai važiuoti, pro dešinįjį veidrodėlį pamatė atvažiuojančią transporto priemonę. Jis važiavo nedideliu greičiu, kelio matomumas buvo geras, nes už kelio augančios tujos yra 2 m nuo tvoros, niekas neužstoja. Atstumas nuo atvažiuojančios transporto priemonės galėjo būti apie 10-12 m. Pamatęs minėtą automobilį sustojo, tačiau po kelių sekundžių pajuto smūgį, o minėta transporto priemonė pravažiavo nesustojusi. Automobilis atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio kairę pusę. Kadangi automobilis priklauso sutuoktinei, nuėjęs pasakė jai, kad į jį įpuolė. Automobilį Subaru vairavo mergina, kurią atpažino, galvojo susitars. Kitą dieną važiavo į darbą ir pamatė, kad ant kelio stovi automobilį vairavusi mergina. Paklausė jos, kas čia įvyko, kodėl pabėgo. Pasiūlė, kad susitiktų vakare „supildyti“ popierius. Mergina sutiko, pasakė, kad ateis po darbo vakare. Vairuotoja sakė, jog nejuto, kaip įpuolė, jos automobiliui nėra jokių sugadinimų, nurodė, kad truputį pavažiavus išlipo iš autombilio apsižvalgyti ir nieko nepamatė. Tačiau vakare ji paskambino ir pasakė, kad „nieko nežino“. Taip ir paliko. Tada policijoje parašė skundą. Įvykio metu apgadinti jo automobilio galinis „bamperis“, kairiosios pusės pats kampas ir šonas. Žalą vertina apie 400-500 Eur. Mano, kad jei jo vairuojamas automobilis būtų stovėjęs tiesiai, jam būtų kliudę dešinę pusę, o dabar kliudė kairę pusę. Vairuotoja tikrai galėjo jį aplenkti, apvažiuoti, nes ten kelias kaip autostradoje, 10 m pločio. Tiksliai nežino, bet mano, kad vairuotoja galimai naudojosi telefonu ir nematė. Vairuotoja galėjo sustoti, ji tikrai turėjo justi susidūrimą, jeigu kliudė su automobilio ratu.

Atsiliepimas

Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatas atsiliepimu su skundu nesutiko. Atsiliepime nurodyta, kad administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų (nuotraukos, tarnybinis pranešimas, eismo įvykio schema, eismo įvykio apžiūros protokolas, administracinio nusižengimo protokolas, paaiškinimai, eismo įvykio ekpertizės aktas ir kt.) pareiškėjo G. V. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, konstatuoti. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo, tačiau šioje administracinio nusižengimo byloje surinkti objektyvūs aukščiau išvardinti įrodymai patvirtina G. V. kaltę dėl padarytų KET pažeidimų, sukėlus eismo įvykį su vairuojama transporto priemone. Remiantis ištirtais administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais skundžiamu nutarimu pagrįstai buvo konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo G. V. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, yra neginčijamai įrodyta, o jo nurodytos aplinkybės nesuponuoja pagrindo administracinio nusižengimo teisenai jo atžvilgiu nutraukti ir nešalina jo administracinės atsakomybės dėl padarytų KET pažeidimų.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas su skundu nesutiko. Nurodė, kad nors pareiškėjas ir nurodo visai kitas aplinkybes, tačiau institucijos nuomone, išvažinėjant iš kiemo buvo nesilaikoma saugumo reikalavimų, neįsitikinta, kad yra saugu, nesilaikyta KET 114 punkto, kad asmuo turi įsitikinti, jog nėra jokių kliūčių daryti manevrą, ne tik pradedant važiuoti, bet ir viso manevro metu, nes bet kada trajektorijoje gali atsirasti kliūtis. Atbuline eiga važiuojantis vairuotojas visada turi sustoti ir duoti kelią kitam eismo dalyviui, kuris juda pagrindiniu keliu. Nors pareiškėjas ir teigia, kad Subaru Legacy vairuotoja pripažino kaltę ir norėjo susipildyti deklaraciją, tačiau pati vairuotoja tai neigia. Iš Subaru Legacy vairuotojos pateiktų aplinkybių visumos matyti, kad iki susidūrimo buvo vos porą metrų ir susidūrimas įvyko dėl pareiškėjo kaltės, važiuojant, manevruojant atbulomis ir nepraleidžiant pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio. Šios aplinkybės suponuoja pagrindą teigti, kad pareiškėjas padarė nusižengimą, todėl institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad automobilis nebuvo visiškai įvažiavęs į pagrindinį kelią, tai patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos. Be to, iš fotonuotraukų matyti, kad pareiškėjui matomumą užstoja už kiemo tvoros augančios tujos, žaluma, todėl pareiškėjas atbulomis išvažiuojant iš kiemo privalėjo įsitikinti, o jei nepavyksta išvažiuoti atbulomis, tai reikia daryti priekiu, kad netrukdyti važiuojantiems pagrindiniu keliu.

Suinteresuotas asmuo D. D. teismo posėdžio metu parodė, kad 2024 m. gegužės 26 d., apie 11.30 val., važiavo į Rainių parduotuvę. Važiuojant pagrindiniu keliu pamatė, kad iš kiemo išvažinėja automobilis, todėl norėdama išvengti kliūties jį apvažiavo ir nuvažiavo į parduotuvę. Jokio transporto priemonių susidūrimo ji nejuto. Jei būtų jautusi smūgį, būtų tikrai sustojusi, juk vis dėlto kaimynai. Kai pamatė pareiškėjo vairuojamą automobilį, jis judėjo, o ne stovėjo. Prie parduotuvės išlipus neapžiūrinėjo automobilio. Po keturių dienų, gal gegužės 30 d., ryte, laukiant važiuoti į darbą, privažiavo pareiškėjo sutuoktinė ir pradėjo ją kaltinti, kad ji pabėgo iš autoįvykio ir įpuolė į jų mašiną. Sakė, jog buvo toks garsas, kad jų vaikas pašoko nuo kėdutės. Ji pasakė, kad dabar neturi laiko kalbėtis, pasiūlė apsikeisti telefono numeriais. Tą pačią dieną, po kelių valandų, jai būnant darbe, pareiškėjo sutuoktinė parašė: „tai kaip ar pildomės deklaraciją?“. Atsakė, kad grįžus iš darbo paskambins ir pakalbės. Grįžusi iš darbo paskambino ir visas pokalbis vyko su pareiškėjo sutuoktine, nors įvykio ji net nematė ir jame nedalyvavo. Ji pradėjo su ja nemaloniai kalbėti, todėl ji juos pakvietė ateiti į kaimynystę, apžiūrėti jų ir jos autombilius. Jai pasakė „tau reikia, tu ir ateik, mes niekur neisim“. Telefonu dar sakė, kad „pildomės deklaraciją“, tačiau ji atsakė, kad nesutinka. Po pokalbio vėl buvo parašyta žinutė: „tai kaip, ar pildai deklaraciją?“, tačiau ji nieko neatrašė. Tuomet jai parašė, kad bus rašomas pareiškimas policijai. Jai įdomu, kodėl jei ji įpuolė, nebuvo kviečiama policija, kodėl neatėjo iš karto, o tik po keturių dienų ją susirado. Jie iš matymo pažįstami, šalia gyvena. Važiuodama įvykio metu nesinaudojo telefonu. Neabejoja, kad prie tvoros augančios tujos trukdė matomumui. Tai ne pirmas kartas dėl tokio neatsargaus pareiškėjo išvažiavimo iš kiemo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo S. Ž. 2024 m. birželio mėnesio (nenurodyta tiksli data) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. birželio 3 d. registruotas eismo įvykis, apie tai, kad 2024 m. gegužės 26 d., apie 11.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), į automobilio Skoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinį bamperį atsitrenkė transporto priemonė Subaru bei nesustojusi iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tikslinant įvykio aplinkybes nustatyta, kad automobilį Subaru Legacy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo D. D.. Telšių rajono policijos komisariato teritorijoje buvo apžiūrėtas galimai įvykyje dalyvavęs automobilis Subaru Legacy ir nustatyta, kad ant minėtos transporto priemonės dešinės pusės esantys įbrėžimai yra iš senesnių laikų ir jo aukščiai neatitinka su nukentėjusiosios automobiliu, todėl ar minėtas automobilis galėjo dalyvauti eismo įvykyje, nėra galimybės nustatyti. Nustatyta, kad 2024 m. gegužės 26 d. įvykus eismo įvykiui, nukentėjęs automobilio vairuotojas nekvietė policijos pareigūnų, kurie būtų atlikę įvykio vietos matavimus ir užpildę eismo įvykio schemą. 2024 m. birželio 7 d., apie 15.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta abiejų galimai eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apžiūra (šalia vieno kito, kur galimai susidūrė automobiliai), su aukščio matavimo liniuote ir nustatyta, kad ant automobilio Skoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinio bamperio yra nelygūs horizontalūs pabraižymai, einantys iš apačios į viršų arba atvirkščiai. Analogišku sugadinimų ant automobilio Subaru Legacy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatyta, bet įvertinus eismo įvykio aplinkybes, sugadinimų aukštį ant automobilio Skoda Superb, galimai automobilio vairuotoja D. D. galėjo dešinės pusės ratu kliudyti automobilio Skoda Superb kairės pusės galinį bamperį ir jį apgadinti. Todėl tikėtina, kad šie sugadinimai ant transporto priemonės Skoda Superb galėjo atsirasti po eismo įvykio, įvykusio 2024 m. gegužės 26 d. N. V. R. nurodė, kad jos automobiliui Skoda Superb padaryta žala vertinama apie 350 Eur (e. b. l. 40-41). 2024 m. birželio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad eismo įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Kelio važiuojamoji dalis neasfaltuota, žvyras. Atvažiuojant nuo Aušros gatvės pusės yra tiesus horizontalus kelio ruožas. Nuo (duomenys neskelbtini), sklypo teritoriją yra 60 metrų atstumas. Sklypo teritorija aptverta medine tvora. Tvoros ilgis ties išvažiavimo į kelio važiuojamąją dalį yra 2 m 25 cm. Aukštis 1 m 63 cm. Įvažiavimas į nuosavo namo teritoriją iš vakarų pusės. Ties įvažiavimu į namo teritoriją yra sumontuoti metaliniai vartai. Įvažiavimo į namo teritoriją kelio danga yra grįsta akmenukais. Nuo vartų iki kelio važiuojamosios dalies susikirtimo yra 5 m 60 cm. ilgio. Įvažiavimo plotis 6 m 50 cm. Nuo vartų iki kelio važiuojamosios dalies ribos pabaigos yra 12 m 50 cm. Kelio važiuojamosios dalies ilgis 7 m. Nuo įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) pagal tvorą šalia kelio važiuojamosios dalies matosi susodintos tujos. Žemiausios tujos aukštos 1 m. 40 cm. Pravažiavus minėtą adresą yra kelio vingis kairę pusę (e. b. l. 42, 56-57). Telšių apskrities vyriasiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisiariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2025 m. birželio 11 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 51-ANR_P-733-2025 dėl to, kad G. V. 2024 m. gegužės 26 d., 11.30 val., (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas atbuline eiga iš privataus namo kiemo neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiai transporto priemonei Subaru Legacy ir su juo susidūrė tokiais savo veiksmais pažeidė KET 9, 101, 102 ir 114 punktų reikalavimus punktą ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 ir 7 dalyse. Į administracinio nusižengimo protokolą buvo įrašytas administracinis nurodymas, kuriuo siūloma administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui iki 2025 m. liepos 11 d. sumokėti galutinę 30 Eur baudą (e. b. l. 48-51). G. V. per nustatytą terminą neįvykdžius administracinio nurodymo, 2025 m. birželio 11 d. protokolo pagrindu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja E. Š. 2025 m. liepos 22 d. priėmė skundžiamą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo G. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 60 Eur bauda. Tuo pačiu nutarimu G. V. atžvilgiu nutraukta teisena, pradėta pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį (e. b. l. 17-19).

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

Pareiškėjas, t. y. administracinėn atsakomybė patrauktas G. V., pateiktu skundu nesutinka su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 22 d. priimtu nutarimu, nurodydamas, kad pareiškėjas nepadarė administracinio nusižengimo, nes ne jo veiksmai lėmė, kad įvyko eismo įvykis.

Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.

KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms) (KET 102 punktas). KET 114 punktas nustato, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.

Pažymėtina, kad administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

Nagrinėjamu atveju iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas G. V. nurodo, jog 2024 m. gegužės 26 d., 11.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Skoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga važiavo iš privataus namo kiemo į pagrindinį kelią ir sustojus pagrindinio kelio šalikelėje praleisti iš dešinės pusės atvažiuojančios transporto priemonės Subaru Legacy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ši atsitrenkė į jo vairuojamos transporto priemonės kairįjį galinį kampą. 2024 m. birželio 4 d. G. V. paaiškinime nurodyta, kad atbuline eiga išvažiuojant iš kiemo per automobilio dešinės pusės veidrodėlį pastebėjo atvažiuojantį juodos spalvos automobilį Subaru, kurį vairavo moteris juodais plaukais, su akiniais, ir tuo metu jis sustojo gatvėje praleisti atvažiuojančią transporto priemonę, kai tuo metu transporto priemonės Subaru vairuotoja atlikdama lenkimą, atsitrenkė į transporto priemonės kairės pusės „buferį“ ir jį apgadino bei nesustojusi iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pažymi, kad jo vairuojamas automobilis buvo visiškai išvažiavęs į gatvę ir buvo sustojęs važiuojamosios kelio dalies dešinėje pusėje bei ketino pradėti važiuoti į priekį (e. b. l. 15-16). Iš esmės analogiškas eismo įvykio aplinkybes G. V. nurodė ir teismo posėdžio metu, detaliau paaiškindamas, kad įvykio dieną jis važiavo nedideliu greičiu, kelio matomumas buvo geras, nes už kelio augančios tujos yra 2 m nuo tvoros. Atstumas nuo atvažiuojančios transporto priemonės Subaru galėjo būti apie 10-12 m. Pamatęs minėtą automobilį sustojo, tačiau po kelių sekundžių pajuto smūgį, o minėta transporto priemonė pravažiavo nesustojusi. Kitokias įvykio aplinkybes nurodė suinteresuotas asmuo D. D., kuri 2024 m. birželio 7 d. raštu paaiškino, kad š. m. gegužės 26 d., apie 11.30 val. važiuojant jai priklausančiu automobiliu Subaru Legacy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). pagrindine gatve ir priartėjus prie nuosavo namo, kaip vėliau sužinojo pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kiemo atbuline eiga išvažiavo automobilis, kurios vairuotojas neįsitikinęs saugumu sukėlė avarinę situaciją, tai yra užtvėrė kelią jos vairuojamai transporto priemonei. Norėdama išvengti susidūrimo, ji turėjo staigiai keisti važiavimo kryptį ir automobilio vairą staigiai pasukti į kairę pusę, tai yra į priešingos krypties važiuojamąją dalį, kad apvažiuotų susidariusią kliūtį. Pažymi, kad važiavo leistinu greičiu, apie 30 km/val. Atstumas iki priekyje išvažiavusios transporto priemonės Skoda Superb galėjo būti apie 2 m. Po atlikto staigaus lenkimo manevro ji buvo labai susijaudinusi ir išsigandusi, nes dėl neatidaus vairuotojo elgesio galėjo atsitrenkti į automobilį, todėl nuvažiavusi prie parduotuvės apžiūrėjo automobilį ir įsitikinusi, kad jis neapgadintas, nuėjo į parduotuvę (e. b. l. 26-28). Tokios pat pozicijos D. D. laikėsi ir teismo posėdžio metu, papildydama, kad jokio transporto priemonių susidūrimo ji nejuto. Jei būtų jautusi smūgį, būtų tikrai sustojusi, nes su pareiškėju yra kaimynai. Pažymėjo, kad kai pamatė pareiškėjo vairuojamą automobilį, jis judėjo atbuline eiga, o ne stovėjo.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. balandžio 30 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kuriuos tiriant eismo įvykių ekspertas, panaudodamas savo srities specialiąsias (neteisines) žinias, nustatytų eismo įvykio eigą, susidūrimo vietą, suartėjimo mechanizmą, transporto priemonių judėjimo greičius. Neturint galimybės atkurti transporto priemonių suartėjimo mechanizmo, techniniu požiūriu negalima spręsti, ar vairuotojai turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio ir kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Išvadoje taip pat nurodyta, kad eismo įvykio metu automobilis Subaru Legacy priekinio bamperio plastikinio gaubto dešinio šono priekinėje dalyje, ties rato arka bei priekinio dešinio ratlankio stipinais slystamai kontaktavo su automobilio Skoda Superb galinio bamperio plastikinio gaubto kairiuoju kampu. Neturint galimybės atkurti transporto priemonių suartėjimo mechanizmo, techniniu požiūriu negalima spręsti, ar automobilio Skoda Superb vairuotojui buvo ribojamas matomumas ir ar turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo. Neturint galimybės atkurti transporto priemonių suartėjimo mechanizmo, techniniu požiūriu negalima spręsti, ar automobilio Subaru Legacy vairuotoja turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio. Iš tyrimui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų negalima nustatyti automobilio Subaru Legacy važiavimo greičio transporto priemonių susidūrimo metu. Pirminio kontakto metu tarp automobilio Subaru Legacy dešiniojo šono ir automobilio Skoda Superb kairiojo šono buvo smailus kampas atviras link automobilio Skoda Superb priekinės dalies (fotonuotrauka Nr. 4 dėl tikėtinų transporto priemonių tarpusavio padėčių susidūrimo metu) (e. b. l. 6-10).

Nors iš prieš tai išdėstytos suinteresuoto asmens D. D. pozicijos matyti, kad ji nejuto, jog jos vairuojama transporto priemonė Subaru Legacy susidūrė su pareiškėjo G. V. vairuojama transporto priemone Skoda Superb, tačiau teismas pripažįsta, kad specialiosiomis žiniomis grindžiamas ekspertizės aktas objektyviai įrodo, kad nurodytos transporto priemonės kontaktavo ir dėl šio susidūrimo atsirado pareiškėjo vairuojamos transporto priemonės sugadinimai. Visgi, teismas išklausęs pareiškėjo ir suinteresuoto asmens, įvertinęs skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovo argumentus bei ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog dėl šio transporto priemonių susidūrimo yra kaltas pareiškėjas G. V. ir jo kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta.

Kaip minėta prieš tai, pareiškėjas G. V. patvirtino, kad įvykio dieną vairuodamas automobilį Skoda Superb iš privataus namo kiemo judėjo atbuline eiga į pagrindinį kelią. Nurodė, kad įsitikinęs, jog nėra kliūčių išvažiuoti, įvažiavęs į pagrindinį kelią, „išsitiesinęs“ ruošėsi važiuoti tiesiai, tačiau pro dešinįjį veidrodėlį pamatė atvažiuojančią transporto priemonę ir sustojo jos praleisti. Vis dėlto, teismas įvertinęs 2025 m. balandžio 30 d. ekspertizės akte nustatytas tikėtinas transporto priemonių tarpusavio padėtis susidūrimo metu, sprendžia, kad šis įrodymas paneigia pareiškėjo nurodytą faktinę aplinkybę, jog jis buvo visiškai išvažiavęs į gatvę bei buvo sustojęs važiuojamosios kelio dalies dešinėje pusėje ir labiau pagrindžia suinteresuoto asmens D. D. nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas važiuodamas atbuline eiga, neįsitikinęs saugumu išvažiuoti į pagrindinį kelią, užtvėrė kelią jos vairuojamai transporto priemonei ir ji norėdama išvengti susidūrimo turėjo staigiai apvažiuoti susidariusią kliūtį. Minėtas ekspertizės aktas patvirtina, kad pirminio kontakto metu tarp automobilio Subaru Legacy dešiniojo šono ir automobilio Skoda Superb kairiojo šono buvo smailus kampas atviras link automobilio Skoda Superb priekinės dalies. Teismo vertinimu, vadovaujantis šiomis ekspertizės išvadomis, tikėtina, kad transporto priemonė Skoda Superb susidūrimo metu nebuvo pabaigusi važiavimo atbuline eiga manevro, todėl pareiškėjas visiškai neįsitikinęs, kad yra saugu važiuoti, pagrindiniame kelyje sudarė kliūtį suinteresuotam asmeniui ir dėl šios priežasties įvyko transporto priemonių susidūrimas. Pažymėtina ir tai, kad iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad nuo įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) pagal tvorą šalia kelio važiuojamosios dalies matosi susodintos tujos, žemiausios tujos aukštis 1 m 40 cm. Remiantis šiais duomenimis ir fotonuotraukose užfiksuotu augančių tujų išsidėstymu, teismas sutinka tiek su skundžiamą nutarimą priėmusios insitucijos atstovo bei suinteresuoto asmens D. D. teiginiais, kad matomumas važiuojant iš privataus kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), yra apribotas dėl pagal gyvenamojo namo tvorą augančių tujų. Taip pat akcentuotina, kad jeigu vadovaujantis pareiškėjo teiginiais, jog jis su vairuojama transporto priemone Skoda Superb buvo visiškai išvažiavęs į pagrindinį kelią ir pasiruošęs važiuoti tiesiai, o tarp jo ir atvažiuojančios D. D. vairuojamos transporto priemonės Subaru Legacy buvo apie 10-15 m, teismo manymu, Subaru Legacy vairuotoja atsitrenkti į Skoda Superb automobilį galėjo iš esmės tik neatsargiai vairuodama ir nežiūrėdama į pagrindinį kelią. Byloje tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų, išskyrus pareiškėjo įrodymais nepagrįstas prielaidas dėl to, kad suinteresuotas asmuo vairuodama naudojosi telefonu, nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad skundžiamu nutarimu pareiškėjas G. V. buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

Pareiškėjas skundu taip pat prašo esant galimybei atnaujinti tyrimą ir priimti sprendimą dėl eismo įvykio kaltininko nustatymo, nes automobilio Subaru Legacy vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl pažeidė KET 9, 219, 222 punktus. Pažymėtina, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų. Teismų praktikoje pasakyta, kad apibūdinant ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo subjektyviuosius požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-50-303/2018, 2AT-55-648/2020). Nagrinėjamu atveju, teismas, vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais, daro išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių suinteresuoto asmens D. D. tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. D. D. rašytiniame paaiškinime ir duodama parodymus teisme nuosekliai nurodė, kad ji nejuto transporto priemonių susidūrimo, tik buvo išsigandusi, kad dėl neatidaus pareiškėjo elgesio ir staigaus lenkimo manevro galėjo atsitrenkti į kitą transporto priemonę. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad susidūrimo metu atsiradę suinteresuoto asmens vairuojamo automobilio sugadinimai buvo nežymūs ir sunkiai pastebimi. Darytina išvada, kad byloje surinktų duomenų nepakanka kategoriškai išvadai, kad D. D. išvažiavo iš eismo įvykio vietos tyčia, siekdama išvengti administracinės atsakomybės.

Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, teismas konstatuoja, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjas G. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai. Teismas vertina, kad G. V. paskirta administracinė nuobauda už administracinį nusižengimą individualizuota tinkamai, paskirta bauda yra teisinga ir proporcinga, nėra per griežta. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad naikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Deimantė Montvydaitė