Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. W. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. W. ieškinį atsakovui UAB „Lietuvos rytas“ dėl tikrovės neatitinkančios, asmens garbe ir orumą žeminančios informacijos paneigimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas R. W. 2012 m. kovo 14 s. kreipėsi į teismą ir prašė konstatuoti, jog UAB „Lietuvos rytas" leidžiamo dienraščio „Lietuvos rytas" 2011-12-05 numeryje (Nr. 280(6342)) 1 ir 4 puslapiuose išspausdintame korespondento M. J. straipsnyje „Avantiūristas apsuko ir prakutusius britus“ paskelbti teiginiai: „Avantiūristas [kalbama apie R. W.] apsuko ir prakutusius britus“, „Buvęs Ignalinos atominės elektrinės derybininkas britas R. W. vienu metu ir maustė turtingus savo tautiečius <...>“, „<...> nuo R. W. daugiausiai nukentėjo ne lietuviai, bet turtingos britų šeimos“, „Pritaikydamas iš esmės tą pačią schemą R. W. britus įviliodavo į savo verslą, o šie likdavo be pinigų“, „Kažką negera pajutusiems investuotojams R. W. pasiteisindavo, kad verslas nepavyko, arba tiesiog imdavo slapstytis“, „<...> apsukruolis [kalbama apie R. W.] <...>“, „į avantiūristo [kalbama apie R. W.] rankas pateko <...>“, „R. W. viliodavo užsieniečius pirkti ir žemes“, „Užsienio investuotojus apgavęs R. W. sugeba pasipelnyti ir valstybės sąskaita“, neatitinka tikrovės ir žemina R. W. garbę ir orumą; bei įpareigoti atsakovą UAB „Lietuvos rytas“ adekvačiu tikrovės neatitinkančių ir Ieškovo R. W. garbę ir orumą pažeidusių duomenų paskelbimo būdu, t.y. artimiausiame leidžiamo dienraščio „Lietuvos rytas“ numeryje, ginčo straipsnio paskelbimo vietoje, be komentarų paskelbti tokio turinio paneigimą: „Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu konstatuota, kad 2011-12-05 dienraštyje „Lietuvos rytas" publikuotame M. J. straipsnyje „Avantiūristas apsuko ir prakutusius britus“ paskelbti teiginiai: „Avantiūristas [kalbama apie R. W.] apsuko ir prakutusius britus“, v„Buvęs Ignalinos atominės elektrinės derybininkas britas R. W. vienu metu ir maustė turtingus savo tautiečius <...>“, „<...> nuo R. W. daugiausiai nukentėjo ne lietuviai, bet turtingos britų šeimos“, „Pritaikydamas iš esmės tą pačią schemą R. W. britus įviliodavo į savo verslą, o šie likdavo be pinigų“, „Kažką negera pajutusiems investuotojams R. W. pasiteisindavo, kad verslas nepavyko, arba tiesiog imdavo slapstytis“, „<...> apsukruolis [kalbama apie R. W.] <...>“, „į avantiūristo [kalbama apie R. W.] rankas pateko <...>“, „R. W. viliodavo užsieniečius pirkti ir žemes“, „Užsienio investuotojus apgavęs R. W. sugeba pasipelnyti ir valstybės sąskaita“, neatitinka tikrovės ir žemina R. W. garbę ir orumą.“; taip pat priteisti iš atsakovo ieškovo R. W. naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą su reikalavimu paneigti tikrovės neatitinkančią ir garbę ir orumą žeminančią informaciją, tačiau atsakovas nepaaiškindamas jokių motyvų, to nepadarė. Ieškovas realizavo savo teisę, įtvirtintą LR CK 2.24 str. 1 d., ginti garbę ir orumą kreipdamasis į teismą. Duomenys yra apie ieškovą, taip pat, kad jie žeminantys garbę ir orumą, ieškovas apibūdinamas kaip avantiūristas, apsukruolis, sukčius, neteisėtai besipelnantis valstybės sąskaita ir kt. Duomenų atitikimą tikrovei turi įrodinėti atsakovas, t.y. asmuo, paskleidęs tokius duomenis, kad jie atitinka tikrovę. Atsakovas sieja ieškovą su įvairia veikla, kuri baudžiama įstatymais, tačiau nepateikia įrodymų, kad R. W. atžvilgiu būtų vedamos baudžiamosios bylos, taip pat nepateikia jokių įrodymų, galinčių patvirtinti informaciją, surinktą iš Didžiosios Britanijos advokatų kontorų. Atsakovas vis nurodo, jog ieškovas slapstosi, tačiau tam įrodymų taip pat nepateikta, su ieškovu įmanoma susisiekti jo advokatams.

Atsakovas UAB “Lietuvos rytas” su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog apie prieštaringos reputacijos verslininką R. W. buvo skelbiama daug panašaus turinio publikacijų įvairiose šalies žiniasklaidos priemonėse po to, kaip jam iš valstybės biudžeto buvo išmokėti milijonai. Atsakovo žurnalistas rėmėsi informacija, kurią apie ieškovą pateikė Jungtinės Karalystės (Didžiosios Britanijos) investuotojų atstovas, bei buvo panaudoti ne kartą skelbti Lietuvos valdžios institucijų pareigūnų viešai išsakyti neigiami atsiliepimai apie R. W.. Atsakovas nesutinka paneigti ieškinyje nurodomos informacijos, kadangi tokiomis publikacijomis buvo siekiama informuoti visuomenę apie R. W., apie kurį tuo metu sklido įvairiausio pobūdžio, ir ne iš geriausios pusės, informacija, susijusi su jo darbu Ignalinos atominėje elektrinėje, vykdyta kita komercine veikla Lietuvoje.

Trečiasis asmuo M. J. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, jog dirba UAB „Lietuvos rytas“ korespondentu ekonomikos skiltyje. Jo interesas – surinkti kuo išsamesnę informaciją apie visuomenę dominančius ekonomikos reiškinius ir aktualijas. R. W. jis pradėjęs domėtis po to, kaip apie jį atsiliepė viešieji asmenys, vyriausybės atstovai, kai viešai nuskambėjo informacija, kokio pinigų sumos jam buvo išmokėtos iš Lietuvos valstybės už darbą atominėje elektrinėje. Nurodė, medžiagą rinkęs apie du mėnesius, užklausinėjo ir viešuosius registrus, ir kalbėjo su žmonėmis, kuriems teko susidurti su R. W.. Jo aprašyti R. W. verslo modeliai, investavimo ir žemės pirkimo schemos tokios ir buvo, visa tai nustatyta išanalizavus faktus ir apibendrinus surinktą iš įvairių šaltinių informaciją. Trečiasis asmuo paaiškino, jog ne tik jis, bet ir daugelis kitų žurnalistų norėjo ir norėtų pabendrauti, užduoti klausimų pačiam R. W., tačiau su juo neįmanoma susisiekti jokiomis priemonėmis, ir tas faktas, kad atsiranda interviu su juo viename iš bulvarinių dienraščių, neduoda pagrindo tikėti, jog šis asmuo dar lankosi Lietuvoje. R. W. atžvilgiu vyksta teisminiai procesai, jo sukurtos bendrovės bankrutuoja, neatsiskaito su žmonėmis, ką patvirtino Garantinis fondas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad paryškintieji teiginiai „avantiūristas“, „apsukruolis“, „maustė“, „apsuko“, „viliodavo“, „apgavęs“, „imdavo slapstytis“, „sugeba pasipelnyti“ viso straipsnio ir atskirų ieškovo nurodytų sakinių bei žodžių junginių kontekste yra ieškovo garbę, orumą žeminančio pobūdžio, jį diskredituojantys, tačiau atitinka tikrovę, o atitikimą tikrovei įrodo Žurnalistų etikos inspektoriaus atliktas tyrimas, priimant 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą dėl kitų atsakovo publikacijų, skelbtų „Lietuvos rytas“ dienraščiuose, taip pat trečiojo asmens paaiškinimai teismo posėdžio metu, bei atsakovo surinkta tiriamoji-vertinamoji medžiaga pagal britų advokatų kontoros atliktą tyrimą dėl R. W. veiklos. Teismo vertinimu, teiginiai „Avantiūristas apsuko ir prakutusius britus“, „Buvęs Ignalinos atominės elektrinės derybininkas britas R. W. vienu metu ir maustė turtingus savo tautiečius“, „nuo R. W. daugiausiai nukentėjo ne lietuviai, bet turtingos britų šeimos“,„Pritaikydamas iš esmės tą pačią schemą R. W. britus įviliodavo į savo verslą, o šie likdavo be pinigų“, „Kažką negera pajutusiems investuotojams R. W. pasiteisindavo, kad verslas nepavyko, arba tiesiog imdavo slapstytis“, „į avantiūristo rankas pateko“, „R. W. viliodavo užsieniečius pirkti ir žemes“, „Užsienio investuotojus apgavęs R. W. sugeba pasipelnyti ir valstybės sąskaita“ neturi būti vertinami tiesmukai, t.y. konkrečių baudžiamųjų įstatymų pritaikymo, traukiant R. W. teisinėn atsakomybėn, galimybe. Teismas konstatavo, jog šie teiginiai detalaus atitikimo tikrovei – t.y. ar R. W. atžvilgiu yra pradėti kokie nors ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo, vagysčių, dokumentų klastojimo ar kitų baudžiamojo įstatymo kvalifikuotinų veikų, nereikalingi, o ginčo publikacija – žurnalistinis tyrimas. Teismas konstatavo, jog žiniasklaidos priemonei leistinas faktų interpretavimas, o žurnalistas, rašydamas straipsnį naudoja tam tikras lingvistines, literatūrines išraiškos priemones, kurios neprivalo būti teisiškai tikslios. Teiginys turi būti vertinamas ne izoliuotai, o visų faktinių aplinkybių, sąlygojusių informacijos paskelbimą, kontekste.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas R. W. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad atsakovo UAB „Lietuvos rytas" leidžiamo dienraščio „Lietuvos rytas" 2011-12-05 numeryje (Nr. 280(6342)) 1 ir 4 puslapiuose publikuotame M. J. straipsnyje „Avantiūristas apsuko ir prakutusius britus“ išspausdinti teiginiai: „Avantiūristas apsuko ir prakutusius britus“, „Buvęs Ignalinos atominės elektrinės derybininkas britas R. W. vienu metu ir maustė turtingus savo tautiečius <...>“, „<...> nuo R. W. daugiausiai nukentėjo ne lietuviai, bet turtingos britų šeimos“, „Pritaikydamas iš esmės tą pačią schemą R. W. britus įviliodavo į savo verslą, o šie likdavo be pinigų“, „Kažką negera pajutusiems investuotojams R. W. pasiteisindavo, kad verslas nepavyko, arba tiesiog imdavo slapstytis“, „<...> apsukruolis [kalbama apie R. W.] <...>“, „į avantiūristo [kalbama apie R. W.] rankas pateko <...>“, „R. W. viliodavo užsieniečius pirkti ir žemes“, „Užsienio investuotojus apgavęs R. W. sugeba pasipelnyti ir valstybės sąskaita“, žemina ieškovo E. W. garbę ir orumą ir neatitinka tiesos; įpareigoti atsakovą UAB „Lietuvos rytas“ šiuos teiginius paneigti, artimiausiame dienraščio numeryje, adekvačioje ginčo teiginių paskelbimo vietoje, be komentarų paskelbti apeliaciniame skunde nurodytą turinio paneigimą; bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad teismas teisingai konstatavęs, jog apie ieškovą paskleisti teiginiai yra žinios ir šios žinios yra žeminančio pobūdžio, tačiau konstatuodamas, jog nėra pagrindo šias žinias laikyti neatitinkančiomis tikrovę, netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 2 dalį, Konstitucijos 25 straipsnį, Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnį, 22 straipsnio 8 dalies 4 puntą, teismas taip pat netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias rašytinių įrodymų pateikimo tvarką, procesinių dokumentų priedų pateikimo formą ir įrodymų vertinimą, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos įstatymo aiškinimo ir taikymo praktikos. Atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, kuris leistų konstatuoti, kad apie ieškovą paskleistos žinios atitinka tikrovę. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus ieškovo atžvilgiu, vykusius teismo procesus, teismų sprendimus ar nuosprendžius dėl ieškovo veiksmų, o taip pat jokių kitų duomenų, įrodančių ginčo teiginiuose atsakovo paskleistas žinias. Ginčo teiginiai nėra tapatūs 2012-05-14 Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime vertintiems teiginiams. Sprendime teismas pripažįsta, kad teiginiuose apie ieškovą sukuriama nauja žinia ir ta žinia yra žeminančio pobūdžio, todėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu, priimtu kitų atsakovo publikacijų, tiriant kitus faktus ir vertinant kitus teiginius, negali būti remiamasi, vertinant ginčo teiginių atitikimą tiesai. Sprendimas motyvuotas M. J. šaltinių parodymais. Šie šaltinių parodymai nebuvo duoti apie ginčo teiginius ir neįrodo nei vieno apie ieškovą paskleisto tikrovės neatitinkančio fakto, be to, jie nebuvo teismo tiriami betarpiškai bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas pateikė raštą anglų kalba ir jo vertimą į anglų kalbą, kuris neatitinka jokiems rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų, o būtent nenurodė, kada, kas jį išdavė, nenurodytos pavardės ar pavadinimai, tyrimo atlikimo datos, pagrindas atlikti tokį tyrimą, prie rašto nebuvo pateiktas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas vertimas į lietuvių kalbą. Atsakovas šį raštą pateikė teismo posėdžio metu, neišsakydamas jokių argumentų, kodėl raštas negalėjo būti pateiktas anksčiau, o atsakovas ir jo atstovė neturėjo galimybės detaliai su šiais duomenimis susipažinti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas sprendimas pakankamai motyvuotai ir teisiškai argumentuotai pasisakė dėl padarytų išvadų, rėmėsi atitinkama kasinio teismo ir Europos žmogaus teisių teismo praktika. Apie ieškovą buvo parašytas keletas straipsnių, dėl daugumos buvo skundžiamasi Žurnalistų etikos inspektoriui, tačiau atlikus tyrimą, konstatuota, jog žurnalistas įstatymų nepažeidė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo R. W. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog jie nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.

Ieškovo apeliacinio skundo ir atsakovo atsiliepimo į jį turinys rodo, jog apeliantas prašo patikrinti atsakovo paskleistų ir ieškovo ginčijamų duomenų teisinio įvertinimo jų, kaip žeminančių garbę ir orumą pobūdžio ir atitikimo tikrovei klausimų apskųstoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išsprendimo teisėtumą ir pagrįstumą motyvuodamas tuo, jog teismas procesinį sprendimą priėmė pažeisdamas procesines įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypdamas nuo kasacinio teismo formuojamos aiškinimo ir taikymo praktikos.

Pažymėtina, jog teisės doktrinoje garbės ir orumo teisinių kategorijų analizė pradedama nuo etimologinės šių terminų prasmės, vadovaujantis kuriomis asmens garbė siejama su visuomenės pagarba asmeniui už nuopelnus, šlove, geru vardu, o orumas – su pagarba, asmens socialiniu vertingumu. Minėtų vertybių bendras moralinis vertinimo požymis kiekvienos iš jų apibrėžtyje pasireiškia skirtingais aspektais: asmens garbės sampratoje prieš požiūrį į save pirmauja pozityvi viešoji nuomonė apie subjektą, tuo tarpu orumo sampratoje svarbiausias paties savęs vertinimas. Nors orumas negali turėti jokios įtakos asmens garbei (pastaroji gali turėti tiek teigiamos, tiek neigiamos įtakos asmens orumui), šios dvi kategorijos yra glaudžiai susijusios, nes asmens garbė, pasireiškianti teigiamu visuomenės asmens socialiniu vertinimu apie asmens elgesio atitikimą visuotinai priimtoms normoms, esti kriterijumi asmeniui vertinant save patį. Todėl teismų praktikoje asmens teisė į garbę ir orumą aiškinama kaip asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama duomenų, atitinkančių jo tikruosius poelgius, pagrindu ir asmens moralinis vertinimas atitiktų tikrovę – tai, kaip jis vykdo įstatymų, moralės ir papročių reikalavimus visuomenėje, kurioje gyvena.

Tiriant ir vertinant informaciją, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybių visetą, paskleistų teiginių kontekstą, jų formuluotes. Sprendžiant dėl paskleistų duomenų kaip žeminančių garbę ir orumą pobūdžio, turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006).

Asmens teisės į garbę ir orumą pažeidimo gynimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje veika, kuria padaromas teisės pažeidimas, nusakyta sekančiai: „paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės“. Iš to seka, kad CK 2.24 straipsnio saugomų vertybių pažeidimas civilinėje teisėje padaromas duomenų, žeminančių asmens garbę ir orumą ir neatitinkančių tikrovės, paskleidimu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius šių faktų visumą: 1) duomenų paskleidimo faktą; 2) faktą, kad duomenys yra apie ieškovą; 3) faktą, kad duomenys žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir kt.). Taigi, garbės ir orumo gynimo bylose įrodinėjimo dalyką sudaro faktų visetas, bet ne vienas juridinis faktas. Vien ta aplinkybė, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, pati savaime nereiškia, kad duomenys žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006 ir kt.).

Lietuvių kalbos žodyne žodžio „žeminti“ reikšmei atskleisti pasitelkiami sinonimai „menkinti“, „niekinti“, „peikti“. Kasacinis teismas, aiškindamas duomenų žeminantį pobūdį konstatavo, kad tai yra tokie duomenys, kurie įstatymo, moralės arba paprotinių normų (pavyzdžiui, bažnytinių kanonų, statutų ir panašiai) laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę ir orumą ir (arba) gerą vardą visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7 straipsnio, 71 straipsnio ir Lietuvos respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“). Teismų jurisprudencijoje žeminančia garbę ir orumą pripažįstama klaidinga informacija, neturinti nieko bendra su konkrečiu asmeniu ar jo veikla, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų, atspindinčių visuomenėje susiklosčiusių vertybių sistemą, pažeidimą, netinkamą ar negarbingą poelgį privačiame ar viešajame gyvenime ir, kuri formuoja apie asmenį klaidingą, paties subjekto priimtais sprendimais ir (ar) elgesiu nesumodeliuotą, todėl nepagrįstą ir nepelnytą visuomenės nuomonę dėl tokio asmens.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodo, kad atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, kuris leistų konstatuoti, kad apie ieškovą paskleistos žinios atitinka tikrovę, dėl to netinkamai aiškino ir taikė materialines ir proceso teisės normas. Išnagrinėjusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas teisingai nustatė bylos nagrinėjimo dalykui reikšmingas faktines aplinkybes, teisiškai tinkamai jas kvalifikavo ir tinkamai pritaikė garbės ir orumo gynimą reglamentuojančias materialinės teisės normas. Teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, teisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, atskleidė bylos esmę ir dėl jos padarė logiškas ir teisingas išvadas, todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės grindžiami netinkama teismų praktikos analogiškos kategorijos bylose interpretacija ir pasiūlymais dėl išvadų, darytinų byloje sprendžiamais klausimais vertinant įrodymus. Ieškovo pasiūlymų vertinant įrodymus atmetimas nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo, jeigu teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (CPK 236, 265, 270 straipsniai).

Bylos duomenys tvirtina, kad 2011-12-05 UAB „Lietuvos rytas“ dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 280 (6342) išspausdintas straipsnis „Avantiūristas apsuko ir prakutusius britus“, kuriame buvo paskelbti šie teiginiai:

„Buvęs Ignalinos atominės elektrinės derybininkas britas R. W. vienu metu ir maustė turtingus savo tautiečius <...>“,

„Pritaikydamas iš esmės tą pačią schemą R. W. britus įviliodavo į savo verslą, o šie likdavo be pinigų“,

„Kažką negera pajutusiems investuotojams R. W. pasiteisindavo, kad verslas nepavyko, arba tiesiog imdavo slapstytis“,

„Užsienio investuotojus apgavęs R. W. sugeba pasipelnyti ir valstybės sąskaita“.

Informacija buvo paskleista, publikuojant minėtą straipsnį gausiai tiražuojamame dienraštyje.. Byloje nėra ginčo, jog 2011-12-05 UAB „Lietuvos rytas“ dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 280 (6342) išspausdintas straipsnis „Avantiūristas apsuko ir prakutusius britus“ yra apie ieškovą. Šalys neginčijo, jog šie teiginiai – apie ieškovą, bei kad jie buvo plačiai paskleisti. Pirmosios instancijos teismas pripažino, o teisėjų kolegija sutinka su tokia išvada, kad atsakovo dienraštyje nurodyti teiginiai yra žinia, ir todėl tokiai informacijai turi būti taikomas tiesos kriterijus. Įvertinus byloje atsakovo pateiktus dokumentus Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą, iš kurio matyti, kad atsakovas 2011-12-05 dienraščio publikacija tik papildė prieš tai publikuotus straipsnius, dėl kurių buvo atliktas minimas Žurnalistų etikos inspektoriaus tyrimas, trečiojo asmens paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b.l. 48-68, 72-73) – matyti, kad atsakovo 2011-12-05 UAB „Lietuvos rytas“ dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 280 (6342) išspausdintame straipsnyje „Avantiūristas apsuko ir prakutusius britus“ paskleista informacija atitinka tikrovę. 2011-12-05 UAB „Lietuvos rytas“ dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 280 (6342) išspausdintą straipsnį „Avantiūristas apsuko ir prakutusius britus“ palyginus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atitinka bylos duomenis. Dienraščio korespondento M. J. straipsnyje „Avantiūristas apsuko ir prakutusius britus“ minimi teiginiai „Avantiūristas apsuko ir prakutusius britus“, „Buvęs Ignalinos atominės elektrinės derybininkas britas R. W. vienu metu ir maustė turtingus savo tautiečius“, „nuo R. W. daugiausiai nukentėjo ne lietuviai, bet turtingos britų šeimos“,„Pritaikydamas iš esmės tą pačią schemą R. W. britus įviliodavo į savo verslą, o šie likdavo be pinigų“, „Kažką negera pajutusiems investuotojams R. W. pasiteisindavo, kad verslas nepavyko, arba tiesiog imdavo slapstytis“, „į avantiūristo rankas pateko“, „R. W. viliodavo užsieniečius pirkti ir žemes“, „Užsienio investuotojus apgavęs R. W. sugeba pasipelnyti ir valstybės sąskaita“ surinkus medžiagą ir informaciją iš Lietuvos Respublikos valdžios atstovų viešų pasisakymų visuomeninėse informavimo priemonėse, taip pat kreipusis į Garantijos fondą, į Lietuvos advokatų tarybą bei pateikus savuosiuose rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 67,68), kuriais pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pagrįstai vadovavosi. Minėtuose paaiškinimuose išdėstyti teiginiai patvirtina byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus pagrįstai laikė patikimais ir pakankamais atsakovo teiginiams pagrįsti. Ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių 2011-12-05 UAB „Lietuvos rytas“ dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 280 (6342) išspausdintame straipsnyje „Avantiūristas apsuko ir prakutusius britus“ nurodytą informaciją, kad ieškovo iš kitų subjektų surinkti pinigai buvo pelningai investuoti, nenaudojant apgaulės ar kitu būdu bandant paveikti potencialius investuotojus. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo 2011-12-05 UAB „Lietuvos rytas“ dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 280 (6342) išspausdintame straipsnyje „Avantiūristas apsuko ir prakutusius britus“ teiginiai nors ir pažeidžia ieškovo garbę ir orumą, tačiau atitinka tiesos kriterijų. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str., LR Konstitucijos 25 str. įtvirtinta teisė skleisti informaciją apima ir tokią informaciją, kuri įžeidžia, šokiruoja ar trikdo, ji nepažeidžia LR Konstitucijos 21 str. įtvirtintos garbės ir orumo gynimo normos, taip pat nepažeidžia teisės skleisti informaciją ir garbės ir orumo gynimo teisės pusiausvyros. Nors atsakovo paskleista informacija yra hiperbolizuota ir galbūt nevisiškai tiksli, tačiau ji yra teisinga, atsakovas ją pateikė sąžiningai ir atsakovo sąžiningumas nėra paneigtas byloje esančiais įrodymais. Byloje nenustatyta aplinkybių dėl kurių galima būtų konstatuoti, jog atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ dienraščio korespondentas būtų šališkas ar tendencingas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog parodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas ir kurie yra Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime, kuriais remiantis buvo skelbiamos 2011-09-22 ir 2011-09-24 „Lietuvos ryto“ publikacijos, o ne 2011-12-05 publikacija, yra nepagrįsti. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas atsakovas 2011-12-05 publikaciją tik papildė prieš tai publikuotus straipsnius, dėl kurių buvo atliktas Žurnalistų etikos inspektorių tyrimas, kurio metu buvo tiriami faktai, ar ieškovas slapstosi, ar pelnosi valstybės sąskaita, ar įsiskolinęs kitiems subjektams. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas reikšmingas nagrinėjamoje byloje, tačiau taip pat vadovavosi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, taip pat įvertino į bylą pateiktus papildomus įrodymus ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl asmens garbės ir orumo gynimo įrodinėjimo dalyką sudaro ne prejudiciniai faktai nustatyti įsiteisėjusiais teismo sprendimais ar kitos institucijos sprendime nustatytos faktinės aplinkybės, o visiškai kito pobūdžio aplinkybės, kaip antai, kad buvo paskleisti tam tikri duomenys apie ieškovą, kad jie galimai neatitinka tikrovės, žemina asmens garbę bei orumą, todėl ieškovo vertinimai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis kaip tiesioginiais įrodymais byloje, nes tai nepaneigia civilinę bylą dėl garbės ir orumo gynimo nagrinėjančio teismo teisės bei pareigos patikrinti paminėtas aplinkybes jų atitikimo tikrovei aspektu, taip pat įvertinti, ar paskleista informacija savo turiniu atitiko tikrovę.

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas, priimdamas atsakovo surinktą tiriamąją – vertinamąją medžiagą, pažeidė rašytinių įrodymų pateikimo tvarką, procesinių dokumentų priedų pateikimo formą, kadangi matyti, jog neaiškus rašto rengėjas, data, nenurodytos pavardės, nėra tinkamai patvirtintas, nepateiktas įstatymų nustatyta tvarka vertimas į lietuvių kalbą. Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovas pateikė teismui tiriamąją –vertinamąją medžiagą dėl R. W. veiklos, kurią pasirašė atsakovo atstovas ir kurią atsakovas prašė laikyti paaiškinimais byloje (b.l.59-74), dėl ko pirmosios instancijos teismas minėtą medžiagą vertino kartu ir su kitais šalių žodiniais paaiškinimais. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apelianto apeliacinio skundo motyvu, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas atsakovo tiriamosios vertinamosios medžiagos vertimą, turėjo įsitikinti, ar jis atitinka CPK 113 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t.y. atsakovas turėjo pateikti minėtos medžiagos įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą jo vertimą. Apeliantas nurodydamas tokį procesinį teisės pažeidimą nepatikslina kuri, jo nuomone, vertimo dalis yra netiksli ar neteisinga. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas atsakovo tiriamąja – vertinamąja medžiaga vadovavosi kaip vienu iš įrodymu. Tačiau pirmosios instancijos teismo padarytas procesinės teisės pažeidimas laikytinas formaliu, nesudarančiu pagrindu naikinti iš esmės teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Apelianto apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad su posėdžio metu pateikta tiriamąja-vertinamąja medžiaga neturėjo galimybės susipažinti paneigia 2012-09-04 pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolas, iš kurio matyti, kad atsakovui pateikus tiriamąją-vertinamąją medžiagą dėl R. W. veiklos, ji buvo ištirta teismo posėdžio metu, dėl jos paaiškinimus pateikė ir trečiasis asmuo M. J. (CPK 200 str.), ieškovas garsinti bylos medžiagą atsisakė (b.l. 73).

Atsižvelgiant į tai, jog nenustačius CK 2.24 straipsnio reikalaujamos faktų visumos, netaikytinas šios teisės normos 2 dalyje įtvirtintas garbės ir orumo gynimo būdas – duomenų paneigimas, todėl remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu pakeisti ar panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.